2021-06-23 Nr. AB-13400-3-61-3-02589-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-06-23 Nr. AB-13400-3-61-3-02589-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Hidromodulis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Hidromodulis“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-24 (toliau – ir Nurodymas, Privalomasis nurodymas); panaikinti Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11205 „Dėl 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-24 panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2568-624/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02589-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Hidromodulis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Hidromodulis“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. birželio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-24 (toliau – ir Nurodymas, Privalomasis nurodymas); panaikinti Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11205 „Dėl 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-24 panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija Nurodymu konstatavo, jog įrengtas hidroelektrinės (toliau – ir HE) turbinų skaičius ir jų galingumas neatitinka šiuo metu galiojančių Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95 (toliau – ir Taisyklės), tačiau būtent Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nustatyti reikalavimai nėra tie reikalavimai, kuriais būtų pažeisti gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys teisės aktai. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl anksčiau (2020 m. balandžio 10 d.) analogiško skundžiamam Nurodymui duoto Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN13-17, 2020 m. gegužės 7 d. sprendime nurodė, kad tai nėra reikalavimai, susiję su tvenkinio naudojimu ir priežiūra, kuriais būtų galima pažeisti aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nurodyme taip pat nėra nurodyta, kokias pasekmes sukėlė faktinio HE galingumo neatitiktis galiojančioms Taisyklėms.
3. Pareiškėjo teigimu, Nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų, nepagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, jame nėra nurodyta, koks aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas padarytas ar kokias pažeidimu sukeltas pasekmes pareiškėjas turi pašalinti.
4. Pareiškėjas pažymi, jog Inspekcija nurodė pareiškėjui HE įrengti pagal Taisyklėse nurodytas statinių charakteristikas arba nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintas Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipines taisykles (LAND2-95) (toliau – ir Tipinės taisyklės) pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas, tačiau nenurodė konkretaus teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta pareiškėjo pareiga keisti Taisykles. Pareiškėjas mano, kad Tipinių taisyklių nuostatos neįtvirtina jam pareigos keisti Taisykles. Kadangi Inspekcija nesuformulavo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, Nurodymas neatitinka VAĮ įtvirtintų reikalavimų.
5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tipinių taisyklių 10 ir 12 punktai, reglamentuojantys tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių rengimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams, nuo 2007 m. spalio 11 d. nebuvo keisti. Taisyklės 2007 metais atitiko tuo metu galiojančią Tipinių taisyklių 10 ir 12 punktų redakciją, šiuo metu jos taip pat atitinka galiojančią Tipinių taisyklių 10 ir 12 punktų redakciją. Pareiškėjas mano, kad Taisyklės Tipinių taisyklių 10, 12 punktų reikalavimams neprieštarauja, o tiek Inspekcijos duotas nurodymas HE įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas arba pakeisti Taisykles, tiek Departamento Sprendimas prieštarauja protingumo principui, kadangi Inspekcija Privalomuoju nurodymu ir Departamentas Sprendimu kvestionuoja jau patvirtintų Taisyklių teisėtumą.
6. Pareiškėjo teigimu, priimant Nurodymą nebuvo laikytasi minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo ir nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp padaryto pažeidimo ir siekiamų tikslų; nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kad pareiškėjas yra maža įmonė, joje dirba tik 3 darbuotojai, pajamos svyruoja nuo 50 000 iki 100 000 Eur per metus, todėl Inspekcijos Nurodymo HE įrengti pagal Taisyklėse nurodytas statinių technines charakteristikas negali įgyvendinti. Nesant nustatytų aiškių elektros energijos supirkimo kainų 2021 metams, vykdydamas Nurodymą, pareiškėjas susidurtų su nemokumo problemomis. Inspekcijos nurodymas šiuo metu pakeisti Taisykles taip, kad atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas, kai ateityje planuojama įrengti Taisyklių 12.3.3.6 papunktyje nurodyto 80 kW galingumo trečią turbiną, yra skubotas, duotas neįvertinus esamos situacijos. Pareiškėjui įrengus turbiną, atsirastų poreikis Taisykles vėl keisti. Be to, trečiosios turbinos neįrengimas jokio neigiamo poveikio aplinkai tiesiogiai nedaro. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcijos Nurodyme įvardyta HE galingumo neatitiktis galiojančioms Taisyklėms laikytina formalia.
7. Pareiškėjas pažymi, kad nustatant Nurodymo įvykdymo terminą, nebuvo atsižvelgta į objektyvias aplinkybes, kurios reikalingos Nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, kadangi turbinos įrengimas, įskaitant projekto parengimą, statybos darbus, per tokį trumpą laiką yra neįgyvendinamas, todėl Inspekcijos veiksmai laikytini pažeidžiančiais objektyvumo principą bei neproporcingais siekiamam tikslui.
8. Pareiškėjas teigia, kad Taisyklės suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį bei garantijas, kad ateityje reikalavimas keisti HE galingumą ar Taisykles nebus keliamas. 2018 metais Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi pareiškėjo veiklos patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė ir konstatavo, kad jos ūkinė veikla vykdoma laikantis Tvenkinio taisyklių reikalavimų.
9. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad skundžiamas Nurodymas buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nurodyta, kad kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Nurodyme nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jis priimtas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
10. Atsakovas paaiškino, kad patikrinimas atliktas vykdant įmonei UAB „Hidromodulis“ priklausančios HE Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių laikymosi kontrolę. Skundžiamu Nurodymu pareiškėjas įpareigotas HE įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas arba nustatyta tvarka pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas.
11. Atsakovo teigimu, pagal Tipinių taisyklių 4 punktą už Taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Taisyklės rengiamos pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį, tačiau jame pateikti reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui, o Taisyklės turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus, techniniuose projektuose nustatytų hidrotechnikos statinių charakteristikas ir pan. (Tipinių taisyklių 10, 12 punktai). Taisyklės yra norminis administracinis aktas ir pareiškėjai privalo jų laikytis. Patikrinus, kaip pareiškėjui priklausančioje HE laikomasi Taisyklių, nustatyta, jog Taisyklių 12.3.3 papunktyje nurodytos šios HE hidrotechnikos statinių charakteristikos: turbinų skaičius – 3 vnt. (Taisyklių 12.3.3.4 papunktis); vienos turbinos galingumas atitinkamai: 80 kW, 130 kW, 200 kW (Taisyklių 12.3.3.6 papunktis); bendras turbinų galingumas 410 kW (Taisyklių 12.3.3.7 papunktis). Patikrinimo akto dalyje „Patikrinimo išvados“ 1 punkto 2 dalyje nurodyta, kad faktiškai įrengtos dvi turbinos, bendras HE galingumas (330 kW) neatitinka šiuo metu galiojančių Taisyklių. Pareiškėjui duotas alternatyvusis nurodymas, t. y. bendrovė gali pasirinkti priimtinesnį būdą, kurį įvykdžius būtų laikoma, jog pareiškėjai duotas Nurodymas įvykdytas.
12. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnyje yra reglamentuota asmens, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, teisė pateikti prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas šešiems mėnesiams, tačiau prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas neteikė, o privalomąjį nurodymą iškart skundė kaip nepagrįstą, todėl pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl nepagrįstai trumpo privalomojo nurodymo įvykdymo termino turėtų būti atmesti.
II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-24 ir Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-11205 teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teismas nustatė, kad Inspekcija, tikrindama, kaip UAB „Hidromodulis“ priklausančioje hidroelektrinėje laikomasi Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, 2020 m. vasario 4 d. atliko Grigiškių tvenkinio patikrinimą ir 2020 m. vasario 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA67-16 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas pateikė Inspekcijai paaiškinimus dėl Patikrinimo akte išdėstytų aplinkybių. Inspekcijos viršininkas 2020 m. balandžio 10 d., remdamasis Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, surašė bei pateikė pareiškėjui 2020 m. balandžio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-17, kuriame nurodė UAB „Hidromodulis“ vykdyti veiklą vadovaujantis suderintomis ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. AV-95 patvirtintomis Taisyklėmis, pašalinant nustatytus Taisyklių 12.3.3.4, 12.3.3.5, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčių reikalavimų pažeidimus bei įvedant naujas nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias LAS07 ir LSS07 sistemas.
16. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-17 apskundė Departamento vadovui, šis 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (3.0)-ADS-6719 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-17“ Departamento Inspekcijos viršininko 2020 m. balandžio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN13-17 panaikino.
17. Inspekcija 2020 m. birželio 18 d. surašė pareiškėjui naują privalomąjį nurodymą Nr. PN13-24, kuriame nurodė HE įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas arba nustatyta tvarka (pagal Tipines taisykles) pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas.
18. Pareiškėjas, 2019 m. birželio 19 d. nesutikdamas su Nurodymu, kreipėsi į Departamentą su skundu dėl minėto Inspekcijos nurodymo panaikinimo, bet Departamentas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-11205 pareiškėjo skundo nepatenkino.
19. Teismas nurodė, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir AAVKĮ), Taisyklės ir kiti teisės aktai. AAVKĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia privalomąjį nurodymą; 18 straipsnyje nurodyti atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 20 straipsnyje (šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog privalomajame nurodyme turi būti įvardyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti).
20. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį UAB „Hidromodulis“ priklausančios hidroelektrinės ir naudojamo Grigiškių tvenkinio Lentvario g. 1C, Vilnius, patikrinimą. Patikrinime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir AB „Grigeo“ atstovai. Grigiškių tvenkinys eksploatuojamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Taisykles. Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte Nr. PA67-16 konstatuota, kad UAB „Hidromodulis“ Grigiškių tvenkinio vandenį naudoja dviem turbinoms (130 kW ir 200 kW), kurių bendras hidroelektrinės galingumas yra 330 kW, sukti, tai neatitinka šiuo metu galiojančių Taisyklių 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčių nuostatų, pagal kurias HE turi būti įrengtos trys turbinos (80 kW, 130 kW, 200 kW), kurių bendras galingumas yra 410 kW.
21. Teismas pažymėjo, kad pagal Departamento paaiškinimą, dėl netolygaus turbinų darbo Grigiškių tvenkinyje yra nuolatiniai vandens lygio svyravimai. Kiekvienoje HE turi būti įrengta turbina, kurios darbas būtų priderintas prie natūralaus upės nuotėkio režimo. Turbina turi būti parinkta pagal mažiausią upės debitą, kad esant sausajam laikotarpiui būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms, kad neblogintų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų vandens ekosistemų stabilumo. Būtent tam ir buvo skirta suprojektuota, bet neįrengta 80 kW turbina. Nesant 80 kW galingumo turbinos, dviejų turbinų (130 kW ir 200 kW) darbui prireikia daugiau vandens ir dėl to nuolat staigiai ir pastebimai svyruoja Grigiškių tvenkinio vandens lygis. Vandens lygio svyravimai daro neigiamą poveikį bestuburių gyvūnijos, žuvų gausumui ir biomasei, pažeidžiamos esamos ekosistemos. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija Nurodymu įpareigojo pareiškėją HE įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas arba nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND2-95) patvirtinimo“) pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, jog skundžiamame Nurodyme nenurodytos privalomos teisės normos, nustatančios pareigą keisti Taisykles, todėl Nurodymas, kaip administracinis aktas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, pažymėjo, kad Tipinių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad už taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Norėdamas keisti tvenkinio naudojimo sąlygas, tvenkinio hidrotechnikos statinio savininkas turi inicijuoti taisyklių keitimą (5 punktas). Taisyklės rengiamos pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį, tačiau reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui, o taisyklės turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus, techniniuose projektuose nustatytų hidrotechnikos statinių charakteristikas (Tipinių taisyklių 10, 12 punktai).
23. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde pateiktais argumentais dėl nepagrįstai trumpo privalomojo nurodymo įvykdymo termino, bei akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė prašymo pratęsti privalomojo nurodymo terminą, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalėjo laiku įvykdyti privalomojo nurodymo. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija Privalomajame nurodyme nustatė dvi alternatyvias galimybes, kaip pareiškėjas galėtų pašalinti nustatytus pažeidimus, ir pareiškėjas gali pasirinkti jam priimtinesnį būdą, kurį įvykdžius būtų laikoma, kad duotas Nurodymas yra įvykdytas.
24. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad teisės aktai, be kita ko, Tipinės taisyklės, jo neįpareigoja pakeisti Taisykles, pažymėjo, kad pagal Tipinių taisyklių nuostatas, už Taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas, šiuo atveju pareiškėjas. Jis turi iniciatyvos teisę keisti tvenkinio naudojimo sąlygas ir inicijuoti Taisyklių keitimą. Teismo įsitikinimu, nors Privalomajame nurodyme nėra pakankamai tiksliai nurodyta, kad pareiškėjas turi inicijuoti Taisyklių keitimą, tačiau, sistemiškai aiškinant galiojantį teisinį reguliavimą ir Privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus, darytina išvada, kad Privalomajame nurodyme nustatytas reikalavimas pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti.
25. Teismas pažymėjo, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti grindžiama prevencijos principu, siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai (AAVKĮ 4 str. 1 p.). Nurodymas duotas vadovaujantis AAVKĮ įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nurodyta, jog kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Privalomasis nurodytas duotas atsižvelgiant į tai, kad įrengtos HE turbinų skaičius ir jų galingumas neatitinka šiuo metu galiojančių Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, dėl to ginčo byloje nėra. Teismas vertino, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti Privalomąjį nurodymą ir įpareigoti pareiškėją atlikti Privalomajame nurodyme nustatytus veiksmus.
26. Įvertinęs ginčijamų Nurodymo ir Sprendimo turinį, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus argumentus, pagrindžiančius poreikį imtis veiksmų, siekiant apsaugoti aplinkos apsaugos interesus, teismas padarė išvadą, kad ginčijami Nurodymas ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodytos taikomos priemonės, t. y. jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti teisinio pagrindo nėra.
III. 27. Pareiškėjas UAB „Hidromodulis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti UAB „Hidromodulis“ skundą, ir panaikinti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą Nr. PN13-24 ir Departamento Sprendimą Nr. (3.0)-AD5-11205; priteisti iš atsakovo UAB „Hidromodulis“ naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
27.1. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamo Nurodymo pagrįstumo ir jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, rėmėsi jau po Nurodymo priėmimo atsakovo nurodytais motyvais ir, vadovaudamasis jais, padarė išvadą, kad atsakovo pateikti argumentai pagrindžia poreikį imtis veiksmų, siekiant apsaugoti aplinkos apsaugos interesus. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, kadangi jie nurodyti tik teisminio proceso metu.
27.2. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, o būtinos privalomojo nurodymo kaip individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo sąlygos turi būti įvykdytos individualaus administracinio akto priėmimo momentu. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas, o iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti.
27.3. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai atsakovas skundžiamo Nurodymo priėmimo motyvus nurodė jau bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, tai yra, atsiliepime į pareiškėjo 2020 m. liepos 27 d. skundą, o pareiškėjui tik bylos nagrinėjimo teisme metu tapo žinomos atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su turbinų darbu, tariamu nuolatiniu staigiu ir pastebimu Grigiškių tvenkinio vandens lygio svyravimu ir šio svyravimo daromu neigiamu poveikiu gyvūnijoms ir ekosistemoms, o pirmosios instancijos teismas atsakovo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, faktiškai pripažino pagrindžiančia Privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo motyvų pateikimas atsiliepime negalėjo būti pagrindas pirmosios instancijos teismui atsižvelgti į atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus ir pripažinti juos pagrindžiančiais Privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą.
27.4. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl turbinų darbo, nuolatinio staigaus ir pastebimo Grigiškių tvenkinio vandens lygio svyravimo ir šio svyravimo daromo neigiamo poveikio gyvūnijoms ir ekosistemoms, teismo vertinimu, pagrindė poreikį duoti skundžiamą Nurodymą.
27.5. Pareiškėjas nurodo, kad įrodymai teisme turi būti vertinami laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatų, o pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinimą atliekančios institucijos diskrecijos ribos nėra absoliučios, t. y. jos turi remtis konkrečiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o įrodinėjimo našta teisme atitenka sprendimą priėmusiai institucijai, taigi, administracinėje byloje įrodymai yra faktiniai duomenys, o ne prielaidos ar subjektyvi nuomonė.
27.6. Pareiškėjo vertinimu, į bylą pateikta atsakovo pozicija, kad dėl netolygaus turbinų darbo Grigiškių tvenkinyje yra nuolatiniai vandens lygio svyravimai ir jie daro neigiamą poveikį bestuburių gyvūnijos, žuvų gausumui ir biomasei, pažeidžiamos esamos ekosistemos, grįsta atsakovo subjektyvia nuomone ir prielaidomis, bet ne faktiniais duomenimis. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų atsakovo atsiliepime nurodomus teiginius, kad dėl netolygaus turbinų darbo Grigiškių tvenkinyje yra nuolatiniai vandens lygio svyravimai, kad nuolat staigiai ir pastebimai svyruoja Grigiškių tvenkinio vandens lygis ir tokį svyravimą lemia 80 kW galingumo turbinos nebuvimas. O sprendžiant iš atsakovo atsiliepime pateiktos formuluotės „Kitas neigiamas hidroelektrinių eksploatavimo padarinys dažnai yra tai <...>“, atsiliepime nurodytos tik teorinės prielaidos, kurios galėtų nutikti tam tikrais hidroelektrinių eksploatavimo atvejais. Pareiškėjo manymu, nei skundžiamame Nurodyme, nei Patikrinimo akte, kurio pagrindu buvo duotas Nurodymas, nėra užfiksuoti staigūs, nuolatiniai ir pastebimi Grigiškių tvenkinio vandens lygio svyravimai, todėl atsakovo atsiliepime nurodoma pozicija neatitinka ABTĮ įtvirtintos įrodymų sąvokos, todėl nesant jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo atsiliepime dėstomą poziciją, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis deklaratyviais atsakovo pasisakymais ir jais motyvuoti skundžiamą sprendimą.
27.7. Pareiškėjas teigia, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, kadangi teismo sprendime buvo nurodytas pažeidimas, kuris nebuvo aptartas nei Nurodyme, nei Patikrinimo akte, o tai pažeidžia gero administravimo principo turinį, bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką taikant teisės į gynybą principą, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, ir reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir pasiremdamas atsakovo atsiliepime nurodomomis jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis aplinkybėmis dėl nuolatinių vandens lygio svyravimų ir jų daromo neigiamo poveikio bestuburių gyvūnijos, žuvų gausumui ir biomasei, pažeidžiamumo esamoms ekosistemoms, priėmė vieną iš fundamentalių teisių – teisę būti išklausytam, pažeidžiantį teismo sprendimą, kadangi teismo sprendimu patvirtino neegzistuojančią faktinę aplinkybę apie neva pareiškėjo padarytą pažeidimą, kuris ir dėl šių priežasčių turi būti panaikintas.
27.8. Pareiškėjo įsitikinimu, aptariamoje dalyje Nurodymas yra grindžiamas ne objektyviais duomenimis, kaip nepagrįstai nurodyta teismo sprendime ir kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas, bet prielaidomis, dėl ko pirmosios instancijos teismas, šių atsakovo atsiliepimo motyvų pagrįstumo visiškai nevertinęs ir padaręs išvadą, jog Nurodymas nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl ko jis turi būti panaikintas, ir ginčo atveju turi būti priimtas naujas sprendimas, kuriuo Nurodymas bei Sprendimas panaikinti.
27.9. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turi iniciatyvos teisę keisti tvenkinio naudojimo sąlygas ir inicijuoti Taisyklių keitimą, padaryta sistemiškai aiškinant galiojantį teisinį reguliavimą ir Nurodyme nustatytus įpareigojimus.
27.10. Pareiškėjas pažymi, kad Tipinių taisyklių 5 punktas numato vienintelį atvejį, kada tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas ar naudotojas inicijuoja taisyklių keitimą, t. y. kai nori keisti tvenkinio naudojimo sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas Grigiškių tvenkinio naudojimo sąlygų nekeičia. Tuo tarpu pareiga keisti tvenkinio naudojimo sąlygas ir atitinkamai tvenkinio naudojimo taisykles hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkui, valdytojui ar naudotojui Tipinėse taisyklėse nėra nustatyta. Taigi, pareiškėjui nekeičiant Grigiškių tvenkinio naudojimo sąlygų, analizuojant Tipinių taisyklių nuostatas (4 p., 5 p., 6 p.), akivaizdu, kad nei viena šių nuostatų neįtvirtina pareiškėjo pareigos keisti Taisykles ar inicijuoti jų keitimą. Pareiškėjo teigimu, tvenkinio naudojimo sąlygos gali būti keičiamos tik minėtų asmenų iniciatyva ir tik tuomet kai jie nori, tokias išvadas yra nurodęs ir pats atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-6719 .
27.11. Pareiškėjo teigimu, nei Tipinėms taisyklėms, nei kitiems teisės aktams eksplicitiškai (lot. expressis verbis) neįtvirtinus pareigos Tvenkinio naudotojui pakeisti Taisykles ir juo labiau inicijuoti Taisyklių keitimą, jų nekeitimas ipso facto (savaime) negali būti laikomas pažeidimu, bei atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybės institucija, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais nepiktnaudžiavimo valdžia, įstatymo viršenybės principais, negali kelti reikalavimų, kai įtvirtintas teisinis reguliavimas tokių reikalavimų nenumato, tuo, be kita ko, išplečiant teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Pareiškėjo nuomone, individualaus administracinio akto, kokiu yra laikomas Nurodymas, teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus.
27.12. Pareiškėjo nuomone, Tipinių taisyklių nuostatose nesant privalomų sąlygų keisti Grigiškių tvenkinio Taisykles, laikytina, kad Inspekcijos Nurodymas yra neteisėtas, atitinkamai ir pirmosios instancijos teismo išvada (kad Nurodyme nustatytas reikalavimas pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines hidrotechnikos statinių charakteristikas, yra teisėtas ir pagrįstas) taip pat laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
27.13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime tik formaliai nurodė, jog reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui, o Taisyklės turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus, techniniuose projektuose nustatytų hidrotechnikos statinių charakteristikas. Teismas taip pat nurodė, kad Taisyklės yra norminis administracinis aktas ir pareiškėjas privalo jų laikytis, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo skundo 4 skyriuje nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus ir jų nevertino.
27.14. Pareiškėjas akcentuoja, kad Taisyklės Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-95 buvo patvirtintos dar 2007 m. spalio 11 d., t. y., jau esant įtvirtintai įstatyminei nuostatai, kad reikalavimai pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui, o Taisyklės turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus, techniniuose projektuose nustatytų hidrotechnikos statinių charakteristikas (Tipinių taisyklių 10, 12 punktai), ir šios Taisyklės nebuvo keistos. Pareiškėjo teigimu, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus veiksmai patvirtinant Taisykles suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį bei garantijas, kad ateityje reikalavimas keisti HE galingumą ar Taisykles, nebus keliamas. Pareiškėjas pažymi, kad per visą laikotarpį nuo 2007 metų reikalavimas HE įrengti pagal statinių charakteristikas ar keisti Taisykles pareiškėjui nebuvo keliamas, nors pareiškėjo vykdoma veikla buvo ne kartą tikrinama.
27.15. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius, šis principas įtvirtintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.
27.16. Pareiškėjo nuomone, visa tai patvirtina, jog Inspekcijos Nurodymas, kuriuo Pareiškėjui nurodyta HE įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas arba keisti Taisykles dėl to, kad HE galingumas neatitinka šiuo metu galiojančių Taisyklių, prieštarauja aukščiau įvardintam teisinės valstybės principui, kurį garantuoja Konstitucija. Inspekcija, duodama Nurodymą, įtvirtino teisinio reguliavimo netikrumą ir nestabilumą, kas neabejotinai nekoreliuoja nei su gero administravimo, nei su teisinės valstybės principu. Dėl šios priežasties Nurodymas yra naikintinas, kaip pažeidžiantis vieną iš pamatinių Konstitucijos garantuojamų principų - teisinės valstybės principą, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo.
27.17. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas Privalomajame nurodyme nustatė dvi alternatyvias galimybes, kaip pareiškėjas galėtų pašalinti nustatytus pažeidimus, ir pareiškėjas gali pasirinkti priimtinesnį būdą, kurį įvykdžius būtų laikoma, kad duotas Nurodymas yra įvykdytas, prieštarauja kitai teismo padarytai išvadai, kur teigiama, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl turbinų darbo, nuolatinio staigaus ir pastebimo Grigiškių tvenkinio vandens lygio svyravimo ir šio svyravimo daromo neigiamo poveikio gyvūnijoms ir ekosistemoms, pagrindžia poreikį imtis veiksmų, siekiant apsaugoti aplinkos apsaugos interesus.
27.18. Pareiškėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką, formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu, bei pažymi, kad Taisyklių keitimas nėra tiesiogiai susiję su aplinka ar jos apsauga, kaip tai suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčių reikalavimai, pagal kuriuos Inspekcija davė Nurodymą įrengti HE, nėra reikalavimai, susiję su tvenkinio naudojimu ir priežiūra ir nėra tie reikalavimai, kuriais būtų galima pažeisti gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl pareiškėjui pasirinkus bet kurį iš alternatyvių Nurodymo įvykdymo būdų, formaliai gal ir būtų įvykdomas Nurodymas, tačiau tokiu būdu neabejotinai nebūtų tenkinamas poreikis imtis veiksmų, siekiant apsaugoti aplinkos apsaugos interesus dėl ko, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas ir atsakovas atsiliepime, buvo priimtas Nurodymas. Pareiškėjo nuomone, pakeitus Taisykles nebūtų įgyvendinamas ir pirmosios instancijos teismo bei Atsakovo atsiliepime akcentuotas prevencijos principas, kuriuo yra grindžiama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, todėl Inspekcijos Nurodyme įvardintas HE galingumo neatitikimas galiojančioms Taisyklėms laikytinas formaliu pažeidimu. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijai duodant alternatyvų nurodymą – pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas – akivaizdu, nebuvo siekiama aplinkos apsaugos tikslų, o tik formaliai ir biurokratiškai buvo vykdomos jai priskirtos viešojo administravimo funkcijos, kas neabejotinai nesiderina su gero administravimo principu.
27.19. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte yra įtvirtintas minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas, reglamentuojantis, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
27.20. Pareiškėjo vertinimu, priimant Nurodymą nebuvo laikytasi aukščiau nurodyto minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo ir nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp padaryto pažeidimo ir siekiamų tikslų. Vertinant skundžiamo Nurodymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintos pareiškėjo skundo 3 skyriuje nurodytos aplinkybės, lėmusios Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčių reikalavimų vykdymą, t. y.: aplinkybė, kad pareiškėjas svarsto galimybę ateityje įrengti Taisyklių 12.3.3.6 papunktyje nurodyto 80 kW galingumo trečią turbiną, tačiau šiuo metu to negalėtų padaryti, juo labiau, per tokį trumpą Nurodymo įvykdymo terminą (1 mėnuo), kadangi galimybes įrengti trečiąją turbiną įtakoja ne tik neaiški situacija dėl Hidroelektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainų nuo 2021 metų, bet ir pareiškėjo finansinė situacija; bei aplinkybė, kad Nurodymas pakeisti Taisykles nėra proporcingas pareiškėjo administraciniams gebėjimams. Siekiant įvykdyti Inspekcijos Nurodymą, pareiškėjas būtų priverstas pirkti Tvenkinio naudojimo taisyklių parengimo darbus iš kitų įmonių, kas, neabejotinai, išaugintų Taisyklių parengimo kaštus.
27.21. Pareiškėjo nuomone, visa tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas formaliu, kadangi nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės (ABTĮ 80 str. 1 d. pažeidimas), todėl skundžiamas sprendimas priimtas visiškai netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas, nesivadovaujant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, visiškai nevertinant pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, todėl yra nepagrįstas bei neteisėtas, ir turi būti naikinamas.
28. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, bei pateikia tokius argumentus:
28.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime tinkamai aiškino bylos faktines aplinkybes. Inspekcijai atlikus neplaninį UAB „Hidromodulis“ priklausančios hidroelektrinės ir naudojamo Grigiškių tvenkinio Lentvario g. 1C, Vilnius, patikrinimą, 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo aktu Nr. PA67-16 konstatuota, kad UAB „Hidromodulis“ Grigiškių tvenkinio vandenį naudoja dviejų turbinų sukimui (130 kW ir 200 kW), kurių bendras hidroelektrinės galingumas 330 kW, tai neatitinka šiuo metu galiojančių Taisyklių 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčių nuostatų, pagal kurias HE turi būti įrengtos trys turbinos (80 kW, 130 kW, 200 kW), kurių bendras galingumas 410 kW. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo UAB „Hidromodulis“ hidroelektrinę įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas, arba nustatyta tvarka (pagal Tipines taisykles) pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechnikos statinių charakteristikas, t. y. bendrovė gali pasirinkti priimtinesnį būdą, kurį įvykdžius būtų laikoma, jog pareiškėjui duotas privalomasis nurodymas įvykdytas ir Taisyklėse nurodytos HE hidrotechnikos statinių charakteristikos atitiktų faktines.
28.2. Atsakovas nurodo, kad Privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Privalomajame nurodyme nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jis priimtas, taip pat jame nurodyta, kad patikrinimas atliktas vykdant įmonei UAB „Hidromodulis“ priklausančios hidroelektrinės Grigiškių tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių laikymosi kontrolę.
28.3. Atsakovas pažymi, kad pagal Tipinių taisyklių 4 punktą, už Taisyklių parengimą atsakingas Tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas. Taisyklės rengiamos pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį, tačiau reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui, o Taisyklės turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus, techniniuose projektuose nustatytų hidrotechnikos statinių charakteristikas ir pan. (Tipinių taisyklių 10, 12 p.) Taisyklės Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme yra norminis administracinis aktas. Taisyklės UAB „Hidromodulis“ privalomos visa apimtimi.
28.4. Atsakovo teigimu, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai, o apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, įforminamas privalomuoju nurodymu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 6 d., 4 str. 1 p., 12 str. 1 d. 6 p.).
28.5. Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomas nesutikimas su Departamento išreikšta pozicija (kaip naujai nurodytomis aplinkybėmis), kad dėl netolygaus turbinų darbo Grigiškių tvenkinyje yra nuolatiniai vandens lygio svyravimai, tačiau tai tėra faktai, kurie konstatuoti ir aprašyti Inspekcijos 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo akte Nr. PA67-16, o Departamentas juos papildomai paaiškino pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, nurodydamas, kad kiekvienoje HE turi būti įrengta turbina, kurios darbas būtų priderintas prie natūralaus upės nuotėkio režimo. Turbina turi būti parinkta pagal mažiausią upės debitą, kad esant sausajam laikotarpiui būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms, kad neblogintų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų vandens ekosistemų stabilumo. Būtent tam ir buvo skirta suprojektuota, bet neįrengta 80 kW turbina. Atsakovas pabrėžia, kad nesant 80 kW galingumo turbinos, dviejų turbinų (130 kW ir 200 kW) darbui prireikia daugiau vandens ir dėl to nuolat staigiai ir pastebimai svyruoja Grigiškių tvenkinio vandens lygis, o tai daro neigiamą poveikį bestuburių gyvūnijos, žuvų gausumui ir biomasei, pažeidžiamos esamos ekosistemos. Stiprūs vandens srautų svyravimai gali padaryti didelės žalos ir konkrečioms rūšims, ir jų buveinėms, ypač mažose upėse. Vandens išleidimo didžiausios apkrovos (piko) metu poveikis yra ypač didelis didesnio pažeidžiamumo laikotarpiais (pvz., per sausras ar šalčius) ir tampa vis reikšmingesnis dėl klimato kaitos. Kitas neigiamas hidroelektrinių eksploatavimo padarinys dažnai yra tai, kad piko metu išleidžiamo vandens temperatūra dažnai reikšmingai skiriasi nuo įprastos temperatūros (yra kur kas žemesnė), o prie pastovios vandens temperatūros prisitaikiusios rūšys negali ištverti staigių pokyčių, trunkančių po kelias valandas per dieną.
28.6. Atsakovas nurodo, kad individualus administracinio akto turinio ir formos reikalavimai apibrėžti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, o privalomojo nurodymo reikalavimai – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad individualus teisės aktas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, o taikomos teisinio poveikio priemonės turi būti motyvuotos; aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti grindžiama prevencijos principu, t. y. siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams bei siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
28.7. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PN13-24 ir Departamento 2020 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-11205 teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ginčijami Nurodymas ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis, nurodytos taikomos priemonės, t. y. jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
31. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame reiškiamą reikalavimą grindžia argumentais dėl teismo išvadų dėl skundžiamo privalomojo nurodymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams ir dėl atsakovo teisės iniciuoti Grigiškių tvenkinio taisyklių keitimą turėjimo nepagrįstumu, atsakovo nustatyto pažeidimo formalumu, pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimu ir t.t.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti atsakovo ginčijamu Privalomuoju nurodymu duotą nurodymą – įpareigoti UAB „Hidromodulis“ HE įrengti pagal Taisyklių 12.3.3, 12.3.3.4, 12.3.3.6, 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytas statinių charakteristikas arba Tipinių taisyklių nustatyta tvarka pakeisti Taisykles taip, kad jos atitiktų faktines HE hidrotechninių statinių charakteristikas.
35. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, inter alia ( be kita ko) Vandens įstatymas, Tipinės taisyklės, reglamentuojantys tvenkinių naudotojų ir hidrotechninių statinių savininkų teises ir pareigas, susijusias su vienų iš valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriamų paviršinių vandens telkinių – upių ir jose įrengtų tvenkinių – naudojimu ir priežiūra, nustato, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms; 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą; 3) turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės; 4) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 2 p.).
36. Minėtų pagrindinių reikalavimų laikymasis užtikrinamas pagal Tipinių taisyklių reikalavimus parengiant konkretaus tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles. Grigiškių tvenkinio taisyklių rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios redakcijos Tipinės taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.), be kita ko, nustato: Tipinės taisyklės nustato Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau šių taisyklių aptarimo kontekste – Taisyklės) rengimo tvarką, Taisyklėse pateikiamus pagrindinius duomenis apie tvenkinį ir jo hidrotechnikos statinius, tvenkinio darbo režimą, pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus eksploatuojant tvenkinį.
Taisyklės rengiamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems tvenkiniams bei užtvenktiems ežerams (toliau šių taisyklių aptarimo kontekste – Tvenkinys), kurių plotas ne mažesnis kaip 5,0 ha (Tipinių taisyklių 1 ir 2 p.); kai Taisyklės rengiamos naujai projektuojamiems Tvenkiniams, jų pagrindinės charakteristikos turi atitikti charakteristikas, pateiktas Tvenkinio techniniame projekte (Tipinių taisyklių 3 p.); už Taisyklių parengimą atsakingas Tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas (toliau šių taisyklių aptarimo kontekste – Savininkas) (Tipinių taisyklių 4 p.); pasikeitus Tvenkinio ar jo hidrotechnikos statinių charakteristikoms, atsiradus naujiems Vandens naudotojams, Taisykles būtina koreguoti.
Už Taisyklių koregavimą atsakingi Tvenkinio hidrotechnikos statinių Savininkai arba Vandens naudotojai, dėl kurių veiklos atsirado pakitimai. Koreguotos Taisyklės derinamos ir tvirtinamos ta pačia tvarka, kaip ir naujai parengtos (Tipinių taisyklių 5 p.). Pažymėtina, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu šios nuostatos turinys ginčui reikšmingu aspektu iš esmės buvo toks pats (“Norėdamas keisti Tvenkinio naudojimo sąlygas, Tvenkinio hidrotechnikos statinio (perteklinio vandens pralaidos) Savininkas turi inicijuoti Taisyklių keitimą.
Tokiu atveju Taisyklės derinamos ir tvirtinamos kaip ir rengiant naujas Taisykles.”); Taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Tipinių taisyklių 7 p.); Taisyklės rengiamos pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdį (LAND 2-95 priedas). Rengiant Taisykles, reikalavimai, pateikti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdyje, turi būti pritaikyti konkrečiam atvejui (Tipinių taisyklių 12 p.).
37. Grigiškių tvenkinio taisyklės, be kita ko, nustato: Grigiškių tvenkinys, kurio paskirtis – aprūpinti AB „Grigiškės“ (šio metu pavadinimas – „Grigeo“), tiekti vandenį Grigiškių hidroelektrinei, rekreacijai, žuvininkystei, sukurtas 2,6 km nuo žiočių užtvenkus Vokės upę (Grigiškių tvenkinio taisyklių 1, 8-9 p.). Pagrindiniai Grigiškių tvenkinio naudotojai ir hidrotechninių statinių – užtvankos, potvynių pralaidos su tiltu, hidroelektrinės ir siurblinės – savininkai ir eksploatuotojai yra UAB „Hidromodulis“, kuri iš minėtų statinių nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja užtvanką, potvynių pralaidą su tiltu ir hidroelektrinę (Grigiškių tvenkinio taisyklių 3, 12.1, 12.4.1-12.4.3, 12.5.1-12.5.2, 12.5.4 p.), ir AB „Grigeo“, kuri nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja siurblinę (Grigiškių tvenkinio taisyklių 3, 12.1, 12.4.4, 12.5.3 p.). Tvenkinio ir jo hidrotechnikos statinių įrengimo metai: tvenkinio – 1934 m., hidroelektrinės – 1999 m. (Grigiškių tvenkinio taisyklių 4 p.).
38. Grigiškių tvenkinio taisyklių 12.3.3.1-12.3.3.1 papunkčiuose nurodytos pagrindinės vieno iš Grigiškių tvenkinio hidrotechnikos statinių – hidroelektrinės – charakteristikos: tipas – priešužtvankinė; maksimalus slėgio aukštis – 4,2 m; turbinų tipas – Kaplan; turbinų skaičius – 3 vnt.; debitas, praleidžiamas per turbinas (maksimalus / minimalus) – 8,4 / 1,0 m3/s; vienos turbinos galingumas atitinkamai: 80, 130, 200 kW; bendras turbinų galingumas – 410 kW; elektros energijos išdirbis vidutinio vandeningumo metais – iki 1500,0 tūkst. kWh.
39. Kaip nustatyta 2020 m. vasario 14 d. vykdyto patikrinimo aktu bei ko pareiškėjas iš esmės neginčija, jo valdoma hidroelektrinė neatitinka Grigiškių tvenkinio taisyklių 12.3.3.4, 12.3.3.6 ir 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytų charakteristikų: hidroelektrinėje faktiškai įrengtų turbinų skaičius – 2 vnt., kurių galingumai 130 ir 200 kW, o bendras turbinų galingumas – 330 kW.
40. Aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatytos minėtos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, jau patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo: pareiškėjo valdoma hidroelektrinė neatitinka Grigiškių tvenkinio taisyklių, už kurių parengimą yra atsakingas ir kurias užsakė jis pats, 12.3.3.4, 12.3.3.6 ir 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytų charakteristikų, kuriomis vadovaujantis turėjo būti vykdyti skaičiavimai ir nustatomos kitos charakteristikos, iš jų – susijusios ir ne mažesnio vandens už nustatytą gamtosauginį debitą, t. y. skaičiuotiną mažiausią vandentėkmės debitą, reikalingą jos ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti (Vandens įstatymo 3 str. 3 d.), praleidimu, dėl ko jas pagal Tipinių taisyklių nuostatas būtina koreguoti, todėl atsakovas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes), teisėtai ir pagrįstai priėmė Privalomą nurodymą, kurios turinys iš esmės atitinka reikalavimus, nustatytus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.
41. Aptartame kontekste kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi: nesant pagrindo abejoti Tipinių taisyklių 5 punkto nuostatų teisėtumu, pareiškėjo argumentai dėl nustatytų pažeidimų formalumo, taip pat dėl atsakovo argumentų, susijusių su vienos turbinos nebuvimo pasekmėmis, nėra pagrįsti / reikšmingi; priežastys, kurios apsprendė tai, kad pareiškėjo valdoma hidroelektrinė neatitinka Grigiškių tvenkinio taisyklių, už kurių parengimą, kaip jau minėta, yra atsakingas ir kurias užsakė jis pats, 12.3.3.4, 12.3.3.6 ir 12.3.3.7 papunkčiuose nurodytų charakteristikų, teisėjų kolegijos vertinimu niekaip nekeičia jo pareigos, pasikeitus hidrotechnikos statinių charakteristikoms, atitinkamai koreguoti ir Grigiškių tvenkinio taisykles, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo netinkamai vykdytų funkcijų, susijusių su taisyklių tvirtinimu ir vykdyta veiklos kontrole, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, o tokio pobūdžio atsakovo veiksmų galimas neteisėtumas nėra pagrindas įgyti teisėtam lūkesčiui, kad pareiškėjas nebus įpareigojamas vykdyti pareigas, susijusias su Grigiškių tvenkinio taisyklių reikalavimų vykdymu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2014 m. spalio 8 d. nutarimas).
42. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo nėra pagrindo, todėl jis (apeliacinis skundas) netenkinamas.
43. Apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidromodulis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Virginija Volskienė