a6edaf04-50f8-4e02-89c2-dedcc51af9ee · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-248-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04680-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorams Ingai Gulbickienei, Mindaugui Greičiui, kaltinamojo V. V. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, kaltinamojo A. P. gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui, civilinio ieškovo atstovui D.

S., vertėjams Ingridai Petrulienei, Rimantui Skuratovič, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : V. V. ir A. P., siekdami nuslėpti ir įteisinti V. V. brolio A. V. nusikalstamu bÅ«du įgytas lėšas, kurios Rusijos Federacijos piliečio A. K. pagrobimo metu buvo pervestos į A. V. valdomÄ virtualiÄ piniginę (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ virtualiÄ piniginę (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 35534 USDT, žinodami, kad minėtos lėšos yra įgytos nusikalstamu bÅ«du, veikdami kartu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kriptovaliutos keitykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrai iÅ¡grynino 29821,98 Eur, iÅ¡ kurių A.

P. ne vėliau nei 2022 m. vasario 9 d., 15.33 val., iÅ¡grynino 14910,99 Eur, o V. V. ne vėliau nei 2022 m. vasario 9 d., 15.55 val., iÅ¡grynino 14910,99 Eur, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, kliento anketoje melagingai nurodė, kad minėtos lėšos priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės. Å iais savo veiksmais V. V. ir A. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. parodė, kad jo brolis per savo sutuoktinę informavo, jog jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas yra taisomas ir paprašė šį telefonÄ paimti.

Toks praÅ¡ymas galimai buvo iÅ¡sakytas 2021 m. lapkričio mėnesį. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ jis paėmė ir laikė iki 2021 m. gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesio pradžioje ar pabaigoje brolis per savo sutuoktinę paprašė iÅ¡keisti kriptovaliutÄ , kuri buvo mobiliajame telefone buvusioje kriptovaliutos piniginėje. Anksčiau jis niekada nėra keitęs kriptovaliutos, (duomenys neskelbtini) srityje kriptovaliutos iÅ¡keisti nėra galimybės. Lietuvoje rado įmonę, kurioje galima iÅ¡keisti kriptovaliutÄ .

Ä® Å¡iÄ Ä¯monę pirmÄ kartÄ paskambino 2021 m. gruodžio mėnesį, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas tai per įmonė, kaip vyksta valiutos keitimas. Kaltinamasis teigė, kad jis 2022 m. vasario mėnesį buvo laisvesnis, važiavo į LietuvÄ detalių, tuo pačiu pagalvojo, jog gali pakeisti valiutÄ . Paskambino į įmonę 2022 m. vasario 8 d. tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų valiutos keitimo sÄ lygas. Ä®monės atstovas jam pasakė, kad iÅ¡keis vienam žmogui iÅ¡ vienos piniginės 15000 Eur.

Kaltinamasis pirmiausiai važiavo įsigyti automobilių detalių į Marijampolę, o tuomet vyko į Vilnių. Kai atvažiavo prie įmonės ofiso ir ėjo į šį ofisÄ , jam paskambino įmonės atstovas. Kaltinamasis įmonės atstovÄ informavo, kad jau atvažiavo, o Å¡is paklausė, ar kaltinamasis yra ne vienas. Jis atsakė, kad atvažiavo dviese. V. V. aiÅ¡kino, kad jis tuomet į įmonės ofisÄ nuėjo kartu su A. P.. Ä®monėje pildė anketas, jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad anketų pildymas yra tik formalumas.

Kaltinamųjų buvo klausiama, ar jie nėra politinės figÅ«ros. Jie atsakė neigiamai. Pinigų keitimas užtruko apie 40 minučių. Buvo iÅ¡duoti pinigai ir kaltinamieji iÅ¡važiavo įsigyti detalių, o vėliau vyko pavalgyti į PC „Akropolis“. V. V. nurodė, kad tuomet jam paskambino įmonės, kurioje keitė kriptovaliutÄ , atstovas ir pasakė, jog kilo problemų dėl lėšų kilmės, kad reikia grÄ Å¾inti pinigus. Jis su A. P. grįžo į įmonę, padėjo pinigus ant stalo ir pasakė, kad grÄ Å¾intų kriptovaliutÄ .

Ä®monei atsiuntė piniginės, į kuriÄ reikia grÄ Å¾inti pinigus, numerį, tuo metu G. A. telefonu iÅ¡kvietė policijÄ . Policija atvažiavo už 15 minučių. G. A. nurodymÄ kviesti policijÄ gavo iÅ¡ D. S.. V. V. teigė, kad jis nežino, kodėl kriptovaliutos negalėjo iÅ¡keisti brolio sutuoktinė. Brolio sutuoktinė tikriausiai neturėjo Å engeno vizos. KriptovaliutÄ iÅ¡gryninti buvo papraÅ¡yta tikriausiai lapkričio mėnesį. Lietuvos vizÄ nesunku gauti, tačiau buvo pandemija, todėl turistams vizų neiÅ¡duodavo.

Brolis tuo metu buvo kalėjime. Girdėjo, kad buvo kažkoks asmens pagrobimas, bet tuo metu su broliu buvo ilgÄ laikÄ nebendravęs. Broliui ir anksčiau buvo apribota laisvė, jis buvo pripažintas nepakaltinamu, du kartus atliko laisvės atėmimo bausmę. PirmÄ kartÄ atliko bausmę, nes grasino merginos, su kuria susitikinėjo, tėvui, o antrÄ kartÄ už tai, jog su kažkuo susimušė. Visi nusikaltimai buvo susiję su jo charakteriu. Kai kaltinamasis sužinojo, kad brolis sulaikytas už asmens pagrobimÄ , nepagalvojo, jog tai susiję su pinigais, nes brolis niekada nevogė.

Kai buvo pertraukos tarp nusikalstamų veikų, brolis gyveno normaliai, uždirbdavo pakankamai, važinėjo į ItalijÄ pas motinÄ . Kaltinamasis nurodė, kad jis nežino, kuo užsiėmė jo brolis, su broliu nebendravo. Brolis neseniai pardavė butÄ , turėjo automobilį, tris kartus per metus važiuodavo ilsėtis, jo darbais nesidomėjo. Brolis sakė, kad jam reikia iÅ¡gryninti kriptovaliutÄ procesinėms iÅ¡laidoms. A. P. yra pažįstamas, kuris turi Lietuvos vizÄ . Kartu su A. P. į LietuvÄ važiavo įsigyti detalių.

Telefone, kuriame buvo kriptovaliutos piniginės kodas, iÅ¡ kurios reikėjo pervesti pinigus, buvo atvira programa. Kai iÅ¡važiavo į LietuvÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriame buvo reikiami duomenys, paliko sutuoktinei, nes anksčiau nėra keitęs kriptovaliutos, nežinojo įmonės, kurioje ketino keisti kriptovaliutÄ , norėjo pirmiau pasižiÅ«rėti, kas tai per įmonė. Internete pažiÅ«rėjo, kad įmonė keičia kriptovaliutÄ , bet nežinojo, kas ten per žmonės. Kai atvyko į įmonės ofisÄ , pasitikėjimÄ sukėlė tai, kad ten buvo didelės patalpos, sėdėjo žmogus, matėsi, jog jis nepavojingas.

Sutuoktinė neužsiima kriptovaliuta, ji tiesiog gaudosi kompiuteriuose, pats kaltinamasis nemokėtų pervesti kriptovaliutos. V. V. paaiškino, kad jis yra įmonės savininkas bei direktorius, jo uždirbamų lėšų užtenka pragyvenimui. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambino naudodamasis „Huawei“ telefonu, telefone yra dvi SIM kortelės, viena yra rusiška, o kita yra lietuviška. Abi kortelės buvo paimtos kratos metu. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, su kokiu konkrečiai įmonės atstovu bendravo telefonu.

Ofise bendravo su G. A.. Kai skambino 2021 m. gruodžio mėnesį, paklausė, ar įmonė keičia valiutÄ , buvo atsakyta, kad keičia, tuomet paklausė, ko reikia, jog bÅ«tų pakeista valiuta, o jam atsakė, kad reikia pervesti kriptovaliutÄ , ji patikrinama ir iÅ¡mokami pinigai. Ä®monės atstovas nurodė, kad vienam žmogui gali iÅ¡duoti 15000 Eur, kad nebÅ«tų kažkam praneÅ¡ta. Kaltinamasis nesidomėjo, kokia suma gali bÅ«ti iÅ¡keista nepraneÅ¡us valstybės institucijoms. Keisti iki 15000 Eur pasiÅ«lė įmonės atstovas.

Taip pat kaltinamasis aiÅ¡kino, kad įmonės atstovas apie praneÅ¡imÄ nieko neaiÅ¡kino, pasakė, kad iÅ¡keis 15000 Eur ir viskas. Jis 2022 m. vasario 8 d. pasakė, kad ruoÅ¡iasi atvažiuoti 2022 m. vasario 9 d. IÅ¡ pradžių, t. y. dar iki vasario mėnesio įmonės atstovui sakė, kad nori iÅ¡keisti 30000 Eur, ir tik vasario mėnesį įmonės atstovas pasakė, kad gali iÅ¡keisti tik 15000 Eur, nes piniginė viena. Ä®monės atstovÄ informavo, kad atvažiuos 2022 m. vasario 9 d. 12.00 val. Kai telefonu informavo įmonės atstovÄ , kad atvyko ne vienas, Å¡is pasakė, jog į ofisÄ ateitų dviese.

Ofise abiem kaltinamiesiems buvo duotos anketos, kurios buvo anglų ir lietuvių kalbomis. G. A. tik klausė, ar kaltinamieji nėra politinės figÅ«ros. KriptovaliutÄ Ä¯monei pervedė kaltinamojo sutuoktinė, t. y. ji pervedė norimÄ iÅ¡keisti kriptovaliutos sumÄ bei papildomai 4 procentus, kaip mokestį už keitimÄ . Kaltinamasis nurodė, kad jis anglų kalbos nemoka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nusprendė iÅ¡keisti 30000 Eur, nors pradžioje buvo sakoma, jog gali pakeisti tik 15000 Eur.

Kaltinamasis neįkalbinėjo iÅ¡keisti 30000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasiÅ«lė iÅ¡keisti tokiÄ pinigų sumÄ . Brolio telefonÄ remontavo, kaip suprato, jo pažįstamas, kaltinamasis tik paėmė šį telefonÄ . Dėl telefono su broliu bendravo per Å¡io sutuoktinę. Brolio mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ turėjo mėnesį arba du, kai brolio sutuoktinė grįžo iÅ¡ pasimatymo su broliu, pasakė, jog brolis prašė iÅ¡gryninti pinigus. Brolis per savo sutuoktinę pasakė, kokiÄ sumÄ reikia iÅ¡gryninti.

Galvojo apie tai, iÅ¡ kur pas brolį yra kriptovaliuta, bet jis maždaug prieÅ¡ pusantrų metų pardavė butÄ , panaÅ¡i suma ir buvo gauta. Pagalvojo, kad pinigai gali bÅ«ti susiję su tuo butu. V. V. paaiÅ¡kino, kad jam tiesiog buvo nurodytas telefono kodas, kaip jį atrakinti ir telefone buvo programa, kurioje buvo visi reikiami duomenys. Sutuoktinė pervedė kriptovaliutÄ tuo metu, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Sutuoktinė telefonu bendravo su G. A.. A. P. pasakė, kad reikia iÅ¡gryninti pinigus tuomet, kai jie buvo prie ofiso.

Pasakė jam, kad reikia iÅ¡keisti pinigus ir reikia jo paso. Kai užėjo į įmonės ofisÄ , tuomet A. P. ir sužinojo, kad reikės keisti kriptovaliutÄ , iki tol jis galvojo, jog bus keičiama paprasta valiuta. A. P. klausė, kodėl pats V. V. negali iÅ¡sikeisti norimos sumos. Atsakė, kad jam gali iÅ¡keisti tik 15000 Eur, o reikia iÅ¡sikeisti 30000 Eur. Anketos dėl valiutos keitimo buvo pildomos vienu metu. Nežino, kuriam pirmam buvo iÅ¡mokėti pinigai. Pinigus paėmė kaltinamasis, o aktus tikriausiai pamirÅ¡o paimti ir juos paėmė A.

P.. Po to, kai išėjo iÅ¡ kriptovaliutos keityklos, A. P. gal ir norėjo kažko paklausti apie kriptovaliutÄ , bet nebuvo daug laiko, reikėjo skambinti dėl detalių, kai išėjo iÅ¡ ofiso pas abu buvo praleista daug skambučių, todėl A. P. pasakė, jog apie kriptovaliutÄ papasakos vėliau, tačiau taip ir nepapasakojo. Brolis yra sulaikytas už asmens pagrobimÄ . Mama jam pasakė apie brolio sulaikymÄ . Kaip ji sužinojo apie brolį, kaltinamajam nėra žinoma, tikriausiai pasakė brolio sutuoktinė.

Apie asmens, susijusio su kriptovaliuta, pagrobimÄ iÅ¡ žiniasklaidos nieko nežino. Kratos metu paimti 30000 Eur priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o maždaug 2000 Eur yra jo asmeniniai pinigai, jie buvo skirti atsarginėms dalims pirkti. Paimtame lapelyje yra nurodyta firma arba svetainė, kur galima iÅ¡keisti kriptovaliutÄ . Å iÄ firmÄ ar svetainę galėjo nurodyti koks nors asmuo, kurio teiravosi apie tai, kur galima iÅ¡keisti kriptovaliutÄ . IÅ¡ brolio piniginės buvo padaryti du pavedimai. Telefonas su pinigine tikriausiai yra Rusijoje, jį galimai turi policijos pareigÅ«nai, kurie atliko kratÄ jo gyvenamojoje vietoje.

Kaltinamasis nurodė, kad jam iÅ¡ darbinės veiklos gaunamų pajamų pakanka. Skolų valstybei ar privatiems asmenims neturi. DvideÅ¡imt metų naudojasi tuo pačiu mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais bendravo ir programa „Telegram“. Mano, kad jo brolis galėjo dar į kažkÄ kreiptis dėl kriptovaliutos iÅ¡gryninimo. Brolis turėjo vizÄ , važiuodavo atostogauti į ItalijÄ pas mamÄ . Jis važiuodavo vienas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ davė parodymus apie iÅ¡galvotÄ asmenį, nes bijojo dėl savo sutuoktinės ir brolio sutuoktinės saugumo.

Po jo sulaikymo, tiek jo, tiek brolio sutuoktinėms buvo grasinama, be to, tuo metu, kai buvo sulaikytas, policijos pareigÅ«nai žinojo labai daug informacijos, nors jis dar nieko nebuvo paaiÅ¡kinęs, o tai leido manyti, kad yra kažkokios sÄ sajos su Rusija. A. P. apie tai, kad reikės iÅ¡gryninti pinigus, pasakė, kai buvo Vilniuje. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai planavo iÅ¡gryninti 30000 Eur, nors iÅ¡ pradžių sakė, jog iÅ¡ vienos piniginės gali iÅ¡gryninti 15000 Eur. Galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas telefonu nenorėjo nurodyti, kad yra galimybė iÅ¡keisti 30000 Eur.

Mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriame buvo kriptovaliutos piniginė, neapžiÅ«rėjo. Brolio sutuoktinė pasakė apie kriptovaliutos piniginę, jis rado piniginę mobiliojoje programėlėje. Tame telefone pažiÅ«rėjo tik asmenines nuotraukas, daugiau po jį nelandžiojo. Nuotraukose matė savo brolį. Su A. P. dėl valiutos keitimo iÅ¡ anksto nieko nesitarė. Apie kriptovaliutÄ A. P. sužinojo tik tuomet, kai užėjo į įmonės ofisÄ . Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Asmuo vardu „E.“, kurio pavardės nežino, jo 2022 m. vasario 9 d. paprašė pakeisti kriptovaliutÄ .

Šis asmuo jam skambino telefonu, kai jis buvo (duomenys neskelbtini). Iš kokio telefono numerio skambino minėtas asmuo, neprisimena. Jis turi vizas ir gali išvažiuoti iš Rusijos, verčiasi (duomenys neskelbtini). Jis „E.“ nepažįsta, mano, kad jam kažkas davė jo telefono numerį. Iš kur „E.“ sužinojo jo telefono numerį, jam nežinoma. Mano, kad „E.“ jo telefono numerį galėjo rasti skelbime, nes jis ten pasiskelbęs kaip „(duomenys neskelbtini)“, teikia paslaugas, yra nurodytas jo telefono numeris (duomenys neskelbtini).

„E.“ jam paaiÅ¡kino, kad jis turės nuvykti į LietuvÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten kreiptis dėl kriptovaliutos pakeitimo į eurus, jis turėjo iÅ¡keisti ir gauti 30000 Eur. PirmÄ kartÄ jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskambino 2022 m. vasario 8 d., apie 16.00 val. Å ios įmonės kontaktus jam atsiuntė „E.“ per „Whatsapp“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausė, ar jis galės pakeisti kriptovaliutÄ Ä¯ eurus, kiek gali iÅ¡keisti. Jam pasakė, kad gali iÅ¡keisti iki 15000 Eur.

Su kuo tiksliai kalbėjo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Jis paklausė, kokie dokumentai yra reikalingi, jam atsakė, kad reikalingas pasas ir viza. Tam, kad jam du kartus nevažiuoti į LietuvÄ ir nekeisti kriptovaliutos du kartus, jis paprašė, kad kartu važiuotų draugas A. P.. A. P. paklausė, kam to reikia. Jis pasakė, kad A. P. tik parodys savo pasÄ , o kalbės jis pats, nes pinigus ims pats. A. P. sutiko. Jis ir A. P. 2022 m. vasario 9 d. ryte atvyko į LietuvÄ , iÅ¡ karto nuvyko nupirkti automobilių detalių į Marijampolę.

Jam bÅ«nant Marijampolėje paskambino iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klausė, kodėl jie vėluoja, nes sutartas laikas buvo 12.00 val. IÅ¡ Marijampolės jis kartu su A. P. 14.00 val. atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jam savo kriptovaliutos piniginę, t. y. jam į „Telegram“ atsiuntė Å¡ios piniginės pavadinimÄ , jis jos pavadinimÄ per „Telegram“ persiuntė „E.“.

„E.“ į minėtÄ piniginę įdėjo 30000 Eur vertės kriptovaliutÄ . IÅ¡ kurios piniginės „E.“ atsiuntė kriptovaliutos pinigus į jam nusiųsta piniginę, jam nėra žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis su A. P. pasirašė sutartį dėl kriptovaliutos iÅ¡keitimo į eurus. PasiraÅ¡ius sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iÅ¡davė jam ir A. P. po 14910,99 Eur grynais. Po 15000 Eur negavo, nes 4 procentus nuo sumos turėjo susimokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Gavę pinigus iÅ¡važiavo pirkti automobilių detalių. Po dviejų valandų jam paskambino direktorius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad iÅ¡kilo problema dėl piniginių lėšų kilmės patvirtinimo. Jis kartu su A. P. grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiÅ¡kino, kad Å¡ių pinigų gavimas neteisėtas ir bÅ«tina juos grÄ Å¾inti. Jis sutiko. Ant stalo padėjo visus 29821,98 Eur ir paprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾intų lėšas į kriptovaliutos piniginę.

Apie tai, kad 29821,98 Eur yra gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos, jam nebuvo žinoma ir jis geranoriÅ¡kai atvažiavo grÄ Å¾inti pinigus. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾ino gautus eurus į kriptovaliutos piniginę, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko policijos pareigÅ«nai ir ten viskÄ aiÅ¡kinosi. Jis turi brolį A. V.. Jo santykiai su broliu prasti. Brolis yra nepakaltinamas. Brolis Å¡iuo metu uždarytas kalėjime, tačiau dėl kokios nusikalstamos veikos, jam nėra žinoma. Jam nieko nėra žinoma apie A.

K. pagrobimÄ Rusijoje. Jo sutuoktinė A. S.. A. S. Å¡ioje veikloje nedalyvavo. Apie kitÄ moterį vardu „N.“ jis nieko negali paaiÅ¡kinti. Jis viskÄ iÅ¡ esmės papasakojo daugiau nieko neturi papildyti. (t. 3, b. l. 181-183) Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo paskyrimo, V. V. paaiÅ¡kino, kad anksčiau davė netikslius parodymus. Bijojo dėl Å¡eimos, dėl sutuoktinės saugumo, mano, kad yra tam tikras ryÅ¡ys tarp Lietuvos ir Rusijos. Elektroninė piniginė yra telefone, brolis yra uždarytas kalėjime Rusijos Federacijoje, prieÅ¡ pusę metų jis pasakė, kur yra piniginė ir prašė iÅ¡gryninti pinigus.

Pasakė, kad viskas yra teisėta. Jis atvyko į LietuvÄ ir nuvyko į įmonę iÅ¡gryninti pinigus, nieko nebijojo. NuorodÄ persiuntė sutuoktinė iÅ¡ telefono, kurį davė brolis. Telefonas, kurį perdavė brolis, buvo paliktas sutuoktinei. Brolis atlieka bausmę už žmogaus pagrobimÄ , veikos aplinkybių nežino, nes nesigilino. Nežinojo, kad pinigų iÅ¡gryninimas yra susijęs su žmogaus pagrobimu. (t. 3, b. l.

48) Ikiteisminio tyrimo metu V. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad jis laikosi parodymų, duotų pirmosios apklausos metu, ir papildo, jog, kaip ir minėjo, jo brolis, kuris yra uždarytas kalėjime Rusijoje, prieÅ¡ pusę metų jam pasakė, kur yra virtuali piniginė ir paprašė iÅ¡gryninti pinigus. Jis žino, kad jo brolis yra suimtas kalėjime už žmogaus pagrobimÄ . Dėl ko vyko žmogaus pagrobimas, jis nežino, su broliu nebendrauja į Å¡io įvykio aplinkybes nesigilino. Televizijos nežiÅ«ri ir spaudos neskaito, bent jau apie šį įvykį nieko neskaitė ir negirdėjo.

Nori pasakyti, kad brolis buvo sulaikytas prieÅ¡ pusę metų. Brolį A. V. pasimatymuose lankė jo draugė „K.“, pavardės nežino. Brolis jam parašė laiÅ¡kÄ ir pasakė, kad iÅ¡ remonto reikia paimti jo asmeninį telefonÄ . Draugei „K.“ pasimatymų metu pasakė, kad Å¡iame telefone, kurį laiÅ¡ke nurodė paimti iÅ¡ remonto, yra virtualios piniginės kodas. Jis ar „K.“ paėmė iÅ¡ remonto broliui priklausantį telefonÄ â€žIphone“, klasės neatsimena. Paimtas iÅ¡ remonto telefonas buvo laikomas pas jį ir nenaudojamas.

Kažkur prieÅ¡ mėnesį „K.“ jam pranešė, kad Å¡iame telefone yra virtualios piniginės kodas ir brolis per „K.“ jų pasimatymų metu jam liepė perduoti, kad jis kur nors iÅ¡grynintų pinigus iÅ¡ tos virtualios piniginės. Jis su broliu nebendrauja, nežino, ar brolis, prieÅ¡ patenkant į kalėjimÄ , turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį ir kuo jis vertėsi. Brolis nemažai savo gyvenimo metų praleido kalėjimuose. Jis, kaip ir minėjo, nieko nežinojo, iÅ¡ kur, kokiu bÅ«du virtualioje piniginėje buvo gauti pinigai.

Jis pats niekuomet neužsiiminėjo virtualios valiutos pirkimu ar pardavimu ir nežinojo, kas tai yra. Nors su broliu jis nebendravo, tačiau jo praÅ¡ymas per „K.“ buvo toks, kad reikia iÅ¡gryninti pinigus, nes pinigai jam bus reikalingi apmokėti proceso iÅ¡laidas, nes nenori visÄ gyvenimÄ sėdėti kalėjime. Jis sutiko padėti broliui ir pradėjo ieÅ¡koti, kur ir kokiu bÅ«du galima bÅ«tų iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ virtualios piniginės, nes (duomenys neskelbtini) tokių įstaigų nėra.

Jis internete per paieÅ¡kos sistemÄ rado Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo finansines paslaugas su virtualiomis valiutomis. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) pasienyje, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausė, ar yra galimybė iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ virtualios piniginės, pasakė, kad reikia iÅ¡gryninti 30000 Eur, paklausė, kokius dokumentus reiktų pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad bus reikalingas jo pasas, kad vienas asmuo gali iÅ¡sigryninti tik 15000 Eur, todėl reikia dar vieno asmens.

IÅ¡gryninti 30000 Eur brolis paprašė per „K.“, jis pasakė, kad piniginėje yra tiek pinigų. Jis, iÅ¡girdęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo atsakymÄ , sutiko iÅ¡kart kitÄ dienÄ atvykti ir rado draugÄ A. P., kuris turėjo iÅ¡duotÄ vizÄ pusei metų ir galėjo su juo atvykti. Jo viza yra iÅ¡duota penkeriems metams, jam atrodo ji buvo iÅ¡duota 2020 metais. Dėl vizos iÅ¡davimo jis kreipėsi į firmÄ (duomenys neskelbtini) vadinamÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kuri sutvarkė visus reikiamus dokumentus ir jam buvo iÅ¡duota viza penkeriems metams.

Dėl vizos gavimo jis pateikė visus reikalaujamus dokumentus, t. y. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dirba su Rusijos bendrovėmis, kurių automobilius tranzitu gabena iÅ¡ Rusijos į (duomenys neskelbtini). Taigi susiruošė su draugu A. P. į LietuvÄ , įvažiavo per Panemunės pasienio punktÄ . Jis dažniausiai į LietuvÄ vyksta per šį punktÄ . Brolio A. V. telefonÄ , kuriame buvo virtualios piniginės kodas, jis paliko savo sutuoktinei A. S.. Jis sutuoktinei pasakė, kad, kuomet bus Lietuvoje, paskambins ir pasakys UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualios piniginės kodÄ , o jai reiks iÅ¡ brolio telefone paliktos virtualios piniginės pervesti pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ piniginę tam, jog jis galėtų iÅ¡gryninti pinigus.

Paliko telefonÄ sutuoktinei, nes jis pats nelabai mokėjo pervedinėti pinigų tokiu bÅ«du, o jo sutuoktinė daugiau nusimano Å¡ioje srityje. A. P. už pagalbÄ jis nieko nežadėjo. Apie įvykių sekÄ Lietuvoje jis pasakojo pirmosios apklausos metu. (t. 3, b. l. 192-194) Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad 2022 m. vasario 9 d. kartu su V. V. susiruošė važiuoti su reikalais į Lietuvos RespublikÄ . Reikėjo įsigyti autodalių. Pirmiausia važiavo į Marijampolę, ten sutvarkė visus savo reikalus ir atvyko į Vilnių.

Vilniuje reikėjo nusipirkti detalių, turėjo laisvo laiko. V. V. pasakė, kad reikia iÅ¡keisti pinigų. Privažiavo prie įmonės, su įmonės atstovu buvo susitarta iÅ¡ anksto. Ä®monės atstovas paklausė, kiek automobilyje yra žmonių. Jam buvo atsakyta, kad yra du žmonės. Tuomet įmonės atstovas pasakė ateiti abiem, nes galės iÅ¡keisti didesnę pinigų sumÄ . A. P. teigė, kad V. V. jo paklausė, ar jis gali eiti kartu, kaltinamasis sutiko, nes nematė jokių problemų eiti į oficialiÄ Ä¯monę kaip į bankÄ .

Jis sutiko pateikti savo pasÄ , kad dėl pinigų keitimo nereikėtų grįžti du kartus. Ä®monės ofise buvo vienas žmogus, t. y. G. A., jis davė anketų lapus, jos buvo anglų ir lietuvių kalbomis. A. P. paklausė, kas tai yra, o G. A. pasakė, kad tai paprastas formalumas, esminis punktas, kad kaltinamieji ne politiÅ¡kai svarbÅ«s asmenys. G. A. pasakė, kur pažymėti varneles, išėjo pinigų, o kalinamieji sėdėjo ir laukė. G. A. sugrįžo, atnešė pinigus – kiekvienam po 15000 Eur.

A. P. teigė, kad jis savo sumÄ perdavė V. V., nes tai buvo jo pinigai. Ä®vyko sandoris, kaltinamasis su V. V. iÅ¡vyko savo reikalais. Jie įsigijo automobilio dalis. Kaltinamasis teigė, kad jis į įmonę anksčiau tikrai neskambino, apie niekÄ su įmonės atstovais nesitarė. Kai kaltinamieji atvyko į PC „Akropolis“, V. V. paskambino iÅ¡ įmonės ir paprašė grįžti. Jie kartu grįžo į įmonės ofisÄ . V. V. išėmė pinigus, padėjo juos ant stalo. Tuomet atvyko policija.

Kai atvyko policija, V. V. jiems iÅ¡ karto pareiÅ¡kė, kad pinigai priklauso jam, A. P. su tuo niekaip nesusijęs. Ä® Lietuvos RespublikÄ atvyko V. V. automobiliu, važinėjo bendrais reikalais. Apie kriptovaliutos keitimÄ V. V. pasakė, kai privažiavo prie įmonės ofiso. Jis paprašė padėti iÅ¡gryninti pinigus. Ä®monė siÅ«lė dviem žmonėm gryninti pinigus tam, kad nereikėtų du kartus važiuoti. A. P. teigė, kad jis nežino, kodėl bÅ«tų reikėję du kartus važiuoti, jis V.

V. ir G. A. pokalbyje nedalyvavo. Nesidomėjo, iÅ¡ kur kriptovaliuta, kodėl jÄ reikia gryninti. Apie tai, kad yra kriptovaliuta, sužinojo tik užėjęs į įmonės ofisÄ . V. V. sutuoktinė yra A. S.. Su V. V. yra pažįstamas apie penkerius metus, jo brolio nepažįsta, taip pat nėra bendravęs apie jo brolį. Ä® UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡ sandorį greičiausiai skambino V. V., nes jis, važiuojant automobiliu, bendravo telefonu su įmonės atstovu. Kai privažiavo prie Vilniaus, V.

V. skambino ir buvo susitarta dėl susitikimo laiko. A. P. teigė, kad jis pirmas grynino pinigus, V. V. tuo metu sėdėjo Å¡alia. Kai gavo pinigus, juos iÅ¡ karto perdavė V. V.. Nežino, kas turėjo pervesti virtualius pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo telefone V. V. yra įvestas „V.“ vardu. TÄ dienÄ ir dienÄ prieÅ¡ tai bendravo su V. V. telefonu, tarėsi dėl iÅ¡vykimo, derino, kada iÅ¡važiuos, kur važiuos. Apie kriptovaliutÄ nieko nežino. Nežino, kas yra „B.“, apie tai sužinojo tik Å¡io proceso metu, o iki tol nežinojo.

Neturėjo jokio ryÅ¡io su „B.“. Kratos metu paimtas telefonas „Xiaomi“, priklauso jam. IÅ¡ „B.“ 2022 m. vasario 5 d. nėra gavęs jokio praneÅ¡imo. V. V. tikriausiai turėjo vienÄ telefono aparatÄ , iÅ¡ kurio ir bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Kokia mergina pervedė pinigus, nežino. IÅ¡ pokalbio suprato, kad V. V. bendravo su moterimi. Kaltinamajam nekilo jokių įtarimų, kad ne pats V. V. atlieka kažkokius veiksmus, susijusius su pinigų pakeitimu. Ä® savo sutuoktinę V.

V. kreipiasi vardu, „mergina“ jos nevadina. Nežino, kodėl V. V. negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodama didesnė suma, G. A. taip pasakė. Jie kalbėjosi apie tai telefonu. V. V. nepaaiÅ¡kino, kodėl jam reikia kaltinamojo pagalbos. V. V. į ofisÄ ketino eiti vienas, tuo metu tikriausiai jam paskambino įmonės darbuotojas ir pasakė, kad galima didesnę sumÄ iÅ¡gryninti. V. V. grįžo į automobilį ir paklausė, ar kaltinamasis galėtų eiti kartu. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis nuolat gyvena Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini).

Jis verčiasi veikla, susijusia su automobilių ir automobilinių detalių pardavimu. Oficialiai jis nefigūruoja jokiose valstybės registruose kaip užsiimantis komercine ar kita veikla. Jis internete įkelia skelbimus, susijusius su automobilių ir automobilinių detalių prekyba. Oficialiai jokios bendrovės neturi. Anksčiau pirkdavo automobilius ir jų detales Lietuvoje, kai euro santykis su rubliu pasikeitė, pradėjo pirkti Rusijoje. Pajamų oficialiai jokių negauna. Paskutiniu metu jokio turto nebuvo paveldėjęs, jokių brangių dovanų nėra gavęs. Jo mama dirba mokytoja.

Jis oficialiai nėra vedęs, turi draugę, kuri užsiima menine veikla, t. y., oficialaus pajamų Å¡altinio neturi. Iki 2022 m. vasario 9 d. labai dažnai lankėsi Lietuvoje. Jis turi darbo vizÄ . Paprastai važiuodavo į artimiausius miestus, t. y. Tauragę, KaunÄ . Su V. V. atvažiavo į Vilnių, nes rado reikiamÄ automobilio detalę. Detalę pirko pagal skelbimÄ , jÄ pirko V. V., detalė guli automobilio bagažinėje. Automobilis „Range Rover“, valstybinio numerio neatsimena, priklauso V. V..

Kertant sienÄ su Rusijos Federacija paprastai, jeigu reikia, deklaruoja muitinėje transportuojamas prekes, prekės deklaruoti nereikia, jeigu prekė nesunki ir nenumeruota. Rusijos Federacijoje jis turi banko sÄ skaitÄ banke „Sberbank“, sÄ skaitos numerio neatsimena. Banko kortelę paliko namuose. Su savimi turėjo grynųjų rusiÅ¡kų pinigų, jeigu skaičiuoti eurais, apie 130 Eur. SÄ skaitų Lietuvos bankuose neturi. Jis iÅ¡vis neturėjo jokios sÄ skaitos ir jokių pinigų, kurios jis iÅ¡grynino UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tai buvo V. V. pinigai. Jam niekas nesiÅ«lė, nerekomendavo gryninti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus iÅ¡gryninti ruošėsi V. V.. Jis nežino minėtų pinigų kilmės. Tai ne jo pinigai ir ne jo sÄ skaita. V. V. draugė pervedė kriptovaliutÄ Ä¯ įmonės nurodytÄ sÄ skaitÄ . V. V. nuėjo vienas gryninti pinigus, bet, kaip suprato, jo ten paklausė, ar yra dar koks žmogus, kurio vardu galėtų iÅ¡gryninti dalį pinigų sumos. KokiÄ bendrÄ pinigų sumÄ V. V. sÄ skaitoje turi, nežino.

Pagal pildytÄ Ä¯monėje protokolÄ , jiems abiem bendrai iÅ¡davė 29000 Eur. Visus pinigus paėmė V. V.. Kam minėti pinigai turėjo bÅ«ti perduoti, kaip V. V. juos planavo realizuoti, ar iÅ¡vis planavo tai daryti, jam nežinoma. Jis neturi jokio santykio su tomis piniginėms lėšoms. Jam nepažįstamas Rusijos Federacijos pilietis A. K.. Jam nežinoma, ar minėtos piniginės lėšos buvo įgytos nusikalstamu bÅ«du. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). V. V. telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Jo akivaizdoje V. V. paskambino merginai, jos vardo neatsimena, ir paprašė, kad pervestų kriptovaliutÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės adresÄ . Tas pinigų pervedimas užtruko apie 10 minučių. Kai iÅ¡grynino pinigus ir iÅ¡važiavo, tai po trijų valandų paskambino iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė grįžti atgal. Jie nesislėpė, o grįžo atgal. O tai reiÅ¡kia, kad nieko nusikalstamo nepadarė. Neturėjo tikslo slėptis. Jis niekada nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jokių galvos traumų nėra turėjęs, pas psichiatrÄ nesigydė.

Narkologo įskaitoje nėra registruotas. Lietuvių kalbos nemoka. Lietuvos teritorijoje jokių giminių neturi. Jam nežinomos jokios aplinkybės apie tai, kad V. V. užsiimtų nusikalstamomis veikomis. Jam nėra žinoma V. V. pinigų kilmė. (t. 4, b. l. 106-108) Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo paskyrimo, A. P. parodė, kad jo draugas į LietuvÄ atvyko įsigyti automobilio detalių, jis turėjo važiuoti iÅ¡gryninti pinigus. Ä®monėje pasakė, kad, jeigu bÅ«tų kitas pasas, bÅ«tų galima gauti papildomÄ pinigų sumÄ , pasakė, kad viskas gerai, teisėta. (t. 4, b. l.

12) Ikiteisminio tyrimo metu A. P. taip pat parodė, kad jis pripažįsta, jog iÅ¡grynino kriptovaliutÄ , tačiau jis nežinojo, kad ji gauta nusikalstamu bÅ«du. Kaip ir minėjo anksčiau, jo tai paprašė padaryti V. V.. Jis paprašė nueiti kartu su juo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡gryninti pinigus. Kokie tai buvo pinigai, jis nesidomėjo. Atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pildydamas anketÄ suprato, kad reikės iÅ¡gryninti kriptovaliutÄ . IÅ¡ kur Å¡i kriptovaliuta, jis nežinojo ir nesidomėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis padavė savo pasÄ , pasirašė anketÄ ir gavo pinigus. Gavęs pinigus, jis juos iÅ¡kart atidavė V. V.. Kaip suprato, V. V. tokios didelės sumos pinigų iÅ¡duoti negalėjo, todėl jis paprašė jo tuos pinigus paimti. V. V. brolio A. V. jis nepažįsta. Apie tai, kad A. V. sėdėjo kalėjime, nežinojo. A. K. jis nepažįsta. Neturėjo jokių duomenų, kad pinigai gauti neteisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo niekas neinformavo, kad Å¡ie pinigai gauti nusikalstamu bÅ«du. (t. 4, b. l. 124-126) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D.

S. parodė, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojas G. A. pranešė saugumo tarnybai, jog Lietuvoje esančiame ofise yra du Rusijos Federacijos piliečiai ir jam kilo įtarimų dėl kriptovaliutos kilmės, kuriÄ Å¡ie asmenys norėjo parduoti įmonei. G. A. buvo ofise ir aptarnavo klientus. Patikrinus kriptovaliutos kilmę, kriptovaliutos birža „B.“ pranešė, kad kriptovaliuta, kuriÄ norėjo parduoti klientai, t. y. kaltinamieji, yra nusikalstamos kilmės. Buvo gauta informacija, kad Rusijos Federacijoje iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl žmogaus pagrobimo, kriptovaliutos prievartavimo ir pasikėsinimo į žmogaus gyvybę.

Buvo pateikti duomenys, kad kriptovaliuta buvo pagrobta ir bÅ«tent Å¡i kriptovaliuta per liudytojo vadovaujamÄ Ä¯monę atsidÅ«rė biržos „B.“ žinioje. Apie sužinotus faktus nedelsiant buvo praneÅ¡ta teisėsaugos institucijoms. D. S. aiÅ¡kino, kad darbuotojui kilo įtarimų dėl kriptovaliutos teisėtumo, nes pradžioje kriptovaliuta buvo pervesta vieno asmens vardu, o vėliau buvo įvykdytas kitas sandoris jau kito kliento vardu. Kai įvyko pervedimai, įmonės darbuotojas pamatė, kad pervedimai vykdomi iÅ¡ tos pačios piniginės. Tuomet kilo įtarimas, kas yra tikrasis tos piniginės savininkas.

Tolimesnis tos piniginės patikrinimas parodė kriptovaliutos kilmę. Kriptovaliutos kilmę tikrino liudytojas ir dar vienas įmonės darbuotojas. Ä®tarimas kilo, nes du skirtingi asmenys bandė gryninti pinigus iÅ¡ tos pačios kriptovaliutos piniginės. Kriptovaliutos piniginė yra vieta, kur saugoma kriptovaliuta. Å iuo atveju pinigai buvo iÅ¡mokėti, nes darbuotojas bijojo dėl savo gyvybės, saugumo, jis rimtai vertino tÄ informacijÄ , kuri buvo gauta iÅ¡ kriptovaliutos biržos „B.“. Viso proceso metu reikėjo tempti laikÄ ir sulaukti policijos, įmonės darbuotojas simuliavo proceso vykdymÄ , t. y. imitavo realų sandorį.

NebÅ«tina iÅ¡ anksto susitarti dėl kriptovaliutos keitimo, bet, jeigu žmogus nori iÅ¡gryninti pakankamai didelę sumÄ , reikiamos sumos gali vietoje nebÅ«ti, todėl jÄ reikia užsakyti iÅ¡ anksto. Teisės aktuose nėra apibrėžta, kokiÄ didžiausiÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡sigryninti. Jeigu klientas iÅ¡ anksto pasako, kad nori iÅ¡sigryninti konkrečiÄ sumÄ , tuomet įmonė iÅ¡ anksto gali pasiruoÅ¡ti, inkasuoti iÅ¡ banko bet kokiÄ sumÄ . Vykdant vidinį tyrimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tie klientai 2021 m. gruodžio mėnesį skambino į ofisÄ Lietuvoje ir teiravosi, kokios yra sÄ lygos ir galimybės parduoti bei įsigyti kriptovaliutÄ , kas tam reikalinga, kokie yra ribojimai.

Tyrimo metu taip pat buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad darbuotojas pokalbio su klientais metu, paminėjo, jog gryninant iki 15000 Eur nėra bÅ«tinybės įrodyti, iÅ¡ kur buvo paimta kriptovaliuta. Vis tik praktiÅ¡kai visuomet yra tikrinama kriptovaliutos kilmė. Žmogus gali įrodyti, kad jis, pavyzdžiui, kažkur anksčiau įsigijo tÄ kriptovaliutÄ , yra klientų, kurie, dirbdami tarptautinėse įmonėse, kriptovaliutomis gauna atlyginimÄ , taip pat yra klientų, kurie užsiima kriptovaliutos „kasimu“.

Įmonė patikrina duomenis, kuriuos pateikia klientai, tikrina savais būdais, turimais techniniais sprendimais. Kai Rusijoje buvo įvykdyta nusikalstama veika ir iš žmogaus buvo pagrobta kriptovaliuta, sistemoje „Blockchain“ buvo galima susekti, kur nukeliavo kriptovaliuta iš nukentėjusiojo. Visos kriptovaliutos piniginės, kurios buvo tarpusavyje susijusios su pradiniu kriptovaliutos šaltiniu, patenka į specialias duomenų bazes ir tarpusavyje kriptovaliutos biržos apsikeičia informacija, kad viena ar kita piniginė buvo susieta su kažkokio nusikaltimo padarymu, pavyzdžiui, mėginimu legalizuoti, vagyste, terorizmo finansavimu.

Kai kriptovaliuta atsiduria įmonėje, tikrinama ne tik, iÅ¡ kokios piniginės ateina lėšos, bet ir iÅ¡ kur į tÄ piniginę atėjo pinigai. Tokiu bÅ«du sužinoma, kad kriptovaliutos piniginė buvo susijusi su nusikalstama veika. Kriptovaliuta buvo kriptovaliutos biržos „B.“ sistemoje, buvo susisiekta su jų saugumo tarnyba, apsikeista informacija ir kažkur per valandÄ buvo gautas didžiulis informacijos, kuri įrodė, jog bÅ«tent Å¡i kriptovaliuta yra susijusi su nusikaltimu, kiekis. Informacijos, ar asmenys, kurie mėgino iÅ¡gryninti kriptovaliutÄ , susiję su nusikaltimu, nebuvo.

Vis tik aplinkybę, kad kriptovaliuta buvo nelegalios kilmės, buvo įrodyta faktais. Liudytojo žiniomis, Rusijos Federacijoje kriptovaliutomis užsiimti galima, reikia turėti licencijÄ . Savo veikloje neteko susidurti su įmonėmis iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kurios užsiimtų tokia pačia veikla kaip ir liudytojo vadovaujama įmonė. Vidinio patikrinimo metu, kai patikrino įeinančius skambučius, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tie klientai, kurie buvo ofise, rezervavo laikÄ , konkrečiÄ dienÄ , iÅ¡ tų pačių telefonų buvo skambinta ir anksčiau.

D. S. teigė, kad jo kolega paskambino klientams, pokalbio metu susitarė, kad jie grįš. Pokalbio esmės liudytojas negalėjo papasakoti. Skambino valdybos narys D. K.. Įtarimai kilo dar neišmokėjus kriptovaliutos. Kol klientai buvo ofise, buvo susiekta su policija. Buvo pasitarta su policija ir tikslas buvo maksimaliai sulaikyti klientus, kad jie niekur nepabėgtų iki policijos atvykimo, todėl buvo nuspręsta simuliuoti sandorį tam, jog jie toli nepasišalintų nuo ofiso ir grįžtų į jį. Liudytojo žiniomis, kaltinamieji nepasakojo apie kriptovaliutos kilmę ir kodėl jie nekeičia jos Rusijos Federacijoje.

Jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl jie negalėjo iÅ¡keisti kriptovaliutos Kaliningrade ar kitur Rusijos Federacijoje, nebuvo. TeoriÅ¡kai, jeigu kriptovaliutos kilmė legali, tai nėra jokių problemų gauti pinigus ar bankinį pavedimÄ . Liudytojui nėra žinoma, ar kaltinamieji galėjo (duomenys neskelbtini) iÅ¡gryninti kriptovaliutÄ ir nevažiuoti į Vilnių. Vidinio patikrinimo rezultatai parodė, kad nurodyti asmenys įvykio dienÄ skambino į ofisÄ . Naudojantis tuo pačiu telefono numeriu tikrai buvo skambinta ir 2021 m. gruodžio mėnesį.

Telefono numerį klientai nurodė savo anketiniuose duomenyse. D. S. teigė, kad jo, kai vyko sandoris, ofise nebuvo, tačiau su darbuotoju, buvusiu ofise, bendravo. Darbuotojas pranešė, kad visa susidariusi situacija jam nepatiko, jis susijaudino, bijojo dėl savęs. Buvo pagrindas įtarti ir manyti, kad tie asmenys, kurie tuo metu ketina iÅ¡gryninti kriptovaliutÄ , kažkokiu bÅ«du susiję su nusikaltimu. TÄ dienÄ buvo laukiama klientų, todėl pinigai ofise buvo. Patikrinimas dėl Å¡ių sandorių vyko dar tuo metu, kai pinigai nebuvo iÅ¡mokėti.

Kriptovaliutos keitimo procesas vyko apie dvi valandas. Per šį laikÄ buvo atliekamas patikrinimas, buvo susisiekta su policija, informuota FNTT, ofise buvęs darbuotojas kažkaip turėjo sulaikyti klientus, simuliuoti procesÄ . Buvo galima patikrinti, kad tai negera kriptovaliuta ir atsisakyti sandorio, tačiau asmenys tiesiog bÅ«tų iÅ¡važiavę ir viskas. Norėjo, kad bÅ«tų sulaikyti ir patys žmonės ir kriptovaliuta. Rusijos Federacijos teritorijoje galima teisėtai užsiimti kriptovaliutomis, jeigu subjektas turi licencijÄ .

Ä®manoma padaryti, kad pinigai ateitų į sÄ skaitÄ , bet įmonė negali siųsti pinigų už Europos SÄ jungos ribų. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad kriptovaliuta yra neteisėta. Kriptovaliuta yra tam tikra skaičių iÅ¡raiÅ¡ka, registruoti kiekvienÄ kriptomonetÄ labai lengva, pagal registracijÄ ir nustatė neteisėtumÄ . Tam, kad nustatyti, iÅ¡ kur konkretÅ«s pinigai atėjo, speciali įranga nėra reikalinga, užtenka bet kurio kompiuterio, interneto. Profesionalai tam, kad neatsekinėti kiekvienos kriptovaliutos piniginės ar kriptovaliutos, naudojasi specialiomis programomis, kurios automatizuoja šį procesÄ , bet teoriÅ¡kai, techniÅ¡kai galima bet kuriÄ kriptovaliutos piniginę atsekti ir be tokių programų, tiesiog tai užims pakankamai daug laiko.

Teisės aktai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja prieÅ¡ aptarnaujant klientus, įvykdyti tam tikrÄ patikrinimÄ , t. y., tiek paties kliento, tiek jo pinigų ir kriptovaliutos. Klientas informuojamas, kad yra renkama informacija apie klientÄ , Å¡i informacija analizuojama. Tikrinami visi. Su G. A. tikrai bendravo, kai vyko klientų aptarnavimo procesas, t. y. po to, kai G. A. informavo, jog sandoris jam kelia abejonių. Ä®tarimų sukėlė tas faktas, kad iÅ¡ dviejų skirtingų klientų atėjo kriptovaliuta iÅ¡ vienos piniginės, tačiau tuo metu, kai vyko sandoriai, jokių įtarimų nebuvo.

Ä®tarimai prasidėjo kiek vėliau. Pinigų iÅ¡davimo metu jau buvo žinoma, kad yra įtarimas dėl pinigų kilmės. TechniÅ¡kai pinigų buvo galima ir neiÅ¡duoti. Valiutų keitimo metu jau buvo žinoma, kad su kriptovaliuta yra problemų, apie tai buvo informuoti ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai. Kaltinamiesiems skambino D. K.. Jis kaltinamiesiems ir įvardino kažkokiÄ priežastį, dėl kurios reikia grįžti į ofisÄ . Liudytojui žinoma, kad vyko pokalbis, jog bÅ«tina aptarti tolimesnį pirkimÄ , kad yra kažkokia problema dėl kriptovaliutos ir jÄ reikia grÄ Å¾inti, po to vykdyti sandorį iÅ¡ naujo, todėl vėl reikia sugrįžti į ofisÄ .

G. A. skambino D. K.. D. S. negalėjo nurodyti, kokia buvo kriptovaliutos kaina, ji nurodyta akte, kuriame fiksuojamas keitimo kursas, pagal kurį buvo vykdomas keitimas. Å iuo atveju buvo paimti ir komisiniai už operacijos vykdymÄ . Pinigų iÅ¡mokėjimo metu iÅ¡duodamas čekis, kuriame nurodoma, kiek bÅ«tent iÅ¡ kasos buvo iÅ¡duota pinigų. IÅ¡ Å¡ios sumos atimamas komisinis mokestis ir gaunama suma, kiek sumokama į rankas. Kvitas atspausdinamas tuomet, kai vyksta sandoris ir kai nustatoma suma, kuri bus iÅ¡duodama.

IÅ¡ policijos buvo gautas patikinimas, kad jie turi galimybę užkirsti keliÄ kaltinamiesiems iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ . Ä® LatvijÄ jie tikriausiai bÅ«tų galėję iÅ¡vykti, o į Rusijos FederacijÄ ar Baltarusijos RespublikÄ jie nebÅ«tų galėję iÅ¡vykti. D. S. nurodė, kad įmonėje kiekvienas darbuotojas pagal savo pareigas turi laikytis reikalavimų dėl neteisėtai gautų lėšų legalizavimo prevencijos. Darbuotojas, kuris informavo apie tuos klientus, net nėra informuotas apie daugelį veiksmų, kurie vykdomi ofise arba saugumo tarnyboje.

Yra skirtingi informacijos Å¡altiniai, kurie tikrinami, Å¡iuo atveju pirminė informacija apie tai, kad galimai vyko nusikalstama veika, buvo gauta iÅ¡ sistemos „Blockchain“ ir po to, kai pradėjo analizuoti, tikrinti, atsirado kiti Å¡altiniai – socialiniai tinklai. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos davė kaip įmonės atstovas, todėl konkrečių asmenų veiksmų nekonkretizavo. Ä®monė turėjo kriptivaliutos sÄ skaitÄ kriptovaliutos biržoje „B.“ ir kriptovaliuta buvo gauta į kriptovaliutos birÅ¾Ä â€žB.“.

Kompanija „B.“ lėšas užblokavo ne dėl Å¡ios bylos, o dėl bylos, kuri vyksta Rusijos Federacijoje dėl žmogaus grobimo. Užblokavo – reiÅ¡kia, kad kriptovaliuta buvo iÅ¡vesta iÅ¡ jų kompetencijos ir laukiama kompetentingų Rusijos Federacijos institucijų sprendimo, kad ta kriptovaliuta bÅ«tų grÄ Å¾inta nukentėjusiajam. Kriptovaliuta nebuvo valdoma įmonės, ji iÅ¡ karto buvo užblokuota kompanijos „B.“. Ä®monė neturės pretenzijų kaltinamiesiems, jei nuostolis bus padengtas.

Tuo metu, kai buvo vykdomos transakcijos, matėsi, kad iÅ¡ vienos kriptovaliutos piniginės Rusijos Federacijoje buvo iÅ¡vesta taip vadinama „šalta“ kriptovaliutos piniginė ne kriptovaliutos biržos rėmuose ir iÅ¡ ten buvo mėginimas tiesiog legalizuoti. Jeigu kriptovaliuta nepakliÅ«va į kriptovaliutos biržos veikimo sritį, tai tuo metu negalima nustatyti, kam ji priklauso. Ä®monė negali atsekti, kam priklauso piniginė, bet gali atsekti kriptovaliutos keliÄ . Tuo metu, kai kas nors mėgina pervesti pinigus, turi suveikti legalizacijos sistema ir turi įvykti tai, kas įvyko.

Å iuo atveju judėjimo iÅ¡ piniginės, iÅ¡ kurios buvo mėginimas legalizuoti lėšas, nebuvo, iÅ¡skyrus įeinantis kriptovaliutos pagrobimas iÅ¡ nukentėjusiojo. Konkrečiai Å¡iuo atveju kriptovaliutos piniginės, iÅ¡ kurios buvo pervesta į įmonės adresÄ , analizė liudija, kad prieÅ¡ tai buvusi transakcija į tÄ piniginę yra susijusi su asmens pagrobimu. IÅ¡ savininko piniginės kriptovaliuta perėjo į nusikaltėlio ir iÅ¡ ten jau pakliuvo į įmonę. Å iuo konkrečiu atveju kriptovaliuta sudaryta pagal kriptovaliutos biržos „B.“ „Blockchain“ ir visas Å¡ios kriptovaliutos judėjimas vyksta žinant kriptovaliutos biržai.

Kompanija, kuri suteikė paslaugas dėl kriptovaliutos saugojimo konkrečiam atvejui, leido tÄ kriptovaliutÄ priimti pas save. Analizė parodė, kad kriptovaliutos nebuvo galima iÅ¡ ten iÅ¡vesti, buvo bandymas pirmÄ kartÄ iÅ¡vesti tÄ kriptovaliutÄ ir ji buvo užblokuota kompanijos „B.“. Å ios aplinkybės nesusijusios su byla. TeoriÅ¡kai V. V., turėdamas telefonÄ , galėjo patikrinti, kad kriptovaliutai yra draudimas, bet praktiÅ¡kai nė vienas asmuo, kuris profesionaliai užsiima kriptovaliutomis, to nedaro.

Neprofesionalams yra sunku tai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Užblokuoti kriptovaliutÄ , kriptovaliutos piniginę gali tik tas, kas turi techninius raktus kriptovaliutos piniginei. Liudytojo įmonė gali užblokuoti tik tas pinigines, kurios yra įmonės žinioje. Nėra techninės galimybės užblokuoti tų piniginių, kurias valdo kitos kompanijos arba kiti asmenys. Kai „B.“ gavo informacijÄ , kad yra nusikalstama kriptovaliuta, ji blokuoja kripovaliutÄ , kai ji tik pakliÅ«va į jos valdas arba blokuoja kriptovaliutos pinigines, susijusias su nusikaltimu, ir platina informacijÄ kriptovaliutinėje bendruomenėje.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad Å¡ie parodymai užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo įmonės įsteigimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 5 d. Jis yra atsakingas ir už vidinės kontrolės sistemos diegimÄ , tikslu užkirsti keliÄ nusikalstamu bÅ«du įgyto turto legalizavimui ir terorizmo finansavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia finansines paslaugas, susijusias su virtualiomis valiutomis, viena iÅ¡ tų paslaugų yra virtualios valiutos keitimas į FIAT (realiÄ valiutÄ ).

Ä® UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., atvyko du asmenys. Tuo metu ofise dirbo tik G. A.. G. A. paklausė, ko Å¡ie asmenys nori ir kartu patikrino jų asmens dokumentus. Atvykę asmenys informavo, kad jie nori parduoti virtualiÄ valiutÄ , pažymėjo konkrečiÄ valiutÄ , t. y. USDT (Tether), Å¡i virtuali valiuta buvo sistemoje „Blockchain BEP20“ (sistemos techninis pavadinimas). Tai sužinojęs G. A. parašė žinutę ir papasakojo, ko nori klientai.

Jis G. A. per „Messenger“ atsiuntė piniginės adresÄ (raidžių ir skaitmenų kombinacijÄ ), į kurį klientams bÅ«tina pervesti virtualiÄ valiutÄ . Šį adresÄ G. A. pateikė klientui, kaip vėliau sužinojo, minėtas piniginės adresas buvo perduotas V. V.. Liudytojas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), ten yra ir saugumo kompleksas. BÅ«damas (duomenys neskelbtini) esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ SIA ofise, jis matė, kad klientas atliko transakcijÄ , t. y. virtualios valiutos iÅ¡ vienos piniginės pervedimÄ Ä¯ kitÄ piniginę.

Tai matė sistemoje „Blockchain BEP20“. Kol klientas neatlieka pavedimo, nematoma, iÅ¡ kokios piniginės adreso daromas pavedimas. Atlikus pavedimÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ virtualios valiutos piniginės adresÄ , pradedama patikra, tikrinamas pavedimas, t. y. kelias, iÅ¡ kur atvyko virtuali valiuta. Liudytojas mato transakcijos numerį. Patikrinęs duomenis nustatė, iÅ¡ kokios konkrečios piniginės adreso atkeliavo virtuali valiuta. Nustatė, kad pervedimas buvo atliktas iÅ¡ virtualios piniginės, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini).

Tuomet tikrino Å¡iÄ piniginę sistemoje „BEP 20“, žiÅ«rėjo, kokios buvo įplaukos ir iÅ¡laidos į Å¡iÄ piniginę. Patikros metu sužinojo, kad Å¡ios piniginės adresas susijęs su asmenų pagrobimais. Tuomet pradėjo aiÅ¡kintis, kÄ tai reiÅ¡kia. Tyrinėdamas aptiko anksčiau pagrobto asmens „Twitter“ paskyrÄ . Socialiniame tinkle „Twitter“ rado nukentėjusį asmenį, kuris pasakojo, kad jis nukentėjo, jog jį pagrobė ir kankindami privertė iÅ¡ savo piniginės kriptovaliutÄ pervesti į nusikaltėlių kriptovaliutos piniginę.

Savo socialiniame tinkle nukentėjusysis parodė ekrano nuotraukas, iÅ¡ kurių buvo matyti, į kokias kriptovaliutos pinigines buvo pervesti jo pinigai. Jis nustatė, kad kriptovaliuta buvo pagrobta iÅ¡ kriptovaliutos biržos „B.“. Nustatė ir tai, kad sistema „BEP 20“ taip pat priklauso „B.“. Dėl Å¡ios priežasties jis Å¡iuo klausimu susisiekė su „B.“. „B.“ patvirtino jų surinktÄ informacijÄ socialiniame tinkle „Twitter“, patvirtino, kad asmuo buvo pagrobtas, Å¡is asmuo yra A.

K., sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl Å¡io asmens pagrobimo. „B.“ tuo metu iÅ¡ karto užblokavo kriptovaliutÄ , kuri buvo pervesta į jų įmonės kriptovaliutos piniginę. Kai suprato, kad su pinigine, iÅ¡ kurios buvo atlikta valiutos transakcija, ne viskas yra gerai, apie tai pranešė FNTT Lietuvoje. Taip pat apie šį įvykį pranešė Lietuvos policijai. Jis G. A., kol ofise buvo klientai, nesakė, kad transakcija yra atlikta iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų lėšų, nes nenorėjo, jog G.

A. iÅ¡siduotų prie klientų. G. A. atliko savo darbÄ , jis atliko pervestos kriptovaliutos į įmonės piniginę apkeitimÄ Ä¯ grynuosius pinigus. Klientams buvo iÅ¡duota 29821,98 Eur. Pinigų iÅ¡gryninimas kainuoja, kiekvienu atveju tai suderinama su klientais. Å iuo konkrečiu atveja buvo sumokėta per du kartus po 15 Eur. Klientai, kurie buvo atėję, sakė kad dalis pinigų priklauso vienam, o kita dalis kitam. Vis tik patikros metu buvo nustatyta, kad lėšų Å¡altinis buvo viena piniginė. Klientai, paėmę grynuosius, iÅ¡važiavo apie 15.10 val.

Kai klientai ruošėsi iÅ¡eiti, jis parašė klientui, t. y. A. P. į „Telegram“, paprašė susisiekti dėl sandorių su kriptovaliuta. Taip pat po to paskambino į lietuviÅ¡kÄ numerį, kuris priklausė, kaip vėliau sužinojo, V. V.. V. V. skambino, kad jį pakartotinai privilioti į ofisÄ , siekiant, jog juos sulaikytų policija ir kad grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtas iÅ¡grynintas lėšas. Tikrųjų bÅ«tinybės grįžti į ofisÄ priežasčių V. V. nenurodė, nes kitaip jie nesugrįžtų.

Apie 17.00 val. V. V. ir A. P. grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ofise G. A. viskÄ darė, kad juos kuo ilgiau iÅ¡laikyti iki atvyks policijos pareigÅ«nai, o jis tuo tarpu rašė pareiÅ¡kimÄ policijai. Surinko kuo daugiau duomenų apie šį įvykį ir viskÄ perdavė policijai. Be to, vėliau jis iÅ¡siaiÅ¡kino, kad iÅ¡ lietuviÅ¡ko numerio (duomenys neskelbtini), kuris, kaip vėliau sužinojo, priklauso V. V., buvo keturis kartus skambinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ , esantį Vilniuje, pirmasis skambutis buvo 2021 m. gruodžio 22 d. 15.54 val., antras 2021 m. gruodžio 22 d. 16.25 val., tuomet buvo skambinama 2022 m. sausio 18 d. 15.36 val. ir 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val., o 2022 m. vasario 9 d. jie jau atvyko.

Skambučio metu asmuo aiÅ¡kinosi, koks yra gryninimo limitas, kad nebÅ«tų praneÅ¡ta FNTT. G. A. Å¡iems klientams paaiÅ¡kino, kad vienos transakcijos metu turi bÅ«ti gryninama iki 15000 Eur, tada nėra praneÅ¡ama FNTT. V. V. ir A. P. taip ir pageidavo padaryti. Kada klientai grįžo į ofisÄ G. A. paprašė atsiųsti piniginės adresÄ , į kurį reikės grÄ Å¾inti lėšas. Tuo metu V. V. persiuntė „Telegram“ anksčiau jo gautÄ praneÅ¡imÄ , iÅ¡ kurio pamatė „Telegram“ vartotojo vardÄ (duomenys neskelbtini).

Kada G. A. paspaudė ant (duomenys neskelbtini) ir pamatė nuotrauka su užraÅ¡u „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus šį pavadinimÄ nustatė, kad tai yra gėlių salonas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. S.. Dar vėliau socialiniuose tinkluose nustatė, kad A. S. yra V. V. sutuoktinė. IÅ¡ to nustatė, kad piniginės adresÄ , iÅ¡ kurios reikėjo iÅ¡gryninti lėšas, V. V. atsiuntė jo sutuoktinė. Liudytojas 2022 m. vasario 9 d. dar papildomai gavo duomenų iÅ¡ „B.“ ir A.

K., kad A. K. pagrobė V. V. brolis, kuris yra uždarytas (duomenys neskelbtini) kalėjime dėl A. K. bei virtualios valiutos pagrobimo. (t. 1, b. l. 63-66) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. A. parodė, kad 2022 m. vasario 9 d. su Rusijos Federacijos piliečiais įvyko sandoris, po kurio, praėjus porai minučių, direktorius informavo, jog gautos lėšos yra įšaldytos, kad padaryta kažkokia nusikalstama veika. Liudytojas pabandė paskambinti FNTT, tačiau ten niekas neatsiliepė, tuomet paskambino į policijÄ .

Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl Rusijos Federacijos piliečiai atvyko bÅ«tent į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikriausiai rado internete informacijÄ , kad įmonė užsiima kriptovaliutos keitimu. Ä® įmonę kažkas paskambino iÅ¡ anksto ir klausė, ar galima pakeisti kriptovaliutÄ . Liudytojas patvirtino, kad galima, jog yra daromi sandoriai iÅ¡ įprastos valiutos į kriptovaliutÄ ir atvirkščiai. Asmuo skambino ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai atvyko Rusijos Federacijos piliečiai, o anksčiau.

Buvo bendraujama apie tai, kokias sumas galima keisti. Asmuo buvo informuotas, kad, jeigu norima keisti didesnę sumÄ , reikia iÅ¡ anksto tartis, nes vietoje įmonė pinigų gali ir neturėti. Tuo metu, keičiant iki 15000 Eur, nereikėjo praÅ¡yti pinigų kilmės dokumentų. Å ia informacija domėjosi paÅ¡nekovas, nes jis nelabai norėjo rodyti pinigų kilmės dokumentų. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes asmuo klausė, kokie yra limitai dėl pinigų kilmės. Tiksliai dėl nieko nesusitarė, tik buvo susitarta, kad kažkada atvažiuos, kokiÄ tiksliai sumÄ bus norima iÅ¡keisti, nesitarė.

Ä®prastai 15000 Eur įmonėje nebÅ«na. Liudytojas patikslino, kad dėl kažkokios sumos buvo susitarta, tačiau kokios tiksliai, neatsimena. Asmenys atvažiavo sutartu laiku, buvo tartasi, kad pavedimai bus daromi iÅ¡ skirtingų kriptopiniginių. Asmenys atvyko dviese, kuris iÅ¡ kaltinamųjų pirmasis keitė kriptovaliutÄ , liudytojas neatsiminė. Dokumentų pildymo metu nekilo problemų, o, kai lėšos buvo pervestos į įmonės piniginę, už 10 minučių direktorius informavo, kad kažkas blogai.

Pats liudytojas neturi prieigos prie įmonės piniginės. Kol neįvyksta sandoris ir pavedimas, įmonė negali pamatyti, iš kurios piniginės ateina pinigai. G. A. nurodė, kad jis manė, jog bus pavedimai iš skirtingų piniginių, bet įvyko taip, kad iš vienos piniginės gavo du pavedimus. Tai pastebėjo direktorius D. S.. Grynieji pinigai buvo išmokėti, tačiau vėliau buvo iškviesta policija. Kaltinamieji pinigus gavo. Direktorius liudytojui pasakė laukti, kol ateis lėšos. Liudytojas laukė nurodymų iš direktoriaus, kad gali išmokėti pinigus.

Kai direktorius davė nurodymÄ , kad galima iÅ¡mokėti pinigus, buvo pasiraÅ¡yti dokumentai, atspausdinti čekiai ir atiduotos piniginės lėšos. Kaltinamieji išėjo, bet ne ilgam, nes D. S. susisiekė su jais ir pasakė grįžti, kadangi su sandoriu kažkas blogai. Liudytojas paskambino policijai, pasakė, kad įvyko sandoris, jog tikriausiai buvo pagrobtos lėšos. Kai kaltinamieji vėl atvyko į įmonę, D. S. pasakė, kad liudytojas sudarytų vaizdÄ , jog grÄ Å¾ina pinigus ir pildo grÄ Å¾inimo aktÄ .

Praėjo kelios minutės ir atvyko policija. G. A. paaiÅ¡kino, kad žmonės, kurie keičia kriptovaliutÄ , pildo kliento anketÄ , po to iÅ¡ankstinį aktÄ dėl kriptovaliutos sandorio, kuriame patvirtina, jog kriptovaliuta negrobta, akte yra daug punktų. Jis matė, kaip kaltinamieji pildė dokumentus. Dokumentai buvo lietuvių kalba, jis jiems iÅ¡vertė dokumentų tekstÄ Ä¯ rusų kalbÄ . Kaltinamieji dokumentus pildė atskirai, vienas po kito. BÅ«na taip, kad iÅ¡ vienos piniginės yra daromi keli pavedimai į skirtingas sÄ skaitas.

Tuo metu buvo vadovaujamasi teisės aktais, kuriuose nustatyta, kad, keičiant iki 15000 Eur, nereikia nurodyti lėšų kilmės. Ä®monės iÅ¡kaboje tokia informacija nėra nurodyta, tai yra nurodyta teisės aktuose. Kai klientai atvyko ir jis dar nieko nežinojo apie problemas, baimės nebuvo. Kai direktorius parašė, kad lėšos gali bÅ«ti pagrobtos, tuomet jaudulys buvo didelis. Kai direktorius parašė, kad įmonę apvogė, galvojo, jog gal pats liudytojas kažkÄ padarė, gal jis kaltas. Direktorius apie situacijÄ informavo „Telegram“ programėle.

Kai iÅ¡ direktoriaus gavo informacijÄ , tikriausiai pinigai jau buvo pas kaltinamuosius ir visas sandoris buvo link pabaigos. IÅ¡ pradžių buvo skambinama FNTT, bet niekas neatsiliepė, tuomet skambino direktoriui, o Å¡is pasakė, kad reikia kreiptis į policijÄ . Kai skambino, kaltinamųjų Å¡alia jau nebuvo. Jie grįžo gal po pusvalandžio ar valandos. Kaltinamiesiems, kad Å¡ie grįžtu, tikriausiai skambino direktorius. Abu kaltinamieji grįžo atgal į ofisÄ . Direktorius pasakė daryti grÄ Å¾inimo aktÄ ir po kelių minučių atvyko policijos pareigÅ«nai.

Kaltinamieji sakė, kad jiems direktorius pasakė, jog kažkas blogai su sandoriu, kad sandoris nepilnai įvyko ir jog jie atėjo grÄ Å¾inti pinigų. Klientai buvo nustebę, bet nebuvo labai nepatenkinti. Liudytojas nespėjo paimti grÄ Å¾inamų pinigų, nes atvyko policijos pareigÅ«nai. G. A. teigė, kad piniginės lėšos už kriptovaliutÄ gali bÅ«ti pervestos ir į asmens banko sÄ skaitÄ . Tokia procedÅ«ra nuotoliniu bÅ«du įmanoma, jei žmogus identifikuojamas per vaizdo kamerÄ , parodo savo dokumentÄ .

Kokie yra pervedimų limitai į banko sÄ skaitÄ , nežino. Jeigu klientas pateikia viskÄ tvarkingai – pinigų kilmės dokumentus ir savo dokumentus, užpildo anketas, tikriausiai bÅ«tų galima ir nuotoliniu bÅ«du atlikti sandorį, tačiau pirmÄ kartÄ , norint identifikuoti klientÄ , bÅ«tina atvažiuoti į ofisÄ . Jeigu asmuo bÅ«tų kitoje valstybėje ir norėtų įmonei pervesti kriptovaliutÄ , o pats norėtų gauti pinigus į banko sÄ skaitÄ , to padaryti nebÅ«tų galima. Jeigu tas klientas jau buvo atvykęs į įmonę vienÄ kartÄ , užpildė visus dokumentus, su klientu susiskambina per vaizdo kameras ir galima padaryti sandorį nuotoliniu bÅ«du.

Liudytojas nurodė, kad jis kaltinamiesiems viskÄ iÅ¡vertė, paaiÅ¡kino, kaip pildyti anketas. Negalėjo nurodyti, ar tuo metu sakė, kad tai yra paprastas formalumas. Anketoje pildoma, kad klientas nėra politiÅ¡kai reikÅ¡mingas asmuo. Visi anketos klausimai kaltinamiesiems buvo iÅ¡versti. Kai kaltinamieji iÅ¡važiavo, buvo informuotas, kad yra kažkokia problema, bet tiksliai nežinojo kokia, o, kai kaltinamieji sugrįžo, apie tai, kas vyksta, žinojo truputį daugiau. Jam buvo leista iÅ¡duoti pinigus. Apie tai, kad yra problemų, sužinojo kaltinamiesiems iÅ¡einant iÅ¡ ofiso.

Žinojo, kad egzistuoja kažkokia problema, bet kokia konkrečiai, nežinojo, nes jo iki galo neinformavo. Liudytojas aiÅ¡kino, kas yra įmonės kriptopiniginės numeris, kurį duoda klientams ir Å¡ie gali padaryti pavedimÄ . Galimai V. V. persiuntė piniginės numerį į „Telegram“ programėlę, kai kaltinamieji atėjo į ofisÄ . Kiek žino, po lėšų grÄ Å¾inimo, jokie sandoriai neturėjo bÅ«ti tęsiami. Lietuvoje įmonė vykdomoje veikloje neturi konkurentų. Tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima ateiti gyvai ir įsigyti kriptovaliutÄ .

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad Å¡ie parodymai yra užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Ä®monė užsiima virtualios valiutos keitimu. Ä®monė keičia virtualiuose piniginėse esančias valiutas į grynuosius pinigus – eurus arba daro banko pavedimus į klientų nurodytas banko sÄ skaitas. Ä® įmonės ofisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., atvyko du Rusijos Federacijos piliečiai – A.

P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Jie pateikė savo Rusijos Federacijos piliečių pasus, užpildė klientų anketas bei jas pasirašė. Pagal įmonėje nustatytÄ tvarkÄ Ä¯ įmonės „Telegram“ programoje esantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas ženkliukas „smile“ ir 14.19 val. liudytojas klientams nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės piniginės adresÄ , „blokchain“ BEP20 ir valiutos pavadinimÄ USDT, kuriÄ klientai turėjo persiųsti į įmonės piniginę.

Tuomet apie 15.00 val. klientai iÅ¡ piniginės (duomenys neskelbtini) į įmonės piniginę per 2 kartus pervedė po 17767 USD. Jie konvertavo valiutÄ Ä¯ eurus ir liudytojas pats įmonės vardu A. P. iÅ¡mokėjo 14910,99 Eur, o V. V. sumokėjo 14910,99 Eur grynais pinigais. Jie su minėtais pinigais iÅ¡važiavo, o vėliau apie 16.00 val. jam paskambino įmonės direktorius, kuris dirba (duomenys neskelbtini). D. S. pasakė, kad jų įmonės piniginė užblokuota ir jie niekam negali iÅ¡siųsti pinigų dėl Å¡ių anksčiau minėtų dviejų transakcijų.

Minėta piniginė yra „B.“ platformoje ir Å¡i platforma užšaldė piniginę, nes piniginė buvo kažkaip susijusi su žmogaus pagrobimu Rusijoje. Å ioje platformoje yra nuoroda į tÄ straipsnį „Twitter“ programoje apie pagrobimÄ . Tuomet direktorius paskambino į telefonÄ (duomenys neskelbtini), kurio minėti vyrai liudytojui skambino rezervuodami laikÄ dėl sandorio, ir paprašė jų grįžti tam, kad Å¡ie grÄ Å¾intų pinigus, o jiems pažadėjo grÄ Å¾inti kriptovaliutÄ .

Klientai grįžo apie 17.00 val. ir „Telegram“ programa atsiuntė savo elektroninės piniginės numerį. Tuomet atvyko policijos pareigÅ«nai, nes liudytojas pranešė apie šį įvykį policijai. Kol vyko minėtas aiÅ¡kinimasis, direktorius D. S. jam paskambino ir pranešė, kad jam kažkokiu bÅ«du pavyko susisiekti su nukentėjusiuoju ir sužinoti jo duomenis. Nukentėjęs asmuo yra A. K.. A. K. jau buvo iÅ¡laisvintas, kaip suprato liudytojas, pinigai buvo pervesti į minėtÄ piniginę 2021 m. rugsėjo 28 d., o pagrobėjas Å¡iuo metu yra sulaikytas Rusijoje. (t. 1, b. l. 24-40) Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.

A. taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, iÅ¡ kokios virtualios piniginės A. K. pervedė pinigus į jo pagrobimu įtariamų asmenų piniginę (duomenys neskelbtini), nes visa kriptovaliuta yra laikoma pagrindinėse „B.“ elektroninėse piniginėse ir pavedimai daromi ne iÅ¡ asmeninių piniginių, o iÅ¡ „B.“ elektroninių piniginių. Gali pateikti tik A. K. „Twitter“ programoje pateiktÄ ekrano nuotraukÄ , kurioje matosi, kad „B.“ jam atsiuntė užklausÄ , jog jis patvirtintų savo pervedimÄ Ä¯ įtariamųjų piniginę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini).

Ekrano nuotraukoje matosi, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. 07.21 val. Buvo padarytas 262600 USDT (USDT yra lygus JAV doleriui) pavedimas į įtariamųjų piniginę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). IÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį iÅ¡ kokios bÅ«tent piniginės Å¡is pavedimas buvo padarytas galėtų pateikti tik pats A. K., prisijungęs prie savo elektroninės piniginės. (t. 1, b. l. 41-43) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 22.00 val. jis automobiliu atvažiavo prie savo namų ir sustojo.

Prie jo priėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo A. V., kuris prisistatė policijos pareigÅ«nu, pasakė, kad nori pasikalbėti, paklausė, ar liudytojas jį pažįsta. Jis atsakė, kad nepažįsta, tuomet A. V. griebė liudytojÄ už gerklės ir pradėjo smaugti. Vėliau liudytojas buvo įstumtas į savo automobilį ir toliau smaugiamas, jam buvo pradėta grasinti. A. V. pasakė, kad, jeigu liudytojas prieÅ¡insis, jam bus sulaužys Adomo obuolys ir jis bus nuvežtas apklausai į skyrių.

Vėliau į liudytojo automobilį įsėdo kitas vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo E. K., po ko abu vyrai liudytojui uždėjo ant galvos maiÅ¡Ä ir suriÅ¡o rankas. A. K. teigė, kad tie du vyriÅ¡kiai įsodino jį į savo automobilį ir jie visi nuvažiavo nežinoma kryptimi. Automobilis sustojo užmiestyje prie upės. Vyrai iÅ¡traukė liudytojo telefonÄ ir klausė, kiek jo sÄ skaitoje yra kriptovaliutos. Kol liudytojas galvojo, kÄ atsakyti, vienas iÅ¡ vyrų apvyniojo jo kojas lipnia juosta ir iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio.

Vyrams pasakė, kad kriptovaliutos biržoje turi virÅ¡ 500000 JAV dolerių, tuomet vyrai pareikalavo telefono kodo, kurį liudytojas nurodė. Vėliau liudytojas buvo nuvežtas į nežinomÄ butÄ , kur jį virÅ¡ paros laikė suriÅ¡tÄ ir su kauke. Per visÄ tÄ laikÄ jam buvo leidžiamos nežinomos narkotinės medžiagos. Po to, kai iÅ¡ jo kriptovaliutos biržos „iÅ¡vedė“ visus pinigus, liudytojÄ pasodino į automobilį ir iÅ¡vežė į miÅ¡kÄ . Bevažiuojant, į venÄ buvo suleista injekcija, buvo laukiama, kol jis neteks sÄ monės. Liudytojas sÄ monės neprarado.

Tuomet vyrai sustojo miÅ¡ko keliuke, iÅ¡traukė liudytojÄ iÅ¡ automobilio, nutraukė kaukę ir pasakė, kad jam daugiau kaukės neprireiks, abu pradėjo smaugti. Kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sÄ monę. Atsitokėjo visiÅ¡koje tamsoje be rÅ«bų, buvo apmėtytas Å¡akomis. A. K. teigė, kad jam pavyko susiorientuoti ir 04.00 val. Jis nuėjo iki artimiausios gyvenvietės ir kreipėsi pagalbos. Po įtariamųjų pagrobimu sulaikymo, kažkas nuėmė 50000 JAV dolerių iÅ¡ piniginės, o po to iÅ¡ tos pinginės Lietuvos Respublikoje buvo mėginta dar nuimti pinigų. 50000 JAV dolerių buvo nuimta iÅ¡ piniginės, kuria disponavo žmonės, kurie buvo sulaikyti Lietuvos Respublikoje.

Toje piniginėje buvo 50 procentų iÅ¡ liudytojo pagrobtos lėšų sumos. Asmenys, kurie pagrobė liudytojÄ , buvo sulaikyti 2021 m. spalio 3 d. ar 2021 m. spalio 5 d. Lietuvoje sulaikytas V. V. yra A. V. brolis. A. V. yra tas asmuo, kuris mėgino nužudyti liudytojÄ . V. V. disponavo tais pinigais, kuriuos pagrobė A. V.. Pinigų dalis, kuriÄ buvo bandyta iÅ¡gryninti Lietuvos Respublikoje, t. y. 30000 Eur, liudytojui nebuvo grÄ Å¾inta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, Å¡ios įmonės atstovas susisiekė, kai buvo mėginimas iÅ¡gyninti 30000 Eur.

IÅ¡ pradžių su liudytoju buvo susisiekta per „Twitter“, buvo prisistatyta, kokios įmonės atstovai susiekė, praÅ¡oma nurodyti elektroninio paÅ¡to adresÄ . Vėliau įmonės atstovai susisiekė telefonu ir klausė duomenų apie teisėsaugos institucijas, kurios nagrinėja bylÄ Rusijos Federacijoje. A. K. aiÅ¡kino, kad jis buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), o atsigavo prie (duomenys neskelbtini). Aptartas įvykis iÅ¡kilo į vieÅ¡umÄ , apie jį buvo rodoma televizijoje, kalbama per žinias, skelbiama teisėsaugos institucijų portaluose.

Kriptovaliutos greičiausiai negalima iÅ¡gryninti (duomenys neskelbtini), tik Maskvoje. IÅ¡ tikrųjų nemėgino kriptovaliutos iÅ¡gryninti (duomenys neskelbtini). KriptovaliutÄ gali iÅ¡keisti privatus asmuo, t. y. vienas asmuo perveda kriptovaliutÄ , o jam į sÄ skaitÄ pervedami pinigai. Galima į bet kurį bankÄ pervesti kriptovaliutÄ ir gauti paprastÄ valiutÄ . Valiutos suma, kuri buvo pagrobta, buvo padalinta į dvi lygias dalis, buvo dvi piniginės – iÅ¡ vienos piniginės, kuri buvo pas kaltinamÄ jį, mėgino iÅ¡gryninti 30000 Eur, o prieÅ¡ tai buvo nuimta 50000 JAV dolerių.

Å ie nuėmimai buvo užfiksuoti po to, kai jau buvo sulaikyti pagrindiniai įtariamieji, kurie užpuolė liudytojÄ . Liudytojui nėra žinoma, kur ir kas nuėmė 50000 JAV dolerių. 50000 JAV dolerių iÅ¡ piniginės dingo 2021 m. spalio 7 d. Pinginė priklauso žmogui, kuris užsiima valiutos keitimu Rusijos Federacijoje. A. K. teigė, kad praneÅ¡imuose spaudoje apie jo pagrobimÄ vardai ir pavardės nebuvo vieÅ¡ai paskelbti, buvo nurodytos pagrobimo aplinkybės, sumos, kurios buvo pagrobtos, po įtariamųjų sulaikymo buvo spaudos konferencija, bet ten taip pat nebuvo nurodyti konkretÅ«s duomenys.

Nebuvo pasakyta, kad buvo pagrobta kriptovaliuta, buvo nurodytas piniginių lėšų ekvivalentas. Jam nėra pažįstamas V. V.. IÅ¡vadÄ , kad galimai A. V. galėjo veikti bendrai su V. V., daro sugretindamas privataus tyrimo faktus. Privatus tyrimas – tai liudytojo asmeninis bendravimas su žmonėmis. IÅ¡ bendravimo su žmonėmis sužinojo, kad vienas iÅ¡ įtariamųjų yra A. V.. Aplinkybę, kad jį pagrobė A. V. ir E. K., sužinojo iÅ¡ bendravimo su žmonėmis, nes informacijoje, kuri buvo paskelbta, nebuvo nurodyti konkretÅ«s asmenys.

A. V. ir E. K. buvo iÅ¡ kriminalinio pasaulio, tačiau nebuvo labai žinomi. Iki 2021 m. rugsėjo įvykių nieko nežinojo apie A. V., o E. K. buvo pažįstamas, tačiau su juo daug metų nebendravo. Minėti asmenys yra iÅ¡ to paties miesto, kaip ir liudytojas. Jis kurį laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini), jie taip pat ten gyveno. Kriptovaliutos pardavimas, panaudojant banko kortelę, yra galimas, t. y., kriptovaliutos savininkas perveda kriptovaliutÄ gavėjui, o tas gavėjas perveda atgal pinigus. Kai vieÅ¡ino savo istorijÄ â€žTwitter“, nurodė, kad yra pagrobta kriptovaliuta, jog iÅ¡ piniginės buvo pagrobtos lėšos, kad jos buvo nukreiptos į dvi skirtingas pinigines.

Žiniasklaidoje buvo praneÅ¡ta, kad iÅ¡ verslininko iÅ¡ (duomenys neskelbtini), užsiimančio kriptovaliuta, buvo pagrobtos piniginės lėšos iÅ¡ kriptovaliutos biržos. Kai buvo paskelbta apie tai, kad sulaikyti įtariamieji, kurie liudytojÄ buvo pagrobę, nebuvo pateikta duomenų, pagal kÄ galima bÅ«tų identifikuoti Å¡iuos asmenis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad Å¡ių metų vasario mėnesį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima kriptovaliutų pirkimu ir pardavimu, klientų vadybininku susisiekė klientai, kurie norėjo pasinaudoti įmonės paslaugomis.

Jie užsirašė vizitui konkrečiam laikui, pareiÅ¡kė, kad nori parduoti kriptovaliutÄ , apytiksliai kiekvienas po 15000 Eur. Kai buvo gryninami pinigai, liudytojas buvo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Klientai atvyko, buvo patikrinti jų pasai, užpildytos reikiamos anketos, buvo patikslinta, kiek jie nori parduoti kriptovaliutos. Ä® įmonės elektroninę piniginę buvo pervestos lėšos. Tikrinant kriptovaliutÄ (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad kriptovaliutos kilmė yra neteisėta. D. K. paaiÅ¡kino, kad, kai kriptovaliuta patenka į įmonės piniginę, tuomet galima pagal adresÄ patikrinti visÄ transakcijos istorijÄ ir suprasti, kokia tai kriptovaliuta, ar yra kokių nors problemų.

Kai kriptovaliuta buvo gauta, iÅ¡ karto pradėjo jÄ tikrinti, nes suma buvo pakankamai didelė. Transakcijos istorija tikrinama per tam tikrÄ sistemÄ . Patikrinus transakcijos istorijÄ , pamatė, kad tai yra lėšos susijusios su žmonių grobimu. Pradėjo ieÅ¡koti internete informacijos Å¡iais klausimais ir buvo aptikti keli straipsniai, teisėsaugos institucijos informacija, susijusi informacija socialiniuose tinkluose, taip pat buvo gauta informacija iÅ¡ nukentėjusiojo. Tuo pačiu metu buvo bandoma komunikuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar lėšos yra susijusios su nusikaltimu, reikėjo susisiekti su kritpovaliutų birža „B.“.

Abiem klientams buvo iÅ¡mokėti grynieji pinigai. Pinigų iÅ¡mokėjimo metu su klientais buvo vienas įmonės darbuotojas. Vėliau buvo papraÅ¡yta klientų grÄ Å¾inti pinigus, tuo metu jau buvo praneÅ¡ta policijai. Gerai prisimena, kad D. S. paprašė klientų grįžti atgal. Jis klientams pranešė, kad yra kažkokių problemų su kriptovaliuta, todėl reikia atÅ¡aukti sandorį. Tiesiog paprašė jų grįžti dėl problemos su kriptovaliuta, klientai sutiko atÅ¡aukti sandorį, grįžti ir susigrÄ Å¾inti kriptovaliutÄ .

Liudytojas neprisiminė, kad klientai bÅ«tų teiravęsi, ar bus galima pakartoti tÄ sandorį, tiesiogiai su klientais nebendravo. Tuo metu, kai klientai atėjo į ofisÄ , liudytojo ofise nebuvo, buvo (duomenys neskelbtini) ir apie bendravimÄ tarp darbuotojo ir kaltinamųjų žino tik iÅ¡ G. A.. Kriptovaliuta, už kuriÄ Ä¯monė iÅ¡mokėjo pinigus, yra „B.“ biržoje. Å iÄ kriptovaliutÄ galima atblokuoti teismo sprendimu. D. K. aiÅ¡kino, kad jis pinigų keitimo procese nedalyvavo, tiesiog žinojo, jog vyksta sandoris dėl konkrečių sumų iÅ¡ D.

S.. Tuo metu, kai vyko kriptovaliutų patikrinimas, pažiÅ«rėjo, kad yra problemų su lėšų Å¡altiniu. D. S. prašė klientų grįžti į ofisÄ . Telefono numeris, kuriuo buvo susiekta su klientais, buvo įmonėje, nes klientai pildė anketas, buvo identifikuoti pagal pasus. (duomenys neskelbtini) ofise buvo tik liudytojas ir D. S.. Virtuali piniginė ir jos kodas yra susiję su konkrečiu telefonu. Telefone yra programa, kuri valdo piniginę, yra kodai, kurie leidžia siųsti lėšas iÅ¡ tos piniginės. Keičiant didesnę pinigų sumÄ , privalu praneÅ¡i FNTT, t. y., jeigu suma virÅ¡ija 15000 Eur.

Tam, kad patikrinti kriptovaliutÄ , reikia žinoti adresÄ , iÅ¡ kurio ji buvo siųsta. Kai žinomas siuntėjo adresas, piniginės numeris, įmonė gali matyti visus sandorius – visas įeinančias ir iÅ¡einančia transakcijas, einamÄ jį balansÄ . Programoje pamatė praneÅ¡imÄ , kad yra problemos su tuo adresu. Tuomet buvo patikrintas adresas per specialiÄ sistemÄ . IÅ¡siuntė tÄ kriptovaliutos piniginės adresÄ vienai įmonei, kuri užsiima kriptovaliutos analize, ir paklausė, kokiÄ informacijÄ Å¡i įmonė gali pateikti apie siųstÄ adresÄ .

Buvo gautas patvirtinimas, kad adresas yra susijęs su kriptovaliutos grobstymu. InformacijÄ apie kriptovaliutÄ galima pamatyti tuomet, kai įvyksta transakcija, kai matomas siuntėjo adresas. Subjektas, kuris disponavo kriptovaliuta, pats galėjo pamatyti, kad ji yra susijusi su galimai nusikalstama veika, jeigu jo tikslas bÅ«tų patikrinti tokiÄ informacijÄ . Å iuo atveju pats asmuo nelabai galėtų patikrinti, nes daugeliu atvejų reikalinga kvalifikacija, kad bÅ«tų galima padaryti tam tikras iÅ¡vadas. Virtualios piniginės savininkas galėjo sužinoti ir pamatyti tÄ pačiÄ informacijÄ apie problemas dėl jo piniginės. Jis galėjo užeiti tam tikru adresu internete, įvesti savo kriptopiniginės adresÄ ir patikrinti transakcijÄ .

Liudytojui nežinoma, ar Å¡ie asmenys tikrino savo kriptovaliutos piniginę. Jis negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo paskambinta klientams, kai Å¡ie išėjo iÅ¡ įmonės patalpų. Nepaskambino iÅ¡ karto, nes aiÅ¡kinosi faktus, reikėjo patikrinti informacijÄ . Kiek pamena, su G. A. ryÅ¡ys buvo palaikomas per „Telegram“. RyÅ¡is su G. A. buvo palaikomas nuo to momento, kai klientai atvyko į ofisÄ . Tikriausiai G. A. negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos ir užrakinti klientų. Sunku atsakyti, kodėl policijai apie įvykius buvo praneÅ¡ta tik po valandos, liudytojas į procesÄ Ä¯sijungė, kai paaiÅ¡kėjo problemos.

Kai D. S. skambino klientams, kiek pamena, buvo įjungtas telefono garso režimas. Pats liudytojas su klientais nekalbėjo. Nebuvo nei vieno atvejo, kai klientams bÅ«tų reikėję grÄ Å¾inti pinigus. Kiek žino, nebuvo taip, kad įmonės darbuotojas bÅ«tų užrakinęs tuos du klientus ir išėjęs į kitÄ kabinetÄ . IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiÅ¡kimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai matyti, kad, vykdant įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai patikrino kriptovaliutos kilmę ir nustatė, iÅ¡ kurios piniginės buvo atlikta Tokens Transferred transakcija, sužinojo jos adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Tikrinant minėtÄ piniginę paaiÅ¡kėjo, kad ji siejama su nusikaltimu (žmogaus pagrobimu Rusijoje). Tęsiant patikrinimÄ â€žTwitter“ buvo susisiekta su nukentėjusiu asmeniu, kuris papasakojo apie incidentÄ , parodė transakcijos numerius, per kuriuos buvo pagrobtos jo lėšos. Vienos iÅ¡ piniginių, kuria buvo pervestos pagrobtos lėšos, numeris buvo (duomenys neskelbtini). Lėšos buvo pagrobtos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerio „B.“ kriptovaliutų biržos, o operacijos buvo vykdomos Binance Smart Chain Blockchain sistemoje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su „B.“.

Konsultacijų metu paaiÅ¡kėjo, kad jų atstovai su visomis Å¡alimis dėl Å¡ios bylos bendrauja jau keturis mėnesius, pavyko susisiekti su pačiu nukentėjusiuoju ir su Rusijos teisėsaugos institucijomis. Be to, Å¡i byla sulaukė vieÅ¡o atgarsio, daugelį faktų patvirtino ne tik „Twitter“, bet ir žiniasklaidos medžiaga, oficialÅ«s Rusijos teisėsaugos institucijų praneÅ¡imai. Dėl Å¡ių sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje kriptovaliutų biržoje „B.“ buvo užblokuota 35534 USDT, policija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-04680-22. (t. 1, b. l.

18) Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.33 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/2, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir A. P. (klientas), kopijos matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Virtualios valiutos pardavimo akte 220209/2 A. P. patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos, virtualios piniginės savininkas yra jis, jis įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų.

Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.53 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/3, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir V. V. (klientas), kopijos matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Virtualios valiutos pardavimo akte 220209/3 V. V. patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos, virtualios piniginės savininkas yra jis, jis įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. (t. 1, b. l 20-21) Iš 2022 m. vasario 9 d. kliento anketos matyti, kad A.

P. patvirtino, jog jis yra tikrasis naudos gavėjas, o operacijose naudojamos lėšos priklauso jam ir yra teisėtos kilmės. (t. 1, b. l.

48) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. sutarties dėl sandorio su virtualia valiuta, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., matyti, kad klientas gavo virtualiÄ valiutÄ 17767,000000000 UST, sumokėjo 14925,99 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat klientas patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos – „fiat“ ir virtuali valiuta, jo mokėjimo kortelės ir sÄ skaitos kredito ar mokėjimo įstaigose, patvirtino, kad nurodytos virtualios valiutos piniginės savininkas yra jis, jog visos lėšos, susijusios su sandoriais, yra teisėtos kilmės, kurias įsipareigojo įrodyti paslaugos teikėjo praÅ¡ymu. Susitarime A. P. taip pat įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. (t. 1, b. l.

51) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/2 matyti, kad paslaugos gavėjas, t. y. klientas A. P., sumokėjo 14925,99 Eur, gavo virtualiÄ valiutÄ 17767,000000000 UST, komisija už sandorį 15 Eur. Orientacinis kursas 0,840. Piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Pridėta kvito kopija. (t. 1, b. l. 52-53) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. kliento anketos matyti, kad V. V. patvirtino, jog yra tikrasis naudos gavėjas, o operacijose naudojamos lėšos priklauso jam ir yra teisėtos kilmės. (t. 1, b. l.

54) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. sutarties dėl sandorio su virtualia valiuta, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V., matyti, kad klientas gavo virtualiÄ valiutÄ 17767,000000000 UST, sumokėjo 14925,99 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat klientas patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos – „fiat“ ir virtuali valiuta, jo mokėjimo kortelės ir sÄ skaitos kredito ar mokėjimo įstaigose, patvirtino, kad nurodytos virtualios valiutos piniginės savininkas yra jis, jog visos lėšos, susijusios su sandoriais, yra teisėtos kilmės, kurias įsipareigojo įrodyti paslaugos teikėjo praÅ¡ymu. Susitarime V. V. taip pat įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. (t. 1, b. l.

57) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/3 matyti, kad paslaugos gavėjas, t. y. klientas V. V., sumokėjo 14925,99 Eur, gavo virtualiÄ valiutÄ 17767,000000000 UST, komisija už sandorį 15 Eur. Orientacinis kursas 0,840. Piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Pridėta kvito kopija. (t. 1, b. l . 58-59) IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. praÅ¡ymo matyti, kad įmonė praÅ¡o pateikti policijos kriptovaliutų piniginę, kur „B.“ perves kriptovaliutÄ USDT, arba paskirti „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už kriptovaliutos saugojimÄ iki tyrimo pabaigos, taip pat įmonės atstovas praÅ¡o grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 29821,98 Eur. (t. 1, b. l. 69-70) IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimo matyti, kad, atliekant sandorį, pagal Rusijos Federacijos pasus buvo nustatyta klientų asmens tapatybė.

Atliekant techninę sandorio dalį, A. P. ir V. V. atliko du USDT kriptovaliutos pervedimus iÅ¡ kriptopiniginės (duomenys neskelbtini) į korporatyvinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ kriptobiržoje „B.“. Ä® sÄ skaitÄ viso įplaukė 35534 USDT, t. y. apie 30000 Eur. Už Å¡iÄ finansinę operacijÄ su kriptovaliuta UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. V. ir A. P. iÅ¡mokėjo 29850 Eur, o Å¡iuo metu Å¡ias lėšas turi V. V. ir A. P.. Patikrinus kriptopiniginę buvo nustatyta, kad Å¡i kriptopiniginė susijusi su nusikalstama veikla (asmens pagrobimu Rusijos Federacijoje).

Policija buvo informuota, kad V. V. ir A. P. tebeturi prieigÄ prie kriptopiniginės, kurioje pagal blockchain sistemos duomenis vis dar yra 102865,10 USDT iÅ¡ lėšų, kurias nusikaltėliai gavo pagrobdami asmenį. Buvo nuspręsta suvaidinti tam tikrÄ spektaklį, kad asmenys manytų, jog viskas yra gerai, kad pirmÄ jÄ finansinę operacijÄ jie atliko gerai, jog ji yra apdorojama ir motyvuoti juos tęsti finansinę operacijÄ , o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius susisiekė su kompanija „B.“, Rusijos policijos pareigÅ«nais ir laukė, kol atvyks policija.

Lėšos, pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo užblokuotos. Buvo kilusi grėsmė bendrovės darbuotojo gyvybei ir sveikatai, todėl lėšos buvo pervestos, imituotas pinigų iÅ¡gryninimas, asmenys motyvuoti grįžti iki atvyks policija. Bendrovė buvo įtraukta į pasikėsinimÄ legalizuoti nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. (t. 1, b. l. 80-84) IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. praneÅ¡imo matyti, kad kriptovaliutos piniginė (duomenys neskelbtini) buvo registruota virtualiųjų kriptovaliutų piniginių https://trustwallet.com sistemoje.

Å i programinė įranga leidžia laikyti įvairias kriptovaliutas savo iÅ¡maniuosiuose įrenginiuose arba kompiuteryje, kriptovaliutos piniginės formavimas vykdomas anonimiÅ¡kai. Kriptovaliutos pardavimo ar pirkimo procesas, tarpininkaujant bendrovei, yra organizuojamas taip, kad neįmanoma atlikti finansinės operacijos anonimiÅ¡kai, nes įforminant finansinę operacijÄ bendrovė registruoja visus kriptopiniginių, dalyvaujančių atliekant finansinę operacijÄ , duomenis, taip buvo daroma ir tuomet, kai dalyvavo Rusijos piliečiai V.

V. bei A. P.. Pranešime paaiškinta, kad buvo nustatyta, jog, atliekant dvi skirtingas finansines operacijas, buvo naudojama ta pati piniginė, iš kurios buvo pervedama kriptovaliuta į bendrovės piniginę, o tai nėra įprasta, nes asmenys prieš tai patvirtino, kad piniginė yra konkretaus asmens nuosavybė. Ta pati piniginė tuo pačiu metu gali būti dviejų asmenų, bet apie tai reikia informuoti, registruoti, o asmenys to nepadarė. Techniškai kriptovaliuta buvo pervedama „Binanace Smart Chain Blockchain“ sistemoje, nes jie registruoja visas finansines operacijas, patikrinimas pradedamas nuo finansinės operacijos tikrinimo, o pirmoji finansinė operacija blockchain sistemoje buvo registruota numeriu (Transaction Hash) (duomenys neskelbtini).

Pritaikę savo bendrovės (duomenys neskelbtini) nustatė, kad finansinė operacija buvo atlikta iš piniginės (duomenys neskelbtini), o tuomet buvo nustatyta, kad minėta piniginė yra susijusi su nusikaltimu (asmenų pagrobimu Rusijoje). Tikrinant nukentėjusiojo „Twitter“, kuriame jis pasakojo apie tai, kas nutiko bei parodė finansinių operacijų, kurias atliekant iš jo buvo pagrobtos lėšos, numerius, buvo nustatyta, kad vienos iš piniginių, į kurias buvo pervestos pagrobtos lėšos, numeris buvo (duomenys neskelbtini).

Siekiant atlikti finansinę operacijÄ su kriptovaliuta, bÅ«tina turėti tiesioginę prieigÄ prie kriptovaliutos piniginės, iÅ¡ kurios finansinė operacija atliekama. Tai reiÅ¡kia, jog V. V. ir A. P., bÅ«dami UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, atliko finansines operacijas iÅ¡ kriptovaliutos piniginės, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), turėjo neribotÄ prieigÄ prie Å¡ios piniginės, visiÅ¡kai disponavo piniginėje buvusiomis piniginėmis lėšomis, o tai reiÅ¡kia, jog kriptovaliutos pinginė priklauso V.

V. ir A. P.. Å iuo metu 35534 USDT yra užblokuoti korporatyvinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje, esančioje kriptobiržoje „B.“. Minėtoje kriptovaliutos piniginėje tebėra 102865,10 BSC-USD, tačiau prieigÄ techniÅ¡kai prie Å¡ių lėšų turi tik nusikaltėliai, kurie atliko finansinę operacijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. (t. 1, b. l. 97-100) IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. raÅ¡to Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Baudžiamosios paieÅ¡kos Kaliningrado srities valdybai matyti, kad 2022 m. vasario 9 d.

į UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centrÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atvyko du vyrai, kurie pageidavo parduoti kriptovaliutÄ , todėl, remiantis Rusijos Federacijos piliečių pasais, buvo nustatyta asmenų tapatybė – tai buvo V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini) (V. V.), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini) (A. P.), kurie atliko du USDT kriptovaliutos pervedimus BEP20 blockchain sistemoje iÅ¡ kriptopiniginės, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini).

Patikrinus naudojamos finansinėje operacijoje kriptovaliutos kilmę, buvo nustatyta, kad lėšos, kuriomis disponavo minėti asmenys, yra susietos su Rusijoje padarytu nusikaltimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikus vidaus patikrinimÄ , buvo nustatyta, kad susisiekimui su kompanija asmenys naudojo telefono numerį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio į bendrovę buvo skambinta 2021 m. gruodžio 22 d. 15.54 val., 2021 m. gruodžio 22 d. 16.25 val., 2022 m. sausio 18 d. 15.36 val., 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val.

Piniginė (duomenys neskelbtini) buvo registruota virtualiųjų kriptovaliutų sistemoje https://trustwallet.com/, kuri leidžia įvairias nuosavas kriptovaliutas saugoti savo išmaniuosiuose įrenginiuose arba kompiuteryje. Kol asmenys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centre, kriptopinginę realiai valdė kiti asmenys, koordinuodami V. V. ir A. P. veiksmus nuotoliniu būdu, bendraudami su jais „Telegram“, kontaktas buvo palaikomas iš V. V. telefono numerio (duomenys neskelbtini) su „Telegram“ abonentu (duomenys neskelbtini) (A.

S.). (t. 1, b. l. 109-110) IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę atėjo du vyrai – V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), kurie pareiÅ¡kė norÄ parduoti kriptovaliutÄ . Jie ankščiau buvo susisiekę telefonu (duomenys neskelbtini), kad suderintų sandorio sÄ lygas.

Sandorio sudarymu ofise užsiėmė G. A., kuris nustatė klientų asmenybes, kitus klientų duomenis, visas (duomenys neskelbtini) procedÅ«ras atliko D. S.. Sandorio sudarymo techninės dalies proceso metu vyrai atliko du kriptovaliutos USDT pervedimus blockchain BEP20 sistemoje („B.“ kriptobirža) iÅ¡ kriptopiniginės (duomenys neskelbtini) į korporatyvinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ â€žB.“ kriptobiržoje – 35534 USDT, kas sudaro apytikriai 30000 Eur, todėl už Å¡iÄ kriptovaliutÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo V.

V. ir A. P. bendrai 29850 Eur, kurie šiuo metu šias lėšas ir turi. Kriptopiniginės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kriptopiniginė susijusi su nusikalstama veikla (žmogaus pagrobimu Rusijos Federacijoje), taip pat dėl šios transakcijos lėšas užblokavo kriptovaliutos birža „B.“ ir prasidėjo patikrinimas. Dėl V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 29850 Eur materialinė žala.

V. V. ir A. P. tebeturi prieigÄ prie kriptopiniginės, kurioje pagal blockchain sistemos duomenis vis dar yra 102865,10 USDT iÅ¡ lėšų, kurias nusikaltėliai pagrobė. Taip buvo konstatuotas faktas, kad (duomenys neskelbtini) piniginė buvo susijusi su nusikalstama veikla, o bÅ«tent su žinomo Rusijos kriptovaliutos prekiautojo A. K. pagrobimu. Sandorio sudarymo ir dokumentų tikrinimo metu D. S. ir G. A. buvo skirtinguose miestuose, ryšį palaikė telefonu, D. S. davė tam tikrus nurodymus G. A. apie tai, kaip veikti.

Siekiant, kad nekiltų pavojus G. A. gyvybei ir sveikatai, buvo suvaidintas spektaklis, apie kurį pastarasis nežinojo. D. S. susisiekė su kompanija „B.“, per jÄ su Rusijos policijos darbuotojais ir su pačiu nukentėjusiuoju A. K., buvo atliktas sandoris pervedant dalį lėšų į kompanijÄ â€žB.“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , kurios buvo užšaldytos, siekiant, kad V. V. ir A. P. patikėtų, jog viskas gerai iki kol atvažiuos vietos policija. Birža „B.“ atlieka savo tyrimÄ , siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra Rusijos piliečių nusikalstamo suokalbio dalyvė ir ar nebuvo mėginta legalizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytų lėšų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenorom buvo įtraukta į mėginimÄ legalizuoti lėšas, įgytas nusikalstamu bÅ«du. (t. 1, b. l. 123-126) IÅ¡ 2022 m. kovo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo raÅ¡to matyti, kad virtuali piniginė (duomenys neskelbtini) nėra atidaryta „B.“ platformoje, įmonė neturi duomenų apie minėtos piniginės savininkÄ ir negavo oficialaus nurodymo užšaldyti virtualiÄ piniginę. Ä®monė negavo oficialaus nurodymo užšaldyti ir virtualios piniginės (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užklausÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado srities atstovų, kurioje buvo praÅ¡oma sustabdyti kriptovaliutų įplaukas iÅ¡ virtualios piniginės (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 135) IÅ¡ 2022 m. kovo 24 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ įtariamojo V. V. paimtas planÅ¡etinis kompiuteris iPad Pro 9.7 (A1674), kurio IMEI nežinomas. Išėmus iÅ¡ raudonos spalvos dėklo planÅ¡etinį kompiuterį ir jį vizualiai apžiÅ«rėjus, buvo nustatyta, kad jo galinis korpusas yra sidabrinės spalvos su priekyje esančiu liečiamu jutiminiu ekranu.

Planšetiniame kompiuteryje vidinėje dalyje aptikta SIM (Tele2) kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš iPad Pro 9.7 (A1674), kurio IMEI nežinomas, nuskaityti duomenų nepavyko, ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu, kiti nuskaitymo būdai netiko. (t. 2, b. l. 83-84) Iš 2022 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta planšetinio kompiuterio iPad Pro 9.7 (A1674) duomenų ataskaita, kuri pavadinta „0309-22 planšetinio kompiuterio iPad Pro 9.7 (A1674) IMEI nežinomas“, kurioje duomenų nerasta, nes, kaip nurodyta 2022 m. kovo 24 d. apžiūros protokole, nuskaityti duomenų nepavyko, kadangi ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu.

ApžiÅ«ros metu, peržiÅ«rėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) (Tele2) duomenų ataskaitÄ , kuri pavadinta „0309-22 (duomenys neskelbtini) (Tele2) kortelė“, tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta. (t. 2, b. l.

91) IÅ¡ 2022 m. kovo 29 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ įtariamojo V. V. paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“ IMEI (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) („Pildyk“), (duomenys neskelbtini) (Tele2) ir (duomenys neskelbtini) („Beeline“) kortelėmis. Išėmus iÅ¡ juodos spalvos dėklo mobilųjį telefonÄ ir jį vizualiai apžiÅ«rėjus, nustatyta, kad jo galinis korpusas yra Å¡viesios spalvos su priekyje esančiu liečiamu jutiminiu ekranu.

Telefono vidinėje dalyje aptiktos SIM („Beeline“), (Tele2) kortelės, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir dėkle (duomenys neskelbtini) („Pildyk“) kortelė. Iš mobiliojo ryšio telefono „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“ IMEI (duomenys neskelbtini) nuskaityti duomenų nepavyko, ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu, kiti nuskaitymo būdai netiko. (t. 2, b. l. 101-102) Iš 2022 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta mobiliojo ryšio telefono „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“ IMEI (duomenys neskelbtini) duomenų ataskaita, kuri pavadinta „0308-22 Huawei (VOG-L29) P30 Pro IMEI (duomenys neskelbtini)“, kurioje duomenų nerasta, nes, kaip nurodyta 2022 m. kovo 29 d. apžiūros protokole, duomenų nuskaityti nepavyko, kadangi ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu.

PeržiÅ«rėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Pildyk“) duomenų ataskaitÄ , kuri pavadinta „0308-22 (duomenys neskelbtini) (Pildyk)“, tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta. PeržiÅ«rėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) (Tele2) duomenų ataskaitÄ , kuri pavadinta „0308-22 (duomenys neskelbtini) (Tele2)“, tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta. PeržiÅ«rėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Beeline“) duomenų ataskaitÄ , kuri pavadinta „0308-22 (duomenys neskelbtini) (Beeline)“, tyrimui reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta. (t. 2, b. l. 109) IÅ¡ 2022 m. kovo 24 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas įtariamojo A.

P. mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Xiaomi (M1804E4A) Mi Max 3“ (IMEI1) (duomenys neskelbtini), (IMEI2) (duomenys neskelbtini). Išėmus iÅ¡ juodos spalvos dėklo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir jį vizualiai apžiÅ«rėjus, matyti, kad jo galinis korpusas yra juodos spalvos su priekyje esančiu liečiamu jutiminiu ekranu. Telefono vidinėje dalyje aptiktos SIM (Pildyk) bei (Beeline) kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus kortelių duomenų nuskaitymÄ , parengta duomenų ataskaita. (t. 2, b. l. 126-127) IÅ¡ 2022 m. balandžio 16 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Pildyk“) duomenų ataskaita, kuri pavadinta „0307-22 (duomenys neskelbtini) (Pildyk)“, reikÅ¡mingų duomenų nenustatyta.

Taip pat buvo apžiūrėta SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Beeline“) duomenų ataskaita, kuri buvo pavadinta „0307-22 (duomenys neskelbtini) (Beeline)“, reikšmingų duomenų nenustatyta. Taip pat buvo peržiūrėta mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi (M1804E4A) Mi Max 3“ (IMEI1) (duomenys neskelbtini), (IMEI2) (duomenys neskelbtini) duomenų ataskaita, kuri buvo pavadinta „0307-22 Xiaomi (M1804E4A) Mi Max3“. Ataskaitos 3-14 lapuose yra duomenys apie telefone išsaugotus adresatus.

Ataskaitos 44-46 lapuose yra duomenys apie nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. atliktus skambučius. 2022 m. vasario 9 d. 17:48:13 val. ir 2022 m. vasario 8 d. 21:32 val. užfiksuoti iÅ¡einantys skambučiai telefono numeriui Nr. (duomenys neskelbtini) (adresatas E.). 2022 m. vasario 9 d. 08:09:59 val., 07:35 val., 2022 m. vasario 8 d. 23:24 val., 20:04 val., 12:55 val. užfiksuoti iÅ¡einantys skambučiai telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (adresatas „V.“). Ataskaitos 1196-1197 lapuose užfiksuotos telefono žinutės, 2022 m. vasario 5 d. 00:58:18 užfiksuota įeinanti žinutė iÅ¡ „B.“, žinutės turinio nėra. (t. 2, b. l. 134) IÅ¡ 2022 m. balandžio 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl telefono iÅ¡klotinių analizės matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 01-1-04680-22 buvo analizuojamos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio įtariamasis V.

V. 2022 m. vasario 9 d. skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį numerį (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 163) Iš 2022 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas virtualios valiutos adresas (duomenys neskelbtini), veikiantis „B.“ išmaniojoje grandinėje (angl. Binanace Smart Chain), adresas turėjo 10 sandorių (transakcijų), 3 kartus lėšos įskaitytos ir 7 kartus lėšos nuskaitytos, adrese daugiausiai vyko sandoriai (transakcijos) virtualiu žetonu (veikiančiu BEP-20 standartu) B.-Peg BSC-USD (trumpinus USDT), dar įvardinamas kaip stabilusis žetonas, kadangi jo vertė yra stabili JAV dolerio atžvilgiu.

Nustatyta, kad: 1) 2021 m. rugsėjo 28 d. 05:22:40 val. (UTC laiku) iÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini) (pagal vieÅ¡uosius žymenis priklausanti įmonei „B.“) sandoriu ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 262599,20 BSC-USD žetonai į adresÄ (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. vasario 9 d. 12:20:55 val. (UTC laiku) iÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini) sandoriu ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 17767 BSC-USD žetonai į adresÄ (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. vasario 9 d. 12:27:04 val. (UTC laiku) iÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini) sandoriu ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 17767 BSC-USD žetonai į adresÄ (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 165-166) IÅ¡ 2022 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, apžiÅ«rėjus mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinę, buvo nustatyta, jog 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val. iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d. iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta keliais skirtingai telefono numeriais. (t. 2, b. l. 171) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. kratos protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. 21.30-21.55 val. (duomenys neskelbtini), prie vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės stovinčiame automobilyje LAND ROVER RANGE ROVER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu tarp priekinių sėdynių porankyje buvo rasta piniginė su pinigais. Ant automobilio galinės sėdynės kuprinėje buvo rastas planšetinis kompiuteris iPad Pro IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ekranas yra suskilęs, korpusas apdaužytas, jame rasta SIM kortelė (Tele2) Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginėje rasta 1301 JAV dolerių, 665 Eur, 190 Lenkijos zlotų bei lapukas su užrašais: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat rastas Rusijos Federacijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 4-8) Iš 2022 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos metu pas V.

V. buvo rasti ir paimti 298 vienetai 50 Eur vertės banknotų, kurie sudėti ir supakuoti į permatomÄ celofaninį paketÄ Nr. 484736, 35 vienetai 200 Eur vertės banknotų, kurie buvo sudėti ir supakuoti į permatomÄ celofaninį paketÄ Nr. 484726, 79 vienetai 100 Eur vertės banknotų, kurie buvo sudėti ir supakuoti į permatomÄ celofaninį paketÄ Nr. 484726, viso 29800 Eur. (t. 3, b. l. 14-23, 26) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), atliekant V. V. kratÄ , buvo rasta:

1) Rusijos Federacijos pasas, išduotas V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pensijos draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini);

4) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini);

5) automobilio užvedimo pultelis su dviem pulteliais; 6) 4 vienetai 1000 Rusijos rublių vertės banknotai, 5000 Rusijos rublių banknotas ir 100 Rusijos rublių banknotas;

7) juodos spalvos piniginė;

8) banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini);

9) banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini);

10) metro kortelė; 11) 22 Eur ir 10 euro centų monetomis;

12) mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini); 13) 35 kupiūros po 200 Eur, 79 kupiūros po 100 Eur (viso 14900 Eur, paketas Nr. 484726), 298 kupiūros po 50 Eur (viso 14900 Eur, paketas Nr. 484736);

14) medicininis draudimas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 140-144) Iš 2022 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pas V. V. rasti ir paimti pinigai – 9100 Rusijos Federacijos rublių (vienas 5000 rublių vertės banknotas, keturi 1000 rublių vertės banknotai, vienas 100 rublių vertės banknotas), 22,10 Eur monetomis (10 monetų po 2 Eur, 2 monetos po 1 Eur, 10 euro centų moneta. Apžiūrėti kratos automobilyje Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V.

V., gimusiam (duomenys neskelbtini), metu rasti pinigai buvo sudėti ir supakuoti į permatomÄ celofaninį paketÄ užplombuoti, plombos Nr. 116424. Taip pat apžiÅ«rėti kratos metu rasti ir paimti – 1301 JAV dolerių (13 kupiÅ«rų po 100 JAV dolerių vertės banknotų, vienas 1 JAV dolerių vertės banknotas), 665 Eur (100 Eur vertės banknotas, 7 kupiÅ«ros po 50 Eur, 9 kupiÅ«ros po 20 Eur, 2 kupiÅ«ros po 10 Eur, 3 kupiÅ«ros po 5 Eur), 190 Lenkijos zlotų (2 kupiÅ«ros po 50 zlotų, 3 kupiÅ«ros po 20 zlotų, 3 kupiÅ«ros po 10 zlotų). (t. 3, b. l. 149-156) IÅ¡ 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), 20.10-20.25 val. buvo atlikta A.

P. krata. Pareikalavus atiduoti daiktus, A. P. pareiškė, kad draudžiamų daiktų neturi. Kratos metu pas asmenį rasta: pasas, piniginė su piniginėmis lėšomis, asmens dokumentai, mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“, banko kortelės, raktai. Iš asmens kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašo matyti, kad buvo paimti šie daiktai:

1) mobiliojo ryšio telefonas (turi smulkius patrynimus) „Xiaomi“, 1 IMEI (duomenys neskelbtini), 2 IMEI (duomenys neskelbtini), rastas striukės vidinėje kišenėje;

2) SIM kortelė „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta telefone;

3) SIM kortelė „Bilain“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta telefone;

4) virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/3, rastas striukės vidinėje kišenėje;

5) virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/2, rastas striukės vidinėje kišenėje;

6) juodos spalvos odinė piniginė, rasta striukės kišenėje;

7) Sberbank banko kortelė, išduota L. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rasta piniginėje;

8) Sberbank banko kortelė, išduota L. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rasta piniginėje;

9) plastikinė kortelė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), rasta pinginėje;

10) vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pinginėje;

11) Rusijos federacijos rubliai, 11050 rublių, rasti piniginėje; 12) 6 balto metalo raktai, rasti kelnių kišenėje;

13) Rusijos Federacijos pasas, išduotas A. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rastas striukės kišenėje; 14) 78 rubliai monetomis. (t. 4, b. l. 58-61) Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.33 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. (t. 4, b. l.

62) Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/2, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir A. P. (klientas), matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99 Eur, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l 63) Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.53 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. (t. 4, b. l.

64) Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/3, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir V. V. (klientas), matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l 65) Iš 2022 m. vasario 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos metu pas A. P. buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos 11128 rubliai (5000 rublių vertės banknotas, 5 kupiūros po 1000 rublių, 500 rublių vertės banknotas, 50 rublių vertės banknotas ir 78 rubliai monetomis (6 monetos po 10 rublių, 2 monetos po 5 rublius, 3 monetos po 2 rublius, 2 monetos po 1 rublį)).

Pinigai sudėti ir supakuoti į permatomÄ celofaninį paketa Nr. 515872. (t. 4, b. l. 66-71) Teismo motyvai ir iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad iÅ¡ virtualios piniginės, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ virtualiÄ piniginę, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d. 15.20.55 val. ir 15.27.04 val. (Lietuvos laiku) buvo pervesta po 17767 USDT.

Viso į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ piniginę buvo pervesta 35534 USDT. Šį faktÄ neginčytinai patvirtina kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiÅ«rėjus virtualios piniginės adresÄ (duomenys neskelbtini), veikiantį „B.“ iÅ¡maniojoje grandinėje (Binanace smart chain) (t. 2, b. l. 165-166). IÅ¡ kaltinamojo V. V. parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Å¡is kaltinamasis pripažino, jog virtuali valiuta iÅ¡ virtualios piniginės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ virtualiÄ piniginę buvo pervesta jo nurodymu.

Sutartyse dėl sandorio su virtualia valiuta, sudarytose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamųjų, užfiksuoti duomenys iÅ¡ esmės patvirtina, kad A. P. ir V. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 17767 UST, o bendrovė kaltinamiesiems už virtualiÄ valiutÄ sumokėjo po 14925,99 Eur. Čia pastebėtina, kad iÅ¡ sutarčių dėl sandorio su virtualia valiuta turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ tikrųjų A. P. ir V. V. įsigijo virtualiÄ valiutÄ , nes sutartyse nurodyta, jog klientas gauna virtualiÄ valiutÄ , o sumoka grynuosius pinigus.

Vis tik liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad, pildant aptariamas sutartis, buvo padaryta klaida. IÅ¡ tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo virtualiÄ valiutÄ , o kaltinamiesiems buvo sumokėti grynieji pinigai (t. 5, b. l. 74). Virtualios valiutos pardavimo aktuose 220209/2 ir 220209/3 užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad atitinkamai A. P. ir V. V., iÅ¡keitę po 17767 UST, gavo po 14925,99 Eur. Faktų, kad bÅ«tent A. P. ir V. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ valiutÄ bei jiems buvo iÅ¡mokėti grynieji pinigai, neneigė ir patys kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje.

Be to, šį faktÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir kvitų kopijose užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus (15.33 val. ir 15.55 val.) sumokėjo po 14910,99 Eur už įsigyjamÄ virtualiÄ valiutÄ . Ä®vertinęs anksčiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai įrodyta, jog 2022 m. vasario 9 d. 15.20.55 val. ir 15.27.04 val. kaltinamojo V. V. nurodymu iÅ¡ virtualios piniginės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ virtualiÄ piniginę (duomenys neskelbtini) buvo pervesta po 17767 UST (viso 35534 UST).

Å i virtuali valiuta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡keista į grynuosius pinigus ir A. P. ne vėliau nei 15.33 val., o V. V. ne vėliau nei 15.55 val. buvo iÅ¡mokėta po 14910,99 Eur. Baudžiamojoje byloje nekilo ginčų dėl fakto, kad virtuali valiuta, kuri iÅ¡ virtualios piniginės adreso (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ virtualiÄ piniginę, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), buvo gauta nusikalstamu bÅ«du.

IÅ¡ „BscScan“ internetiniame puslapyje skelbiamų duomenų matyti, kad virtuali pinginė, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), susijusi su žmogaus grobimo atveju Rusijos Federacijoje. IÅ¡ liudytojo A. K. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį jis asmenims, kurie apribojo jo laisvę, nurodė duomenis, kurie sudarė sÄ lygas Å¡iems asmenims atlikti veiksmus su jam priklausančia virtualia valiuta. Pasinaudojus A. K. nurodytais duomenimis, kol buvo apribota jo laisvė, dalis jam priklausančios virtualios valiutos, t. y.

½, buvo pervesta į virtualiÄ piniginę, iÅ¡ kurios vėliau Å¡i virtuali valiuta buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ piniginę. Taip pat liudytojas A. K. nurodė, kad Rusijos Federacijoje dėl jo nurodytų įvykių buvo sulaikyti du asmenys, iÅ¡ kurių vienas yra A. V., t. y. V. V. brolis. FaktÄ , kad virtuali piniginė (duomenys neskelbtini) yra susijusi su nusikalstama veika, iÅ¡ dalies patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo raÅ¡te užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos, veikiančios (duomenys neskelbtini), atstovas kreipėsi į įmonę praÅ¡ydamas sustabdyti virtualios valiutos įplaukas iÅ¡ minėtos piniginės. Pažymėtina, kad iÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotų domenų, gautų apžiÅ«rėjus virtualios valiutos adresÄ (duomenys neskelbtini), veikiantį „B.“ iÅ¡maniojoje grandinėje, matyti, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. 05:22:40 val. (UTC laiku) iÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei „B.“, į adresÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 262599,20 USDT.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. pateikė ekrano nuotraukÄ , kurioje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina 262599,20 USDT pervedimo iÅ¡ „B.“ paskyros į virtualiÄ piniginę (duomenys neskelbtini) faktÄ (t. 2, b. l. 53-77). IÅ¡ liudytojo D. S. parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, tikrinant virtualios valiutos pervedimÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ piniginę, buvo nustatyta, jog virtuali piniginė, iÅ¡ kurios buvo atliktas virtualios valiutos pervedimas, yra siejama su žmogaus grobimu Rusijos Federacijoje.

Patikrinimo metu buvo susisiekta su asmeniu, su kurio pagrobimu buvo siejama virtualios valiutos piniginė. Å is asmuo patvirtino, jog jam priklausanti virtuali valiuta, apribojus jo laisvę, buvo pagrobta. IÅ¡ esmės tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiÅ¡kimuose (t. 1, b. l. 18, 80-84, 123-126). Taigi anksčiau aptartų duomenų visuma leidžia be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad V. V. nurodymu iÅ¡ virtualios piniginės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ piniginę pervesti 262599,20 USDT yra nusikalstamu bÅ«du gauta virtuali valiuta.

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtÄ arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui iÅ¡vengti teisinių Å¡ios veikos pasekmių, įgijo turtÄ , jį valdė, naudojo ar perdavė kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį Å«kinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

Nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, o tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas turi suvokti, jog jis disponuoja nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu (atlieka bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių veiksmų su Å¡iuo turtu) ar (ir) melagingai nurodo, kad turtas yra gautas iÅ¡ teisėtos veiklos, bei nori taip veikti, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtÄ , gautÄ nusikalstamu bÅ«du arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Tiek V. V., tiek A. P. tvirtino, kad jie nežinojo, jog virtuali valiuta, kuriÄ jie keitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gauta nusikalstamu bÅ«du, t. y. iÅ¡ esmės jie tvirtino, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios nusikalsti.

Vis tik teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamųjų pozicija yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama, įvertinus kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ ir kt.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu kaltinamieji suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ keičia nusikalstamu bÅ«du įgytÄ virtualiÄ valiutÄ Ä¯ grynuosius pinigus, keisdami virtualiÄ valiutÄ Ä¯ grynuosius pinigus jie siekė nuslėpti ir įteisinti šį turtÄ , suvokė, kad melagingai nurodė, jog virtuali valiuta priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės, bei norėjo taip veikti. Teisiamojo posėdžio metu V.

V. aiÅ¡kino, kad jis telefoninio pokalbio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pasakė, jog nori iÅ¡keisti 30000 Eur, tačiau įmonės atstovas jį informavo, kad vienam asmeniui iÅ¡ vienos virtualios valiutos piniginės gali iÅ¡keisti tik 15000 Eur. Jis pats nesidomėjo, apie kokios sumos iÅ¡gryninimÄ bendrovė neprivalo praneÅ¡ti valstybės institucijos, kokiais atvejais nėra reikalaujama pateikti duomenis, patirtinančius virtualios valiutos įgijimo teisėtumÄ . Atvykus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso, jam paskambino bendrovės atstovas ir paklausė, ar jis atvyko ne vienas, o atsakius teigiamai, jis buvo informuotas, kad bendrovė dviem asmenims gali iÅ¡keisti 30000 Eur.

Jis su A. P. iÅ¡ anksto nesitarė, kad, atvykę į Lietuvos RespublikÄ , jie abu keis virtualiÄ valiutÄ . Apie tai, kad reikia pakeisti virtualiÄ valiutÄ Ä¯ grynuosius pinigus, A. P. informavo tik po to, kai bendrovės atstovas pasakė, kad dviem asmenims gali iÅ¡keisti 30000 Eur. A. P. į Lietuvos RespublikÄ vyko tik įsigyti automobilių detalių. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iÅ¡ anksto su V. V. nesitarė keisti virtualios valiutos į grynuosius pinigus. V. V. jo paprašė padėti iÅ¡keisti pinigus tuo metu, kai jie atvyko prie bendrovės ofiso.

Apie tai, kad bus keičiama virtuali valiuta, Å¡is kaltinamasis sužinojo tik bendrovės ofise. Apie „B.“ jis nieko nežino. Ä® Lietuvos RespublikÄ vyko tik įsigyti automobilių detalių. Teismas konstatuoja, kad V. V. ir A. P. teiginius, jog jie iÅ¡ anksto nesitarė keisti virtualios valiutos, A. P. į Lietuvos RespublikÄ kartu su V. V. atvyko tik įsigyti automobilių detalių, virtualios valiutos keitime sudalyvavo iÅ¡ esmės atsitiktinai, visų pirma paneigia kaltinamojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam reikėjo iÅ¡keisti 30000 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jį informavo, jog vienam asmeniui gali iÅ¡keisti tik 15000 Eur, todėl tam, kad nereikėtų važiuoti virtualios valiutos keisti du kartus, jis paprašė, jog valiutÄ kartu važiuotų keisti ir A. P. (t. 3, b. l. 181-183, 192-194). Aplinkybę, kad iÅ¡ tikrųjų kaltinamieji dar iki atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tarėsi dėl virtualios valiutos gryninimo, iÅ¡ dalies patvirtina apžiÅ«ros, kurios metu buvo apžiÅ«rėta A.

P. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono „Xiaomi“ duomenų ataskaita, protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog 2022 m. vasario 5 d. 00:58:18 buvo gauta žinutė iÅ¡ „B.“. Pažymėtina, kad virtualios valiutos adresas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta virtuali valiuta, veikė bÅ«tent „B.“ iÅ¡maniojoje grandinėje. Å iuo atveju žinutės turinys nėra užfiksuotas, tačiau vien jos gavimo faktas, vertinant jį su kitais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

P. kartu su V. V. keitė virtualiÄ valiutÄ neatsitiktinai, jo ir V. V. atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas nebuvo vien tik automobilių dalių įsigijimas, jis žinojo, jog bus keičiama virtuali valiuta. Teismo įsitikinimu, faktÄ , kad A. P. virtualios valiutos keitime sudalyvavo neatsitiktinai, taip pat iÅ¡ dalies patvirtina ir aplinkybė, jog asmens kratos metu pas šį kaltinamÄ jį buvo rastas virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/2, suraÅ¡ytas jo vardu, bei virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/3, suraÅ¡ytas V.

V.. Å is faktas, jį vertinant su anksčiau aptartais duomenimis, rodo, kad kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti, vieni kitus papildantys. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl virtualios valiutos keitimo į grynuosius pinigus, Å¡ios valiutos keitimo sÄ lygų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambino V. V.. Å io fakto V. V. neginčijo, tačiau, kaip minėta, tvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui tik nurodė, jog nori iÅ¡keisti 30000 Eur, o jam buvo paaiÅ¡kinta, kad vienam asmeniui bendrovė gali iÅ¡keisti 15000 Eur, jis pats apie jokius valiutos keitimo limitus, kai nereikia pateikti duomenų, patvirtinančių lėšų įgijimo teisėtumÄ , nesiteiravo.

Teismas konstatuoja, kad tokius V. V. teiginius paneigia liudytojo G. A. parodymai. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad dar prieÅ¡ kaltinamiesiems atvykstant keisti virtualiÄ valiutÄ , telefoninio pokalbio metu buvo domimasi, kokiÄ sumÄ keičiant nėra praneÅ¡ama valstybės institucijoms ir nėra bÅ«tina pateikti lėšų kilmę patvirtinančių duomenų. Tokius G. A. parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir liudytojo D. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.

IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad, atliekant vidinį patikrinimÄ , buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog dėl virtualios valiutos keitimo į bendrovę buvo skambinta dar 2021 m. gruodžio mėnesį ir teiraujamasi, kokios yra sÄ lygos ir galimybės parduoti/įsigyti virtualiÄ valiutÄ , kas tam reikalinga, kokie yra ribojimai. Taigi aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad bÅ«tent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambinęs asmuo (kaip jau minėta, Å¡is asmuo yra kaltinamasis V. V.) teiravosi apie tai, kokiais atvejais nereikia pateikti virtualios valiutos kilmę patvirtinančių duomenų, kada apie sandorį nėra informuojamos valstybės institucijos.

Teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių aiÅ¡kinimasis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog virtualiÄ valiutÄ ketinę keisti ir keitę asmenys nenorėjo atskleisti norimų iÅ¡keisti lėšų kilmės, siekė jÄ nuslėpti. Teismo vertinimu, bÅ«tent kaltinamieji turėjo suinteresuotumÄ , kad nebÅ«tų tikrinama bei atskleista jų keičiamos virtualios valiutos kilmė, o ne bendrovė, kuri Å¡iÄ valiutÄ turėjo iÅ¡keisti į grynuosius pinigus. IÅ¡ G. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti ir tai, kad telefoninio pokalbio metu, kuris vyko dar iki 2022 m. vasario 8 d., asmuo buvo informuotas apie tai, jog tuo atveju, jeigu norima keisti didesnę pinigų sumÄ , reikia tartis iÅ¡ anksto, nes įmonėje reikiamos pinigų sumos gali nebÅ«ti.

Liudytojas nurodė, kad paprastai įmonėje 15000 Eur grynaisiais nebūna. Iš esmės tokias pačias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas D. S., t. y. jis teigė, kad dėl didesnių sumų pakeitimo reikia tartis iš anksto, nes tokiam lėšų keitimui reikia pasiruošti. Aptarti liudytojų parodymai verčia abejoti V. V. versija, kad 2022 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kaltinamiesiems būnant prie bendrovės ofiso, paskambino ir pasiūlė iškeisti 30000 Eur.

Teismo vertinimu, toks pasiÅ«lymas galėjo bÅ«ti pateiktas tik pasiruoÅ¡us iÅ¡keisti didesnę pinigų sumÄ nei buvo sutarta iÅ¡ anksto, spėjant arba žinant, kad asmuo, pageidaujantis iÅ¡keisti virtualiÄ valiutÄ , į bendrovės ofisÄ atvyks ne vienas. Duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai (tuo atveju, jeigu iÅ¡ anksto buvo susitarta iÅ¡keisti ne daugiau nei 15000 Eur) buvo informuoti ar galėjo numanyti (pagrįstai tikėtis), jog keisti virtualiÄ valiutÄ atvyks ne vienas asmuo, baudžiamojoje byloje nėra.

Kita vertus, kaltinamojo V. V. teiginius apie tai, kad bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasiÅ«lė iÅ¡keisti 30000 Eur, paneigia jo naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinėje užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 164). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog iÅ¡ kaltinamojo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio 2022 m. vasario 9 d. nebuvo skambinama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio nebuvo skambinama į kaltinamojo naudojamÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį, nors Å¡is numeris 2022 m. vasario 9 d. buvo naudojamas kontaktams su kitais asmenimis.

IÅ¡klotinėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad iÅ¡ kaltinamojo naudoto numerio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skambinama 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val. (prisijungimas vyko teritorijoje, esančioje netoli Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybinių sienų). Taigi akivaizdu, kad dėl sandorių buvo susitarta vėliausiai 2022 m. vasario 8 d., o 2022 m. vasario 9 d. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ buvo įgyvendinama tik tai, kas buvo iÅ¡ anksto susitarta su bendrovės atstovu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ anksčiau minėtoje V. V. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinėje užfiksuotų duomenų (duomenys apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d.) matyti, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotÄ mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir 2022 m. sausio 18 d. 15.36 val., jo naudotojui esant Vilniuje, netoli UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso. Å is faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

V. paaiÅ¡kinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apie tai, jog jis dėl užimtumo virtualiÄ valiutÄ iÅ¡keisti galėjo tik 2022 m. vasario 9 d., neatitinka tikrovės. FaktÄ , kad tiek V. V., tiek A. P. siekė nuslėpti keičiamos virtualios valiutos kilmę, patvirtina tai, jog jie abu kliento anketose nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su norima iÅ¡keisti virtualia valiuta. Tiek A. P., tiek V. V. užpildytose klientų anketose, kuriuose informacija yra nurodoma ir rusų kalba, pažymėjo, kad jie yra tikrieji sandorių naudos gavėjai, operacijose naudojamos lėšos priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės. Å iuo atveju nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neneigė, kad iÅ¡ tikrųjų kriptovaliuta nei vienam iÅ¡ jų nepriklausė, jie nebuvo tikrieji sandorių naudos gavėjai.

Taigi akivaizdu, kad kaltinamieji, siekdami iÅ¡keisti virtualiÄ valiutÄ , nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip klaidino jiems paslaugÄ teikusio subjekto atstovÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. ir V. V. sutartyse dėl sandorio su virtualia valiuta patvirtino, jog operacijoms bus naudojamos tik jų asmeninės lėšos, virtualios valiutos piniginės savininkai yra jie, taip pat jie yra tikrieji sandorių naudos gavėjai, visos lėšos, susijusios su sandoriais, yra teisėtos kilmės, kuriÄ , paslaugos tiekėjo praÅ¡ymu, jie įsipareigoja įrodyti.

Paminėtos sutartys yra suraÅ¡ytos lietuvių kalba, tačiau liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kaltinamiesiems iÅ¡vertė dokumentų, kurie buvo reikalingi keičiant kriptovaliutÄ Ä¯ grynuosius pinigus, turinį. Tokiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti. Faktai, kad virtualiÄ valiutÄ buvo pasirinkta keisti užsienio valstybėje, paliekant mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuris buvo naudojamas virtualios valiutos pervedimui, Rusijos Federacijoje, taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju buvo siekiama nuslėpti tikrÄ jÄ virtualios valiutos kilmę.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad virtualiÄ valiutÄ buvo galima iÅ¡keisti į įprastinę valiutÄ bei jÄ iÅ¡gryninti ir Rusijos Federacijoje. BÅ«dus, kaip tai buvo galima padaryti, nurodė liudytojas A. K. bei G. A. teisiamojo posėdžio metu, t. y. virtualiÄ valiutÄ buvo galima iÅ¡keisti banke, taip pat jÄ galėjo iÅ¡keisti ir privatus asmuo bei pan. Teismui nekyla abejonių, kad virtualiÄ valiutÄ buvo galima iÅ¡keisti ir vėliau iÅ¡gryninti naudojant pasirinktas finansines elektronines duomenų perdavimo sistemas (elektroninę bankininkystę ir pan.), skirtas atlikti finansines ir su jomis susijusias operacijas, kurios, be jokios abejonės, veikia ir Rusijos Federacijoje.

Å iuo atveju teigtina, kad baudžiamojoje byloje nustatytas virtualios valiutos keitimo bÅ«das buvo pasirinktas tik tam, jog bÅ«tų nuslėpta tikroji Å¡ios valiutos kilmė, jos keitimas bei gryninimas nesukeltų įtarimų Rusijos Federacijos kompetentingoms institucijoms. Kaltinamojo V. V. paaiÅ¡kinimas, kad jis nenorėjo vežtis mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo naudojantis buvo galima pervesti virtualiÄ valiutÄ iÅ¡ vienos virtualios piniginės į kitÄ , nes jis nebuvo įsitikinęs bendrovės, kurioje ketino keisti virtualiÄ valiutÄ patikimumu, jis pats nežinojo kaip pervesti virtualiÄ valiutÄ , yra neįtikinami, ypač įvertinus tai, kad pats V.

V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog G. A. telefonu jo sutuoktinei, kuri neva geriau nusimano informacinėse technologijose nei kaltinamasis, paaiÅ¡kino kaip pervesti virtualiÄ valiutÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualiÄ piniginę. Ä®vertinęs baudžiamojoje byloje nustatytų faktų visumÄ :

1) vienas iÅ¡ virtualiÄ valiutÄ Ä¯ grynuosius pinigus keitusių asmenų (V. V.) yra tiesiogiai susijęs su asmeniu (A. V.), kuris nusikalstamu bÅ«du užvaldė A. K. virtualiÄ valiutÄ ;

2) šį ryšį pirmosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, V. V. bandė nuslėpti;

3) V. V. žinojo, kad jo brolis, kuris prašė iÅ¡gryninti pinigus, yra sulaikytas už žmogaus grobimÄ ;

4) prieÅ¡ keičiant virtualiÄ valiutÄ V. V. aiÅ¡kinosi, kokiÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡gryninti nepateikus turto įgijimo teisėtumÄ patvirtinančių duomenų ir apie sandorį nepraneÅ¡us valstybės institucijoms;

5) V. V. dar 2022 m. sausio 18 d. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡keisti virtualiÄ valiutÄ Lietuvos Respublikoje;

6) mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo naudojantis virtuali valiuta buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paliktas Rusijos Federacijoje;

7) A. P. 2022 m. vasario 5 d. į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ gavo žinutę iÅ¡ „B.“;

8) kaltinamieji pildydami dokumentus, siekdami iÅ¡keisti virtualiÄ valiutÄ Ä¯ grynuosius pinigus, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis;

9) pas A. P. kratos metu buvo rasti du virtualios valiutos keitimo aktai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek V. V., tiek A. P. suvokė, jog disponuoja nusikalstamu bÅ«du įgytu turtu, melagingai nurodė, kad Å¡is turtas priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės, bei norėjo taip veikti, jie veikė bendrai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo gautas V. V. brolio A. V. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, jog jam Rusijos Federacijoje vyksta baudžiamasis procesas dėl piniginių lėšų pasisavinimo, pasinaudojant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

A. V. V. V. paprašė paimti iÅ¡ elektroninės sÄ skaitos dalį piniginių lėšų jo asmeniniams tikslams. Todėl V. V. suteikė bÅ«tinÄ informacijÄ (prisijungimo vardÄ ir slaptažodį) bei pranešė, kad pinigus gauti reikia Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) tokios galimybės nėra. Piniginių lėšų kilmės V. V. neaiÅ¡kino (t. 5 b. l. 86). Taigi iÅ¡ aptarto A. V. paaiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog V. V. ir A. P. nežinojo pinigų kilmės. Vis tik tokiÄ pozicijÄ paneigia anksčiau aptarti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys bei nustatytos aplinkybės. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad kaltinamieji po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jiems paskambino ir nurodė, kad jie turi grįžti į ofisÄ bei grÄ Å¾inti iÅ¡grynintus pinigus, atvyko į bendrovės ofisÄ , niekaip nepaneigia kaltinamųjų kaltės. Teigtina, kad grįžimo į bendrovės ofisÄ , ketinant grÄ Å¾inti grynuosius pinigus, faktas, patvirtina tik tai, jog kaltinamieji nevertino tokio grįžimo kaip grėsmės, galinčios jiems sukelti kokius nors neigiamus padarinius.

Akivaizdu, kad kaltinamieji į bendrovės ofisÄ atvyko grÄ Å¾inti grynuosius pinigus, nes tikėjosi susigrÄ Å¾inti virtualiÄ valiutÄ . Toks kaltinamųjų elgesys neprieÅ¡tarauja logikai net ir konstatavus, jog jie žinojo, kad grynuosius pinigus gavo iÅ¡keitę nusikalstamu bÅ«du gautÄ virtualiÄ valiutÄ . Teigtina, kad tuo atveju, jeigu kaltinamieji nebÅ«tų atvykę į bendrovės ofisÄ grÄ Å¾inti pinigų, jie ir toliau bÅ«tų galėję disponuoti iÅ¡grynintais pinigais, su Å¡iais pinigais iÅ¡vykti į kitas valstybes.

Vis tik įvertinus tai, kad abiejų kaltinamųjų vykdyta teisėta veikla buvo susijusi su poreikiu atvykti į Lietuvos RespublikÄ , t. y. jie atvykdavo įsigyti automobilių detalių, darytina iÅ¡vada, jog negrÄ Å¾inus iÅ¡grynintų pinigų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams kreipusis į teisėsaugos institucijas, jie vėliau potencialiai galėjo susidurti su sunkumais atvykstant į Europos SÄ jungos Å¡alis bei padidėjusia tikimybe bÅ«ti sulaikytiems. Å iuo gi atveju, kaip jau minėta, kaltinamieji akivaizdžiai tikėjosi atkurti tokiÄ padėtį, kokia buvo iki virtualios valiutos iÅ¡gryninimo, t. y. jie nesuprato, jog jų nusikalstami veiksmai iÅ¡aiÅ¡kėjo, apie juos buvo praneÅ¡ta teisėsaugos institucijoms.

Faktas, kad tiek iki virtualios valiutos iÅ¡gryninimo, tiek po jos iÅ¡gryninimo kaltinamieji sprendė klausimus su automobilių detalių įsigijimu, taip pat nepaneigia jų kaltės, o tik parodo, jog iÅ¡vykÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ jie planavo racionaliai. Teismo motyvai dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo ir kitų klausimų. Teismas nenustatė V. V. ir A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant V. V. ir A. P. bausmes, įvertintina tai, kad jie padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ finansų sistemai, priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Taip pat įvertintina tai, kad abu kaltinamieji turi nuolatines gyvenamÄ sias vietas, gauna teisėtas pajamas, duomenų apie tai, jog jie anksčiau bÅ«tų teisti, nėra, taip pat nėra duomenų apie jų baustumus administracine tvarka, abu kaltinamieji nuo 2022 m. vasario 9 d. buvo sulaikyti bei jiems taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek V. V., tiek A. P. už jų padarytÄ nusikaltimÄ yra skirtina Å¡velniausia BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, t. y. bauda.

Kaltinamiesiems skiriamų baudų dydžiai nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui, kuris gali bÅ«ti skiriamas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad už sunkų nusikaltimÄ kaltininkui gali bÅ«ti skiriama nuo 150 iki 6000 MGL dydžio bauda). Abiem kaltinamiesiems yra skirtinos 490 MGL (24500 Eur) dydžio baudos. Ä® V. V. ir A. P. paskirtas bausmes įskaitytini laikai, kuriuos jie iÅ¡buvo laikiname sulaikyme ir suėmime. Ä® kaltinamiesiems paskirtas bausmes įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tus laikus, konstatuotina, jog jie yra įvykdę jiems paskirtas bausmes.

Paskelbus nuosprendį kaltinamiesiems taikoma kardomoji priemonė – suėmimas naikintina ir jie paleisti iÅ¡ suėmimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma grÄ Å¾inti 29821,98 Eur, kurie, iÅ¡keitus virtualiÄ valiutÄ , buvo iÅ¡mokėti kaltinamiesiems. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl V. V. ir A. P. nusikalstamų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 29821,98 Eur žalÄ , nes bendrovė kaltinamiesiems bendrai sumokėjo minėtÄ pinigų sumÄ už virtualiÄ valiutÄ , kuria Å¡ie neturėjo jokio teisinio pagrindo disponuoti.

Virtuali valiuta yra užblokuota ir turės bÅ«ti grÄ Å¾inta jos savininkui. Abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisÄ grįžo, nes ketino grÄ Å¾inti jiems iÅ¡mokėtus grynuosius pinigus. V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dalis jo asmens kratos metu paimtų pinigų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, teismo įsitikinimu, kratos metu pas V. V. rasti neteisėtu bÅ«du įgyti grynieji pinigai, kurie iÅ¡ tikrųjų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi bÅ«ti grÄ Å¾inti Å¡iai bendrovei.

Nusprendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inti kaltinamiesiems sumokėtas pinigines lėšas, bendrovės civilinis ieÅ¡kinys yra atmestinas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 29822,10 Eur, paimtus V. V. asmens kratos metu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas ir 29821,98 Eur grÄ Å¾intini UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 0,12 Eur grÄ Å¾intini V. V.. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 11128 Rusijos Federacijos rublių, paimtų A.

P. asmens kratos metu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas ir 11128 Rusijos Federacijos rublių grÄ Å¾inti A. P.. Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriuose nurodoma, kad V. V. ir A. P. baudžiamojo proceso metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl iÅ¡ jų valstybės naudai priteistinos atitinkamai 690 Eur ir 653,40 Eur sumos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, taip pat nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktai). Įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, taip pat atsižvelgęs į tai, jog kaltinamieji yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvena Rusijos Federacijoje, nemoka proceso kalbos, viso proceso metu jiems buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, teismas konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 490 MGL (24500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į V. V. paskirtÄ bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. spalio 11 d. (laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«ta diena lygi dviejų MGL dydžio baudai) ir laikyti, jog V.

V. yra įvykdęs jam paskirtÄ bausmę. V. V. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , paskelbus šį nuosprendį, panaikinti ir jį paleisti iÅ¡ suėmimo. A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 490 MGL (24500 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. P. paskirtÄ bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. spalio 11 d. (laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«ta diena lygi dviejų MGL dydžio baudai) ir laikyti, jog A.

P. yra įvykdęs jam paskirtÄ bausmę. A. P. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , paskelbus šį nuosprendį, panaikinti ir jį paleisti iÅ¡ suėmimo. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ 29822,10 Eur (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2022 m. vasario 10 d. kvitas A serija AAC Nr. 005788 ir 2022 m. vasario 15 d. kvitas A serija AAC Nr. 005795, t. 3, b. l. 24, 26, 27, 30)), paimtus V. V. asmens kratos metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir 29821,98 Eur grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 0,12 Eur grÄ Å¾inti V.

V.. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ 11128 Rusijos Federacijos rublių (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2022 m. vasario 15 d. kvitas B serija BBB Nr. 005596, t. 4, b. l. 76, 79)), paimtų A. P. asmens kratos metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir 11128 Rusijos Federacijos rublių grÄ Å¾inti A. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žXiaomi M1804E4A Mi Max 3“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti A. P. (2022 m. balandžio 20 d. kvitas B serija BBB Nr. LS006777, t. 2, b. l. 151, 153);

2) mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei (VOG-L29) P30 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortele Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortele „Beeline“ Nr. (duomenys neskelbtini), planÅ¡etinį kompiuterį iPad Pro 9.7 (A1674) su SIM kortele Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti V. V. (2022 m. balandžio 20 d. kvitas B serija BBB Nr. LS006777, t. 2, b. l. 151, 153);

3) SIM kortelę „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „Beeline“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti A. P. (2022 m. balandžio 20 d. kvitas B serija BBB Nr. LS006777, t. 2, b. l. 151, 153). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ V. V. ir A. P. neiÅ¡ieÅ¡koti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam iÅ¡siuntimo dienos. Teisėjas Ugnius Trumpulis