2020-08-12 Nr. AB-14923-3-61-3-01407-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2092-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01407-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K ir jam nebuvo užtikrintas privatumas skambinant artimiesiems. Taksofonai yra įrengti pakankamai mažoje patalpoje (3–4 kv. m), jie yra labai arti vienas kito. Šalia visada sėdi budintis pareigūnas, kuris nuolat stebi, koks telefono numeris yra renkamas, be to, klausosi viso pokalbio. Pokalbį telefonu girdi ir šalia laukiantys kiti nuteistieji. Pareiškėjas dėl to, kad jo klausomasi, jausdavosi blogai, negalėjo būti atviras su artimaisiais. Jis ne kartą rašė skundus ir prašymus, tačiau į jo skundus nebuvo atsakyta. Tokiu būdu Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui privatumo skambinant ir pažeidė jo teises.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjas po Lukiškių TI-K reorganizavimo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų teisę paskambinti telefonu ir skambinimo tvarką, nurodė, kad pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį, besinaudojantį teise paskambinti, ir nustatę pažeidimą jo pokalbį nutraukti. BVK nuostatos nenustato, kad nuteistųjų bendravimas su artimaisiais turi būti konfidencialus. Toks nuteistojo stebėjimas nevertintinas kaip jo teisių pažeidimas, o teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu, yra pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami kaip teisių pažeidimas. Pareigūnai, vykdantys nuteistųjų, besinaudojančių skambinimo ir kalbėjimo telefonu teise, priežiūrą, įgyvendina jiems įtvirtintą pareigą užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

5. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. V. skundą.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Vilniaus PN nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., kai jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai naudotis telefonu.

8. Teismas, akcentuodamas CK nustatytas valstybės atsakomybės sąlygas, nurodė, kad BVK 102 straipsnio 1–3 dalyse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 124 punktu įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustato tam tikrus skambinimo teisės apribojimus, susijusius su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyto maksimalią telefoninių pokalbių trukmę ir skaičių, galimybę kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kad jo pokalbius telefonu gali girdėti ne tik Vilniaus PN pareigūnai, tačiau ir šalia esantys kiti nuteistieji, ir atsakovo atstovo paaiškinimus, jog telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta atitvarų, visiškai užtikrinančių garso izoliaciją, todėl nuteistieji, esantys šalia taksofono, gali nevaržomai girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį, reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu. Priešingai, teise naudotis telefonu pareiškėjas aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius.

10. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad jo pokalbius girdėdavo kiti asmenys (tiek pareigūnai, tiek kiti nuteistieji) ir dėl to jis patyrė išgyvenimus, vertino kaip hipotetinius. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų (duomenų), kad pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų neturtinių padarinių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio, siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teisinis reglamentavimas įpareigoja Vilniaus PN administraciją laikytis eilės tvarkos suteikiant galimybę skambinti telefonu, taip pat nustato pareigą stebėti nuteistuosius, besinaudojančius teise paskambinti, o nustačius pažeidimą, jų pokalbį nutraukti.

III. 11. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu skundžia tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo skundą dėl Vilniaus PN padarytų pažeidimų, nors skunde buvo keliamas ginčas dėl Lukiškių TI-K padaryto pažeidimo nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. neužtikrinant pokalbių telefonų su artimaisiais privatumo. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ginant išimtinai tik atsakovo interesus, nepaisant Lukiškių TI-K laikomų asmenų teisių pažeidimų.

13. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teisę į asmeninio gyvenimo privatumą ir šeimos gyvenimo gerbimą gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, bausmę atliekančių asmenų gyvenimo sąlygos neturi pažeisti jų orumo.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ilgalaikių ir nepataisomų padarinių atsiradimą. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina skunde nurodytų argumentų dėl pokalbio telefonu su artimaisiais privatumo neužtikrinimo pagrįstumą.

15. Pareiškėjo teigimu, pokalbių telefonu su artimaisiais privatumo neužtikrinimas yra tęstinis pažeidimas, kuris tęsėsi ilgą laiką, kiekvieną dieną, žemino pareiškėjo orumą ir dėl to pareiškėjas kankinosi ir pergyveno. Šis pažeidimas sukėlė pareiškėjui didelio masto neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies kontekste ir žala turi būti atlyginta priteisiant skunde nurodytą sumą.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir (Kauno TI-K) telefonai yra įrengti kiekviename aukšte kabinose, todėl nepagrįstas atsakovo atstovo teiginys, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, jog laisvės atėmimo įstaigose telefonų aparatai būtų izoliuojami.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo S. V. skundo reikalavimas priteisti 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų / neveikimo nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė, nes nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų, reikalingos tam, kad iš valstybės būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo skundą dėl Vilniaus PN padarytų pažeidimų, nors skunde buvo keliamas ginčas dėl Lukiškių TI-K padaryto pažeidimo, nurodo argumentus bei teisinį reglamentavimą, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad Lukiškių TI-K nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo pažeista jo teisė į pokalbių telefonų privatumą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šis tęstinis pažeidimas jam sukėlė didelio masto neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, priteisiant 6 500 Eur.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ Lukiškių TI-K nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuotas jį prijungiant prie Vilniaus PN, kurie po reorganizavimo tęsia veiklą perimdami visas reorganizuojamo Lukiškių TI-K teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje pagrįstai Lietuvos valstybės atstovu nurodė Vilniaus PN, kurie ir pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, bei skundžiamame sprendime Lietuvos valstybės atstovu įvardydamas Vilniaus PN, nepadarė jokio pažeidimo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam būnant Lukiškių TI-K nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo pažeista jo teisė į pokalbių telefonu privatumą. Pareiškėjo teigimu, jo pokalbiai telefonu buvo kontroliuojami pareigūnų.

25. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Tokią priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1 p.). Laisvės atėmimo vietų pareigūnai turi imtis tokių priemonių, kad būtų užtikrinta tiesioginė ir nuolatinė suimtųjų bei nuteistųjų priežiūra.

26. Suimtųjų bei nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarką reglamentavo Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad skambinimo tvarką kontroliuoja Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos, įskaitos bei Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai ir darbuotojai. Šio aprašo 32 ir 33 punktai numato, jog pareigūnas, organizuojantis suimtųjų ir nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, turi teisę pats surinkti abonento numerį, kuriam pageidauja skambinti suimtasis ar nuteistasis, o taip pat, esant skambinimo ir kalbėjimo telefonu suteikimo ir organizavimo tvarkos pažeidimams, pareigūnas turi teisę suimtojo ar nuteistojo skambinimą ir kalbėjimą telefonu nutraukti arba neleisti jam įvykti.

27. Taigi, laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Sutiktina, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

28. Pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo nuo kitų asmenų, esant netinkamam atitvėrimui, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra numatytas telefoninių pokalbių patalpų įrengimas. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra pagrįstos teisės aktais ir byloje surinktų įrodymų tinkamu įvertinimu.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė