a6f6bb77-835a-457e-aa8a-a79b4dbf2087 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-8-1080/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35503-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieškovės atstovei S. N., atsakovų atstovams advokatas Aleksandr Gogolev, advokatui Matynui Žilinskui, T. M. trečiųjų asmenų atstovams advokatui Matynui Žilinskui, Ž.

S., liudytojui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „CTLF“, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Arch-1“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, A.

P., AS „If P&C Insurance”, veikiantis per Lietuvos filialÄ . Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinusi, praÅ¡o: 1.1 pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 119/13-2291; 1.2 Ä®pareigoti UAB „CTLF“ per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos ir UAB „Arch-1“ lėšomis paÅ¡alinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 119/13-2291, padarinius – nugriauti statinį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 1.3 Jei UAB „CTLF“ per praÅ¡omÄ terminÄ neįvykdys 2 punkte nurodyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo nevykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turės bÅ«ti paÅ¡alinti statybos padariniai, pasibaigimo; 1.4 Teismo sprendime nustatyti, kad UAB „CTLF“ per 6 mėnesius savo lėšomis nepaÅ¡alinus statybos, atliktos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 119/13-2291, padarinių, t.y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti ir sutvarkyti statybvietę ieÅ¡kovė UAB „CTLF‘ lėšomis.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad vykdydama pareigÄ atlikti teisės aktuose nustatytÄ statybos valstybinės priežiÅ«ros funkcijÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) 32 straipsniu, 33 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – PriežiÅ«ros įstatymo) 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei kitomis teisės normomis atliko patikrinimÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-09 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 119/13-2291 ir vykdomų statybų teisėtumo. 2016-07-29 suraÅ¡ytas statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. PS1-62 (toliau – Aktas), patikrinimo iÅ¡vadose nurodyta, kad statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai.

Anot ieÅ¡kovės, Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. IeÅ¡kovės nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) patikrinusi ir pritarusi projektui, taip pat iÅ¡duodama statybÄ leidžiantį dokumentÄ , netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija taip pat netinkamai vykdė savo funkcijas pritardama projektui, kurio sprendiniai pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Pagal projektuotojo UAB „Arch-1“ parengtÄ projektÄ VMSA UAB „CTLF“ iÅ¡davė statybos leidimÄ , kuriuo buvo leista statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatÄ , kategorija – neypatingas. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytos Pavilnių regioninio parko specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, geologiniai draustiniai.

Žemės sklypas yra Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje. Lyglaukių geomorfologinio draustinio tikslas yra iÅ¡saugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingÄ atragių sistemÄ . Lyglaukių geomorfologinis draustinis yra gamtinis draustinis, Projekto sudėtyje esančiame žemės sklypo plane matyti, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gretimų sklypų reljefas yra nelygus, gyvenamas namas Å¡iame sklype suprojektuotas arčiau nei 50 m. nuo greta esančio Å¡laito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, virÅ¡utinės briaunos.

Žemės sklype iki 2013-02-05 buvo įregistruotas gyvenamasis namas, kadastro byloje nurodytas 280 kub.m. tÅ«ris, o suprojektuoto statinio projekto bendrųjų rodiklių lentelėje numatytas gyvenamojo namo tÅ«ris 1 856,50 kub.m. Taigi projektuojant gyvenamÄ jį namÄ akivaizdžiai didinamas jo tÅ«ris, nors tai prieÅ¡tarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zonÄ , kurioje sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje turi bÅ«ti iÅ¡laikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukÅ¡tingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.

Žemės sklype buvo registruotas vienas gyvenamasis namas ir lauko tualetas, 2013-02-05 išregistruoti. Duomenų apie kitus statinius nėra. Suprojektuotu gyvenamuoju namu pakeistas plotas ir aukštingumas. Išregistruotas namas buvo 64,64 kv.m. ploto, 4,3 m. aukščio, o suprojektuotas 504,39 kv.m. ploto, 9,32 m. aukščio gyvenamasis namas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentai numato, kad maksimalus leistinas užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose yra 0,2, maksimalus sklypo užstatymo plotas - 300 kv.m.

Suprojektuoto statinio intensyvumas – 0,56, užstatymo plotas 341 kv.m. Šie rodikliai akivaizdžiai viršija reglamentų nustatytus leistinus rodiklius. VMSA ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija negalėjo pritarti projektui ir negalėjo būti išduotas statybos leidimas.

3. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad prie neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo tiesiogiai prisidėjo ir projektuotojas UAB „Arch-1“, kuris pagal statytojo sumanymÄ , rengdamas statinio projektÄ , prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Projektuotojas matydamas, kad projektuojant norimÄ statinį pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimai, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai, taip pat laikytinas atsakingu dėl neteisėto statybos leidimo iÅ¡davimo ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turi bÅ«ti Å¡alinami neteisėtos statybos padariniai.

4. Taip pat teigia, kad pagal LVAT praktikÄ gintino vieÅ¡ojo intereso objektu įvardinamas ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieÅ¡taravimas teisės normoms. IeÅ¡kovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

5. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, todėl tikslinga siekiant panaikinti statybos leidimo galiojimÄ , kartu Å¡alinti ir statybos padarinius. Teigia, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus suformulavo vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartimi civilinėje Nr. e3K-3-250-915/2018 .

6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį pritaikius ieÅ¡kinio senatį ir/arba kaip nepagrįstÄ .

7. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais ir aplinkybėmis; 7.1. Inspekcija nenurodo, kokiu pagrindu buvo atliktas leidimo patikrinimas. Inspekcija negalėjo tikrinti leidimo savo planinių patikrinimų metu, kadangi nuo leidimo iÅ¡davimo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Inspekcija taip pat praleido ir kreipimosi į teismÄ terminus. Inspekcija patikrinimo aktÄ surašė 2016-07-29, o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2016-09-29, t.y. praleidus terminÄ . Inspekcija nenurodo termino praleidimo priežasčių. 7.2.

Atsakovė negali bÅ«ti pripažinta atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus iÅ¡duodant leidimÄ , kadangi jį iÅ¡davė teisėtai ir pagrįstai, esant galiojantiems Direkcijos suderinimams ir iÅ¡duotoms 2012-11-19 specialiosioms projektavimo sÄ lygoms statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomojoje teritorijoje Nr. 29-31, taip pat Direkcijos 2012-11-15 aprobuotiems projektiniams pasiÅ«lymams Nr. 35-62. Atsakovė vadovaujasi Direkcijos už saugomų teritorijų apsaugÄ atsakingos institucijos suderinimais ir iÅ¡duotais specialiais aktais, t.y. specialiosiomis projektavimo sÄ lygomis ir aprobuotais projektiniais pasiÅ«lymais, ir netikrina Direkcijos pagal kompetencijÄ atliktų veiksmų teisėtumo. 7.3.

Direkcijos iÅ¡duotos saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai konkrečiam statinio projektui yra esminis dokumentas, kurio pagrindu rengiami ir derinami statybos projektai saugomose teritorijose, todėl iÅ¡duotoms specialiosioms projektavimo sÄ lygoms ir pritarta projekto sprendiniams, atsakovė neturėjo abejoti dėl projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir neturėjo pagrindo neiÅ¡duoti statybos leidimo. 7.4. Statytojas įsigijo neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ , todėl STÄ® draudimas didinti statinio tÅ«rį Å¡laituose negali bÅ«ti taikomas, kadangi leidimas iÅ¡duotas naujo statinio statybai, o ne jau pastatyto statinio parametrų keitimui. 7.5.

Pažymi, kad Inspekcija neteisingai skaičiuoja statybos sklypo užstatymo intensyvumo rodiklį, kadangi lygina viso ginčo statinio bendrÄ jį plotÄ su visu statybos žemės sklypo plotu. Pagal statybos leidimÄ yra statomas vieno aukÅ¡to su cokoliniu aukÅ¡tu vienbutis gyvenamasis pastatas. Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimÄ ieÅ¡kovė apskaičiuodama užstatymo intensyvumÄ pagal projekto sprendinius, negalėjo vertinti cokolinio aukÅ¡to ploto. 7.6. Nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad statybos žemės sklypo užstatymas yra 341 kv.m., nors projekte (bendrųjų rodiklių lentelėje) yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad sklypo užstatymas su terasa siekia 263,06 kv.m., t.y. nevirÅ¡ija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 m. nustatyto dydžio. 7.7.

Siekiant statyti naujÄ statinį ir gauti tam reikalingÄ leidimÄ , pareiga užtikrinti, jog laikomasi teisės aktų reikalavimų, tenka statytojui ir statybos dalyviams – statinio projektuotojui ir statinio projekto vadovui. Statytojas prisiima bet kokiÄ rizikÄ , susijusiÄ su galimo statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimu, nepateikdamas savivaldybei visų įstatymo reikalaujamų dokumentų, reikalingų statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui, t. y. pats statytojas atsakingas už galimai patirtus nuostolius panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Už dokumentų atitiktį teisės aktams atsakomybė tenka bÅ«tent projektuotojui, taip pat numatyta ypatinga atsakomybė ir statinio projekto vadovui. 7.8. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti griežčiausiÄ statybos padarinių Å¡alinio priemonę – statinio nugriovimÄ , nors teismų praktika ir teisės aktai numatė, jog statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neiÅ¡vengiamai taikoma statybos padarinių Å¡alinimo pasekmė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje neįrodinėja, kad ginčo statinio statyba apskritai yra negalima, todėl teismas priimdamas sprendimÄ , tuo atveju, jei panaikintų leidimo galiojimÄ , turėtų spręsti dėl nurodytų nuostatų taikymo.

8. Atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir/ar dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

9. Nurodo, kad Direkcija tinkamai vykdydama savo funkcijas 2012-11-19 iÅ¡davė SpecialiÄ sias projektavimo sÄ lygas statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomojoje teritorijoje. Specialiosiose projektavimo sÄ lygose nurodyti reikalavimai yra Direkcijos kompetencijos ribos, už kurias ji atsako. Teigia, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimai nėra pažeisti, nes Å¡laito prie kurio pastatytas gyvenamasis namas, nuolydis nevirÅ¡ija 15 laipsnių. Direkcija užtikrino kraÅ¡tovaizdžio ir gamtos objektų apsaugÄ , tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, jos veiksmai yra teisėti ir prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra.

10. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu sutinka.

11. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡duodama statybos leidimÄ patikrinusi ir pritarusi gyvenamojo namo statybos projektui netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pažymi, kad gyvenamojo namo tÅ«ris padidintas 6,6 karto, suprojektuotu namu pakeistas buvusio gyvenamojo namo plotas ir aukÅ¡tingumas, pakeistas suprojektuoto gyvenamojo namo užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose. Mano, kad Direkcija neturėjo pritarti projektui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo iÅ¡duoti statybos leidimo. Institucijos turėjo visÄ reikiamÄ medžiagÄ , privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomojoje teritorijoje – valstybiniame parke, tačiau savo darbÄ vykdė aplaidžiai, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų. Nurodo, kad pritaria iÅ¡dėstytai pozicijai dėl statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«tinybės.

12. Trečiasis asmuo AS „If P&C Insurance”, veikiantis per Lietuvos filialÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog reikalavimas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos per nustatytÄ terminÄ dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio nei draudikui, nei pačiam draudėjui nėra ir nebuvo pateiktas, todėl neįvykus numatytam draudžiamajam įvykiui, negali kilti ir draudėjo civilinė atsakomybė. Pažymi, kad trečiųjų asmenų (įskaitant užsakovÄ ) patirti nuostoliai, kurie nėra susiję su asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar turto sugadinimu/sunaikinimu, nėra statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas Atitinkamai, draudikui nekyla pareiga nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pagal draudimo sutartį atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ (nuostolius). Mano, kad draudiko įtraukimas į civilinę bylÄ nėra tikslingas.

13. Trečiasis asmuo UAB „Arch-1“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad į bylÄ pateikti UAB „Geokada“ matavimai yra pagrįsti netinkama metodika, nes matuojamas ne visas Å¡laitas, o ieÅ¡kovės nurodyta jo dalis, ir todėl gaunami neteisingi duomenys. UAB „Tiksli riba“ matavimai ir paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovės matavimus ir iÅ¡vadas. Projektavimo darbai buvo vykdomi remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998-10-01 sprendimu Nr. 1820V, kuriuo buvo patvirtintos statybos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, taip pat nustatyti naudojimo teisių apribojimai.

Å iuo dokumentu žemės sklypui buvo nustatytas 2 aukÅ¡tų su mansarda sklypo užstatymo aukÅ¡tingumo rodiklis ir Å¡is rodiklis buvo iÅ¡laikytas. Vadovaujantis ieÅ¡kovės iÅ¡aiÅ¡kinimu, užstatymo intensyvumas nėra esminis rodiklis, o iÅ¡vestinis rodiklis. Net jei bÅ«tų nustatytas nukrypimas nuo Å¡io ne esminio statinio rodiklio, svarbu tai, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kaip Å¡is pažeidimas neigiamai įtakoja vieÅ¡Ä jį interesÄ , Lyglaukių geomorfologinio draustinio saugomÄ elementÄ - atragius.

Pažymi, kad nei projektavimo įmonė, nei projektavimo darbų vadovas tiesiogiai nedalyvavo neteisėtos pripažintinų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davime. Statybos leidimų iÅ¡davime yra sudėtinga procedÅ«ra, kurioje dalyvauja daugybė specialistų, kurių pareiga patikrinti projekto ir kitų dokumentų atitiktį teisės aktams.

14. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

15. Dublike papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovę tikrinti ginčijimo leidimo teisėtumÄ Ä¯pareigoja teisės aktai. IeÅ¡kovė ginčijamo statybos leidimo teisėtumÄ tikrinimo procedÅ«rÄ pradėjo gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ žiniasklaidos. PraneÅ¡imas nepaliktas nenagrinėtas, nes kilo įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡as interesas. Terminas per kurį kreipiasi Inspekcija į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo yra numatytas PriežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte – per du mėnesius nuo institucijos kuri kreipėsi dokumento priėmimo dienos, todėl termino kreiptis į teismÄ nepraleido, dėl ko praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Patikslina, kad savivaldybės administracija ne tik iÅ¡duoda statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet ir turi pareigÄ pagal kompetencijÄ patikrinti statinio projekto sprendinius. Mano, kad STÄ® numatytas draudimas didinti statinio tÅ«rį taikytinas tiek tuo atveju, kai prieÅ¡ tai sklype buvo statinių, tiek tuomet, kai statinių nebuvo. Sklypo užstatymo intensyvumo rodiklio skaičiavimas atliktas teisingai, kadangi statinys pagal turimus duomenis, yra dviejų aukÅ¡tų. Užstatymo plotas, bendrųjų sklypo ir statinių rodiklių lentelės 1.2 punkte (263,03 kv.m.) nurodytas klaidingai, kadangi užstatymo plotas vadovaujantis STR „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte numatytu apibÅ«dinimu, yra statinio pirmojo aukÅ¡to horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rÅ«sio dalies horizontalios projekcijos plotų suma.

Sudauginus pirmojo aukšto matmenis gautas 341,38 kv.m. plotas.

16. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė triplikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti pritaikius ieÅ¡kinio senatį ir/arba kaip nepagrįstÄ .

17. Triplike papildomai nurodė, kad nesant PriežiÅ«ros įstatyme 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų iÅ¡imčių, ieÅ¡kovė negalėjo atlikti leidimo tikrinimo procedÅ«rų. Net ir laikant, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas PriežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas terminas, bet kuriuo atveju ieÅ¡kovė privalėjo pirmiausiai priimti konkretų sprendimÄ dėl kreipimosi į teismÄ â€“ toks sprendimas į bylÄ nebuvo pateiktas, dėl ko nėra pagrindo svartyti Å¡ios teisės normos taikymo.

Pažymi, kad atsakovės atsakingi darbuotojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Neteisingų statinio rodiklių nurodymas sudaro pagrindÄ spręsti ne dėl tikrinančiojo, bet dėl tokius duomenis pateikusio asmens veiksmų teisėtumo ir atsakomybės. IeÅ¡kovė nepagrįsta ignoruoja Direkcijos funkcijas ir turimÄ atsakomybę leidimo iÅ¡davimo procese. Pačios ieÅ¡kovės kartu su dubliku teikiamas projekto vadovo 2016-08-19 paaiÅ¡kinimas dėl įsivėlusios klaidos tvirtina, kad cokolinis aukÅ¡tas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pirmasis, o atitinkamai pirmasis aukÅ¡tas – kaip antrasis pastato aukÅ¡tas.

Inspekcija užstatymo plota apskaičiavo ne pagal pirmojo aukšto išorės matmenis.

18. Liudytojas A. M. teismo posėdžio, įvykusio 2018-08-23, metu paliudijo, kad atliko įvertinimÄ , vieta jam žinoma, prieÅ¡ tai toje vietoje buvo akmenų skaldykla, kuri iÅ¡sikėlė; vyrauja miesto kraÅ¡tovaizdis ir jame gali bÅ«ti miestietiÅ¡ka architektÅ«ra. Nurodė, kad statybos proceso metu vyko į vietÄ ir atragiai nebuvo pažeidžiami. Paliudijo, kad nors vieta saugoma, bet tai apima visÄ saugomÄ kompleksÄ .

19. Teismo posėdyje metu byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai žodžiu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys atmestinas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013-08-09 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 119/13-2291 (toliau - Statybos leidimas) statytojui UAB „CTLF“ pagal vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ Nr. 2013/04/02 (toliau - Projektas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). IeÅ¡kovė atlikusi Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo patikrinimÄ 2016-02-04 surašė patikrinimo aktÄ Nr. PS1-62 (toliau - Aktas), kuriuo nustatyta, kad Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STÄ®) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius.

Nustačiusi pažeidimus, ieÅ¡kovė gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ kreipėsi į teismÄ dėl Statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo. Dėl termino kreiptis į teismÄ praleidimo ir vieÅ¡ojo intereso egzistavimo 21. Atsakovės nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, atskirsdamos teigia, kad, kai vieÅ¡Ä interesÄ gina institucija, terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai institucija turėjo ar galėjo turėti pakankamai duomenų, kurie leistų nuspręsti, jog vieÅ¡asis interesas yra pažeistas ir įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas duomenims surinkti.

Pažymi, kad ieškovė yra specializuota valstybinė institucija, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai, kuri privalo žinoti skundo padavimo terminus, jų praleidimo pasekmes ir keliamus imperatyvius rūpestingumo ir operatyvumo reikalavimus.

22. Nagrinėjamu atveju į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo kreipėsi specialusis subjektas - ieÅ¡kovė, kuri, be kita ko, vykdo statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , apimančiÄ ir statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo teisėtumo tikrinimÄ , ir kurios veikla vykdant minėtÄ priežiÅ«rÄ yra reglamentuojama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis).

TPSVPÄ® (redakcija galiojusi nuo 2016 07 14 iki 2017 01 01) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad inspekcija turi teisę Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismÄ . PraÅ¡ymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai prieÅ¡ kreipimÄ si į teismÄ pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtÄ administracinį aktÄ iÅ¡davusi ai institucijai.

Praleistas nustatytas kreipimosi į teismÄ terminas gali bÅ«ti atnaujinamas ABTÄ® nurodyta tvarka. IeÅ¡kovė nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį dėl statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo pareiÅ¡kė vykdydama jai TPSVPÄ® pavestas funkcijas, todėl Å¡iuo atveju, sprendžiant dėl termino nagrinėjamam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, taikytinas TPSVPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas. Kartu pažymėtina, kad TPSVPÄ® reglamentuoja ne tik terminÄ (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį inspekcija turi teisę kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir Å¡io termino pradžiÄ â€“Â per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai prieÅ¡ kreipimÄ si į teismÄ pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtÄ administracinį aktÄ iÅ¡davusiai institucijai.

23. Å iuo atveju AktÄ , kuriame konstatuotas (galimas) pažeidimas (neteisėtai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas), ieÅ¡kovė priėmė 2016-07-29. Taigi nuo Å¡io akto priėmimo  skaičiuotina termino kreiptis į teismÄ Â pradžia. Kadangi ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016-09-29, ji nepraleido TPSVPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. 24. Atsakovė UAB „CTLF“ teigia, kad statinio statybos vyko ankščiau ir ieÅ¡kovė turėjo iki to laiko žinoti apie teisės pažeidimus.

25. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal Å¡alių pateiktus įrodymus. Tuo atveju, kai į teismÄ (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , terminio tokiam ieÅ¡kiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

26. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog natÅ«raliÄ gamtinę aplinkÄ , gyvÅ«nijÄ ir augalijÄ , atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikÅ¡mę turinčias nacionalines vertybes. Teismas vieÅ¡uoju interesu pripažino natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugÄ bei gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ , atkÅ«rimÄ ir gausinimÄ , inter alia laukinių gyvÅ«nų (jų rÅ«Å¡ių) populiacijų tinkamÄ valdymo užtikrinimÄ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl teritorijų planavimo, ne kartÄ savo praktikoje pabrėžė saugomų teritorijų apsaugÄ , kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ .

27. Å iuo atveju ginčo dėl to, kad tyrimas pradėtas gavo informacijÄ iÅ¡ žiniasklaidos, nėra. IeÅ¡kovės veiksmai, gavus tokiÄ informacijÄ , ir jos siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Žemės sklype vykdoma statyba yra teisėta ir tik 2016 metais suraÅ¡ius AktÄ , nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė buvo neapdairi ar/ir nerÅ«pestinga. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė rinko reikÅ¡mingus duomenis ir aiÅ¡kinosi statybos teisėtumÄ Å½emės sklype ir ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl nustačius pažeidimus, 2016 metais buvo suraÅ¡ytas Aktas.

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė siekia užtikrinti Lyglaukių geomorfolinio draustinio, t. y. saugotinos teritorijos, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugÄ . Saugomų teritorijų apsauga yra reikÅ¡minga visuomeninė vertybė, todėl neabejotinai nagrinėjamu atveju egzistuoja gintinas vieÅ¡asis interesas, kurį galimai gali pažeisti įstatymui prieÅ¡taraujantis Statybos leidimas. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė gindama ne savo, įstatymų saugomus interesus, siekdama, kad neliktų galioti neteisėtai iÅ¡duotas Statybos leidimas, todėl atmestini atsakovių teiginiai, kad byloje neegzistuoja vieÅ¡asis interesas.

Dėl statyba leidžiančio dokumento panaikinimo 29. IeÅ¡kovė teigia, kad Statybos leidimas yra iÅ¡duotas neteisėtai, t.y. Projekto sprendiniai pažeidžia LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 8 punktÄ , 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius.

30. Sprendžiant statybos ir statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusiÄ padėtį modelis, reiÅ¡kiantis, jog turi bÅ«ti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo bÅ«tent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiÅ¡kinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2021 75 punktas).

31. IeÅ¡kovės teigimu, Projekto sudėtyje esančiame žemės sklypo plane matyti, kad Žemės sklypo ir gretimų sklypų reljefas yra nelygus, gyvenamas namas Å¡iame sklype suprojektuotas arčiau nei 50 m. nuo greta esančio Å¡laito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, virÅ¡utinės briaunos. Žemės sklype iki 2013-02-05 buvo įregistruotas gyvenamasis namas, kadastro byloje nurodytas 280 kub.m. tÅ«ris, o suprojektuoto statinio projekto bendrųjų rodiklių lentelėje numatytas gyvenamojo namo tÅ«ris 1 856,50 kub.m. Taigi projektuojant gyvenamÄ jį namÄ akivaizdžiai didinamas jo tÅ«ris, nors tai prieÅ¡tarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktui.

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 nustatyta, kad Pavilnių regioninio parko konservacinio prioriteto zonÄ sudaro be kita ko ir Lyglaukių geomorfologinis draustinis, kurio tikslas yra iÅ¡saugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingÄ atragių sistemÄ (2.10 punktas). IÅ¡ Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano matyti, kad Žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zonÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1 papunktį Žemės sklype turi bÅ«ti iÅ¡laikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukÅ¡tingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.

33. LR Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STÄ®, redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d.) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tÅ«rius Å¡laituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo Å¡ių Å¡laitų virÅ¡utinės bei apatinės briaunos.

STĮ 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

34. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, Registro Nr. 10/147210 matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1090-6000-1018, buvo sunaikintas ir iÅ¡registruotas 2013-01-10. Tuo tarpu iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, Registro Nr. 1/28892 matyti, kad atsakovė UAB „CTLF“ 2013-05-23 Mainų sutarties Nr. 2037 pagrindu įsigijo neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ , todėl sutiktina, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi STÄ® numatytu draudimu didinti statinio tÅ«rį Å¡laituose, nes Statybos leidimas iÅ¡duotas naujo statinio statybai, o ne senojo statinio parametrų keitimui.

35. Savo argumentams pagrįsti ieškovė remiasi UAB „Geokada“ matavimais, parengta statybos žemės sklypo situacijos schema, kurioje nurodoma, kad statinys yra statomas arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių, briaunų.

36. Atsikrisdama į ieÅ¡kovės UAB „Geokada“ pateiktos situacijos schemoje nurodytus duomenis, atsakovė (statytojas) pateikė UAB „Tiksli riba“ Žemės sklypo situacijos schemÄ ir jos specialisto paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodoma, kad pagal oficialiÄ klasifikacijÄ pavirÅ¡ius, kurio nuolydis yra 0-3 laipsniai, yra laikomas lygumine aiÅ¡tele/nuolaiduma, o pavirÅ¡ius, kurio nuolydis yra daugiau negu 3 laipsniai – Å¡laitu; todėl Å¡laito virÅ¡us ir apačia yra lyguminė aiÅ¡telė / nuolaiduma;

UAB „Tiksli riba“ pateiktoje šlaito prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) schemoje šlaito apačia buvo pažymėta ženklu „Kalno papėdės linija“, o šlaito viršus sutapo su viršutinės horizontalės linija (DOK-182609). Taigi iš pateiktų UAB „Tiksli riba“ Žemės sklypo situacijos schemos ir jos paaiškinimo matyti, kad Žemės sklypo esančio žemės sklypo nuolydis nesiekia 15 laipsnių, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad yra pažeisti STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai.

37. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ekspertizė. Ekspertas 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės akte pateikė ekspertinę iÅ¡vadÄ , kad Å¡alia ginčo pastato esančio Å¡laito polinkio kampas nuo virÅ¡utinės briaunos iki jo papėdės centro, kurį riboja apatinė Å¡laito briauna, matuojant tiesia linija nuo aukščiausiojo iki žemiausiojo taÅ¡kų, nevirÅ¡ija 15 laipsnių; Å¡alia pastato esančio Å¡laito vidutinis polinkio kampas nuo virÅ¡utinės briaunos iki jo papėdės centro, kurį riboja apatinė Å¡laito briauna, matuojant kas 1 metrÄ pagal faktinę Å¡laito visumos situacijÄ , nevirÅ¡ija 15 laipsnių; ginčo pastatas nebuvo statomas/nėra pastatytas Å¡laite, kurio polinkio kampas yra didesnis kaip 15 laipsnių ar arčiau kaip 50 metrų nuo tokio Å¡laito virÅ¡utinės/apatinės briaunos.

Taip pat ekspertas atsakydamas į suformuluotus klausimus ekspertizės metu nustatė ir nurodė, kad pagal projektuotojo UAB „Arch-1“ parengtÄ statybos projektÄ gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas nebuvo suprojektuotas arčiau kaip 50 metrų nuo Å¡laito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, virÅ¡utinės bei apatinės briaunos, ir pastatas žemės sklype nėra pastatytas Å¡laite, kurio nuolydis yra didesnis kaip 15 laipsnių; taip pat nėra pastatytas arčiau kaip 50 metrų nuo tokio Å¡laito virÅ¡utinės briaunos.

Taigi ekspertizės išvados neginčijamai patvirtina, kad gyvenamasis namas nebuvo suprojektuotas ir nėra pastatytas arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis nėra didesnis kaip 15 laipsnių.

38. Dėl ekspertinės išvados privalomumo teismui ir jos vertinimo visų pateiktų įrodymų kontekste, pažymėtina, kad šalims teikiant vieni kitiems prieštaraujančius įrodymus, šiuo atveju įrodymų vertinimo procese svarbus vaidmuo tenka šioje byloje ekspertizės akte pateiktoms išvadoms. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

39. Å iuo atveju ekspertizės iÅ¡vados laikytinos objektyviomis ir patikimomis, 2019-05-17 ekspertas atliko Žemės sklypo ir pastato patikrinimÄ vietoje, kurios metu surinkti duomenys buvo analizuojami geodezinių duomenų apdorojimui skirta licencijuota programine įranga „Geomap2018“, atliko matavimus, fotofiksacijas, taip pat ekspertas atliko mokslinės literatÅ«ros aktualiu klausimu analizę, tyrė pateiktus į bylÄ UAB „Geokada“ ir UAB „Tiksli riba“ duomenis ir sudarytus brėžinius.

Taigi ekspertizės akto turinys nėra prieÅ¡taringas, iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vados pateiktos, atlikus iÅ¡samų tyrimÄ , iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja atsakovų pateiktiems įrodymams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas iÅ¡samiai įvertinęs UAB „Geokada“ ir UAB „Tiksli riba“ pateiktus duomenis, situacijos schemas, atlikęs juose sudarytų brėžinių analizę, iÅ¡samiai detalizavimo jų trÅ«kumus, o bÅ«tent: nurodyta, kad UAB „Geokada“ situacijos schemoje nurodyta informacija nėra objektyvi – polinkio kampai apskaičiuoti ne viso Å¡laito, o tik jo dalies, tai neatspindi tikrosios faktinės vietovės situacijos bei neparodo tikrojo (miÅ¡raus) Å¡laito polinkių pokyčio bei vidutinio Å¡laito polinkio kampo.

Tuo tarpu eksperto nuomone, UAB „Tiksli riba“ aukščių plane irgi nustatyti trūkumai išvardinti ekspertizės akto 2.2.9 punkte (nenurodytas atstumas nuo pastato iki šlaito viršutinės briaunos, ne visos polinkio kampų matavimus žyminčios linijos tęsiasi iki šlaito apačios – papėdės; polinkio kampų matavimus žyminčios linijos išsidėsčiusios netolygiai; polinkio kampai apskaičiuoti tik pagal du žemės paviršiaus taškus, todėl neatspindi vidutini šlaito polinkio kampo, aukščių plano mastelis yra M1:1000, tačiau plane nurodytas M 1:500), tačiau nurodyti polinkių kampai yra artimi ekspertizės metu nustatytai tikrajai faktinei situacijai.

Taigi eksperto pateiktomis išvadomis teismas neturi pagrindo abejoti.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UAB „Geokada“ atliktus matavimus nuo šlaito briaunos nuolydis nurodytas kintančiu nuo 12 iki 21 laipsnių, o ne konstatuotas šlaito nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių. Teismo posėdžio, įvykusio 2019-10-16, metu ieškovė teigė, kad UAB „Geokada“ matavimai tikslesni, nes išmatuotas faktiškai šlaitas, matuota charakteringose atkarpose, tačiau paaiškinti, kurie taškai laikytini charakteringais, kurio dydžio ploto skaičiavimai turi būti atlikti, negalėjo, taip pat nepaaiškino ir nepagrindė, jog konkrečiu atveju UAB „Geokada“ šlaito matavimas nuo jo vidurio iki viršaus, o ne nuo viršaus iki apačios, yra tikslesnis, apskaičiuojant šlaito nuolydį (CPK 178,185 straipsniai).

41. Taigi priešingai nei nurodė ieškovė, negalima daryti išvados, jog UAB „Geokada“ atlikti matavimai yra tikslesni nei ekspertizės akte. Ieškovė ir trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ekspertizės metu gautų išvadų ir nustatytų UAB „Geokada“ schemos trūkumų niekaip nepaneigė, teismo siūlymu, kompleksinės ar papildomos ekspertizės neprašė.

42. IeÅ¡kovė akcentuoja, kad joks teisės aktas nenumato matuojant Å¡laitÄ yra vedamas vidurkis. IeÅ¡kovės manymu, byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-482-575/2019 padarytomis iÅ¡vadomis.

43. Kasacinio teismo  ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali bÅ«ti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymÄ , yra tapačios arba iÅ¡ esmės panaÅ¡ios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

44. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-482-575/2019 nurodė, kad terminas „šlaitas“ vertintinas vadovautis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir „šlaitÄ â€œ apibrėžti kaip „kalno, daubos Å¡onÄ ; skardį“. Pažymėjo, kad paprasti, ne specialieji terminai, yra vartojami kasdieninėje žmonių kalboje, todėl jų prasmę gali suvokti kiekvienas sÄ moningas žmogus, naudodamasis savo patirtimi. Todėl įvertinti, ar ginčo byloje namÄ ketinama statyti Å¡laite, ar Å¡alia Å¡laito, t. y. kalno, daubos Å¡one ar skardyje, ar Å¡alia kalno, daubos Å¡ono ar skardžio, kur Å¡onas, dauba ar skardis prasideda ir baigiasi, gali įvertinti kiekvienas žmogus, ir tam specialiosios žinios nereikalingos. Kartu teismas nutartyje pažymėjo, kad žemės sklypo nuolydį patikimai gali nustatyti matininko arba geodezininko kvalifikacijÄ turintis asmuo.

45. Taigi teismas numatė galimybę žemės sklypo nuolydį nustatyti specialisto (matininko ar geodezininko) pagalba, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (ekspertui suteikta be kita ko matininko ir geodezininko kvalifikacija). Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyto termino „šlaitas“ ir namo statybos vieta vertinimas nepaneigia nagrinėjamojoje byloje pateikto šlaito apskaičiavimo ydingumo, dėl ko spręsti, jog ekspertizės akte pateiktas šlaito nuolydžio įvertinimas/nustatymas prieštarauja sprendimo 44 punkte nurodyto teismo nutartyje pateiktam išaiškinimui, ar jis yra neteisingas ir juo vadovaujantis negalima, nėra pagrindo.

46. Ieškovė nurodo, kad suprojektuotu gyvenamuoju namu pakeistas plotas ir aukštingumas, nes išregistruotas namas buvo 64,64 kv.m. ploto, 4,3 m. aukščio, o suprojektuotas 504,39 kv.m. ploto, 9,32 m. aukščio gyvenamasis namas. Ieškovė taip pat teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentai numato, jog maksimalus leistinas užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose yra 0,2, maksimalus sklypo užstatymo plotas - 300 kv.m., kai tuo tarpu suprojektuoto statinio intensyvumas – 0,56, užstatymo plotas 341 kv.m. Šie rodikliai akivaizdžiai viršija reglamentų nustatytus leistinus rodiklius. Tokiu būdu dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms statybos leidimas negalėjo būti išduotas, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

47. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano tvirtinimo patvirtintas Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonos, į kurias patenka ir Lyglaukių geomorfologinis draustinis. IÅ¡ plano matyti, kad Žemės sklypas patenka į kitos paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ - į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ : apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zona (3.4.1.2 punktas).

48. Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; taip pat didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose (27.2 punktas).

49. Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, pagal Vilniaus miesto bendrÄ jį planÄ iki 2015 metų, patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, priskirta neurbanizuojamų teritorijų funkcinei zonai, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iÅ¡ tarÅ¡ios veiklos srities į netarsiÄ atveju. Namų valdos neskaidomos. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, bet nevirÅ¡ijant 300 kv. m. sklypo užstatymo ploto.

50. Projekto rengimo metu ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 2 straipsnio 49 dalis (redakcija galiojusi nuo 2012 09 26 iki 2014 01 01) numatė, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Statybos leidime ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatytas vieno aukšto su cokoliniu aukštu gyvenamasis pastatas (2.2.1 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto valdybos 1998-10-01 sprendimu Nr. 1820V Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patvirtinimo patvirtinti Žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo teisių apribojimai ir sÄ lygos. Å io sprendimo priede Forma1 nėra nustatyta gamtosaugos, paminklotvarkos ribojimų. Taip pat priede nurodyta, kad Žemės sklypo paskirtis – gyvenamoji, aukÅ¡tingumas – dviejų aukÅ¡tų su mansarda sklypo užstatymas – 30 proc. keičiant sklypo tvarkymo režimÄ , vadovaujantis LR Teritorijų planavimo1995-12-12 įstatymu Nr. 1-1120 ir LR Statybos įstatymo 1996-03-19 įstatymu Nr. 1-1240. Nenustatyta, kad sprendimas nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu TPÄ® 5 straipsnio prasme. Minėtas sprendimas ir jo priedas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantis ir, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nėra nustatyta pagrindų juo nesivadovauti.

52. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė UAB „CTLF“ siekdama parengti statybos techninį projekte privalėjo vadovautis 51 punkte nurodytu sprendimu, kadangi toks reikalavimas buvo numatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 30 d. išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose. Taigi sprendimu statytojui kaip statybos Žemės sklypo savininkui, norint Žemės sklype užsiimti statybos darbais, buvo nustatytas ne didesnis kaip 2 aukštų su mansarda sklypo užstatymo aukštingumo rodiklis, kuris, kaip matyti iš Statybos leidimo projektinės dokumentacijos, priešingai nei teigia ieškovė, buvo išlaikytas.

53. Sutiktina, jog nėra aišku kaip ieškovė apskaičiavo, kad žemės sklypo užstatymas siekia 341,38 kv.m., kadangi Projekte statinio rodiklių lentelėje yra nurodyta, jog sklypo užstatymo plotas siekia 263,04 kv.m. Taigi sklypo statinio aukštis, užstatymo plotas neviršija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 metų, Vilniaus miesto valdybos 1998-10-01 sprendime Nr. 1820V nustatyto dydžio.

54. Taip pat Å¡iÄ aplinkybę tvirtina ir ieÅ¡kovės kartu su dubliku pateiktas Projekto vadovo A. P. 2016-08-19 paaiÅ¡kinimas projektui Nr. 13/04/02 dėl klaidos, kuriame paaiÅ¡kina, kad cokolinis aukÅ¡tas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pirmasis, o atitinkamai buvęs pirmasis – kaip antrasis ginčo pastato aukÅ¡tas. Projekto vadovas pažymėjo, kad įsivėlusi aukÅ¡tų pavadinimo klaida nekeičia esminių statinio projekto sprendinių ir atitinka visas iÅ¡duotas sÄ lygas; statinio vieta sklype, jo dalių paskirtis, laikančios konstrukcijos ir jų iÅ¡dėstymas, statinio iÅ¡orės matmenys (aukÅ¡tis, plotis, ilgis) nekeičiami.

55. Pagal TPÄ® 2 straipsnio 39 punktÄ (2014-01-01 redakcija), užstatymo intensyvumas– visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukÅ¡tų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Taigi sutiktina, kad ieÅ¡kovė skaičiuodama užstatymo plotÄ statinio antrojo aukÅ¡to plotÄ gauna sudauginusi iÅ¡orės matmenų plotÄ , t. y. užstatymo plotÄ skaičiuoja ne pagal pirmojo aukÅ¡to (cokolinio aukÅ¡to) iÅ¡orės matmenis, kaip tai numatė iki 2015-01-01 galiojęs LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymo Nr. 310 patvirtintos Reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos 7 punktas.

56. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. LR Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis be kita ko specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti).

Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punktas numato, kad kai po statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas(ai).Taigi teisinis reglamentavimas pastato bendrojo ploto padidėjimÄ nepriskiria prie esminių statinio projektų sprendinių pakeitimui, todėl, prieÅ¡ingai nurodo ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, nereikalinga naujos laidos sprendinių projekto.

Dėl ko laikytina, kad Projekto vadovo paaiškinimas neprieštarauja Projektiniams sprendiniams, todėl ieškovės nurodomi paskaičiavimai dėl užstatymo ploto, aukštingumo ir užstatymo intensyvumo nepažeidžia reglamentų nustatytų leistinų rodiklių, dėl ko pastarieji argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

57. Taip pat įvertintina ir tai, kad ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-10 Nr. (65)-D8(E) raÅ¡tÄ , kuriame ministerija pateikė nuomonę, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoms, už kurių apsaugÄ ir tvarkymÄ atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, individualÅ«s apsaugos reglamentai nenustatyti, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorinių tipiniais apsaugos reglamentais.

Ministerijos nuomone, kadangi tipiniuose reglamentuose ar kituose Saugomų teritorijų įstatymÄ Ä¯gyvendinančiuose teisės aktuose nėra specifinių nuostatų, numatančių kitokiÄ užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklių apskaičiavimo tvarkÄ , nei nustatyta TPÄ®, todėl Å¡ie rodikliai turėtų bÅ«ti apskaičiuojami žemės sklypui TPÄ® 2 straipsnio 39 ir 40 dalyse nustatyta tvarka. Tačiau ieÅ¡kovei neteikiant į bylÄ užklausos konteksto, o raÅ¡te nuomonė teikiama ir dėl kito objekto bei, kaip nurodė ieÅ¡kovė, jog raÅ¡tas gautas mediacijos proceso metu, kai Å¡alys derina įvairias pozicijas, todėl teismo vertinimu, iÅ¡ pastarojo raÅ¡to negalima įvertinti, ar nuomonėje nurodytas teisinis vertinimas pateiktas atsižvelgiant į nagrinėjamojoje byloje nurodytas aplinkybes ir esančius įrodymus, dėl ko teismas pateikta nuomone nesivadovauja.

58. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo akcentuoja, jog yra pakeistas esamas vizualinis pobÅ«dis, reikalinga iÅ¡saugoti esančiÄ atragių sistemÄ .

59. Žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje – valstybiniame parke, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi ir Konstitucinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu yra laikomas ypač vertinga teritorija. Be kita ko sprendimo 32 punkte nurodytas, kad Lyglaukių geomorfologinis draustinio tikslas yra iÅ¡saugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingÄ atragių sistemÄ .

60. Ä® bylÄ pateiktas atestuoto architekto A. M. Statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įvertinimas kraÅ¡totvarkiniais kriterijais, iÅ¡ kurio matyti, kad gyvenamasis namas pastatytas ne plokÅ¡tumoje, bet natÅ«ralioje įlomėje, kas leidžia kurti aplinkÄ natÅ«raliomis priemonėmis; gyvenamasis namas tinkamai įkomponuotas sklype ir erdvėje, sodybos vystymas/gyvenamojo namo statyba nepažeidžia kraÅ¡tovaidžio ir vieÅ¡ojo intereso, nes: teritorija yra tvarkoma ir yra galimybė gerinti gatvės žaliosios zonos želdinius; neužtveria praėjimų – yra praėjimai/apėjimai apie sklypÄ iÅ¡ visų pusių; sodybos pastatas/gyvenamasis namas neužtveria vaizdingų objektų; gyvenamasis namas nedominuoja gatvės perspektyvoje, bet jÄ papildo; abipusis užstatymas sudaro gatvės kompozicinį balansÄ ;

įvertinus gyvenvietės kraÅ¡tovaizdį, konstatuotina, kad statinys nepakeitė esamo vizualinio gyvenvietės pobÅ«džio. Taip pat nurodoma, kad planingas, profesionalus apželdinimas ir aplinkos formavimas stipriai prisidės gerinant esančiÄ situacijÄ . Šį savo įvertinimas ir padarytÄ iÅ¡vadÄ A. M. patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdžio, įvykusio 2018-08-23, metu. Liudytojas papildomai paliudijo, kad buvo keletÄ kartų nuvykęs į vietÄ , apvažiavo gretimus plotus, vietoje yra miesto tipo gatvė su neintensyviu užstatymu, miestietiÅ¡kas kraÅ¡tovaizdis.

Taip pat liudytojas paliudijo, kad esami atragiai pažeisti nebuvo, o pastatas buvo įžemintas į tÄ altitudę, į kuriÄ reikėjo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymų teisingumu, nenustatytas Å¡io liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ir atsakovams palankių parodymų davimu, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus.

61. Taip pat į bylÄ pateiktas 2018 m. Ekspertizės aktas, kuriame savo ekspertines iÅ¡vadas pateikė Vilniaus universiteto, Geomokslų, Geografijos ir kraÅ¡totvarkos katedros doc. dr R. S. Ekspertas pateikė savo ekspertines iÅ¡vadas, kad statybos proceso metu, Å¡alia Sapiegynės erozinio kalvyno esančiame santykinai lygiame ir periglacialinės erozijos nepažeistame pirminio reljefo pavirÅ¡iuje, vykdyti sklypo sutvarkymo darbai nedaro neigiamos įtakos greta esantiems Lyglaukių geomorfologinio draustinio atragiams – kalvaragiams, bei nesukuria prielaidų, kurios galėtų lemtu Å¡io iÅ¡skirtinio reljefo komplekso bendrai ar jo atskirų jo komponentų sunaikinimÄ , sunykimÄ ar galėtų lemti nenatÅ«raliÄ Å¡ių formų pavirÅ¡iaus erozijÄ .

Taip pat nustatyta, kad esamas sklypo sutvarkymas dėl palankios natūraliai susiformavusios gruntų struktūros (vyrauja lengvi ir vandeniui laidūs gruntai) ir apgalvotai performuoto sklypo paviršiaus reljefo (paviršiaus nuolydis suorientuotas pastato link), nesudaro galimybių reikštis nenatūraliems atragių ir griovių šlaitų erozijos procesams, taip pat nelemia poveikio greta esantiems Sapiegynės erozinio kalvyno šlaitams. Ieškovė šio ekspertizės akte pateiktų išvadų nepaneigė.

62. Tuo tarpu ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo akcentuodami esamo vizualinio kraÅ¡to kraÅ¡tovaizdžio pobÅ«džio iÅ¡saugojimÄ nepateikė įrodymų, kad esamas statinys pažeidžia vizualinį kraÅ¡tovaizdį, ardo esančiÄ atragių sistemÄ . Taip pat niekaip nepaneigė architekto A. M. neteisingo vertinimo ar liudijimo neteisingumÄ , neginčijo doc. dr. R. S. pateikto vertinimo ir iÅ¡vadų, o tik deklaratyviai teigia apie jų subjektyvų vertinimÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje nebuvo iÅ¡laikytas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis ir/ar buvo pažeista/ sunaikinta atragių sistema, todėl konstatuotina, kad statinio statyba nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso ir saugomos teritorijos saugomų objektų.

63. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nors byloje ir egzistuoja vieÅ¡asis interesas, tačiau jo pažeidimas nenustatytas. Taip pat konstatuotina neegzistuoja nei teisinis nei faktinis pagrindas leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai – Vilniaus miesto savivaldybė administracija spręsdama klausimÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir jį iÅ¡duodama, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritardama Projektui, projektuotojas UAB „Arch-1“ parengęs statinio ProjektÄ , UAB „CTLF“ atlikusi statinio statybos darbus,- savo pareigas, susijusias savo kompetencijos apimtyje, vykdė netinkamai.

IÅ¡ įrodymų visumos, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų solidarių veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

64. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visetÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, o tuo tarpu atsakovai įrodė, kad jų elgesys visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, savo pareigas atliko pagal jiems nustatytus teisės aktų reikalavimus. Nenustačius civilinės atsakomybės sÄ lygų teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su statybos padarinių paÅ¡alinimu. Atsižvelgiant į nurodytÄ ieÅ¡kovės nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

65. Dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

67. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos trečiojo asmens A. P. naudai jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 1750 Eur sumokėtos ekspertizės iÅ¡laidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti trečiajam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, 1 750 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dovilė Sadauskaitė