Legislator Case Law & Legislation
a6ebd8da-ac12-44fc-ade5-67fdc6029352 AI generated

a6ebd8da-ac12-44fc-ade5-67fdc6029352 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a6ebd8da-ac12-44fc-ade5-67fdc6029352
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byloje sprendžiama, ar ekspertas turi teisę paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ekspertizę atlikusiai vieÅ¡ajai įstaigai (toliau –VšĮ) Ekonominių teismo ekspertizių centrui už ekspertizės atlikimÄ iÅ¡mokėti ne praÅ¡omÄ 14 907,20 Eur sumÄ , o 11 616 Eur (su PVM) sumÄ (t. y. sumÄ , nurodytÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje skirti byloje ekspertizę). Pirmosios instancijos teismas eksperto atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ekspertas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, o apeliacijos teisę turi tik dalyvaujantys byloje asmenys.

Legislator headnote

AI generated

a6ebd8da-ac12-44fc-ade5-67fdc6029352 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ekspertas, procese atliekantis pagalbinį vaidmenį, tuo pačiu turi ir specifines teises bei pareigas. Viena iÅ¡ tokių teisių yra numatyta CPK 91 straipsnyje, kuris reglamentuoja ekspertinėms įstaigoms priklausančių sumų iÅ¡mokėjimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sumos, priklausančios ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡mokamos atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktÄ . Vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), iÅ¡mokamos iÅ¡ teismo sÄ skaitos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?(S) LIETUVOS APELIACINIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJOS RASOS GUDŽIŪNIENĖS  ATSKIROJI NUOMONĖ DĖL LIETUVOS APELIACINIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2022 M. KOVO 3 D. NUTARTIES CIVILINĖJE BYLOJE NR. e2-84-516/2022  2022 m. kovo 3 d.  Vilnius  1. Ä®gyvendindama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 63 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnyje įtvirtintÄ teisę, teikiu Å¡iÄ atskirÄ jÄ nuomonę.

2. Byloje sprendžiama, ar ekspertas turi teisę paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ekspertizę atlikusiai vieÅ¡ajai įstaigai (toliau –VšĮ) Ekonominių teismo ekspertizių centrui už ekspertizės atlikimÄ iÅ¡mokėti ne praÅ¡omÄ 14 907,20 Eur sumÄ , o 11 616 Eur (su PVM) sumÄ (t. y. sumÄ , nurodytÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje skirti byloje ekspertizę). Pirmosios instancijos teismas eksperto atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ekspertas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, o apeliacijos teisę turi tik dalyvaujantys byloje asmenys.

3. CPK 305 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinį skundÄ turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

4. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi; minėto straipsnio 2 dalis iÅ¡vardinta kas yra dalyvaujančiais byloje asmenimis. Ekspertas minėtoje teisės normoje kaip dalyvaujantis byloje asmuo nėra nurodytas, jo statusas procese apibrėžtas CPK 61 straipsnyje – jis yra laikomas kitu proceso dalyviu – įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujančiu asmeniu, tačiau jis nėra teisiÅ¡kai (t. y. nei materialiuoju, nei procesiniu atžvilgiu) suinteresuotas bylos baigtimi. Atitinkami, vertinant formaliai, jis negalėtų bÅ«ti apeliacijos subjektu, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

5. Tačiau toks formalus byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas, mano nuomone, prieÅ¡tarauja teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo principui, teisingumo bei protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7, 8 dalys, 5 straipsnio 1 dalis).

6. Ekspertas, procese atliekantis pagalbinį vaidmenį, tuo pačiu turi ir specifines teises bei pareigas. Viena iÅ¡ tokių teisių yra numatyta CPK 91 straipsnyje, kuris reglamentuoja ekspertinėms įstaigoms priklausančių sumų iÅ¡mokėjimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sumos, priklausančios ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡mokamos atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktÄ . Vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), iÅ¡mokamos iÅ¡ teismo sÄ skaitos.

Å ios sumos pirmiausia padengiamos iÅ¡ Å¡alių sumokėto avanso. Sumos, iÅ¡mokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Ekspertizės paskyrimas sukuria tarp eksperto (ekspertinės įstaigos) ir teismo teisinius santykius, susijusius su eksperto (ekspertinės įstaigos) pareiga pateikti teismui ekspertizę ir prieÅ¡prieÅ¡ine teismo pareiga apmokėti už atliktÄ ekspertizę iÅ¡ Å¡alių į teismo sÄ skaitÄ iÅ¡ anksto įmokėto avanso ar valstybės lėšų, jeigu avansas nebuvo įmokėtas ar jo nepakanka.

7. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, prie kurių priskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei iÅ¡laidos, susijusius su vietos apžiÅ«ra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 100 straipsnio 1 dalį dėl nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, taigi, taip pat ir dėl ekspertams iÅ¡mokėtų sumų, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas, todėl byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su už atliktÄ ekspertizę iÅ¡mokėta suma, turi galimybę pasinaudoti apskundimo teise, tuo tarpu ekspertui, kurio interesus tiesiogiai liečia nutartis iÅ¡mokėti mažesnę sumÄ už ekspertizės atlikimÄ , galimybė skųsti tokiÄ nutartį nesuteikiama, nes jo procesinis statusas byloje yra ne dalyvaujantis byloje asmuo, o kitas proceso dalyvis.

8. Byloje susiklosčius situacijai, kai pirmosios instancijos teismas, 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi spręsdamas iÅ¡skirtinai procesinio pobÅ«džio – apmokėjimo už atliktÄ ekspertizę – klausimÄ , iÅ¡sprendė eksperto materialiųjų teisių klausimÄ (nutarė iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo sÄ skaitos VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centrui iÅ¡mokėti 11 616 Eur (su PVM) už ekspertizės atlikimÄ , kartu nurodydamas, kad nėra pagrindo sumokėti ekspertui jo praÅ¡omÄ didesnę 14 907,20 Eur sumÄ už ekspertizės atlikimÄ ), tokios teismo nutarties peržiÅ«ros instancine tvarka eliminavimas formaliuoju aspektu, grindžiant tai vien asmens statusu byloje, paneigia konstitucinį teisės į teisminę gynybÄ principÄ , kadangi jokio kito alternatyvaus aptariamo klausimo sprendimo bÅ«do nenurodė nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija savo nutartyje, priimtoje Å¡ioje byloje, nors apeliantas kaip alternatyvų praÅ¡ymÄ atskirajame skunde suformulavo praÅ¡ymÄ , atmetus jo atskirÄ jį skundÄ , pasisakyti dėl priemonių, kuriomis teismo ekspertas galėtų ginti savo pažeistas teises dėl apmokėjimo už atliktÄ ekspertizę.

9. Teisėjų kolegijos nutartyje (nutarties 20 punktas), atkreipiamas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2014 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-30/2014, kur pasisakyta, kad įvertinant tai, jog ekspertizės iÅ¡laidų apmokėjimo klausimas yra sudėtinė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dalis ir Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas turi bÅ«ti patikrintas teismo ex officio (savo iniciatyva), apeliacinės instancijos teismui peržiÅ«rint civilinę bylÄ apeliacine tvarka.

Tačiau tokia pozicija prieÅ¡tarauja teisėjų kolegijos nutarties 16 punkte pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies reglamentavimÄ iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, yra faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtos iÅ¡laidos ekspertams ar kitos faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos. Teismo neiÅ¡mokėtos sumos už ekspertizės atlikimÄ nėra faktiÅ¡kai patirtos, taigi jos negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad tokių iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ nei pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ , nei nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, spręsti ex officio nėra teisinio pagrindo, t. y. teisėjų kolegijos nurodytu bÅ«du susiklosčiusi situacija negali bÅ«ti iÅ¡spręsta.

10. Todėl manau, kad ad hoc (esant konkrečiai situacijai, Å¡iuo atveju), ekspertui turi bÅ«ti sudaryta galimybė pasinaudoti instancine teismo nutarties, kuria tiesiogiai iÅ¡spręstas jo materialiųjų teisių klausimas, peržiÅ«ros galimybe, juo labiau, kad tokiÄ galimybę ekspertas ar kiti proceso dalyviai ir net procese apskritai nedalyvaujantys asmenys turi kitais atvejais, kai sprendžiami su jų materialiomis teisėmis susiję klausimai (pvz., gali praÅ¡yti panaikinti ar sumažinti paskirtÄ baudÄ ekspertui nevykdant pareigos ir be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį, už atsisakymÄ duoti iÅ¡vadÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, paskyrus baudÄ liudytojui už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį be svarbių priežasčių, už raÅ¡ytinių įrodymų nepateikimÄ , už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymÄ (CPK 107 straipsnio 1 dalis).

Teismui nutartimi atmetus tokį jo praÅ¡ymÄ , ekspertas ar kitas asmuo atitinkamai dėl tokios nutarties gali paduoti atskirÄ jį skundÄ (CPK 107 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina tai, kad maksimali ekspertui galima skirti bauda yra 300 Eur (CPK 248 straipsnis, 215 straipsnio 1 dalis) ir tokiu atveju jo apeliacijos teisė yra numatyta, nepaisant jo statuso byloje. Tuo tarpu Å¡iuo atveju nutartimi, kurios apskundimo galimybė eliminuojama, iÅ¡spręstas žymiai didesnės apimties materialiųjų teisių klausimas.

11. Taigi, nors ekspertas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, jo suinteresuotumas teismo procesiniu sprendimu dėl eksperto darbo apmokėjimo yra akivaizdus, todėl bÅ«tent Å¡iuo aspektu vien dėl savo procesinės padėties jis neturėtų bÅ«ti blogesnėje situacijoje, lyginant su dalyvaujančiais byloje asmenimis. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto tikslÄ , vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebÅ«tų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesÄ , taip siekiant užtikrinti civilinio proceso tikslų bei pagrindinių civilinio proceso principų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis) bei neribojant teisės į apeliacijÄ .

12. Dėl to nesutinku su teisėjų kolegijos daugumos nuomone, kad ekspertas tokiu atveju neturi teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teisėja Rasa Gudžiūnienė