a6dfb60e-fab4-4b46-8db6-5a59c7e2d2e7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-975-331/2017                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-03491-2016-9                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

V. (I. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 430 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d.

įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu, pakeitimams nuteistiesiems turi bÅ«ti užtikrinta teisė skambinti internetine telefonija. Å i pareiÅ¡kėjo teisė ignoruojama, praÅ¡ymai leisti paskambinti internetine telefonija neregistruojami. PareiÅ¡kėjas priskirtas drausmės grupei, todėl jam priklauso skambinti 2 kartus artimiesiems per mėnesį, pokalbio trukmė – 15 min. Å iuo metu gali skambinti tik iÅ¡ taksofono, skambinimo kortelė kainuoja 2,90 Eur, tačiau dėl sunkios turtinės padėties sunku jÄ Ä¯sigyti.

Dėl tokių Vilniau PN veiksmų yra priverstas keisti savo daiktus, taip pažeisdamas vidaus tvarkos taisykles. Internetinė telefonija nemokama, todėl galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais. Ji prilygsta trumpalaikiam pasimatymui, nes kalbėdamas galėtų matyti artimuosius. Jeigu atsakovas veiktų taip, kaip privalo, nuo 2016 m. balandžio 1 d. bÅ«tų galėjęs 6 kartus pamatyti artimuosius, todėl nematydamas artimųjų iÅ¡gyvena.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti 0,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Atsiliepime (b. l. 11-14) paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 p. redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigose privalo bÅ«ti užtikrinta, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu ir papildomai numatė, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, tokiu bÅ«du naujai iÅ¡dėsčius taisyklių punktÄ atsirado alternatyvus bÅ«das nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų.

Normoje imperatyviai nurodyta, kad pataisos įstaigoms nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigos teritorijoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvÄ , kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose bÅ«tų ir antras komunikacijos bÅ«das - internetine telefonija. Nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (kaip alternatyvus telefonui komunikacijos bÅ«das).

Skambinimui ir kalbėjimui telefonu alternatyvus skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas (naujai nustatytas) ryÅ¡io palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis bÅ«das. Å iuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sÄ lygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe. Internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas vieÅ¡asis pirkimas, skambinimo ir kalbėjimo internetine telefonija paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.

Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas, savaime nesuponuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiÅ¡kėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis.IÅ¡ Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas disponuoja pakankamai didelėmis piniginių lėšų sumomis, kurias pagal savo nuožiÅ«rÄ iÅ¡leidžia pataisos įstaigos parduotuvėje.

Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21-23) paaiÅ¡kino, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kalbėti telefonu.

Teisės aktai tik nurodo, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, tačiau imperatyviai nenustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti ir kalbėti internetine telefonija. Skambinimas telefonu nuteistiesiems yra mokamas, telefoninių pokalbių iÅ¡laidas apmoka pats nuteistasis arba abonentas kuriam skambinama. Å io ginčo atveju pataisos pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

S k u n d a s n e t e n k i n t i n a s. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ Vilniaus PN neveikimo, pareiÅ¡kėjui neužtikrinant galimybės nuo 2016 m. balandžio 1 d. naudotis internetine telefonija.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus PN pateikė praÅ¡ymÄ leisti bendrauti su motina internetinės telefonijos pagalba. Vilniaus PN 2016 m. liepos 1 d. raÅ¡tu Nr. 42-863(1) paaiÅ¡kino skambinimo kitiems asmenims ir kalbėjimo telefonu tvarkÄ , teigė, kad Å¡iuo metu yra vertinamos pataisos įstaigų techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiÅ«ros taisyklės, todėl Å¡i paslauga pataisos įstaigose Å¡iuo metu neteikiama (b. l. 26).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, 2016 m. liepos 21 d. pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 2S-4262 paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai, nesuteikdami teisės pasinaudoti internetine telefonija, pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, pažymėjo, kad Å¡i paslauga Vilniaus PN bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus (b. l. 27-28).PareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala atsirado dėl to, kad jo teisė nuo 2016 m. balandžio 1 d. paskambinti internetine telefonija ignoruojama, internetinė telefonija nemokama, todėl galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.

Skambinimo dažnumÄ nustato Å¡io Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis.

Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis (2 dalis); skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (5 dalis).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte, galiojusiame iki 2016 m. balandžio 1 d., buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu. 2016 m. kovo 29 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 1 d., pakeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas įtvirtinant, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad pataisos įstaigos direktoriui yra nustatyta pareiga užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas paskambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Nuteistųjų teisei paskambinti telefonu nuo 2016 m. balandžio 1 d. prilygintas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Tai yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog skambinimas internetine telefonija prilygsta trumpalaikiam pasimatymui. Nuteistųjų teisė į trumpalaikius pasimatymus reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje, o detalizuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriuje, kai tuo tarpu nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu įtvirtintas XIX skyriuje, apimančiame ir 124 Å¡ių taisyklių punktÄ .

PareiÅ¡kėjas be jokio pagrindo sutapatina naudojimÄ si internetine telefonija su trumpalaikiu pasimatymu.PareiÅ¡kėjo teigimu, internetinė telefonija nemokama, todėl galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais.Kaip minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte nustatyta, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. <...>.

Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Å ių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad skambinimas telefonu yra mokamas, o atitinkamai skambinimÄ ir kalbėjimÄ internetine telefonija prilyginus skambinimui ir kalbėjimui telefonu, darytina iÅ¡vada, kad skambinimas internetine telefonija taip pat yra mokamas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas priskirtas drausmės grupei, todėl jis turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise pasinaudojo, t. y. du kartus per mėnesį skambino telefonu (b. l. 15-17), Å¡iÄ aplinkybę patvirtino savo paraÅ¡u. IÅ¡ atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio – birželio mėnesiais gavo paÅ¡alpÄ , iÅ¡mokÄ , taip pat į jo asmeninę sÄ skaitÄ artimieji reguliariai perveda pinigines lėšas, todėl nėra objektyvaus pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad dėl sunkios turtinės padėties jam sunku įsigyti skambinimo kortelę, kuri kainuoja 2,90 Eur.

Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo apribota. Tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leista skambinti internetine telefonija, kaip vienu iÅ¡ skambinimo bÅ«dų, nereiÅ¡kia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Vilniaus pataisos namai, sudarydami sÄ lygas pareiÅ¡kėjui paskambinti telefonu, tinkamai įgyvendino Bausmių vykdymo kodekse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintÄ pareigÄ sudaryti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu.

IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta Vilniaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Atsakovės atstovas nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 5 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju Vilniaus PN su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį (b. l. 7), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo I. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                      Henrikas Sadauskas