Legislator Case Law & Legislation
a6e134a0-eea6-4378-8525-aedfc8b9569e AI generated

a6e134a0-eea6-4378-8525-aedfc8b9569e · Kauno apygardos teismas

Case Number a6e134a0-eea6-4378-8525-aedfc8b9569e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., S. P., N. T. dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė BUAB „Solorano“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi ieÅ¡kinį prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų T. B., S. P., N. T. 367.737,00 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 69-74;

Legislator headnote

AI generated

a6e134a0-eea6-4378-8525-aedfc8b9569e · Kauno apygardos teismas: Byloje esantys įrodymai ir atsakovės paaiÅ¡kinimai 2014-08-28 teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės S. P. veiksmuose buvo tariamo sandorio požymių, kai ji skubėjo bet kam parduoti įmonės akcijas, be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-385-270/2014 dėl suklastotos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsakovės atžvilgiu priimtas nepalankus nuosprendis, taip pat atsakovė paskyrė naujÄ direktorių pačioje įmonės veiklos pabaigoje, teismo vertinimu sÄ moningai pasirinkdama bÅ«tent atsakovÄ T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-661-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05845-2013-8                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.4.; 44.2.; 44.5.2.; 121.14.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros Baubienės, Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-175-920/2014 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Solorano“ ieÅ¡kinį atsakovams T.

B., S. P., N. T. dėl žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė BUAB „Solorano“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi ieÅ¡kinį prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų T. B., S. P., N. T. 367.737,00 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 69-74;

T.2, b.l. 11-15). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB „Solorano“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Bankroto byloje patvirtinti BUAB „Solorano“ kreditoriai reikalavimai bendrai 597.411,94 Lt sumai. BUAB „Solorano“ direktorius T. B., direktoriaus pareigas ėjęs laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05, t.y. nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos neįvykdė pareigos administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus. Laikotarpiu nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25 įmonės vadove buvo atsakovė N. T., o laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 – atsakovė S. P..

Bendrovės turtas prarastas atsakovų bendrai padarytais veiksmais (neveikimu). Pasikeitus bendrovės vadovams, atsakovai nepatikrino turto, jo neįvertino ir neapskaitė, todėl bendrovė neteko turto, patyrė turtinę žalÄ ir neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2013-09-20 nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ N. T., T. B. atžvilgiu ir perduoti juos pagal laidavimÄ patvirtina, kad N. T. ir T. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl jiems pareikÅ¡to įtarimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė S. P. yra pagrindinė įmonės akcininkė, nuosavybės teise valdanti 95 proc. įmonės akcijų. Ji neorganizavo jos atskaitomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo, o išeidama iš darbo, neperdavė naujai paskirtam direktoriui bendrovės turto, o siekdama išvengti atsakomybės įmonės akcijas fiktyviai pardavė. VSDFV 2013-04-24 pažymos duomenimis, atsakovas T. B. atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2009-03-20. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau remiantis UAB „Solorano“ 2008-06-30 balansu nustatyta, kad 2008-06-30 dienos duomenimis įmonė turėjo turto bendrai 367.737,00 Lt sumai, iš kurio ilgalaikio turto – 172.195,00 Lt, trumpalaikio turto – už 195.542,00 Lt.

Nesant apskaitos ir/arba kitų dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus, ieÅ¡kovės administratorius neturi galimybių iÅ¡ieÅ¡koti įmonės skolas iÅ¡ debitorių, todėl atsakovai privalo atlyginti Å¡io turto vertę. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįvertino kiekvieno iÅ¡ atsakovų veiksmų – atsakovai direktoriaus pareigas ėjo skirtingu metu, todėl jų atsakomybė negali bÅ«ti solidari. Nesutinka turėję pareigÄ Ä¯vykdyti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties imperatyvÄ administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus, kadangi tuo metu UAB „Solorano“ vadovo pareigose jau nedirbo, ieÅ¡kovės dokumentų neturėjo ir jais nedisponavo.

IeÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – kiekvieno iÅ¡ atsakovų kaltės dėl ieÅ¡kovei, neva, padarytos žalos. IeÅ¡kovės reikalaujamas atlygintinos žalos dydis yra visiÅ¡kai nepagristas ir neįrodytas. Be to, atsakovė N. T. nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, padarytos pažeidus pareigÄ perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus administratoriui, vėliausiai iki 2012-01-08. Tuo tarpu ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas 2013-04-08, suėjus naikinamajam ieÅ¡kinio senaties terminui, todėl prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovės S. P. ieÅ¡kovės BUAB Solorano naudai 367.737,00 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (367.737,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-04-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2.500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 136,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (T.2, b.l. 135-149).

Teismas nustatė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie ieÅ¡kovės dokumentai ar turtas, kurie leistų nustatyti konkrečios žalos ar nuostolių įmonei padarymo ar padidėjimo faktus kiekvieno iÅ¡ atsakovo vadovavimo įmonei metu, todėl teismas apsiribojo Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoje apibrėžtos valdymo organo pareigos nevykdymo vertinimu. Teismas sutiko, kad atsakovai neveikė bendrai, todėl jų, kaip buvusių įmonės vadovų, veikimui netaikytina CK 6.279 straipsnio sÄ lyga dėl solidarios atsakomybės. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 įmonės vadove buvo atsakovė N. T., laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 direktore buvo atsakovė S. P., o laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos) – atsakovas T.

B.. Teismas pripažino svarbia bylai aplinkybe, kad atsakovė S. P. 2014-08-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal 2008-11-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartį įmonės akcijas pardavė nepažįstamam vyrui. Teismo nuomone tokie atsakovės paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes baudžiamosios bylos Nr. 10-9-736-13 medžiaga patvirtina, kad S. P. 2008-12-02 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų. T. B. nuo 2008-12-11 iki 2008-12-31 pagal VSDFV pažymos duomenis įmonėje nedirbo dėl ligos.

Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė S. P. bÅ«tų perdavusi atsakovui T. B. įmonės dokumentus ir turtÄ , įmonės antspaudÄ . Teismo vertinimu visi įrodymai nuosekliai ir neprieÅ¡taringai patvirtina aplinkybę, jog pagrindinė ir faktiÅ¡kai vienintelė ieÅ¡kovo įmonės vadovė ir akcininkė įmonės bankroto metu buvo atsakovė S. P., kuri įmonės viduje davė imperatyvius nurodymus ieÅ¡kovės darbuotojams, taip pat atstovavo įmonę iÅ¡oriniuose santykiuose, tik formaliai duodama pasiraÅ¡yti dokumentus formaliems įmonėms vadovams, todėl atsižvelgęs į kasacinio teismo praktikÄ , teismas sprendė, kad bÅ«tent atsakovei S. P., atsižvelgiant į jos faktinės įmonės vadovės statusÄ , teko pareiga vykdyti Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Teismas svarbia bylai aplinkybe pripažino faktÄ , kad 2008-09-25 atsakovei S. P. užėmus įmonės direktorės pareigas, ji, kaip pagrindinė įmonės akcininkė ir tuometinė faktinė įmonės vadovė, turėjo realiÄ galimybę organizuoti tiek inventorizacijÄ , tiek tikrinti buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tiek perimti įmonės dokumentus ir materialines vertybes pagal priėmimo-perdavimo aktus. Tuo tarpu atsakovę S. P. įmonės direktoriaus pareigose pakeitus atsakovui T. B., prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiti jau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai ir atsakovų bei liudytojos parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė S. P. savo aktyviais veiksmais siekė iÅ¡vengti įstatymuose numatytos galimos atsakomybės už netinkamÄ Ä¯monės veiklos organizavimÄ .

Byloje esantys įrodymai ir atsakovės paaiÅ¡kinimai 2014-08-28 teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės S. P. veiksmuose buvo tariamo sandorio požymių, kai ji skubėjo bet kam parduoti įmonės akcijas, be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-385-270/2014 dėl suklastotos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsakovės atžvilgiu priimtas nepalankus nuosprendis, taip pat atsakovė paskyrė naujÄ direktorių pačioje įmonės veiklos pabaigoje, teismo vertinimu sÄ moningai pasirinkdama bÅ«tent atsakovÄ T.

B., kuris dėl jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), trumpo darbo įmonėje stažo (4 mėn.) ir gyvenimo patirties neturėjimo direktoriaus pareigų pasiÅ«lymÄ galėjo suprasti kaip karjeros sėkmę, nesuprasdamas įmonės vadovui tenkančios įstatymuose numatytos atsakomybės. Å ias aplinkybes patvirtina vėlesni aktyvÅ«s atsakovo T. B. veiksmai dėl jo atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų. Teismo nuomone visos nustatytos aplinkybės, vertinant įrodymus sistemiÅ¡kai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neteisėtus veiksmus atliko, t.y. bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus neperdavė, faktinė ieÅ¡kovės įmonės vadovė įmonės bankroto metu atsakovė S. P..

Neteisėtų veiksmų dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui atsakovo T. B. ir atsakovės N. T. veiksmuose teismas nenustatė. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė, kad įmonės bankroto byloje teismas patvirtino BUAB „Solorano“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 597.411,94 Lt sumai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas konstatavo, kad atsakovė S. P., kaip faktinė įmonės vadovė įmonės bankroto metu buvo atsakinga už UAB „Solorano“ turto ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ bei jų perdavimÄ bankroto administratoriui, tačiau nepateikė jokių įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų dėl 2008-06-30 balanse nurodyto turto dingimo aplinkybių ar galimai nepagrįstai į 2008-06-30 balansÄ Ä¯traukto turto, todėl atsakovė S. P. privalo atlyginti įmonei žalÄ , kuri lygi UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanso duomenimis įmonės 2008-06-30 turėtam turtui už bendrÄ 367.737,00 Lt sumÄ .

UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimÄ turtÄ atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano“ bankui AB „Swedbank“ pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis. Pagal Specialisto iÅ¡vadÄ , laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332.885,00 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais. Atsakovo T. B. nurodytų aplinkybių dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis teismas nevertino, nes atsakovo nurodyti teiginiai yra iÅ¡dėstyti kasaciniame skunde, todėl neturi norminės galios.

Atsakovų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes jie nepatvirtinti įmonės vadovo paraÅ¡u, teismas atmetė, atsižvelgdamas, kad UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimÄ turtÄ atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano“ bankui AB „Swedbank“ pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis. O jų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis dėl į jį įtraukto automobilio, kuris buvo grÄ Å¾intas lizingo bendrovei, į balanso duomenis įtraukto suvartojamų maisto atsargų, už nuomojamas patalpas buvo sumokėto avanso už Å¡eÅ¡is mėnesius, teismas laikė nepagrįstomis jokiais įrodymais, įrodinėjimo pareigÄ nepagrįstai perkiant kreditorių interesus ginančiam bankroto administratoriui.

Atsakovės N. T. nurodytas aplinkybės dėl atsakovų skirtingos atsakomybės formos dėl balanse nurodyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto neiÅ¡saugojimo, teismas atmetė, atsižvelgęs į skirtingas bylų faktines aplinkybes. Atsakovų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes pagal kasacinio teismo praktikÄ vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trÅ«ksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neiÅ¡samÅ«s, ne visada sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę, teismas atmetė, kadangi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi, be to, nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nepasiraÅ¡ytas balansas gali turėti tam tikrÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Å iuo atveju – UAB „Solorano“ 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimÄ turtÄ atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano“ bankui AB „Swedbank“ pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis, tokiu bÅ«du remdamasis kasacinio teismo formuluojama praktika dėl byloje esančių įrodymų visumos vertinimo. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovų reikalavimus dėl ieÅ¡kinio senaties termino teismas atmetė, kaip nepagrįstus.

IeÅ¡kinį tenkinęs iÅ¡ dalies, atsižvelgęs į bylos pobÅ«dį bei į tai, kad atsakovai N. T. ir T. B. formaliai užėmė ieÅ¡kovo įmonės vadovo pareigas ir jų tikrasis veiklos pobÅ«dis buvo nustatytas tik bylos nagrinėjimo metu, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovės S. P..III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde atsakovė S. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b.l. 3-12).

Apeliantės teigimu:1. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, kurie sÄ lygojo administratoriaus nurodomos žalos kilimÄ . Administratorius neįrodinėjo, jog atsakovė bÅ«tų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus kaip bendrovės dalyvė, todėl teismas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, atsakovės veiksmus vertindamas tiek kaip valdymo organo, tiek kaip dalyvio. Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu jos vadovu buvo atsakovas T. B., todėl bÅ«tent jis turėjo pareigÄ perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus.

Tuo tarpu atsakovė nėra bendrovės vadovė nuo 2008-12-03, todėl negali atsakyti už turto ir dokumentų neperdavimÄ . Teismas tinkamai neįvertino 2013-05-02 Specialisto iÅ¡vados. Be to, atsakovė nedisponavo bendrovės dokumentais, nes jau po to laikotarpio, kai atsakovės ir bendrovės ryÅ¡iai nutrÅ«ko, dokumentai dar buvo veiklos vykdymo vietoje. Teismo iÅ¡vada, kad už viskÄ ir nuo pat pradžių yra atsakinga apeliantė yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir net kitų atsakovų pripažintoms aplinkybėms.

Sprendimu buvo iÅ¡skirtas vienas verslo partneris ir jam perkeltos visos verslo nesėkmės pasekmės, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Nustatinėdamas atsakovų kaltę, teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ .2. Teismas netinkamai nustatė žalos (nuostolių) dydį. Administratoriaus pozicija ir jos grindimas iÅ¡imtinai balansu vertintini kritiÅ¡kai. Netgi toks balansas, kuris atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus, remiantis kasacinio teismo praktika, negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, kuris savaime pagrindžia žalos faktÄ ir dydį.

Balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan., balansas buvo sudaromas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Bendrovei 2008 m. ir 2009 m. vykdant veiklÄ , balansas, tame tarpe ilgalaikio ir trumpalaikio turto sudėtis, kito. Teismas priteisė visÄ balanso vertę nepagrįstai. Teismas, nustatydamas žalos dydį netinkamai vertino bylos įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.3.

Teismas tik formaliai konstatavo, jog yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , tačiau byloje nebuvo tinkamai nustatyti elementai, bÅ«tini priežastinio ryÅ¡io analizavimu ir nustatymui (neteisėti veiksmai ir žala), todėl ir tinkama priežastinio ryÅ¡io analizė negalėjo bÅ«ti atlikta. Byloje priežastinio ryÅ¡io vertinimo kontekste liko neatsižvelgta, jog atsakovė bendrovės vadovo pareigas ėjo tik 2 mėnesius.Atsakovė N. T. atstovaujama advokatės Inesos Arbočienės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog su skundu sutinka ir prašė jį tenkinti (T.3, b.l. 28-30).

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent S. P. aktualiu bylai laikotarpiu buvo faktine įmonės vadove, kuri visiÅ¡kai kontroliavo įmonės veiklÄ ir todėl bÅ«tent ji yra atsakinga už kilusias pasekmes. Teiginiai apie N. T. ryšį su bendrove teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, nes reikÅ¡mingas ginčo byloje yra ne bet koks ryÅ¡ys, o tik toks, kuris parodo realiÄ galimybę priimti valinius sprendimus bendrovės vardu.

Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, įvardindamas juos kaip „balansÄ â€œ ir remiantis juose fiksuotais duomenimis nustatė atlygintinos žalos dydį. Mano, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto ir dydžio. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik esant civilinės atsakomybės sÄ lygų visetui. Byloje esantys įrodymai nepakankami konstatuoti atsakovų kaltę, žalos dydį bei priežastinį ryšį su žala (ir konkrečiu jos dydžiu), todėl teismo iÅ¡vados skundžiamame sprendime yra nepagrįstos.

Nei ieÅ¡kovei nei kitiems atsakovams nepateikus apeliacinio skundo, apeliacine instancija nagrinėtini kitų atsakovų veiksmai tik ta apimtimi, kiek tai galimai susiję su apeliacinį skundÄ pateikusios apeliantės kalte bei atlygintinos žalos dydžio proporcingumu.Atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas T. B. prašė Kauno apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.3, b.l. 17-21; 23-26). Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , t.y. nustatęs, kad pasibaigus atsakovės N. T.

įgaliojimų terminui įmonės turtas faktiÅ¡kai liko bendrovės patalpose ir buvo naudojamas įmonės veikloje. Atsakovė S. P. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip pagrindinė įmonės akcininkė ir steigėja bei faktinė vadovė, bÅ«tų perdavusi atsakovui T. B. įmonės dokumentus ir turtÄ , todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė S. P. neorganizavo jos atskaitomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo ir neperdavė naujai paskirtam direktoriui bendrovės turto.

Teismas tinkamai nustatė patirtos žalos (nuostolių) dydį. Atsakovė žinojo apie pareigų, numatytų įstatyme, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymo svarbÄ ir suvokė, kad neteisėtu neveikimu sukelia žalÄ Ä¯monei, tačiau Å¡ių pareigų nevykdė, dėl ko ieÅ¡kovė negali veiksmingai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, o Å¡ie veiksmai yra aiÅ¡kiai aplaidÅ«s ir neatitinka protingos verslo rizikos, prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė S. P. privalo atlyginti įmonei 367.737,00 Lt žalÄ .

Atsakovas T. B. papildomai nurodė, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribų ir pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies tik apeliantės atžvilgiu. Jis niekada nėra pripažinęs, kad vadovavo bendrovei, niekada nebuvo faktiniu bendrovės vadovu, todėl apskaitos tvarkyti ir išsaugoti negalėjo, kadangi jokie apskaitos dokumentai jam niekada nebuvo perduoti.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir byloje dalyvaujantys asmenys, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB „Solorano“ iÅ¡kelta bankroto byla (T.1, b.l. 10-11).

Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovai skirtingais laikotarpiais buvo įmonės vadovais (direktoriumi): atsakovė N. T. nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25, apeliantė atsakovė S. P. nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03, atsakovas T. B. nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (T.1, b.l. 12-13). BUAB „Solorano“ 2008-06-30 balanso ir 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu bankui AB Swedbank pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenimis įmonė 2008-06-30 turėjo turto už 367.737,00 Lt sumÄ , tame tarpe – ilgalaikio turto už 172.195,00 Lt, trumpalaikio turto už 195.542,00 Lt, iÅ¡ jo 139.487,00 Lt vertės trumpalaikis turtas – gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) (T.2, b.l. 5, 90-92).

FNTT 2013-05-02 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/51 nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332.885,00 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais (T.1, b.1. 75-86). Atsakovių N. T. ir S. P. paaiÅ¡kinimais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog bendrovės turtÄ sudarė restorano įranga, baldai, du kompiuteriai, spausdintuvas – faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, telefonai, visos prekės buvo ir liko greito maisto restorane, (duomenys neskelbtini) (prijungta baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 80, 136-137;

T.4, b.l. 36-37, 61-62, 69-70, 128-142). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai, neperdavę administratoriui įmonės turto, įmonei ir jos kreditoriams padarė 367.737,00 Lt žalÄ , kuriÄ prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. Pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Apeliantė S. P. su tokiu sprendimu nesutinka.Taigi, byloje kilo ginčas dėl BUAB „Solorano“ vadovų civilinės atsakomybės, neperdavus administratoriui įmonės turto, taikymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais;

įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

Ä®monė, manydama, kad jos valdymo organo narys (vadovas) netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys Å¡iÄ Å¾alÄ atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Sprendžiant apeliantės ir kitų atsakovų, kaip buvusių UAB „Solorano“ vadovų ir dalyvių, civilinės atsakomybės taikymo klausimÄ bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar ieÅ¡kinyje nurodyti apeliantės ir kitų atsakovų veiksmai buvo neteisėti, t.y. ar jie nepažeidė CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalyse, 6.236 straipsnio 1 dalyje ar teisės aktuose (Akcinių bendrovių įstatymo, Ä®monių bankroto įstatymo ir kt.) nustatytų reikalavimų, bet ir tai, ar įmonei iÅ¡ tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado bÅ«tent dėl ieÅ¡kinyje nurodytų apeliantės ir kitų atsakovų veiksmų (CK 6.246 – 6.249 str.).

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Dėl neteisėtų veiksmų. Apeliantės teigimu, bankroto administratorius byloje net neįrodinėjo, atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos kaltė nėra įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl žalos padarymo yra kalta tik viena atsakovė, taip paneigdamas kitų atsakovų T. B. ir N. T. kaltę, kuri yra nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai, tame tarpe ir apeliantė neperduodami bankroto administratoriui jokio UAB „Solorano“ turto, piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių bei įmonės dokumentų padarė įmonei žalÄ . CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å iÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės akcininkai (t.y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl solidaraus žalos atlyginimo bankroto administratorius pareiškė atsakovams kaip skirtingais laikotarpiais buvusiems bendrovės vadovams ir bendrovės akcininkams. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.264 straipsnio 3 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Å ioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę. Ä®monės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatÅ«s. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės iÅ¡imtis ir nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Å i teisės norma užtikrina, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės kreditoriams.

Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesÄ Å¾iningų jo veiksmų. NesÄ Å¾iningų veiksmų konstatavimas ir reiÅ¡kia juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu, bÅ«tų laikytina, kad jie kalti dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo.Kaip jau minėta Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovai skirtingais laikotarpiais buvo įmonės vadovais: atsakovė N. T. nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25, apeliantė atsakovė S. P. nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03, atsakovas T.

B. nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05. VSDFV duomenimis byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas T. B. iÅ¡ darbo kaip įmonės vadovas buvo atleistas 2009-03-20. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik teismui nustačius neteisėtus veiksmus. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, bÅ«tina konstatuoti, kam ir kokias pareigas Å¡is asmuo turėjo, t.y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalÄ dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. IeÅ¡kinio reikalavimai grindžiami įstatyme nustatytos pareigos numatytiems subjektams perduoti turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu.

Skundžiamame sprendime nustatyta, kad atsakovė N. T. laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 bÅ«dama įmonės vadove (direktore), o T. B. laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2009-03-20 buvo atsakingi už įmonės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Kadangi jie Å¡ios pareigos nevykdė, yra atiduoti pagal laidavimÄ . Teismas konstatavo, jog nei N. T., nei T. B. neturėjo pareigos perduoti administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nes nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo metu bÅ«tent atsakovė S. P. buvo faktine įmonės vadove ir akcininke, todėl bÅ«tent jai ir kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepaisant fakto, jog baudžiamasis procesas buvo nutrauktas (pvz. vienu iÅ¡ atvejų galėtų bÅ«ti kaltinamojo perdavimas pagal laidavimÄ ), savaime nepaneigia asmens, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės. Tai reiÅ¡kia tik tai, kad neatsirado prejudicinio fakto, o civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui iÅ¡lieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įvirtintų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011; kt.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktas 2008-06-30 įmonės balansas buvo sudarytas, kai jos vadove buvo N. T.. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kokį turtÄ turėjo įmonė, koks turtas buvo/nebuvo perduotas S. P., vėliau T. B. keičiantis įmonės vadovams. Teismas taip pat netyrė tų aplinkybių, kodėl ir dėl kieno kaltės nuo 2009-03-20, kai atsakovas T.

B. buvo atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų, nebuvo pakeisti įraÅ¡ai Juridinių asmenų registre ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo paskirtas kitas vadovas, t.y. teismas ne tik netyrė ir nevertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, bet ir nenustatinėjo momento, kada kilo kiekvieno iÅ¡ atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininko, pareiga perduoti įmonės turtÄ ne tik bankroto administratoriui po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet ir tiesiogiai kitam įmonės vadovui.Sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama ir vertinama atskirai atsakovų kaip įmonės vadovų ir kaip įmonės akcininkų, civilinės atsakomybės sÄ lygos ir pagrindai.

Esminis juridinio asmens dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų skirtingumÄ , civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Kaip minėta, skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Ä®monės dalyvių (savininkų) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui bÅ«dingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus (konkrečiu nagrinėjamu atveju – nevykdo nustatytos pareigos), jo atsakomybė turi bÅ«ti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Å ios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės rūšies, žalos priteisimo, žalos dydžio paskirstymo.Dėl žalos fakto ir dydžio. Apeliantė be neteisėtų veiksmų nebuvimo apeliaciniame skunde nurodo, kad žala kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga nėra preziumuojama, jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, byloje esantys duomenys nesudarė objektyvių aplinkybių nustatyti, kokį iÅ¡ tikrųjų kiekį turto turėjo ieÅ¡kovė bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai.

Turto kiekis iš esmės apskaičiuotas remiantis vien tik ieškovės pateiktu 2008-06-30 balansu, nevertinant bendrovės turto pokyčių, jo struktūros bankroto iškėlimo metu, t.y. praėjus beveik trims metams nuo balanso sudarymo. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien veiksmų neteisėtumas, tarp jų ir įmonės vadovo turimų įgaliojimų viršijimas nepagrindžia žalos padarymo. Nei įmonės vadovų, nei kitų asmenų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).Skundžiamame sprendime žalos fakto konstatavimas ir jos dydžio apskaičiavimas siejamas su įmonės turto neperdavimu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju priteistina žalos atlyginimo suma yra lygi 2008-06-30 balanse nurodytai bendrovės turimo turto bendrai 367.737,00 Lt sumai, o atsakovai nepateikė jokių duomenų jų nurodytų aplinkybių pagrįstumÄ (dėl automobilio įsigyto lizingo nuomos sutartimi, nuomos mokesčio avanso sumokėjimo, maisto atsargų įsigijimo) nei bankroto administratoriui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nepagrįstai perkėlė savo nevykdytų pareigų naÅ¡tÄ kreditorių interesus ginančiam bankroto administratoriui.

Tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta, nes kaip jau minėta žalos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, konstatavimui svarbių aplinkybių – dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės nebuvo perduotas įmonės turtas, kokia turėjo ar galėjo bÅ«ti perduotino turto struktÅ«ra, masė ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Vertinant, ar dėl neteisėto veiksmo atsirado žala, turi bÅ«ti atsižvelgiama į bendrÄ jÄ Å¾alos sampratÄ , pagal kuriÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį konstatavo, jog byloje esanti pažyma patvirtina faktÄ , kad įmonės vardu jokių transporto priemonių nėra registruota (T.1, b.l. 34), o ikiteisminio tyrimo metu apklausta patalpų nuomotojo UAB „Turtona“ direktorė J. L. nurodė, kad „S. U. kelis mėnesius nemokėjo už nuomÄ , jai paskambinus ir paklausus kada sumokės, pasakydavo, kad vėliau“ (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 82). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13 yra visa eilė dokumentų:

Lizingo sutartis Nr. LT043376 sudaryta 2008-04-30 su UAB „Solorano“, atstovaujamos direktorės N. T. dėl lengvojo automobilio PEUGEOT 307 CC DYNAM 2.0E BVA, kurio iÅ¡perkamoji vertė 19.835,81 EUR įsigijimo (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 42-45); 2007-11-12 tarp UAB „Turtona“ ir UAB „Solorano“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios 4.1.1 punkte nustatyta, jog nuomininkas UAB „Solorano“ įsipareigoja sumokėti nuomotojui UAB „Turtona“ 6 mėnesių nuomos mokesčio avansÄ 72.000,00 Lt + 12.960,00 Lt PVM (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 85-107) ir 2009-01-13 UAB „Solorano“ raÅ¡tas, kuriuo praÅ¡oma grÄ Å¾inti UAB „Turtona“ sumokėtÄ avansÄ (jo likutinę dalį);

Kauno apskrities valstybinės mokesčių 2009-05-04 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AA4-181, iÅ¡ kurios matyti, jog UAB „Solorano“ 2008-02-12 įregistravo kasos aparatÄ ALTERA EJ su fiskaliniu bloku EMPIRIJA FB03 (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 178-179); 2008-07-07 autorinė sutartis Nr. 2008/07-07-01, iÅ¡ kurios matyti, jog N. T. sukÅ«rė (duomenys neskelbtini) prekinį ženklÄ , kurį perdavė UAB „Solorano“, o įmonė sumokėjo N. T. 5.882,35 Lt (įskaitant 882,35 Lt gyventojų pajamų mokestį) (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.4, b.l. 46-47);

PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, nuomos sutartys, rodantys, jog UAB Solorano“ laikotarpiu nuo 2008-02-28 įsigydavo įvairių prekių ir paslaugų (baudžiamoji byla Nr. 10-9-736-13, T.1, b.l. 46-63). Be to, tiek apeliantės S. P., tiek atsakovės N. T. teigimu įmonės turtÄ taip pat sudarė restorano įranga, baldai, du kompiuteriai, spausdintuvas – faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, telefonai. Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra.

Ä®monės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomÄ jÄ vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino koks konkretus įmonės turtas natÅ«ra turėjo bÅ«ti perduotas ir nebuvo perduotas administratoriui, kokia buvo įmonės turto struktÅ«ra, ar toks turtas buvo, o jeigu ne, tai ar jis teisėtai perleistas tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius.Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neiÅ¡skyrė ir nevertino atsakovų, kaip įmonės vadovų ir akcininkų, civilinės atsakomybės pagrindų, nenustatė momento, kada kilo kiekvieno iÅ¡ atsakovų, kaip įmonės vadovų ir akcininkų, pareiga perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui, nenustatė įmonės turto struktÅ«ros ir apimties, jo praradimo ar iššvaistymo aplinkybių atsakovų vadovavimo laikotarpiu, kas leistų nustatyti, ar ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ galima vertinti kaip įmonės patirtÄ Å¾alÄ .

IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant kausimÄ dėl atsakovų civilinės atsakomybės, nebuvo atskleista bylos esmė, tai sudaro pagrindÄ sprendimÄ naikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjamÄ beveik visa apimtimi naujais aspektais (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė AuÅ¡ra Baubienė      Egidijus TamaÅ¡auskas            Â