Legislator Case Law & Legislation
2021-12-15 Nr. AB-27143-3-62-3-02148-2020-3 AI generated

2021-12-15 Nr. AB-27143-3-62-3-02148-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-12-15 Nr. AB-27143-3-62-3-02148-2020-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl raštų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-12-15 Nr. AB-27143-3-62-3-02148-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 50–60 punktais, Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.2, 20.5.4 punktais, 2020 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, kad atgautų iš sandėlio 2019 m. birželio 21 d. saugoti padėtą vidinį spaudą su parašu dokumentams tvirtinti, tačiau Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. raštu atsisakė tai padaryti. Kalėjimų departamentas atsisakė tirti nurodytą aplinkybę, nurodydamas, jog Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 12 d. raštu jau buvo paaiškinta dėl asmeninio spaudo turėjimo. Dėl to pareiškėjui taip pat teko patirti didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2804-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02148-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl raštų, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) 2020 m. liepos 1 d. raštą Nr. 7-3059 (toliau – ir 2020 m. liepos 1 d. raštas), 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. 7-3111, 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. 7-3112, 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. 7-3114; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 2S-2817 (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas); 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti vardinį spaudą su parašu bei kasdieninius skambučius ir pasimatymus, leisti įsigyti 22 colių ir daugiau televizorių; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 94 straipsnio 1 dalies, 102 straipsnio 1 dalies konstitucingumą; 5) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 11 punktas neprieštarauja BVK 7 straipsnio 1 daliai; 6) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20.5.4, 20.5.16 punktais, Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 7-1297 ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. rugpjūčio 1 d. medicininiu pažymėjimu – leidimu, pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai 2020 m. birželio 8 d. prašymą leisti turėti ir naudotis garso grotuvą su priedais relaksacijai vykdyti, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu nurodė, kad leisti naudotis garso grotuvu su priedais negali, nepasisakydami dėl prie prašymo pridėtos medžiagos ir kitų taisyklių punktų taikymo. Pareiškėjas patiria didelių išgyvenimų ir nepatogumų, serga (duomenys neskelbtini), todėl relaksacija yra svarbi medicininė priemonė.

2.2. 2020 m. birželio 9 d. Pravieniškių PN-AK pateikė prašymą leisti įsigyti televizorių, kurio įstrižainė būtų 22 coliai ir daugiau, kadangi 19–20 colių televizorių prekybos centruose nėra, be kita ko, tokie televizoriai turi mažai funkcijų, nepatogūs, gadina regėjimą. Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu atsakė, jog tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir pagal Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, (toliau – ir Aprašas) 11 punktą negalima turėti televizoriaus, kompiuterio, kurių ekrano įstrižainė didesnė nei 52 cm. Aprašo 11 punktas aiškiai prieštarauja BVK 7 straipsnio 1 daliai, kadangi žemina orumą, pažeidžia vartotojo teisę įkalinimo įstaigoje, nepagrįstai draudžia įsigyti didesnės įstrižainės prietaisus. Dėl nurodytų aplinkybių teko patirti didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimą ir nepilnavertiškumo jausmą.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 50–60 punktais, Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.2, 20.5.4 punktais, 2020 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, kad atgautų iš sandėlio 2019 m. birželio 21 d. saugoti padėtą vidinį spaudą su parašu dokumentams tvirtinti, tačiau Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. raštu atsisakė tai padaryti. Kalėjimų departamentas atsisakė tirti nurodytą aplinkybę, nurodydamas, jog Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 12 d. raštu jau buvo paaiškinta dėl asmeninio spaudo turėjimo. Dėl to pareiškėjui taip pat teko patirti didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimą.

2.4. 2020 m. birželio 9 d. pateikė Pravieniškių PN-AK prašymą neriboti skambučius bei pasimatymus ir suteikti juos kasdien. Akivaizdu, jog BVK 34 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai. Dėl nurodytų suvaržymų teko patirti didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

2.5. 2020 m. liepos 23 d. buvo leista pasimatyti su motina per trumpalaikį pasimatymą tik 1,5 val. vietoje 3 val., dėl ko buvo patirta papildomų neigiamų pasekmių, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 21, 20.4.3 punktais bei atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 1 d. gydytojų rekomendaciją pareiškėjui yra leidžiama įsigyti, turėti ir naudoti kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą. Pareiškėjas apie tokią galimybę buvo informuotas 2020 m. liepos 3 d. atsakymu į jo prašymą. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir visiškai neaišku, kodėl vietoj to, kad pasinaudotų jam suteikta galimybe įsigyti minėtą grotuvą, pareiškėjas teikia teismui skundą ir juo labiau reikalauja šiuo pagrindu neturtinės žalos atlyginimo.

3.2. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 21, 20.4.1 punktais, nuteistieji priskirti paprastajai grupei (t. y. ir pareiškėjas) gali įsigyti ir turėti televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įgytas iki 2016 m. balandžio 1 d. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad televizoriaus ir kompiuterio ekrano įstrižainės negali būti didesnės kaip 52 cm. Pareiškėjo pageidaujamo įsigyti televizoriaus ekrano įstrižainė turėtų būti ne mažesnė nei 22 coliai, kurie atitinka 55,88 cm., todėl minėto televizoriaus įsigyti jam nebuvo leista. Pareiškėjo teiginys, kad televizoriai, kurių įstrižainė iki 52 cm yra negaminami ar, kad jų nėra galimybės nusipirkti, neatitinka tikrovės.

3.3. BVK 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų ir teisės aktai nenustato nuteistųjų teisės besąlygiškai reikalauti konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių. Vardinis ar kitoks antspaudas nėra nustatytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. Pareiškėjas nenurodo, kad jo turimas vardinis antspaudas yra „Teisininkas V. K.”. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo statusas Pravieniškių PN-AK yra nuteistasis, būtų netikslinga leisti nuteistajam siųsti / teikti raštus prisistatant teisininku, kadangi tai klaidintų tiek personalą, tiek kitus adresatus, gaunančius pareiškėjo laiškus. Vertinant faktą, kad pareiškėjo reikalaujamas vardinis antspaudas yra ne vien vardas, pavardė ir parašas, jo prašymą atsisakyta tenkinti.

3.4. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas, pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareiškėjo teisės apribotos ne dėl atsakovo specifinių veiksmų, siekiant apsunkinti laisvės atėmimo bausmę, o dėl įstatymu numatytų pareiškėjo teisių ir laisvių apribojimų. Pareiškėjo teisė paskambinti ir pasimatyti yra ribojama BVK 73 straipsniu, kuris numato, kad paprastajai grupei priklausantys nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Pareiškėjui kaip paprastajai grupei priskirtam nuteistajam, yra taikomos šios imperatyvios įstatymo nuostatos.

3.5. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalų dėl pareigūnų ar pataisos namų administracijos veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžtina, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo 2020 m. liepos 1 d. raštą ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. rašto panaikinimo paliktas nenagrinėtas, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vardinio spaudo su parašu grąžinimo, pripažino, jog Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. raštu buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti teisės aktais nustatytą motyvuotą atsakymą į jo prašymą, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK konstitucingumo.

6. Dėl pareiškėjo prašomų individualių administracinių aktų panaikinimo, teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos taikymo aspektu ir nurodė, kad:

6.1. Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 7-3111 atsisakyta leisti pareiškėjui turėti ir naudotis garso grotuvu su priedais. Teismas aptarė BVK 112 straipsnio 5–6 dalis, Vidaus tvarkos taisyklių 1, 21, 20.4 punktus ir priėjo prie išvados, jog lengvajai ir paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje elektros prietaisus, numatytus Vidaus tvarkos taisyklių 20.4 punkte. Nors tarp tokių prietaisų nėra numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje garso grotuvus su priedais, tačiau teismas pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklių 20.4.3 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą. Teismas nurodė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. rašte Nr. 7-3111 buvo išaiškinta, kad jis gali pasinaudoti Vidaus tvarkos taisyklių 20.4.3 punkte nustatyta teise įsigyti ir turėti kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Vidaus tvarkos taisyklių 20.4.3 punktu ir turėti, naudotis kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą, kuris iš esmės yra panašaus pobūdžio (atlieka iš esmės analogiškas funkcijas) kaip garso grotuvas su priedais, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nebuvo leista turėti ir įsigyti garso grotuvą su priedais.

6.2. Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 7-3112 atsisakyta leisti pareiškėjui įsigyti televizorių didesnį nei 22 colių (55,88 cm) įstrižainės ekranu. Teismas aptarė Vidaus tvarkos taisyklių 21, 20.4.1 punktus, nustatė, kad ginčijamo rašto priėmimo metu galiojo Aprašas, kurio 11 punkte įtvirtinta, kad televizoriaus ir kompiuterio ekrano įstrižainės negali būti didesnės kaip 52 cm. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. 7-3112 priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji gali įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje televizorių, kurio ekrano įstrižainė didesnė kaip 52 cm. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nebuvo leista turėti ir įsigyti televizorių, kurio ekrano įstrižainė didesnė kaip 52 cm, todėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštas Nr. 7-3112 yra teisėtas ir pagrįstas.

6.3. Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 7-3114 atsisakyta leisti pareiškėjui suteikti neribotus skambučius ir pasimatymus. Teismas šį raštą pripažino teisėtu ir pagrįstu, atsižvelgęs į BVK 94 straipsnio 1 dalį, 102 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus.

6.4. Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. raštu atsisakyta pareiškėjui išduoti sandėlyje saugomą vardinį antspaudą su parašu. Šiuo aspektu teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2881-624/2020 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Pravieniškių PN-AK (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas) dėl nutarimų ir sprendimo panaikinimo, įvertino Pravieniškių 2020 m. liepos 1 d. rašto turinį ir priėjo prie išvados, jog aptariamas atsakovo sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti sandėlyje saugomą vardinį antspaudą su parašu neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra motyvuotas, jame nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjui negali būti išduotas sandėlyje saugomas vardinis antspaudas su parašu. Teismas sprendė, kad atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti argumentai dėl pareiškėjo statuso, klaidinimo gaunančiųjų pareiškėjo laiškus, yra nepagrįsti, nes 2020 m. liepos 1 d. rašte nėra paaiškinta, ką ir kaip tokio antspaudo turėjimas ar net panaudojimas galėtų suklaidinti, ši aplinkybė grindžiama spėjimu, todėl teismas Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. raštą panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 2 p.).

6.5. Teismas nurodė, jog nesutikdamas su aptartais Pravieniškių PN-AK raštais, pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštai yra teisėti, o skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. rašto nenagrinėtinas.

6.5.1. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Kalėjimų departamento išvadomis dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštų Nr. 7-3111, Nr. 7-3112, Nr. 7-3114 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl joms pritarė ir plačiau dėl jų nepasisakė. Teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktą medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo, o pareiškėjas nepateikė minėtus duomenis ir jų pagrindu Kalėjimų departamento nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Dėl nurodytų priežasčių, teismas Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštų Nr. 7-3111, Nr. 7-3112, Nr. 7-3114 panaikinimo pripažino teisėta ir pagrįsta.

6.5.2. Dėl Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalies, kuria skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. rašto nenagrinėtas, teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios jam leidžia palikti nenagrinėtą skundą tuo pagrindu, kad klausimas jau buvo anksčiau išnagrinėtas. Teismas aptarė BVK 183 straipsnio 2 dalį ir nustatė, kad nors Kalėjimų departamento nurodyti 2020 m. kovo 23 d., 2019 m. birželio 12 d. raštai buvo priimti dėl to paties klausimo (spaudo neišdavimo), tačiau pareiškėjas iš esmės ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ginčijo kitus administracinius aktus, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo, vadovaujantis BVK 183 straipsnio 2 dalimi, Kalėjimų departamentas privalėjo pasisakyti. Teismas nurodė, jog Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo turinys patvirtina, kad nepagrįstai nebuvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo skunde dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. rašto teisėtumo nurodytos aplinkybės, neatliktas jo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Teismas nepagrįsta pripažino Kalėjimo departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas, teikdamas skundus, piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismas sprendė, jog toks sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

7. Vertindamas pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti vardinį spaudą su parašu bei kasdieninius skambučius ir pasimatymus, leisti įsigyti 22 colių ir daugiau televizorių, teismas nurodė, jog pripažinus, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštai Nr. 7-3111, Nr. 7-3112, Nr. 7-3114 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinių reikalavimų įpareigoti Pravieniškių PN-AK suteikti kasdieninius skambučius ir pasimatymus, leisti įsigyti 22 colių ir daugiau televizorių. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad keitėsi teisinis reguliavimas – Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punkte nustatyta, kad televizoriaus ekrano įstrižainė negali būti didesnė kaip 56 cm. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjui buvo leista įsigyti prašomos įstrižainės televizorių. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti vardinį spaudą su parašu, teismas nurodė, jog materialiosios teises normas taiko viešojo administravimo subjektas, o teismas sprendžia tik klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai jas taikė, todėl teismas šią skundo dalį tenkino iš dalies ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vardinio spaudo su parašu grąžinimo.

8. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas aptarė CK 6.271 straipsnį ir nurodė, jog byloje konstatavus, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai, kuriais atsisakyta pareiškėjui leisti turėti ir naudotis garso grotuvu su priedais, įsigyti televizorių didesnį nei 22 colių (55,88 cm) įstrižainės ekranu, suteikti neribotus skambučius ir pasimatymus, yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas vertino, jog atsakovas, 2020 m. liepos 1 d. raštu priimdamas nemotyvuotą sprendimą neišduoti pareiškėjui sandėlyje saugomo vardinio antspaudo su parašu, atliko neteisėtus veiksmus. Aptaręs CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šių nuostatų taikymo aspektu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

9. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas aptarė Konstitucijos 110 straipsnį ir nurodė, kad Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs, jog nuteistajam taikomi apribojimai yra objektyvūs laisvės atėmimo bausmės turinio elementai, be jų laisvės atėmimas netektų prasmės. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, jog nekyla jokių abejonių, jog toks teisinis reguliavimas, kuris įtvirtintas įstatyme – BVK, ir pagal kurį nuteistiesiems ribojama pasimatymų trukmė ir laikas, skambinimo telefonu dažnumas, atitinka Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, pagal kurią asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

10. Vertindamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Aprašo 11 punkto atitiktį BVK 7 straipsnio 1 daliai, teismas aptarė ABTĮ 112–114 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų taikymo aspektu ir nurodė, kad keitėsi teisinis reguliavimas – ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojęs Aprašas 2020 m. lapkričio 7 d. neteko galios, o Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad televizoriaus ekrano įstrižainė negali būti didesnė kaip 56 cm. Teismas priėjo prie išvados, kad bylos dėl pareiškėjo nurodyto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo išsprendimas neturės jokios reikšmės šios individualios bylos baigčiai, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Kalėjimų departamento nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi BVK. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktus, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl jo netenkino.

III. 11. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują ar jį pakeisti, panaikinti Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštus Nr. 7-3111, Nr. 7-3114 ir juos ištirti iš naujo, panaikinti Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti BVK 94 straipsnio 1 dalies, 102 straipsnio 1 dalies konstitucingumą, prieštaravimą Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas formaliai išnagrinėjo skundą, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.4, 20.5.16 punktais, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 7-1297 ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. rugpjūčio 1 d. medicininiu pažymėjimu – leidimu, buvo prašoma leisti turėti ir naudotis garso grotuvu su priedais, tačiau šios aplinkybės neįvertintos, teismas netenkino prašymo neišreikalauti įrodymus.

12.2. Teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi pagal Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį pokalbiai telefonu ir kitoks susižinojimas yra neliečiami ir pažeidimams konstatuoti yra tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tuomet pagrįsta būtų neriboti skambučių bei pasimatymų, tenkinant šią skundo dalį.

12.3. Teismas netyrė aplinkybės dėl 2020 m. liepos 23 d. suteikto pasimatymo su motina trukmės sumažinimo pagrįstumo.

12.4. Teismas panaikino atsakovo 2020 m. liepos 1 d. raštą ir Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

13. Atsakovas ir atsakovo atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kad nepasisakė dėl kurių nors jo skunde keltų klausimų ar argumentų, kuriuos buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, jog teismas pažeidė kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, jie turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Atsakovo vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. rašto, 2020 m. liepos 3 d. raštų Nr. 7-3111, Nr. 7-3112, Nr. 7-3114, Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes nustatė, jog atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui sandėlyje saugomą vardinį antspaudą su parašu, priėmė VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų neatitinkantį 2020 m. liepos 1 d. raštą. Tai konstatavęs pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 1 d. rašto panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtas, įpareigojo Pravieniškių PN-AK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vardinio spaudo su parašu grąžinimo ir pripažino, jog Pravieniškių PN-AK nepagrįstai atsisakius pareiškėjui išduoti sandėlyje saugomą vardinį antspaudą su parašu, pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą, tačiau sprendė, jog pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija. Kitas pareiškėjo pretenzijas pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis bei netenkino prašymo priteisti neturtinę žalą pinigais.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, neištyrė aplinkybės dėl 2020 m. liepos 23 d. suteikto pasimatymo su motina trukmės sumažinimo pagrįstumo bei nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 7-3111 atsisakyta leisti pareiškėjui turėti ir naudotis garso grotuvu su priedais, aptarė minėto rašto priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Vidaus tvarkos taisyklių 20.4, 20.4.3 p.), 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. 7-3111 turinį (išaiškinta, kad pareiškėjas gali įsigyti ir turėti kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą) ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nebuvo leista turėti ir įsigyti garso grotuvą su priedais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo jo skundą, nurodo, jog nebuvo įvertinti Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.4, 20.5.16 punktai, neišreikalauti įrodymai.

20. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.4 punkte įtvirtinta, jog lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje reikmenų, skirtų užsiimti individualia kūrybine veikla, ir muzikos instrumentų (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą), o Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.16 punkte nurodyta, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje kitų daiktų, kurie būtini Taisyklių 20.4, 20.5.4, 20.5.7 ir 20.5.15 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK prašė leisti turėti ir naudotis garso grotuvu su priedais, kuris, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, yra priskirtinas prie elektros prietaisų (Vidaus tvarkos taisyklių 20.4 p.). Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vadovautis Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.4, 20.5.16 punktais.

21. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą (gautas 2020 m. spalio 28 d.), kuriame prašė įpareigoti atsakovą pateikti jo rašytus prašymus su priedais ir sveikatos istorijos kopijas (b. l. 57). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 28 d. raštu „Dėl prašymo“ atsisakė jį tenkinti, nes pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius dokumentus prašo išreikalauti, kokią reikšmę jie turės bylai išnagrinėti bei kokios aplinkybės jais bus įrodinėjamos (b. l. 59). Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 7-3111, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tokio kreipimosi tikslingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, jog pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.). Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nekilus abejonių dėl BVK įtvirtintų teisės normų, ribojančių nuteistiesiems pasimatymų trukmę ir laiką, skambinimo telefonu dažnumą, atitikties Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Būtinumo kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat negrindžia jokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės dėl 2020 m. liepos 23 d. suteikto pasimatymo su motina trukmės sumažinimo pagrįstumo. Pastebėtina, jog tokio pobūdžio nusiskundimus pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 26), todėl šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas pagrįstumu. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišsprendė minėtos pareiškėjo pretenzijos Pravieniškių PN-AK pagrįstumo klausimo, šiuo aspektu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai konstatavusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstai nepriteistu neturtinės žalos atlyginimu pinigais.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl 2020 m. liepos 23 d. pasimatymo trukmės sumažinimo, panaikinama ir perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl 2020 m. liepos 23 d. pasimatymo trukmės sumažinimo, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius