a6fb8be4-cd63-4e1e-95fc-52cf30965349 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civiline byla Nr                                                                                               Civiline byla Nr.2-94-341/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02469-2010-6                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.1; 34.4.;113.1; 114.9.1;

                                                                                                 114.9.3.1; 116.4; 128.2.   S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 11 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas Marius Rapolas Žukas sekretoriaujant A. Buinovskienei,dalyvaujant pareiškejui I.

S., suinteresuotiems asmenims H. M., V. S., I. R.,vertejai A.Stancinskai,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos atstovui,teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo I. S. (I. S.), pareiškima suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesciu inspekcijai, H. M. ( H. M.), I. R. (I. R.), V. S. (V. S.), del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, ir n u s t a t e:                          Pareiškejas I.

S. patikslintu pareiškimu (b.l.76-79) prašo nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad mirusysis V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos G. S. mirties, prieme palikima faktiškai valdydamas turta, tam, kad jo vardu nekilnojamojo turto registre butu galima iregistruoti nuosavybes teises. Patikslintame pareiškime nurodo, kad ieškovas, I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., yra mirusiosios G. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir V. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) sunus.

Ieškovo motina G. S. dar turejo dukras H. S. (M.), J. S. (B.), I. S. (R.), sunus V. S., V. S., J. S.. J. S. (B.), V. S., J. S. yra mire, o H. M. yra sudariusi igaliojima, kuriuo igalioja ieškova pareikšti, kad ji atsisako tevu palikimo. Sesuo H. M. neprieštarauja tam, kad ieškovas teismui pateiktu ši pareiškima, kuriuo siekiama nustatyti fakta, kad V. S. prieme palikima faktiškai valdydamas. H. M. yra gimusi ir užaugusi Lietuvoje, ir tik po santuokos sudarymo išvyko gyventi i Lenkija, todel lietuviu kalba ji supranta.

Tevas V. S. mire (duomenys neskelbtini). Mirusios G. S. vardu nuosavybes teise yra iregistruotas gyvenamasis namas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymetas indeksu - lAl/m(p), bendras plotas 51,36 m.) su priestatu - 1a1m(p) ir ukio pastatai: 2I1/ž, rusys - R, ukio pastatas 311/ž, rusys - R, ukio pastatas - 4i1/ž, šulinys - š, esantys Vilniaus r. (duomenys neskelbtini). G. S. mire 1991-01-27. Testamento ji nebuvo sudariusi. Tai patvirtina pridedama pažyma iš centrines hipotekos istaigos del duomenu pateikimo iš testamentu registro.

Motinai mirus, nei ieškovas, nei jo seserys bei broliai, kaip paveldetojai pagal istatyma, nesikreipe i notara del palikimo priemimo arba i teisma del palikimo apyrašo sudarymo per LR Civiliniame kodekse numatyta 3 menesiu termina, nes nežinojo apie ši istatymo nustatyta termina. Taciau LR Civilinio kodekso 5.51 str. numato, kad palikima galima priimti faktiškai pradejus turta valdyti. Pagal mineta straipsni ipedinis laikomas faktiškai priemusiu palikima, jei jis pradejo valdyti palikima, juo rupintis kaip savo turtu t.y. bet kokie ipedinio veiksmai valdant ta turta, naudojantis juo, palaikant ji tinkamoje bukleje, mokant mokescius, ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiške savo valia siekdamas igyti teises i atsiradusi palikima.

Po motinos mirties mineta turta faktiškai pradejo valdyti ieškovo brolis V. S., kuris dar iki motinos mirties gyveno kartu su ja ir broliu J. S.. Kiti broliai ir seserys i motinos palikta turta nepretendavo ir nesikreipdami istatymu nustatyta tvarka del palikimo priemimo, neteko teises i ji. Valdymo fakta patvirtina pridedami namu ukio sarašai, kuriuose V. S. yra nurodytas kaip namu ukio narys, taip pat pridedama pažyma apie V. S. šeimos sudeti. 2010-04-03 V. S. mire ir prieš mirti suraše testamenta, kuriuo viska paliko ieškovui I.

S., taip ir neiregistraves savo nuosavybes teises i žemes sklypa, nes mane, kad užtenka, jog jis ten gyvena ir nežinojo apie istatymu nustatyta termina palikimui priimti. Šiuo metu paveldejimo teises liudijimo gauti negali, nes yra praleistas istatymu nustatytas terminas. Todel kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentu, patvirtinanciu palikimo priemima V. S. faktiškai pradejus ji valdyti, negali. Kaip žinoma, palikimo priemimo faktas (paveldejimo teises liudijmas) yra turtiniu teisiu, t. y. nuosavybes teises, atsiradimo pagrindas.

Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad V. S. prieme palikima faktiškai valdydamas turta reikia tam, kad V. S. vardu butu iregistruotas nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre ir po to ieškovas, I. S., galetu priimti V. S. ieškovui testamentu palikta turta ir iteisinti savo nuosavybes teise i ši turta ir ja užregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teismo posedžio metu pareiškejas palaikydamas pareiškime nurodytas aplinkybes, praše ji tenkinti ir papildomai parode, kad motina mire (duomenys neskelbtini), o tevas (duomenys neskelbtini); namu valda, esanti (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. yra iregistruota motinos vardu; paskutinis 2010 metais mire brolis V.

S., kuris paliko oficialu testamenta, kad visa turta palieka pareiškejui. Brolis visa laika gyveno su motina; po jos mirties ir toliau liko gyventi motinos name, juo naudojosi ir prižiurejo. Kiti broliai ir seserys neprieštarauja, kad pagal testamenta minetas turtas priklausytu jam.           Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepime i pareiškima (b.l. 103) nurode, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, nes bylos medžiaga nepagrindžia pareiškejo pareiškime išdestytu aplinkybiu; pateikti 1998-2010 m.

Riešes seniunijos namu ukio knygos išrašai nepatvirtina fakto, kad per šešis menesius nuo palikejos mirties pareiškejo brolis valde palikejos palikima. Taip pat nepateikta jokiu irodymu, kad V. S. rupinosi, prižiurejo mineta turta, mokejo namo komunalinius mokescius. Todel kadangi pareiškejas nepateike irodymu, pagrindžianciu pareiškime išdestytas aktyvaus palikimo priemimo aplinkybes per šešiu menesiu termina nuo palikimo atsiradimo dienos, jo pareiškimas turi buti atmestas, kaip nepagristas.Suinteresuotas asmuo H.

M. su pareiškimu sutiko. Parode, kad sutinka, jog broliui butu nustatytas juridinis faktas. Pati jokiu pretenziju i motinos turta neturi; savo atžvilgiu juridinio fakto nustatyti neprašo.Suinteresuotas asmuo I. R. su pareiškimu sutiko. Parode, kad pretenziju broliui del parašyto testamento neturi; žino, kad V. S. gyveno su motina (duomenys neskelbtini) ir iki jos mirties ir po jos mirties. Pretenziju i motinos turta neturi.Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškimu sutiko. Parode, kad pareiškejui jokiu pretenziju neturi; turtiniu teisiu i motinos turta neturi;

V. S. visa laika gyveno su motina, jai mirus ir toliau ten gyveno iki savo mirties. Pareiškimas tenkintinas.Palikimo priemimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidines valios, butina asmens valia išreikšti istatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valia žinotu kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Pareiškejo bei suinteresuotu asmenu paaiškinimais bei byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, jog G.

S., budama 80 metu mire (duomenys neskelbtini); mirties vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l. 9-10); mirusioji G. S. turejo septynis vaikus: I. S. (I. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.4-5), V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14), I. S., gim. (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo pavarde „R.“) (b.l.40-41,83-84), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo pavarde „B.“ ) (b.l.42-43,44-45), V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.50-51), J. S. (J. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.59), H.

S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.87-88). J. S. (B.) (mirties data (duomenys neskelbtini)), V. S. (mirties data (duomenys neskelbtini)), J. S. (mirties data (duomenys neskelbtini)) yra mire (b.l.54,55,58). G. S. sutuoktinis V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), mire (duomenys neskelbtini) (b.l.80-82). Mirusios G. S. vardu nuosavybes teise yra iregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukio pastatai: unikalus numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei Å¡ulinys, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) (b.l.63-66).

G. S. po mirties nepaliko testamentu; po jos mirties niekas iš istatyminiu ipediniu nesikreipe i palikimo atsiradimo vietos notaru biura del palikimo priemimo ir po jos mirties nera užvestu paveldejimo bylu (b.l. 11,12,32). 2010-03-17 testamentu V. S., a.k (duomenys neskelbtini) visa savo turta paliko savo broliui I. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenanciam Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b.l.86).Kadangi G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) mire (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2000 m. CK isigaliojimo, todel, sprendžiant palikimo priemimo klausimus, aiškintinos ir taikytinos 1964 m.

CK normos, reglamentavusios paveldejimo santykius. Del 1964 m. CK normu taikymo tuo atveju, kai palikimas atsirado iki 2000 m. CK isigaliojimo, ne karta yra pasisakes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. G. v. S. G., D. R., bylos Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d., nutartis, priimta civilineje byloje S. G. v. K. G., L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-8/2004 m.; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. Ž., A.

J. v. Z. T. N., Panevežio apskrities valstybine mokesciu inspekcija, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. P., Z. R., M. J. ir kt. v. L. M., R. P., Traku rajono savivaldybes administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-223/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje S. O., teisiu peremeja – A. O. v. G. O., J. K., D. A. (B.), bylos Nr. 3K-3-210/2008; kt.).Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalies nuostatas laikoma, kad ipedinis prieme palikima, jeigu jis pradejo valdyti turta, juo rupinosi kaip savo turtu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56); pagal šio straipsnio nuostatas laikoma, jog ipedinis palikima prieme, jeigu jis per šešis menesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko kuri nors iš šiu veiksmu:

1) faktiškai pradejo paveldima turta valdyti arba 2) kai padave palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškima apie palikimo priemima. Faktišku pradejimu valdyti paveldima turta, patvirtinanciu 1964 m. CK 587 straipsnio prasme palikimo priemima, suprantami bet kokie ipedinio veiksmai valdant ta turta, naudojantis juo, palaikant ji tinkamos bukles. Asmuo, kuris savo reikalavima grindžia palikimo priemimu, faktiškai pradejus ji valdyti, turi irodyti, kad ipedinis pradejo ši turta valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiancius jo valia igyti nuosavybes teises i paveldima turta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-7/2001).

Pareiškejas I. S. savo pareiškima grindžia tuo, kad jo brolis V. S. po motinos G. S. mirties prieme palikima aktyviais veiksmais pradedama naudotis ir rupintis visu jos turtu, t.y. liko gyventi palikejai priklausanciame name ir pradejo ji valdyti. Pažymetina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai ji pradedant valdyti, reikia atsižvelgti i turto, sudarancio palikima, pobudi. Nagrinejamu atveju palikima sudaro gyvenamasis namas su ukiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Tais atvejais, kai palikima sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenima name po palikejo mirties ar tolesni gyvenima tame name, jeigu ipedinis jame gyveno iki palikejo mirties, taip pat namo priežiura, prievoliu, susijusiu su namu, vykdyma (mokesciu, draudimo imoku mokejima ir pan.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš byloje esanciu 1998-2010 Riešes seniunijos namu ukio knygos išrašu, kuriuose V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurodytas kaip namu ukio narys (b.l.15-20); 2010-08-30 Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Riešes seniunijos pažymu del G. S. ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos sudeties ir pažymos del paveldejimo, matyti, kad mirusioji G. S., gim. (duomenys neskelbtini) iki mirties pastoviai gyveno jai priklausanciame name Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kartu su sunumis Josifu ir V. S.; G. S. mirus jos turta pereme mires V.

S. (b.l.34-35), kuris po jos mirties liko gyventi jai priklausanciame name ir pradejo valdyti paveldima turta kaip sava (b.l.118). Taigi byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad mirusysis V. S. po motinos G. S. mirties liko gyventi motinai priklausanciame name. Šias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinejimo metu apklausti suinteresuoti asmenys H. M., I. R. bei V. S., parode, kad V. S. visa laika gyveno su motina, jai mirus ir toliau ten gyveno iki savo mirties. Byloje esanti 2010-12-27 AB „Rytu skirstomieji tinklai“ Vilniaus rajono klientu aptarnavimo skyriaus pažyma apie atsiskaityma už suvartota elektros energija patvirtina, kad mirusysis V.

S., likes gyventi motinai priklausanciame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., atsiskaitinedavo už namui teikiamas elektros energijos paslaugas, paskutine mokejimo data 2008-07-02 (b.l.119); kitu komunaliniu mokesciu moketi nereikejo, nes namas be patogumu (b.l.118).Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, i byloje esancius rašytinius irodymus, šaliu parodymus teismui nekyla abejoniu, jog mirusysis V. S. po motinos G. S. mirties toliau gyvendamas name ir vykdydamas su juo susijusias prievoles, nepraleides istatymo nustatyto šešiu menesiu termino, palikima prieme. 2010-03-17 testamentu V.

S., visa savo turta paliko broliui I. S. (b.l.86); suinteresuoti asmenys H. M., I. R., V. S. jokiu pretenziju I. S. del paveldeto turto neturi, nustatyti juridine reikšme turincius faktus savo atžvilgiu neprašo, todel I. S. pareiškimas laikytinas pagristu ir irodytu (1964 m. CK 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškejui I. S. negalint kitokia tvarka priimti po V. S. mirties jam testamentu palikta turta ir iteisinti savo nuosavybes teises i ši turta, nustatytinas juridine reikšme turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str.1d., 2 d.8p., 445 str.).             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.nusprende:

Pareiškejo I. S. (I. S.) pareiškima suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, H. M. (H. M.), I. R. (I. R.), V. S. (V. S.) del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, tenkinti.             Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad mirusysis V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos G. S., mirties 1991-01-26, prieme jos palikima, pradedamas ji faktiškai valdyti.             Juridine reikšme turinti fakta nustatyti paveldeto nekilnojamojo turto nuosavybes teisiu iregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu.             Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.

Teisejas                                                    Marius Rapolas Žukas