2023-04-05 Nr. AB-7439-3-61-3-02260-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-373-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02260-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių perėmėjas – Lietuvos Kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (šiuo metu – Lietuvos Kalėjimų tarnyba)), dėl sprendimų panaikinimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2021 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 28-96 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2021 m. birželio 4 d. (toliau – ir Departamentas) sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN tenka pareiga įrodyti pareiškėjo neva neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog 6-o būrio patalpos yra stebimos ir filmuojamos. Nutarime nėra nurodyta, kokiu pagrindu Vilniaus PN direktorius priėmė išvadą dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų – draudžiamų daiktų turėjimo, kai jokių Nutarime nurodytų daiktų pareiškėjas neturėjo. Be to, nuteistasis, kurio mobilusis telefonas buvo rastas bendrojoje spintoje, prisipažino dėl pažeidimo padarymo, tačiau atsakovas to nesiaiškino.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistai 2021 m. kovo 18 d. tarnybiniais pranešimais Nr. 43-78 (1), Nr. 43-78(1)-1, informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2021 m. kovo 18 d., apie 14:20 val. 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 4-ame aukšte buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu koridoriuje buvo pastebėtas 6-ojo būrio nuteistasis R. G., o įtarus, kad minėtas nuteistasis gali turėti daiktų, neįtrauktų į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, buvo nuspręsta pareiškėjui atlikti dalinę asmens kratą. Nuteistasis, supratęs, kad bus atliekama krata, pareiškė, kad jam pasidarė bloga ir užėjo į savo gyvenamąją patalpą Nr. 409. Pareiškėjas, eidamas link savo miegamosios vietos, staigiu judesiu išsitraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“ su SIM kortele „Pildyk“ ir numetė jį į bendro naudojimo spintą. Tuo pareiškėjas pažeidė bausmių vykdymo kodekso (toliau –ir BVK) bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), III-ojo skyriaus nuostatas dėl nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas nurodė, jog jokių draudžiamų turėti daiktų neturėjo ir nesinaudojo. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN pareigūnų tarnybinius pranešimus, taip pat į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 28-96 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

5. Atsakovo vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybiniai pranešimai neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos tvarkos. Nesilaikydamas nustatytos tvarkos, jis pažeidė Nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, tos pačios pozicijos laikosi ir Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Departamentas nurodė, kad yra surinkti objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį), pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistai 2021 m. kovo 18 d. tarnybiniais pranešimais Nr. 43-78 (1), Nr. 43-78(1)-1, informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2021 m. kovo 18 d., apie 14.20 val. 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 4-ame aukšte buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu koridoriuje buvo pastebėtas 6-ojo būrio nuteistasis R. G., o įtarus, kad minėtas nuteistasis gali turėti daiktų, neįtrauktų į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, buvo nuspręsta pareiškėjui atlikti dalinę asmens kratą. Nuteistasis, supratęs, kad bus atliekama krata, pareiškė, kad jam pasidarė bloga ir užėjo į savo gyvenamąją patalpą Nr. 409. Pareiškėjas, eidamas link savo miegamosios vietos, staigiu judesiu išsitraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“ su SIM kortele „Pildyk“ ir numetė jį į bendro naudojimo spintą. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN pareigūnų tarnybinius pranešimus, taip pat į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą bei, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, priėmė 2021 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 28-96 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskyrė nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Departamentui, kuris sprendimu paliko galioti Nutarimą.

10. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai, protokolas), kuriuose nurodyta, kad būtent pareiškėjas turėjo kameroje rastą mobilųjį telefoną, laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais ABTĮ 56 straipsnio prasme ir teismas neturi pagrindo abejoti institucijos rašytiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, nepaisant to, kad vaizdo registratoriaus įrašas nėra išlikęs.

11. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo skundo teiginius teisme iš dalies patvirtino liudytojai, tačiau teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai jais vadovautis kaip objektyviais įrodymais. Tokia išvada daryta atsižvelgiant į tai, kad nei liudytojas A. K., nei M. G. nenurodė, kad tą dieną, prieš įeinant į kamerą pareigūnui, būtų matę, kaip liudytojas M. Ž. kameroje kalbėjo atsineštu telefonu ir, kaip jis pats nurodė, kad prieš išeidamas iš kameros paliko telefoną pareiškėjo kameroje. Kaip teismo posėdžio metu nurodė M. Ž., tai, kad jis tuo metu kalbėjosi telefonu, rašė žinutes, turėjo matyti ir pareiškėjas, ir kiti kameroje buvę asmenys (ir šios bylos liudytojai A. K. bei M. G.). Tačiau šios aplinkybės, kuri iš esmės galėtų būti laikytina esmine ir būtų paneigusi pareiškėjo kaltę, kiti liudytojai nenurodė. Liudytojų parodymai, visų nustatytų aplinkybių kontekste, vertinti kaip nenuoseklūs ir prieštaraujantys, be to, dėl jų dviprasmiškumo, neišsamumo, negali būti vertinami kitaip, kaip vien tik siekiant pareiškėjui palankių įrodymų, t. y. palankios bylos baigties, tačiau neturint tikslo išsiaiškinti tikrųjų ginčo situacijos aplinkybių. Todėl teismas sprendė, kad nesant kitų įrodymų, vien liudytojų parodymai ir tai, kad vienas iš liudytojų vėliau prisipažino, kad tai buvo jo telefonas, negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai patvirtinantys pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kaltė dėl neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono yra įrodyta (pats pareiškėjas turėjo galimybę apsiginti, kad telefonas ne jo, nurodant, kad telefonas priklauso ką tik iš kameros išėjusiam M. Ž., kuris, kaip jis pats nurodė, reguliariai ateidavo į pareiškėjo gyvenamąją patalpą kalbėtis telefonu, rašyti žinučių, tačiau to nepadarė ir taip sukėlė sau neigiamas pasekmes); be to, pareiškėjo veiksmų neteisėtumą patvirtina ir byloje esanti medžiaga – pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 37, 38).

13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus pataisos namų 2021 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 28-96 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 14. Pareiškėjas R. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo 6 būryje esančių vaizdo kamerų įrašus arba pareigūnų „Body cam“ vaizdo įrašus reikšmingus neva padarytam pažeidimui nustatyti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog ateidavo pas pareiškėją į kamera naudotis mobiliu telefonu. Tą dieną pareiškėjo kambaryje M. Ž. kalbėjo telefonu, tačiau išgirdęs, kad ateina pareigūnai įmetė telefoną į spintą. Supratęs, jog dėl šio įvykio neteisėtai apkaltino jo draugą, M. Ž. pats nuėjo pas pareigūnus ir prisipažino naudojęsis mobiliuoju telefonu ir padaręs pažeidimą. Pareiškėjas nurodo, kad jo kaltė buvo konstatuota tik įvertinus pareigūnų tarnybinius pranešimus ir 2021 m. kovo 18 d. protokolą Nr. 51-368(1) ir visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo kaltę paneigiančius įrodymus, t. y. į liudytojo M. Ž. parodymus, kuriuose pastarasis prisipažino, jog telefonas priklausė jam ir liudytojų A. K. bei M. G. parodymus, kurie patvirtina M. Ž. parodymus.

16. Pareiškėjas nurodo, kad nėra objektyvių pareiškėjo kaltę patvirtinančių įrodymų, o teismas atsisakė patenkinti prašymą ir iškviesti pareigūnus surašiusius tarnybinius pranešimus.

17. Pareiškėjas pažymi, kad 6 būrio patalpos yra stebimos ir filmuojamos, taip pat pataisos įstaigoje vykstant incidentams ar ginčams, pareigūnai privalo juos užfiksuoti vaizdą įrašančiais įrenginiais „Body cam“, kuriuos jie nešiojasi ant krūtinės. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas byloje aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su drausminės nuobaudos paskyrimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su drausminės nuobaudos paskyrimo pažeidimais, tad jie laikomi nenustatytais.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog vaizdo registratoriaus įrašas nėra išlikęs, tačiau nekonkretizuota apie kurį vaizdo registratorių rašoma.

19. Pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją pateikti stacionariųjų kamerų esančių 6 būryje vaizdo įrašus. Jeigu nagrinėjamu atveju nėra išlikęs 6 būryje esančių stacionariųjų kamerų vaizdo įrašas, tuomet prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją pateikti tarnybinius pranešimus surašiusių Vilniaus pataisos namų pareigūnų „Body cam“ vaizdo registratorių įrašus.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN 2021 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda už tai, kad turėjo daiktą, nepatenkantį į Taisyklių 21 punkte nurodytų leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų sąrašą, panaikinimo ir Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Vilniaus PN 2021 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda už tai, kad turėjo daiktą, nepatenkantį į Taisyklių 21 punkte nurodytų leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų sąrašą, teisėtumo, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad Nutarimas ir dėl jo priimtas Departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, todėl Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, turėjo būti panaikintas.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 1 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti 2021 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-78(1) nurodytą vaizdo registratoriumi Nr. KDR0008 užfiksuotą vaizdo medžiagą. Atsakovas pateikė teismui informaciją, patvirtinančią, kad vaizdo įrašo saugojimo terminas yra pasibaigęs, todėl jis yra automatiškai išsitrynęs. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vaizdo registratorių įrašų išreikalavimo, kadangi toks prašymas buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo ir nustatyta, kad prašoma išreikalauti vaizdo medžiaga nėra išlikusi.

28. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad turėjo daiktą, nepatenkantį į Taisyklių 21 punkte nurodytų leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų sąrašą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 2 d.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje ginčijo patį pažeidimo padarymo faktą, teigdamas, kad Nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas ginčija įrodymų vertinimo aspektu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra klastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, padarė pagrįstas išvadas dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs rašytinius bylos įrodymus (tarnybinius pranešimus, protokolą), pagrįstai sprendė, kad šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad būtent pareiškėjas turėjo jo kameroje rastą mobilųjį telefoną, kuris nėra įtrauktas į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą (Taisyklių 21 p.). Minėti duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 18 d., apie 14.20 val. 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 4-ame aukšte buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu koridoriuje buvo pastebėtas 6-ojo būrio nuteistasis R. G., o įtarus, kad minėtas nuteistasis gali turėti daiktų, neįtrauktų į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, buvo nuspręsta pareiškėjui atlikti dalinę asmens kratą. Nuteistasis, supratęs, kad bus atliekama krata, pareiškė, kad jam pasidarė bloga ir užėjo į savo gyvenamąją patalpą Nr. 409. Pareiškėjas, eidamas link savo miegamosios vietos, staigiu judesiu išsitraukė iš kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI“ su SIM kortele „Pildyk“ ir numetė jį į bendro naudojimo spintą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Tuo metu, pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai pagrįstai vertinti, kaip prieštaringi, nenuoseklūs, neišsamūs. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad pagal pareiškėjo versiją ir kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas M. Ž., tai, kad kameroje, kurioje buvo atlikta krata ir rastas telefonas, M. Ž. kalbėjo telefonu, rašė žinutes, turėjo matyti kiti kameroje buvę asmenys (šios bylos liudytojai A. K. bei M. G.), tačiau nei liudytojas A. K., nei liudytojas M. G. teismo posėdžio metu nenurodė, kad tą dieną, prieš įeinant į kamerą pareigūnui, būtų matę, kaip liudytojas M. Ž. kameroje kalbėjo atsineštu telefonu ir, kaip jis pats nurodė, kad prieš išeidamas iš kameros paliko telefoną pareiškėjo kameroje. Be to, liudytojų A. K., M. G. ir M. Ž. parodymai nelaikytini patikimais dėl šių liudytojų draugiškų ryšių su pareiškėju, todėl, be kita ko, atsižvelgiant į jų prieštaringumą, nenuoseklumą šie parodymai pagrįstai vertinti kaip siekis pareiškėjui palankios bylos baigties, o ne nustatyti objektyvią tiesą byloje.

34. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų ir pareiškėjo kaltę konstatavo atsižvelgdamas vien tik į tarnybinius pranešimus ir protokolą. Rašytiniai bylos duomenys ir teismo posėdžio garso įrašas patvirtina aplinkybę, kad teismas vertino visus skirtingų šaltinių įrodymus, juos analizuodamas, lygindamas ir gretindamas tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, todėl vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Vilniaus pataisos namų 2021 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 28-96 ir Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimą teisėtais ir pagrįstais, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis