2021-04-07 Nr. AB-6901-3-62-3-02791-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-259-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02791-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-5045(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti 2019 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą Nr. lSS-2333-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) perduoti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2020 m. lapkričio 20 d. K. Š. (toliau – ir apeliantas), kaip pareiškėjos R. B. Š. teisių perėmėjas, pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo.

Apeliacinis skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. gruodžio 8 d., šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 25 d. ir iki 2021 m. vasario 24 d.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi apelianto K. Š. apeliacinį skundą laikė nepaduotu, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi.

Teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas apelianto K. Š. apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Kadangi apeliacinis skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, t. y. nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys apelianto K. Š. teisę pateikti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. gruodžio 8 d., pasiūlant pateikti teismui įrodymus, jog K. Š. yra pareiškėjos R. B. Š. teisių perėmėjas.

2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje nustatytas terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 25 d. ir antrą kartą pratęstas iki 2021 m. vasario 24 d., tačiau nustatytu terminu apeliantas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl apelianto apeliacinis skundas laikytas nepaduotu.

III. Apeliantas K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – laikyti, kad K. Š. pašalino apeliacinio skundo trūkumus ir priimti apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo.

Apeliantas pažymi, kad Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos R. B. Š. skundą dėl sprendimų panaikinimo, ir 2020 m. spalio 22 d. teismas nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėja 2020 m. spalio 24 d. mirė. Ji buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą palieka testamentiniam įpėdiniui – savo sūnui K. Š.. Pareiškėjos testamentinis įpėdinis ir teisių perėmėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nepraleisdamas ABTĮ numatyto apeliacinio skundo pateikimo termino, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė K. Š. terminą iki 2020 m. gruodžio 8 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, jog jis yra pareiškėjos R. B. Š. teisių perėmėjas.

Apeliantas nurodo, kad tokių įrodymų pateikimas buvo apsunkintas, nes K. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl jo galimybės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą yra apribotos. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos), teismo buvo prašoma pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2021 m. sausio 24 d., t. y. iki LR CK 5.50 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pabaigos. Teismas šį terminą pratęsė iki 2021 m. sausio 25 d.

K. Š. nurodė, jog nustatytu terminu išsiuntė R. B. Š. paveldėjimo bylą vedančiai Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarei R. L. pareiškimą apie palikimo po savo motinos mirties priėmimą, tačiau dėl nežinomų priežasčių notarė nėra palikimo priėmimo fakto įregistravusi Testamentų registre, bei pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių pateikė paklausimą notarei. Apeliantas pažymi, jog advokatė Diana Višinskienė K. Š. neatstovauja paveldėjimo byloje po jo motinos (pareiškėjos) mirties, todėl jokių atstovavimo veiksmų paveldėjimo byloje atlikti negali – prašymas dėl informacijos suteikimo yra pateiktas tik ryšium su šia administracine byla.

Esant minėtai situacijai K. Š. atstovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakartotinai pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2021 m. vasario 24 d., t. y. iki tol, kol Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L. pateiks informaciją apie palikimą po pareiškėjos mirties priėmusius įpėdinius. Apeliantas nurodo, kad Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L. jokio atsakymo nėra pateikusi.

Apeliantas nurodo, kad teismas kitoje administracinėje byloje (Nr. eI3-92-414/2021), kuri buvo sustabdyta po pareiškėjos mirties, savo iniciatyva išsiuntė prašymą Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarei R. L. iki 2021 m. vasario 15 d. pateikti teismui duomenis, ar teisių perėmėjai kreipėsi dėl mirusiosios pareiškėjos palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė R. L. 2021 m. vasario 4 d. pateikė atsakymą, jog nenustatyta, kad tokia byla Kauno m. 1-ojo notaro biure būtų vedama. K. Š. atstovės patikrintais valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro duomenimis buvo nustatyta, jog palikimas po pareiškėjos mirties nėra priimtas. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, iki 2021 m. vasario 24 d. K. Š. atstovė neturėjo galimybės pašalinti apeliacinio skundo trūkumų, t. y. pateikti teismui įrodymų, jog apeliantas yra pareiškėjos R. B. Š. teisių perėmėjas.

Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis administracinėje byloje Nr. eI3-92-414/202, nustatyta, kad Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L. minėtoje byloje pateikė papildomą informaciją, jog 2021 m. sausio 22 d. Kauno m. 1-ajame notaro biure paštu yra gautas K. Š. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po pareiškėjos mirties, tačiau K. Š. parašas nėra tinkamai patvirtintas, todėl šis faktas nėra laikomas tinkamu palikimo priėmimu ir neperduotas valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registrui. Apeliantas pažymi, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI3-92-414/2021 tokį valios priimti palikimą po pareiškėjos mirties išreiškimo būdą laikė tinkamu ir nusprendė atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą išnykus bylos sustabdymo pagrindams.

Apeliantas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, mano, jog egzistuoja svarbios ir objektyvios aplinkybės, kodėl K. Š. atstovė iki 2021 m. vasario 24 d. nepašalino apeliacinio skundo trūkumų – nepateikė Teismui įrodymų, jog K. Š. yra pareiškėjos teisių perėmėjas, nes ji buvo suklaidinta Kauno m. 1-ajame notaro biuro notarės R. L., nutylėjusios aplinkybę, kad iš tiesų per 3 mėnesių terminą, t. y. iki 2021 m. sausio 24 d., ji gavo K. Š. pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuris buvo atsiųstas paštu dėl to, kad K. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Apeliantas pažymi, kad minėta informacija buvo atskleista jau suėjus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (2021 m. kovo 1 d.), o teismas kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-92-414/2021 nusprendė minėtą valios išreiškimą palikimui priimti laikyti tinkamu dar vėliau – 2021 m. kovo 4 d.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pateiktas apeliacinis skundas atitiko ABTĮ nurodytus apeliacinio skundo reikalavimus, vienintelis trūkumas, kurio pašalinimas nepriklausė nuo K. Š. valios, buvo duomenų, jog jis yra priėmęs palikimą po pareiškėjos mirties, pateikimas. Nurodo, kad minėtais duomenimis disponavo tik Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L., kuri nustatytu laiku nepateikė visapusiškos ir išsamios informacijos, patvirtinančios K. Š. teiginius, jog jis yra priėmęs palikimą po pareiškėjos mirties ir dėl to turi teisę pateikti apeliacinį skundą administracinėje byloje, kurioje pareiškėja iki mirties siekė apginti savo pažeistas teises.

Apeliantas mano, jog Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis turėtų būti panaikinta, kaip prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei paneigianti K. Š. fundamentalią teisę į teisminę gynybą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas bei neįrodytas, bei prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad K. Š., kreipdamasis į teismą, nepateikė teismui įrodymų, kad jis yra pareiškėjos R. B. Š. įpėdinis, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, elgėsi teisėtai ir teisingai, nes skundą padavė su byla nesusijęs subjektas, t. y. asmuo neįrodė, kad yra pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir kad tokia teisė turi būti apginta.

Atsakovas pažymi, kad pagal ABTĮ nuostatas, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Atkreipė dėmesį, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties atsisakyti priimti apelianto K. Š. apeliacinį skundą (ABTĮ 138 str. 2 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams šalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį skundą, pirmiausia turi patikrinti, ar šis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tarp jų – ar apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Nustatęs, kad skundas minėtų reikalavimų neatitinka, teismas privalo nutartimi nustatyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto paskirtis – nesuvaržyti byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją ir ją apsaugoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos R. B. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2020 m. lapkričio 20 d. K. Š., kaip pareiškėjos R. B. Š. (mirusi 2020 m. spalio 24 d.) teisių perėmėjas, pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos R. B. Š. skundą tenkinti.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Pastebėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 knygoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis yra pareiškėjos teisių perėmėjas, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliantui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. gruodžio 8 d., pasiūlydamas pateikti teismui įrodymus, jog jis yra pareiškėjos R. B. Š. teisių perėmėjas, tačiau teismo nurodytu terminu apeliantas tokių įrodymų nepateikė.

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu, apeliacinio skundo padavimas neveiksnaus tam tikroje srityje asmens arba asmens, neturinčio teisės jį paduoti, sudaro pagrindą apeliacinį skundą atsisakyti priimti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, pagrįstai ir teisėtai apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad K. Š. nepašalino apeliacinio skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą ir nepateikė duomenų, jog jis yra priėmęs palikimą po pareiškėjos mirties, dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių, t. y. dėl to, kad minėtais duomenimis disponavo tik Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L., kuri nustatytu laiku nepateikė visapusiškos ir išsamios informacijos, patvirtinančios K. Š. teiginius, jog jis yra priėmęs palikimą po pareiškėjos mirties ir dėl to turi teisę pateikti apeliacinį skundą administracinėje byloje, kurioje pareiškėja iki mirties siekė apginti savo pažeistas teises. Apeliantas nurodo, kad informaciją apie tai, kad iki 2021 m. sausio 24 d. Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L. gavo K. Š. paštu atsiųstą pareiškimą apie palikimo priėmimą, apeliantas sužinojo tik 2021 m. kovo 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Šiuo atveju su atskiruoju skundu pateiktas Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarės R. L. 2020 m. kovo 1 d. raštas su informacija buvo gautas pasibaigus terminui skundo trūkumams pašalinti (2021 m. vasario 24 d.), tačiau pastebėtina, kad minėti dokumentai pirmosios inatancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo (2021 m. kovo 10 d.) nebuvo pateikti, t. y. apeliantas neatliko aktyvių veiksmų, stengdamasis įrodyti savo teisę pateikti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių laiku nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai, nagrinėjamu atveju nėra svarbios. Pažymėtina, kad apeliantui buvo suteikta galimybė per pakankami ilgą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad apeliantas yra pareiškėjos R. B. Š. teisių perėmėjas, t. y. pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas tinkamai inicijuoti teisminį ginčą, tačiau apeliantas savo teisės kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka neįgyvendino. Akivaizdu, kad pats apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, dėl pakilimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi tik besibaigiant trijų mėnesių terminui palikimui priimti, aktyviai nesidomėjo palikimo priėmimo fakto patvirtinimu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo galimybės domėtis minima informacija buvo apribotos, taigi tai, kad Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarė R. L. laiku nesuteikė apeliantui informacijos, negali būti pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrindžia Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo bei nepatvirtina aplinkybės, jog apelianto apeliacinis skundas turėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog apeliantas nepašalino atskirojo skundo trūkumų, ir apelianto teismui pateiktą apeliacinį skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Apelianto K. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė