a6f91352-1aec-4dfe-93a1-e4dae00c4ad3 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-571-283/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00194-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 38.; 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. K. ir I. K. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies bei palÅ«kanų priteisimo atsakovui Panevėžio miesto apylinkės teismui, n u s t a t ė: proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjos ir atsakovo atstovai pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 50, 52).PareiÅ¡kėjos G. K. ir I. K., Panevėžio apylinkės teismo teisėjos, skundu kreipėsi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamos iÅ¡ atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo priteisti:

1) nesumokėtÄ atlyginimo dalį už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis: G. K. – 2 711,52 Lt, I. K. – 814,32 Lt; 2) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 2-6). PareiÅ¡kėjos skunde nurodė, kad jos 2012 – 2013 m. laikotarpiu pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo patvirtinus grafikus budėdavo Å¡venčių bei poilsio dienomis. PareiÅ¡kėja I. K. Å¡venčių bei poilsio dienomis budėjo 12 valandų, o pareiÅ¡kėja G.

K. – 36 valandas. PareiÅ¡kėjos 2013-06-17 praÅ¡ymu iÅ¡mokėti priklausantį darbo užmokestį kreipėsi į atsakovÄ , tačiau jų praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. G. K. ir I. K. reikalavimÄ priteisti nesumokėtÄ atlyginimo dalį už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) 2011-02-14 nutarimu, kuriame buvo konstatuota, jog Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau - Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas dar 2009-12-11 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad Å¡is atlyginimas bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Tokia nuostata kildinama ir iÅ¡ Konstitucijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ( toliau - Teismų įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies, numatančių teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei teisėjo socialines garantijas, atitinkančias jo statusÄ ir užtikrinančias jo nepriklausomumÄ , įskaitant ir ekonominį.

PareiÅ¡kėjų teigimu, apmokėjimas teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nėra sureguliuotas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsnio 6 dalimi, turi bÅ«ti tiesiogiai taikomos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, reglamentuojančios panaÅ¡ius teisinius santykius. PareiÅ¡kėjos pažymėjo, kad Teisėjų taryba, pagal Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, atsakinga už priemokų nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ , 2011 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu nutarimu rekomendavo teismams taikyti DK normas, apmokant teisėjų virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.

Nurodė, kad DK 194 straipsnio 2 dalis nustato, jog už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Å¡io kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis (b. l. 2-6). Atsakovas Panevėžio apylinkės teismas atsiliepimu prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis 2012 ir 2013 metais, pripažino, kad pareiÅ¡kėjoms už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis per 2012-2013 metų laikotarpį nėra apmokėta.

Nurodė, kad teisėjų atlyginimai yra finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Panevėžio miesto apylinkės teismas atlyginimÄ pareiÅ¡kėjoms mokėjo, laikydamasis Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) nustatytos teisėjų atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovas pripažino, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog apmokėjimas teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis Teisėjų atlyginimo įstatymu nėra sureguliuotas, reikia taikyti DK normas, reglamentuojančias apmokėjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.

Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjoms priteistino darbo užmokesčio dydžio, nurodė, kad, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo parengtus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiÅ¡kėjos pagal nustatytÄ grafikÄ budėjo namuose, todėl nustatant apmokėtinÄ laikÄ , bÅ«tina vadovautis DK 155 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, jog budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau pusei laiko. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiga mokėti įvardintas palÅ«kanas yra siejama su atsakovo, kaip skolininko, kalte.

Atsakovo kaltės dėl to, kad nėra tinkamai sureguliuotas teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo Å¡venčių ir poilsio dienomis apmokėjimas, nėra, be to, atsakovui nuo Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d nutarimo įsigaliojimo nėra skirtas papildomas finansavimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas pabrėžė, kad jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakovu administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ , nes yra iÅ¡laikomas ir finansuojamas iÅ¡ valstybės skiriamų piniginių lėšų.

Už Å¡ių lėšų paskirstymÄ atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kurios ir turėtų bÅ«ti atsakovėmis (b. l. 17-19). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos G. K. ir I. K. yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2011-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. sausio – kovo mėn., grafikų patvirtinimo“, 2012-01-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio - birželio mėn., grafikų patvirtinimo“, 2012-05-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. liepos-rugpjūčio mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-06-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn., grafiko patvirtinimo“, 2012-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. sausio – kovo mėn., grafiko patvirtinimo“, 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. balandžio-birželio mėn., grafikų patvirtinimo“, 2013-05-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. liepos-rugsėjo mėn., grafikų patvirtinimo“ buvo patvirtinti teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, tarp jų – ir pareiÅ¡kėjų, budėjimo grafikai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. (b. l. 24-30).

Pateiktų 2012-2013 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos 2012-2013 metais budėjo pagal patvirtintus grafikus poilsio ir Å¡venčių dienomis (b. l. 31-38).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjų, pirmosios instancijos teismo teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas Å¡venčių bei poilsio dienomis, darbo apmokėjimo. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas.

Å io įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡Ä â€œ, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos, iÅ¡mokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte numatyta analogiÅ¡ka Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Tuo atveju, jei Å¡ių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimÄ Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaitos, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .

Å io nutarimo 3 punkte nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ , o 4 punktu nustatoma, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus).

Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5 ir 6 punktuose nustatė ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarkÄ , pagal kuriÄ , teisėjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti; informacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įraÅ¡o teisėjas.

Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>„ konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.Konstatuojama, kad byloje nagrinėjamo ginčo metu teisėjų atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarka nebuvo pakeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokioje situacijoje, kai taikytinos viena Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, o kita nuostata dėl tokio apmokėjimo ribojimo - pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir kai įstatymų leidėjas nėra paÅ¡alinęs Konstitucinio Teismo nurodyto Å¡ios teisės normos trÅ«kumo, vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi, bÅ«tina tiesiogiai taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , o įstatymo lygmeniu – taikyti įstatymų normas, reglamentuojančias panaÅ¡ius teisinius santykius (2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-677/2013).

Å ioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Teismų įstatymas teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo klausimo nereguliuoja, o į Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytÄ teisėjų atlyginimo sampratÄ apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nepatenka, todėl apskaičiuojant teisėjams priklausantį atlyginimÄ už jų dirbtÄ darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, taikytinos DK 194 straipsnio nuostatos dėl darbo poilsio arba Å¡venčių dienomis apmokėjimo.

Taip pat, atsižvelgus į Teismų įstatyme, Teisėjų atlyginimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie teisės aktai teisėjų budėjimo namuose nereglamentuoja. Todėl ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos DK 155 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų budėjimÄ namuose. DK 155 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarkÄ ar garantuoti, kad bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas budėjimas yra papildomas darbas įmonės interesais, už jį darbo sutartyje nenustatytas apmokėjimas, todėl jis teisiÅ¡kai reguliuojamas kaip faktiÅ¡kai dirbtas darbas DK 155 straipsnio nustatyta tvarka (2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2010). Teismo nuomone, aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjos pagal nustatyta tvarka patvirtintus darbo grafikus poilsio ir Å¡venčių dienomis privalo bÅ«ti namuose bei įpareigojimas bÅ«ti pasiekiamoms, kad esant reikalui galėtų atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas, atitinka budėjimo namuose sÄ vokÄ .

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos turi teisę gauti atlyginimÄ už budėjimus namuose Å¡ventinėmis ir poilsio dienomis. DK 194 straipsnio 2 dalis nustato, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 155 straipsnio 3 dalis numato, kad už budėjimÄ namuose apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ , o  pagal 193 straipsnį už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje.

DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjoms priklausančių atlyginimų už budėjimus namuose Å¡venčių ir poilsio dienomis dydžių, teismas remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo parengto 2013-10-09 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) „Darbo užmokesčio paskaičiavimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 m.“, pareiÅ¡kėjoms pateiktų 2013-06-25 pažymų „Dėl vidutinio valandinio atlyginimo“ bei teismui pateiktos Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų mėnesinio ir vidutinio darbo užmokesčio 2012-2013 m. suvestinės duomenimis ( b. l. 7,8, 38, 55).

Atsakovo 2013-10-09 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pareiškėjoms susipažinti (b. l. 55). Pareiškėjos jokių atsikirtimų ir argumentų dėl atsakovo pateikto apskaičiavimo ar savarankiškai atliktų apskaičiavimų nepateikė. Taigi teismas sprendžia, kad pareiškėjos atsakovo pateiktų duomenų neginčija ir su jais sutinka. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau įvardintame Panevėžio miesto apylinkės teismo rašte pateiktu apskaičiavimu apie pareiškėjoms priklausančių atlyginimų už budėjimus namuose švenčių ir poilsio dienomis dydžius.

Panevėžio miesto apylinkės teismo apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo patvirtintų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, 2012 m. sausio mėn. - 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu pareiškėja G. K. budėjo šiomis poilsio ir švenčių dienomis: 2012 metų kovo mėn. 3 ir 4 dienomis, spalio mėn. 6 ir 7 dienomis, gruodžio mėn. 24 d., 2013 metų sausio mėn. 5 ir 6 dienomis, balandžio mėn. 27 ir 28 dienomis (b. l. 24, 27-29), o pareiškėja I.

K. - 2012 metų kovo mėn. 17 ir 18 dienomis, balandžio mėn. 7 ir 8 dienomis, liepos mėn. 6 dienÄ , 2013 metų vasario mėn. 9 ir 10 dienomis, gegužės mėn. 18 ir 19 dienomis ir liepos mėn. 20 ir 21 dienomis (b. l. 24-26, 28-30). Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie pareiÅ¡kėjų skyrimÄ atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Å¡venčių ir poilsio dienomis, atsakovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjoms apskaičiuotÄ priklausantį gauti atlyginimÄ ir remiantis aukščiau įvardintomis DK 194 straipsnio 2 dalies, 155 straipsnio 2 dalies, 193 straipsnio ir 186 straipsnio 2 dalies nuostatomis, daroma iÅ¡vada, kad už budėjimus namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu G.

K. priteistina 2 108,96 Lt, o I. K. – 678,60 Lt.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl subjekto, atsakingo už pareiÅ¡kėjų budėjimo namuose poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimÄ , vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų mokėjimo dviÅ¡aliai teisiniai santykiai susiklosto tarp Å¡ių iÅ¡mokų mokėtojo – teismo ir gavėjų – Å¡io teismo teisėjų, konkrečiu atveju – tarp Panevėžio miesto apylinkės teismo ir pareiÅ¡kėjų.

Kadangi Teismų įstatymas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas Å¡ių teisinių santykių tinkamai nereglamentuoja, jie yra prilyginami DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo, kaip atsakovo, procesinę padėtį lemia ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata dėl teismo pareigos tinkamai apskaičiuoti teisėjų virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei, nors Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu ir apriboto, tokio darbo apmokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005; 2013 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-698-013; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-677/ 2013 ).

Taip pat pareiÅ¡kėjos prašė priteisti iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Ä®vardintas pareiÅ¡kėjų reikalavimas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs teisėjų darbo teisinių santykių, kurių reglamentavimui taikomos DK nuostatos, srityje, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palÅ«kanos taikomos civilinių teisinių santykių srityje.

Taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl palÅ«kanų priteisimo nuo piniginių sumų, kurių mokėjimas kyla iÅ¡ teisėjo darbo santykių, nėra pagrįstas teisės normomis, todėl netenkinamas.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai G. K. iÅ¡ atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2 108,96 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuonis litus ir 96 ct) už budėjimÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu. Priteisti pareiÅ¡kėjai I.

K. iÅ¡ atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 678,60 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 60 ct) už budėjimÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu. KitÄ pareiÅ¡kėjų skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                    Dalytė Zlatkuvienė