2015-12-08 Nr. AB-24051-3-63-3-01098-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1979-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01098-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 45.4.5; 55.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–8), kurį patikslino (b. l. 56–62), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 756,25 Lt arba 219 Eur turtinę žalą ir 500 Lt arba 144,80 Eur neturtinę žalą, taip pat priteisti iš atsakovo 2 600 Lt arba 753 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas 2013 m. gegužės 7 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant tuo, jog 2013 m. gegužės 5 d. 1.20 val. Tauragės rajono savivaldybėje vairavęs automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaklusęs uniformuoto policijos pareigūno akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustoti. Nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu jis pripažintas kaltu padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirta 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu panaikintas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Pareiškėjas neigė 2013 m. gegužės 5 d. vairavęs automobilį ir padaręs pažeidimą. Automobilį vairavo jo tėvas V. L., tačiau policijos pareigūnai šią aplinkybę neigė ir iš kiemo priverstinai išgabeno automobilį į saugojimo aikštelę. Nurodė, jog už automobilio transportavimą ir saugojimą sumokėjo 756,25 Lt (219 Eur) ir 1 000 Lt už advokato padėjėjo paslaugas – skundo teismui surašymą ir atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. patyrė turtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Pareiškėjas teigė, jog pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus jautėsi pažemintas, patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, buvo nepagrįstai apkaltintas pažeidimo padarymu, neteko teisės vairuoti automobilį, iki nutarimo panaikinimo jautėsi atsidūręs beviltiškoje situacijoje. Tokia situacija sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 500 Lt (144,80 Eur) ir prašė priteisti jos atlyginimą iš atsakovo. Reikalavimą grindė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.272 straipsniais. Argumentavo, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y.

žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai. Akcentavo, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas bei būdami valdžios institucijų dalimi su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, todėl būtent atsakovo atstovui yra taikoma didesnė rūpestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, kartu ir viešosios tvarkos, tinkamą įgyvendinimą ir laikymąsi. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. 463,39 Eur (1 600 Lt) už skundo teismui parengimą ir atstovavimą, o dėl išlaidų, patirtų Tauragės rajono apylinkės teisme, teigė, jog nebūtų protinga kelti dar vieną bylą ir dar labiau padidinti turėtas išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 27–31, 69–71) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas pripažino pareiškėjo išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau atsikirtimą grindė argumentais, jog nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį. Atsakovas nesutiko su policijos pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtų, nes norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas savaime nereiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nurodė, jog pareiškėjas nepakluso aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Argumentavo, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl turtinės žalos atlyginimo, nes už automobilio transportavimą ir saugojimą bei už advokato padėjėjo teisines paslaugas sumokėjo ne pats pareiškėjas, o jo tėvas V. L. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog pareiškėjas dėsto bendro pobūdžio teiginius, jo patirti išgyvenimai neturėjo būti intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas neįrodė nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Teigė, jog pareiškėjui neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo priteisti prašomą žalos atlyginimą. Argumentavo, jog, vadovaujantis administracinių teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir tik toje byloje, kurioje jos atsirado.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (b. l. 82–90) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė pareiškėjui 219 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 144,81 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato; priteisė pareiškėjui 116,78 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato; nepatenkino kitos dalies prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo; perdavė bylos dalį pagal teismingumą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui pagal pareiškėjo reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei dėl 289,62 Eur (1 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamą iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-919-140/2013.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Teismas vadovavosi Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis. Pažymėjo, jog viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, 2011 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012.

Teismas nustatė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas 2013 m. gegužės 7 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo jis kaltintas 2013 m. gegužės 5 d. 1.20 val. Tauragės rajono savivaldybėje, Eidintų kaime, vairavęs automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaklusęs uniformuoto policijos pareigūno akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustoti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-919-140/2013 jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-686-382/2013 panaikintas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, jog policijos pareigūnai, stabdydami transporto priemonę tamsiu paros metu, nesilaikė teisės aktuose nustatytos transporto priemonių stabdymo tvarkos, t. y. neįjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių. Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. gegužės 5 d. automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę. Šis faktas užfiksuotas 2013 m. gegužės 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu.

Teismas nurodė, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Teismas vadovavosi ATPK 264 straipsnio 1 dalimi, 269 straipsnio 7 dalimi, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi. Pažymėjo, jog priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti. ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant tam tikroms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos tam tikros sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimais.

Nurodė, kad policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms) ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad tam tikrą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1456/2011, 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2011, 2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1336/2012 ir kt.).

Teismas nustatė, kad nei pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose bylos dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog 2013 m. gegužės 5 d., kai pareiškėjas buvo kaltinamas nesustojęs stabdomas policijos pareigūnų, jo galbūt vairuotas automobilis trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tokių duomenų nepateikė ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškėjui neigiant vairavimo faktą policijos pareigūnai nesiaiškino šios aplinkybės. Be to, transporto priemonė buvo paimta ir priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę iš pareiškėjo namų kiemo, todėl, teismo vertinimu, neaišku, ar ir kaip automobilis trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidė kitų asmenų teises. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio pažeidimą, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Tai leido teismui padaryti išvadą, kad 2013 m. gegužės 5 d. pareiškėjo transporto priemonė buvo neteisėtai priverstinai nuvežta policijos pareigūnų, o pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti, t. y. nevertino, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant transporto priemonė galėjo būti priverstinai nuvežta. Viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl aplinkybė, ar šiuo atveju būta policijos pareigūnų kaltės, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga ir nenagrinėtina. Teismas, įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

Teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu. Nustatė, kad automobilio transportavimas į saugojimo aikštelę bei saugojimas kainavo 756,25 Lt (219 Eur). PVM sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog šią sumą UAB „Tomadas“ sumokėjo V. L., kuriam nuosavybės teise priklauso pareiškėjo vairuotas automobilis. Remdamasis liudytojo V. L. parodymais, teismas nustatė, jog nors jis ir pasirašė pinigų sumokėjimo kvite, tačiau pinigus iš asmeninių lėšų sumokėjo pareiškėjas, todėl teismas pastarąjį laikė asmeniu, patyrusiu turtinę žalą ir tinkamu pareiškėju nagrinėjamoje administracinėje byloje. UAB „Tomadas“ sumokėtą sumą 756,25 Lt (219 Eur) teismas pripažino pareiškėjo patirta turtine žala.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat argumentavo patyręs 289,62 Eur (1 000 Lt) turtinę žalą, t. y. už advokato padėjėjo paslaugas – skundo teismui surašymą ir atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjui argumentuojant, jog šių išlaidų atlyginimo klausimą kompetentingas išspręsti Klaipėdos apygardos administracinis teismas šioje administracinėje byloje, teismas pažymėjo, jog pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1837/2014) laikytina, kad nuostoliai, kuriuos pareiškėjas teigė patyręs advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsirado ne kaip Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos viešojo administravimo srityje pasekmė, bet buvo patirti apeliacine tvarka skundžiant nutarimą skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kurį priėmė teismas, nagrinėdamas ATPK 224 straipsnyje rajonų (miestų) apylinkių teismams priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, o ne vienas iš ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose įvardytų organų (pareigūnų).

Pareiškėjo skunde taip suformuluotas reikalavimas ir keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas iš esmės sietinas su CK 6.272 straipsniu, nustatančiu valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Pabrėžė, jog teismo veikla nagrinėjant jo kompetencijai priskirtas bylas, t. y. vykdant teisingumą, nėra viešasis administravimas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies požiūriu.

Teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms, todėl tokio pobūdžio ginčai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą išimtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-798/2006, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teismas, remdamasis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 7 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, grindžiami CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, perduotini pagal teismingumą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertino 144,81 Eur (500 Lt). Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą. Atkreipė dėmesį, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principui taikyti neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, ir dažnai yra neįmanoma pagrįsti neturtinę žalą tiesioginiais rašytiniais įrodymais.

Pareiškėjas šiuo atveju prašė priteisti jam 144,81 Eur (500 Lt) dydžio neturtinės žalos, padarytos neteisėtu transporto priemonės nutempimu ir nepagrįstu jo apkaltinimu, dėl kurio buvo apribota jo galimybė naudotis transporto priemone, suvaržant judėjimo laisvę, patirti nepatogumai keliaujant darbo reikalais, emociniai, psichologiniai, dvasiniai nepatogumai ir laiko sąnaudos ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, teismui nekilo abejonių dėl aplinkybės, kad pareiškėjas dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus, nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie, atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 144,81 Eur (500 Lt) suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1837/2014).

Teismas konstatavo, kad, nustačius visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 str.), pareiškėjui priteistinas 219 Eur (756,25 Lt) turtinės žalos atlyginimas ir 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 463,39 Eur (1 600 Lt) už skundo surašymą ir atstovavimą administraciniame teisme. Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies, t. y. dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamos iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-919-140/2013, perduota pagal teismingumą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui, tačiau iš esmės pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu ir šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog dėl neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 2, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (7 p.). Nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo advokato padėjėjui 600 Lt už skundo surašymą ir 1 000 Lt už atstovavimą, teisines konsultacijas ir advokato padėjėjo kelionės išlaidas.

Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Nustatė, kad, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, priteistina už advokato padėjėjo parengtą skundą, sudaro 2 400 Lt (3 x 1 000 Lt x 80 proc.) (695,09 Eur) iki 2014 m. spalio 1 d., o pareiškėjo prašoma priteisti suma 173,77 Eur (600 Lt) sudaro tik ketvirtadalį galimos priteisti maksimalios sumos.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1890/2013. Nustatė, jog 2014 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis truko nuo 13.24 val. iki 13.38 val., o 2015 m. sausio 22 d.

– nuo 16.06 val. iki 16.35 val., iš viso: 43 min. Vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas konstatavo, jog pareiškėjui gali būti priteistinos išlaidos už 1 valandą atstovavimo teisme, tai sudaro 35,97 Eur (124,20 Lt) (1 035 x 0,15 x 80 proc.) (35,97 Eur). Remdamasis Rekomendacijų 3 punktu, teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš kito miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų požiūriu, advokato padėjėjo kelionės išlaidos nepriteistinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1109/2014).

Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė paminėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus jų apskaičiavimo. Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014).

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės į advokato padėjėjo kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2010 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-1120/2014, 2010 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012, nustatęs, jog pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis perduota nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui, padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai (nagrinėjamu atveju tai sudaro 56 proc. pareikštų reikalavimų), o kita dalis išlaidų yra susijusi su pareiškėjo reikalavimu, nagrinėtinu Tauragės rajono apylinkės teisme, todėl ten turėtų būti nagrinėjamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas. Vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas patenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo priteisė 116,78 Eur turėtų išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 109–114) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priteisti jam 766,30 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu iš dalies dėl neteisingai priteistų kompensacijų dydžių. Teigia, jog tokiu atveju, kai institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtas nutarimas pripažįstamas neteisėtu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Jeigu asmuo, neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3(13), p. 112–122). Nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo nagrinėjamos administraciniuose teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis, 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis). Neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų – ir taikant jos užtikrinimo priemones, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino atstovavimo išlaidų, kurias tikrai galėjo išspręsti šiame sprendime, taip būtų taupomas ir šio, ir Tauragės rajono apylinkės teismo darbo laikas, užimtumas, nedidinamos jau esamos atstovavimo išlaidos. Bendros bylinėjimosi išlaidos sudaro 766,30 Eur, t. y. 753 Eur (2 600 Lt) kainavo juridinių dokumentų paruošimas ir atstovavimas, be to, šio apeliacinio skundo surašymas kainavo 130 Eur. Suma, sumokėta už atstovavimo paslaugas, yra protinga, reali ir turi būti atlyginta visiškai. Jo konstitucinė teisė yra pasirinkti advokatą.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 93–96) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, pats administracinio pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo; valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomojo elgesio modelio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

Teismas vadovavosi netinkama teisės norma, t. y. ATPK 297 straipsnio 7 dalimi, nors šiame straipsnyje neminima apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Pažymi, kad policijos neigiamas poveikis, pareiškėjui žalą darantys veiksniai nebuvo intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus ir kt. Pareiškėjas išdėstė bendro pobūdžio teiginius bei nepateikė jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos atlyginimo pabrėžiama, kad asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką, todėl, atsakovo nuomone, žala pareiškėjo reikalavime nėra argumentuota ir įrodymais nepagrįsta, taip nėra tenkinama viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas.

Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas negali turėti pretenzijų, kadangi pagal pateiktus dokumentus išlaidas patyrė ne jis, o jo tėvas V. L. Pareiškėjo tėvas, mokėdamas pinigų sumas kito asmens vardu ir patvirtindamas šiuos mokėjimo faktus savo parašu, privalo turėti ir pateikti įgaliojimą atstovauti kito asmens vardu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad sąskaitos sumokėtos iš jo asmeninių lėšų, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti teisėtai patirtas išlaidas. Pareiškėjas neįrodė, jog išlaidas patyrė asmeniškai ir jog jam atstovauti ir pasirašyti dokumentus įgaliojo kitą asmenį – tėvą V.

L. Atsakovas pabrėžia, kad teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rėmėsi ne faktiniais duomenimis (įrodymais), kurie pagrindžia įvykio aplinkybes, o prielaidomis, spėjimais.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 125–127) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti, atmetant pareiškėjo skundą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti 289,62 Eur (arba 1 000 Lt) sumą už atstovavimą teisme, 173,77 Eur (arba 600 Lt) už skundo paruošimą ir teisines konsultacijas, 289,62 Eur (arba 1 000 Lt) už atstovavimą Tauragės rajono apylinkės teisme ir 130 Eur už apeliacinio skundo surašymą, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nurodytų sumų sumokėjimo realumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas neįrodė, jog išlaidas patyrė asmeniškai ir jog jam atstovauti ir pasirašyti dokumentus įgaliojo kitą asmenį – tėvą V. L. Pažymi, kad teismų praktika galima remtis tik tuo atveju, jei bylos yra analogiškos, t. y. identiškos ginčo faktinės aplinkybės, sprendžiant ginčą pritaikyta ta pati teisės norma. Vadovautis ar remtis kitų šalių teisine praktika ir tarptautiniais dokumentais netikslinga. Be to, nė viename iš pareiškėjo skundų nebuvo minima kitų šalių teisinė praktika, nebuvo pateikti tarptautiniai dokumentai, kurie būtų reikšmingi bylos nagrinėjimui ar skundui parengti. Nėra teisinio pagrindo ir pateiktų pagrindžiančių įrodymų advokato padėjėjo kelionės išlaidoms priteisti.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 121–123) prašo atmesti apeliacinį skundą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir priteisti jam 766,30 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir teisiškai argumentuotą sprendimą, išskyrus tuos aspektus, kuriuos apskųsdamas nurodė savo apeliaciniame skunde. Teismas sprendime aiškiai išdėstė, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nuosekliai ir detaliai nustatė visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 str.), todėl jam priteisė 219 Eur (756,25 Lt) turtinės žalos atlyginimą ir 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis, kaip ir pats faktas, dėl kurio jis buvo neteisėtai apkaltintas ir nubaustas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos Tauragės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-919-140/2013 (toliau - ir ATP byla) matyti, kad:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas 2013 m. gegužės 7 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad jis (pareiškėjas) 2013 m. gegužės 5 d. 1.20 val. Tauragės rajono savivaldybėje, Eidintų kaime, vairavęs automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam akivaizdžiai išreikštam reikalavimui sustoti ir tuo padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-2);

2. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 61-63);

3. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Šiame nutarime teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė priešingą, negu policijos pareigūnų teigta, išvadą, kad policijos pareigūnai, stabdydami transporto priemonę tamsiu paros metu, nesilaikė teisės aktuose nustatytos transporto priemonių stabdymo tvarkos, t. y. neįjungė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių (b. l. 81-82);

4. 2013 m. gegužės 5 d. 1.50 val. paminėtas automobilis nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę. Šis faktas užfiksuotas 2013 m. gegužės 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 5).

Iš nagrinėjamos bylos taip pat matyti, kad paminėto automobilio savininkas yra ne pareiškėjas, o jo tėvas V. L., kuris 2013 m. gegužės 8 d. (automobilio sugrąžinimo dieną) sumokėjo pareiškėjo prašomus priteisti turtinės žalos atlyginimui 756,25 Lt (219 Eur) už priverstinai nuvežto paminėto automobilio saugojimą (b. l. 11, 12) ir 2013 m. gegužės 7 d. sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) pareiškėjo prašomų priteisti turtinės žalos atlyginimui bylinėjimosi išlaidų ATP byloje (b. l. 18, 19, 21).

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo valstybės deliktinės atsakomybės (kuri yra siejama su valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmų neteisėtumu) taikymo prasme jis grindžia dviem savarankiškais aspektais: tuo, kad jo valdomas automobilis neteisėtai buvo priverstinai nuvežtas laikinajam saugojimui, ir tuo, kad, jo teigimu, neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pasisakydama pirmuoju iš nurodytų aspektu, kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymo požiūriu teisiniai santykiai dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo reglamentuojami ATPK 264 straipsnio 1 dalimi (bylai aktuali 2011-05-24 įstatymo Nr. XI-1407 redakcija) ir ATPK 269 straipsnio 7 dalimi (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2104 redakcija). Be to, šie santykiai yra reglamentuojami specialiosios materialinės teisės normos - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. Išvardytose teisės normose, be kita ko, nurodytos tam tikros sąlygos, kai ši administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė yra leistina: Lietuvos Respublikos įstatymuose tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (ATPK 264 str. 1 d.); padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso <...> 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos) <...>, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises (ATPK 269 str. 7 d.); <...> jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d.). Aiškindama išvardytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, jog tam, kad aptariama priemonė būtų pripažinta teisėta ir pagrįsta, nepakanka to, jog jos taikymas būtų susijęs su tam tikrų ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymu. Tam yra būtinos ir kitos išvardytose teisės normose nurodytos sąlygos, kurių tikslas yra pažeidimų, kurie pasireiškia pačiu transporto priemonės buvimu (iki jos priverstinio nuvežimo) tam tikroje vietoje, pašalinimas.

Iš paminėto 2013 m. gegužės 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad jame yra nuorodos į ATPK 269 straipsnio 7 dalį bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, tačiau nėra nurodyta nei viena iš kolegijos pirmiau aptartų aplinkybių (sąlygų), kad tokia priemonė būtų pripažinta pagrįsta ir teisėta. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokių aplinkybių buvimas atsakovo nebuvo įrodinėjamas ir šios administracinės bylos nagrinėjimo metu. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje šios priemonės taikymas ATPK 269 straipsnio 7 dalies bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Kartu yra būtina pažymėti, kad nagrinėjamoje situacijoje paminėtas automobilis buvo priverstinai paimtas iš namų kiemo, t. y. vietos, kuri niekaip negali būti siejama su kokiu nors pavojumi (automobilio buvimo šioje vietoje prasme) kitiems asmenims. Todėl darytina išvada, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pažeidimas (jo padarymo metu) turi būti pripažintas akivaizdžiu pažeidimu, t. y. neteisėtu policijos pareigūnų veiksmu ir CK 6.271 straipsnio numatytos valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu. Atsižvelgdama į išsakytus argumentus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, kad pareiškėjui turi būti atlyginta jo nurodyta turtinė žala (219 Eur už priverstinai nuvežto automobilio saugojimą) bei 144,81 Eur dydžio neturtinė žala. Pasisakydama dėl teismo priteistos (nustatytos) neturtinės žalos dydžio, kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra teismo diskrecija (CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodyti argumentai, kolegijos manymu, priimtini, nes nepažeidžia paminėtos diskrecijos bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1837/2014).

Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl to, kad paminėti 219 Eur už priverstinai nuvežto automobilio saugojimą buvo sumokėti ne pareiškėjo, o jo tėvo, kolegija pažymi, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje yra numatytas solidarus priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ir valdytojo tokio pobūdžio išlaidų atlyginimas. Todėl ši (atsakovo išskirta) faktinė aplinkybė nagrinėjamai bylai nėra reikšminga.

Pasisakydama antruoju iš pirmiau nurodytų pareiškėjo teismui paduoto skundo aspektu, kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui paminėtu 2013 m. gegužės 7 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 130 str. 1 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu).

Kolegija pažymi, kad tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, ne lemiamą) reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas. O procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-11 nutarimas), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų pirmiau aptartų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Iš paminėto Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, buvo panaikintas, teismui įvertinus įrodymus apie policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių panaudojimą, kurie yra objektyvūs ir visiškai paneigia nuorodą paminėtame 2013 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokole apie tai, kad šie švyturėliai buvo įjungti automobilio stabdymo metu. Esant tokiai aplinkybei, kolegija daro išvadą, kad policijos pareigūnų veiksmai, surašant paminėtą protokolą, taip pat turi būti pripažinti akivaizdžiai neteisėtais veiksmais. Todėl jie taip pat turi būti pripažinti neteisėtais veiksmais ir CK 6.271 straipsnio 4 dalies (o kartu ir valstybės deliktinės atsakomybės) taikymo prasme.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomų atlyginti šioje ir ATP bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, 1 000 Lt (289,62 Eur) pareiškėjo buvo sumokėti 2013 m. gegužės 7 d. ATP byloje, ją ruošiant ir nagrinėjant pirmosios instancijos (Tauragės rajono apylinkės) teisme; 600 Lt (173,77 Eur) buvo sumokėti 2014 m. rugsėjo 30 d. už medžiagos ir skundo paruošimą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir 1 000 Lt (289,62 Eur) buvo sumokėti 2014 m. gruodžio 5 d. už jo atstovavimą pastarajame teisme (b. l. 18-21, 51-52). Kadangi dėl ATPK nustatyto reguliavimo pareiškėjo ATP byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas ATP byloje, paminėti 1 000 Lt (289,62 Eur) - pareiškėjo 2013 m. gegužės 7 d. sumokėta suma – pripažintina turtine žala, kuri dėl pirmiau aptartų priežasčių turi būti atlyginta šioje administracinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista turtinės žalos atlyginimo suma (219 Eur) kolegijos yra didinama dar 289,62 Eur, t. y. pareiškėjo ATP byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 000 Lt) suma. Tai nustačius, konstatuotina, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje pareikšti reikalavimai dėl turtinės (508,62 Eur dydžio) ir neturtinės (144,81 Eur dydžio) žalos atlyginimo tenkintini visiškai. Taigi, išsprendus kilusį ginčą pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti iš atsakovo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas. Atsižvelgus į advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, įvertinus darbo ir laiko sąnaudas, pagrįstomis atstovavimo išlaidomis iš viso pripažintina 300 Eur suma (116,78 Eur pirmosios instancijos teismo priteista ir 183,22 Eur – apeliacinės instancijos teismo). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.

Be to, pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. 130 Eur už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 115, 116). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgus į apeliacinio proceso rezultatą, pagrįsta atlygintina suma laikytina 100 Eur.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl bylos dalies perdavimo pagal teismingumą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui ir priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, vietoje 219 Eur, 508,62 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir 62 ct) turtinės žalos atlyginimą, taip pat, vietoje 116,78 Eur, 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vieną šimtą eurų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė