a6e6edf2-cdeb-4dd5-91a1-92d333d1fb8f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1005-644/2014Proceso Nr. 3-62-3-02129-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.(S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovo Alytaus pataisos namų atstovui S.Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

Ž.Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ - už kiekvienÄ parÄ , kalinant netinkamomis sÄ lygomis, priteisiant po 115 Lt (Å¡imtÄ penkiolika litų).PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4,5,11) nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. spalio 8 d. su pertraukomis buvo kalinamas Alytaus pataisos namų I ir II lokaliniuose sektoriuose, kur buvo laikomas nepriimtinomis žmogui sÄ lygomis. Å ių lokalinių sektorių patalpos neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų, tualetų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvienÄ dienÄ nebuvo plaunamos karÅ¡tu vandeniu, nes nebuvo karÅ¡to vandens, todėl iÅ¡ tualetų sklido iÅ¡matų kvapas.

VirÅ¡ praustuvių nebuvo veidrodžių, dėl to buvo sudėtinga nusiskusti, dažnai susižalodavo. Alytaus pataisos namų I ir II lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose prie gultų neįrengtas dirbtinis naktinis apÅ¡vietimas, grindys medinės, iÅ¡laužytos, todėl jų iÅ¡valyti nebuvo įmanoma, nes per tarpus nuolat kilo neÅ¡varumai, taip buvo sudaromos sÄ lygos veistis bakterijoms, atsirasdavo tarakonai. Minėtų lokalinių sektorių sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu, nes Å¡altuoju metų laiku patalpos Å¡altos, tvyrojo drėgmė.

Langai minėtuose lokaliniuose sektoriuose mediniai, seni ir nesandarÅ«s, ventiliacijos nebuvo jokios, todėl taip buvo sudaromos sÄ lygos plisti gripui. Nebuvo inventoriaus (stalų), bÅ«riuose neįrengti poilsio kambariai, kur bÅ«tų galima raÅ¡yti laiÅ¡kus. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį, moralinį pažeminimÄ .Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ (b.l. 17-19) bei Å¡ios institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ž.Å . Alytaus pataisos namuose su pertraukomis kalėjo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. vasario 25 d. PaaiÅ¡kino, jog nuteistuosius į lokalinius sektorius, bÅ«rius, miegamÄ sias vietas skirsto Nuteistųjų skirstymo komisija ir tai daro neatsižvelgdama į jų pageidavimus, o į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, kitas asmenines savybes ir pan. Bendrabutis Nr. 2, kurio I ir II lokaliniuose sektoriuose gyveno pareiÅ¡kėjas nėra puikios bÅ«klės, tačiau jo rekonstrukcijai parengtas techninis projektas, laukiama finansavimo pastato rekonstrukcijai.

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia negaliojančia Lietuvos higienos norma HN 76:1999. Pagal Å¡iuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ Â per savaitę. Å altas vanduo prausyklose yra visada, norėdami pasiÅ¡ildyti vandenį, nuteistieji turi teisę naudotis elektrinėmis viryklėmis, kurių yra po keletÄ kiekviename bÅ«ryje.

Taip pat nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gali pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami kas savaitę. Uždarosios zonos, kurioje paskirtÄ nuobaudÄ atliko pareiÅ¡kėjas, kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, veidrodis, praustuvė, sanitarinis mazgas turi atskirÄ nuo gyvenamojo ploto oro Å¡alinimo sistemÄ . Gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimÄ , santykinę oro drėgmę, oro temperatÅ«rÄ tikrina Visuomenės sveikatos centro darbuotojai, patikrinimų metu didesnių pažeidimų nenustatyta.

Alytaus pataisos namų nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, taip pat įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje, dvasiÅ¡kai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Be to, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Alytaus pataisos namai nesilaikė elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė kitam asmeniui žalos, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kalinimo sÄ lygų neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kalinimo sÄ lygų siejami su higienos reikalavimų neatitinkančių Alytaus pataisos namų (Toliau tekste – Alytaus PN) I ir II lokalinių sektorių gyvenamųjų bei bendro naudojimo patalpų įrengimu (t.y. neesant dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo, ventiliacijos, esant drėgmei ir pelėsiui, sulūžusioms, neÅ¡varioms grindims, dėl neplaunamų karÅ¡tu vandeniu tualetų grindų, santechninių įrenginių ir praustuvių, sklindančio blogo kvapo, neesant veidrodžių virÅ¡ praustuvių, neesant inventoriaus tinkamo laiÅ¡kui paraÅ¡yti ir pan.).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl kalėjimo antisanitarinėmis, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis jis patyrė dvasinį (moralinį) pažeminimÄ â€“ neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 115 Lt už kiekvienÄ netinkamo kalinimo dienÄ bei praÅ¡o priteisti jÄ iÅ¡ atsakovo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, kurį skunde apibrėžia pareiÅ¡kėjas (nuo 2011-11-08 iki 2013-10-08) pareiÅ¡kėjas Ž.Å . Alytaus PN I – ojo lokalinio sektoriaus 1 – ame bÅ«ryje kalėjo laikotarpiais: nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d.; nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 31 d.; nuo 2012 m. vasario 14 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. (b.l. 61).

Alytaus PN II – ojo lokalinio sektoriaus 16 - ame bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. birželio 7 d. ir 19 – ame bÅ«ryje - laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. spalio 7 d. (b.l. 61).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 76:2010 27 punkte nurodyta, jog sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.Minėtame Higienos normos HN 76:2010 punkte nėra nurodyta, jog tualetuose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todėl, neužtikrinant karÅ¡to vandens tiekimo į pataisos įstaigos tualetus, Higienos normos reikalavimai nebuvo pažeisti.Pagal Higienos normos HN 76:2010 54 punktÄ , visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.).

Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ (Higienos normos HN 76:2010 57 p.). Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Å io teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Taigi, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl iÅ¡ tualetų sklindančio blogo kvapo, pelėsio ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų negali bÅ«ti vertinami kitaip nei susiję su tuo metu, tose gyvenamosiose patalpose gyvenusių asmenų noru ir suinteresuotumu pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, ginčui aktualiais laikotarpiais, kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl veidrodžių virÅ¡ praustuvių nebuvimo, jis negalėjo Å¡variai nusiskusti, dažnai susižalodavo veidÄ , tačiau pagal Higienos normos HN 76:2010 21 punkto nuostatas, veidrodis privalomai turi bÅ«ti pakabintas pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose įrengtame sanitariniame mazge.

Kadangi pareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ dėl veidrodžio nebuvimo Alytaus PN I ir II lokaliniuose sektoriuose, kurie yra bendrabutyje Nr. 2 (b.l. 60), o bendrabučio tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose Higienos normos HN 76:2010 21 punkte privalomo reikalavimo dėl veidrodžio buvimo nėra numatyta, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl negalėjimo tinkamai nusiskusti, dažno susižalojimo dėl veidrodžio virÅ¡ praustuvės nebuvimo atmestini, kaip nepagrįsti.Higienos normos HN 76:2010 24 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos pro langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Savo skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, jog Alytaus pataisos namų I ir II lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose, kuriose jis gyveno ginčo laikotarpiais yra langai. Ä® bylÄ duomenų, patvirtinančių, kad minėti langai neatsidaro, todėl patalpų vėdinimas pro juos yra neįmanomas, nėra pateikta, todėl akivaizdu, kad ginčo gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos pro langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.Reikalavimai gyvenamosiose patalpose įrengtai dirbtinei naktinei apÅ¡vietai nurodyti Higienos normos HN 76:2010 23 punkte, pagal kurį, gyvenamųjų patalpų dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Alytaus PN I ir II lokalinio sektoriaus 1, 16 ir 19 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose buvo įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta, kad Å¡i apÅ¡vieta atitiko Higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dirbtinės naktinės apÅ¡vietos nebuvimo lieka nepaneigti.PareiÅ¡kėjas skundo argumentuose nurodė, jog ginčo laikotarpiais kalint I ir II lokaliniuose sektoriuose Å¡altuoju sezono metu gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, tvyrojo drėgmė, grindys medinės, iÅ¡laužytos, jas sunku buvo iÅ¡plauti, todėl atsirasdavo tarakonų.

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28 oC, Å¡altuoju – 18-22 oC, oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų periodu – 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju – 0,05-0,15 m/s, santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35-65 %, Å¡altuoju periodu – 35-60 %. Atsakovo atstovas įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Alytaus PN I ir II lokalinių sektorių 1, 16 ir 19 bÅ«rių gyvenamųjų patalpų, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, dezinfekcijos atlikimÄ ir pan., ginčui aktualiais laikotarpiais, į bylÄ nepateikė, todėl laikytina, kad ginčo laikotarpiais pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN I ir II lokalinių sektorių 1, 16 ir 19 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, dėl grindų bÅ«klės atsirasdavo buitinių kenkėjų, tuo pažeisti Higienos normos 26, 28, 60, 62 punktų reikalavimai.Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes.

Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Alytaus PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl Higienos normoje HN 76:2010 nustatytų reikalavimų pažeidimų, pareiškėjo kalėjimo ginčo patalpose nurodytais laikotarpiais, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos 23 punkto (gyvenamosios patalpos naktinis dirbtinis apšvietimas), 26 punkto (gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis), 28 punkto (gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos), 60 punkto (laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų), 62 p. (laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas daromas pagal poreikį) reikalavimai nebuvo pažeisti, nepateikė.

Taip pat atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiais kalėjo pareiÅ¡kėjas, inventorių, nuteistųjų poilsio kambarius. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog valstybės valdžios institucijos Alytaus PN pareigÅ«nai ginčo laikotarpiais laikė pareiÅ¡kėjÄ Å½.Å .

I ir II lokaliniuose sektoriuose, neatitinkančiuose visų jiems keliamų higienos reikalavimų, todėl vertintina, jog byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos Nr. 851 matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiais į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl slogos, kosulio, rankų plaÅ¡takų niežulio – alerginės reakcijos į Å¡altį, sÄ narių, kairės čiurnos skausmų ir pan. (b.l. 77-148 ), tačiau teismo nuomone, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti netinkamų laikymo sÄ lygų Alytaus PN.

Atsižvelgus į tai, kad duomenys apie Ž.Å . sveikatos bÅ«klę yra niekuo neiÅ¡siskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant netinkamų laikymo sÄ lygų, neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis, sprendžiant apie netinkamo naktinio dirbtinio apÅ¡vietimo, gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ros, santykinės drėgmės, netvarkingų grindų ir pan., poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms jo savybėms.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo kalinimas Alytaus PN netinkamomis sÄ lygomis (Higienos normos HN 76:2010 minėtų reikalavimų neatitikimas), jam sukėlė papildomų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurių galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta, jei jis bÅ«tų buvęs kalinamas visus Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkančiose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Atsakovo atstovas byloje pripažįsta, jog Alytaus PN bendrabučio Nr. 2, kurio I ir II lokaliniuose sektoriuose gyveno Ž.Å . bÅ«klė nėra gera, statinio rekonstrukcijai paruoÅ¡tas statinio techninis projektas, laukiama finansavimo skyrimo.

Tuo pačiu atsakovas nurodė, kad nuteistiesiems suteikiama pakankama judėjimo laisvė, nes minėtos gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, taip pat įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla, nuteistiesiems suteikiama galimybė kartÄ Ä¯ savaitę nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u, iÅ¡siskalbti drabužius ir pan. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovas sÄ moningai nesiekė tyčia sudaryti blogesnes laikymo sÄ lygas ir taikė kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų paÅ¡lijo jo sveikata, todėl teismo nuomone, byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas pasiekusiu minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiu pagrindÄ pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, t.y. bendras kalinimo sÄ lygas, pažeidimo trukmę, pobÅ«dį, neesant duomenų apie teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimus bei įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, įvertinęs tai, kad dalis Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų sÄ lygoti pačių nuteistųjų elgesio, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių pripažintina, kad laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d.; nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 31 d.; nuo 2012 m. vasario 14 d. iki 2012 m. balandžio 4 d.; nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. birželio 7 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. spalio 7 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiais nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d.; nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 31 d.; nuo 2012 m. vasario 14 d. iki 2012 m. balandžio 4 d.; nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. birželio 7 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. spalio 7 d. buvo pažeista Ž.Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo Ž.Å . reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Audrius Grauželis