a6ec4875-4d43-41bb-99f0-a3cb3fbd7105 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2S-1104-513/2018                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00026-2018-0                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.14.8.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d.Klaipėda             Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių N. S., A.

B., D. R., J. A., J. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių ieÅ¡kovų N. S., A. B., D. R., J. A., J. P. ieÅ¡kinį atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Registrų centrui dėl statinių pripažinimo nekilnojamuoju daiktu ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos pripažinti, kad joms priklausantys statiniai, inventorinėje byloje pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, yra nekilnojamojo turto objektai, įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ nurodytus objektus įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektus, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyrių pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su ieÅ¡kovėmis dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kretingoje, terminÄ Ä¯ 99 metų laikotarpį.IeÅ¡kovės nurodė, jog nuo 1996 metų iki 1999 metų nuomojosi žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Kretingoje, 1999 metų Kretingos rajono mero potvarkiais joms ir kitiems asmenims žemės sklype leista statyti laikinus prekybos paviljonus.

Kretingos rajono savivaldybės valdybos 2002-06-20 sprendimu Nr. 2001 patvirtintos vidiniame kieme esančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) schemos laikiniems statiniams statyti ir nustatyti žemės sklypų duomenys. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-03 įsakymu Nr. A1-61 „Dėl žemės sklypų prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) Kretingos mieste, detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, kuriuo ieškovės įpareigotos iki 2014-05-01 iš teritorijos iškeldinti laikinus statinius.

Ä®siteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-06 sprendimu jų ieÅ¡kinys dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos reikalavimo nugriauti arba iÅ¡kelti laikinus statinius – kioskus panaikinimo atmestas, o Kretingos rajono savivaldybės administracijos prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl laikinų statinių nugriovimo patenkintas. IeÅ¡kovių teigimu, tik nustačius, ar statiniai yra laikini, ar nekilnojamieji daiktai, galima iÅ¡spręsti pastatų nugriovimo klausimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi ieÅ¡kinio dalį dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais ir įpareigojimo juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atsisakė priimti, dėl kitos dalies – dėl reikalavimų pakeisti žemės nuomos sutartis, nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti žemės nuomos sutartis.

Teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais, yra nenagrinėtinas teisme, nes nėra CPK 445 straipsnyje nurodytų sÄ lygų priimti tokį ieÅ¡kovių reikalavimÄ , todėl atsisakė jį priimti. Dėl reikalavimo įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ Ä¯registruoti statinius Nekilnojamojo turto registre teismas konstatavo, jog nesilaikyta iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl šį reikalavimÄ atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, panaikinti. IeÅ¡kovės argumentuoja, jog praÅ¡o ne nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , o iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl teisės į nuosavybę. Teigia, jog teismas neįvertino, kad be Kretingos rajono savivaldybės sutikimo nėra galimybės įregistruoti ginčo statinius kaip nekilnojamojo turto objektus.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nesilaikyta iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepareikalavo pateikti įrodymų.Taip pat argumentuoja, jog atskirai nagrinėjant jų reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais ir ieÅ¡kinio dalį dėl žemės nuomos sutarčių termino pakeitimo, bÅ«tų pažeisti ekonomiÅ¡kumo, proceso koncentracijos principai (CPK 7 straipsnis), tai nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir Europos žmogaus teisių teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesÄ ir neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.                          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio dalį dėl statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais ir įpareigojimo juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, jog reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – statinių pripažinimo nekilnojamaisiais daiktais, yra nenagrinėtinas teisme, nes nėra CPK 445 straipsnyje nurodytų sÄ lygų priimti tokį ieÅ¡kovių reikalavimÄ , o dėl reikalavimo įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre konstatavo, jog nesilaikyta Å¡iai ginčų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.IeÅ¡kovėms argumentuojant, jog praÅ¡o ne nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , o iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl teisės į nuosavybę, pažymėtina, jog prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovės, jos kelia ginÄÄ ne dėl jų nuosavybės teisės, dėl kurios ginčo nėra, bet bÅ«tent dėl statinių teisinio statuso, t. y. siekia konstatavimo, kad statiniai – prekybos paviljonai, kioskai – yra ne laikinieji statiniai, o nekilnojamieji daiktai, registruotini Nekilnojamojo turto registre, ir kad ieÅ¡kovės turi nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus.

Formuluotė atskirajame skunde nekeičia teisinio vertinimo, juo labiau jog ieškinys būtent ir yra grindžiamas argumentais ir atskirajame skunde ieškovės pripažįsta, kad siekia būtent juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).Ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatomi kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kurie yra arba turi bÅ«ti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytų juridinių faktų, taikomos minėtos taisyklės, iÅ¡dėstytos CPK 444, 445 straipsniuose, t. y. bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms Å¡iuose straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms.IeÅ¡kovių praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas – kad joms priklausantys statiniai yra nekilnojamieji daiktai, registruotini Nekilnojamojo turto registre.

CK 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Asmuo, norintis įregistruoti daiktÄ , teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, vieÅ¡o registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos praÅ¡ymÄ (CK 4.256 straipsnio 1 dalis). PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima vieÅ¡o registro tvarkytojas.

Ä®registravimÄ ar atsisakymÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis).Detalesnė nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarka, registro tvarkytojo funkcijos, dėl registravimo besikreipiančių asmenų teisės ir pareigos nustatytos Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Pagal Å¡io įstatymo 6, 8 straipsnius Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrÄ , įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Būtent teritorinis registratorius sprendžia, ar daiktas kaip nekilnojamojo turto objektas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jis registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o administracinė procedÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė Å¡ios procedÅ«ros dalis, todėl juridinis faktas dėl daikto pripažinimo registruotinu Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybÄ asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo, o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka registratoriaus sprendimÄ skųsdamas administraciniam teismui. Kai institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimÄ bÅ«tent dėl tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarkÄ bei sÄ lygas, tai tie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai teisme gali bÅ«ti nustatomi ne kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieÅ¡kinio arba kito procesinio dokumento pagrindÄ ) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimÄ .

PrieÅ¡ingas atvejis, kai ne ginčijamas institucijos priimtas sprendimas, o teismine tvarka bandoma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o pareiÅ¡kimÄ priėmęs – bylÄ nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dalį dėl VÄ® Registrų centro įpareigojimo atlikti veiksmus turėjo ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o kitu pagrindu – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir kitais motyvais, tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                   Irma Čuchraj                                                                                            Â