2025-07-09 Nr. AB-11459-3-61-3-00389-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-654-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 48SK-5294-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas NŽT 2025 m. vasario 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėja 2023 m. vasario 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), todėl pareiškėja neturi jokios teisės ar teisėto intereso dėl ginčo dalyko. Todėl nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl šios administracinės bylos nutraukimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas” 2025 m. kovo 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas”, į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (t. y. po to, kai pareiškėja pardavė Žemės sklypą), atsiliepime į skundą aiškiai nurodė, jog pareiškėja 2023 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė Žemės sklypą ir visus jame esančius statinius kitiems fiziniams asmenims ir šiuo metu nuosavybės teise nebevaldo nei Žemės sklypo, nei jame esančių statinių. Pareiškėjai pardavus nuosavybės teise valdomą turtą – Žemės sklypą su jame esančiais statiniais, išnyko ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurių visuma patvirtintų, jog dėl Sprendimo priėmimo buvo pažeistos jos teisės ir interesai. Sprendžiant bylą yra pagrindas skundą atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 3 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismui priėmus sprendimą atmesti skundą, Sprendimas yra galiojantis, o tai reiškia patenkinamos ir apginamos AB „Vilniaus paukštynas” teisės. Pareiškėja nepateikė į bylą jokios informacijos (duomenų) apie Žemės sklypo perleidimą, neatliko jokių procesinių veiksmų, nepriėmė ir neprašė teismo priimti jokių procesinių sprendimų, susijusių su teisminio proceso užbaigimu, t. y. savo procesiniu elgesiu iš esmės sukūrė pagrindą kitų proceso šalių, o būtent AB „Vilniaus paukštynas”, bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Bendrovė teismui pateikė 2024 m. sausio 18 d. prašymą priteisti 239,10 Eur, 2024 m. sausio 19 d. prašymą priteisti 2 982,65 Eur, 2024 m. gegužės 16 d. prašymą priteisti 1 403,6 Eur dydžio išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjos AB „Vilniaus paukštynas” naudai.

Pareiškėja 2025 m. balandžio 4 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji nėra atsakinga už AB „Vilniaus paukštynas“ bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad: įstatymas numato administracinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo administraciniame procese pagal pavedimą išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios proceso dalyvio patirtos atstovavimo išlaidos administraciniame procese, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, įskaitant ir tas, kai jam atstovauja su juo susiję, ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 3–7 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Pareiškėjos skundas yra pripažintas NŽT paaiškinimais. Pareiškėja skundo atsisako tik dėl to, kad perleido ginčo turtą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad kai ieškovo elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovui, tiek bylos nagrinėjimo metu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti papildomų turtinių pasekmių, todėl būtent atsakovui tenka trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Jei dėl NŽT veiksmų Bendrovė patyrė tariamą žalą – AB „Vilniaus paukštynas“ turi teisę savo pažeistas teises ginti kitais teisės aktuose numatytais būdais. Pareiškėja nėra atsakinga už Bendrovės privačius interesus ir neturi kompensuoti jokių AB „Vilniaus paukštynas“ nuostolių. Pareiškėja patvirtino, kad jai yra žinomos ir suprantamos skundo atsisakymo pasekmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2025 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą priteisti jo naudai 6 140,75 Eur dydžio išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjos, taip pat pridėti prie bylos dokumentą, patvirtinantį papildomų 1 754,50 Eur turėtų išlaidų dydį.

AB „Vilniaus paukštynas“ nurodė, kad pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, piktnaudžiavimu procesu laikomas ir nesąžiningas neveikimas, nukreiptas prieš operatyvų bei ekonomišką bylos išsprendimą. Teismų praktikoje vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Pareiškėja daugiau kaip dvejus metus nuo 2023 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo teismą ir proceso šalis apie išnykusį materialinį teisinį suinteresuotumą informavo tik 2025 m. balandžio 4 d., pateikdama pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Tokiu nesąžiningu neveikimu pareiškėja tiesiogiai lėmė Bendrovės patirtas 6 140,75 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Pareiškėja net keturis kartus teikė teismui prašymus dėl posėdžių atidėjimo, taip vilkindama procesą, vietoje to, kad praneštų apie materialinio suinteresuotumo išnykimą, dėl kurio Bendrovė dar 2023 m. spalio 4 d. atsiliepime buvo nurodžiusi. Pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip apdairus ir rūpestingas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir tiesiogiai lėmė tai, kad Bendrovė patyrė bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas” prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos. Teismas pareiškėjai išaiškino, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, atsisakymą nuo prašymo priėmė ir administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Teismas, spręsdamas dėl AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo iš pareiškėjos priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6 140,75 Eur, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 dalimis.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo teisėtumo. NŽT yra nurodžiusi, kad sutinka su skundu. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ su skundu nesutiko, prašė palikti galioti NŽT priimtą Sprendimą. AB „Vilniaus paukštynas“ į administracinę bylą buvo įtraukta 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismo iniciatyva. Įvertinus tai, kad atsakovas NŽT pareiškėjos skundą pripažino, pareiškėja skundo atsisakė, teismas administracinę bylą nutraukė, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju nevertino ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo remiantis byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, todėl šioje bylos stadijoje nėra teisinio pagrindo vertinti, jog pareiškėjos skundas būtų atmestas bei tokiu būdu remiantis teisiniu reguliavimu trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris laikėsi pozicijos, jog skundas nepagrįstas, būtų įgijęs teisę dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos. Tai, kad pareiškėja savo skundo atsisakė tik 2025 m. balandžio 4 d., negali būti vertinama kaip pareiškėjos piktnaudžiavimas procesu, kaip kad teigia trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo priteisti iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują procesinį sprendimą – priteisti Bendrovės naudai 6 140,75 Eur dydžio išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjos, remiantis byloje pateiktais dokumentais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė konstatuoti NŽT sutikimą su skundu, nors byloje toks sutikimas nebuvo pateiktas. Vien toks grubus proceso teisės pažeidimas, kai teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių ir netinkamai taikė proceso normas, remdamasis neegzistuojančia šalies pozicija dėl bylos nutraukimo, lemia nutarties neteisėtumą. Tokie proceso normų pažeidimai ne tik lemia nutarties neteisėtumą, bet ir objektyviai kelia pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo bei jo laikymosi sąžiningo proceso standartų.

2. NŽT šioje byloje 2025 m. vasario 12 d. rašytiniais paaiškinimais nurodė, jog ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl Žemės sklypo, kurį pareiškėja 2023 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, todėl ginčijamo Sprendimo panaikinimas ar palikimas nepanaikintu nebesukels jai jokių teisinių pasekmių. NŽT yra pateikusi tik paaiškinimus, kuriuose prašoma nutraukti bylą.

3. Teismas skundžiama nutartimi visiškai neįvertino skundo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežasčių bei pasekmių, – nebuvo nustatyta, ar skundo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje tai buvo padaryta, ar šis atsisakymas nebuvo susijęs su siekiu išvengti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kai teismas atmeta skundą kaip nepagrįstą, taip pat, ar buvo tinkamai apgintos AB „Vilniaus paukštynas“ teisės.

4. AB „Vilniaus paukštynas“ išsamiai pagrindė, kad, vadovaujantis LVAT praktika, tais atvejais, kai skundo pateikimo teismui ir bylos inicijavimo momentu byla buvo priskirtina administracinių teismų kompetencijai, ir kai Sprendimo statusas pareiškėjos subjektinių teisių atžvilgiu pasikeitė bylos nagrinėjimo metu dėl pačios pareiškėjos veiksmų – t. y. perleidus Žemės sklypą kitiems asmenims, tokiais atvejais laikomasi pozicijos, kad kai ginčo objektas išnyksta, skundo reikalavimai turi būti atmestini kaip nepagrįsti, o ne nutraukiama byla.

5. Teismas neįvertino, jog pareiškėjai atsisakius skundo, Sprendimas lieka galioti, o tai reiškia, kad AB „Vilniaus paukštynas“ teisės buvo apgintos.

6. Teismas visiškai neįvertino nei bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasties, nei proceso šalių elgesio bylos nagrinėjimo metu, taip pat nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti NŽT pozicijos dėl skundo palaikymo egzistavimą.

7. Nagrinėjamu atveju AB „Vilniaus paukštynas“ buvo įtraukta į bylą teismo iniciatyva 2023 m. rugsėjo 18 d., jau po to, kai pareiškėja 2023 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido Žemės sklypą kitiems asmenims. Pareiškėja per daugiau kaip dvejus metus nepateikė jokių duomenų apie nuosavybės pasikeitimą, nors Bendrovė tai aiškiai nurodė 2023 m. spalio 4 d. atsiliepime į skundą.

8. Skundo atsisakymas buvo pareikštas tik siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų atsisakiusi skundo, pareiškėjos materialinio suinteresuotumo nebuvimas (praradimas) ir ta aplinkybė, kad Sprendimo panaikinimas ar palikimas nepanaikintu neturės jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, būtų akivaizdus pagrindas atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9. Pareiškėja nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento žinodama, jog nebeturi materialinio teisinio suinteresuotumo, sąmoningai, sistemingai elgėsi priešingai proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, veikdama taip, kad vilkintų bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės tiesiogiai lėmė tai, kad Bendrovė patyrė 6 140,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, ruošdama procesinius dokumentus (atsiliepimą į skundą, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl bylos sustabdymo, papildomus rašytinius paaiškinimus bei nuomonės pateikimą dėl posėdžio atidėjimo, bei paaiškinimų parengimą dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo) tokiu būdu gindama Sprendimo teisėtumą ir neabejotinai savo teises ir interesus.

10. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos procesinis elgesys neatitiko apdairumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijų, ir įvertinti šį elgesį kaip pagrindinę priežastį, nulėmusią trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl teismas turėjo pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tą padaryti.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas nurodo, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad NŽT yra nurodžiusi, jog sutinka su skundu. NŽT 2025 m. vasario 12 d. paaiškinimuose teismui nurodė, kad nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl šios administracinės bylos nutraukimo (ABTĮ 103 str. 1 p.). NŽT nuomone, jeigu pareiškėja savalaikiai būtų informavusi teismą apie Žemės sklypo perleidimą, AB „Vilniaus paukštynas“ nebūtų įtraukta į administracinę bylą ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Teismas privalėjo įvertinti pareiškėjos procesinį elgesį kaip pagrindinę priežastį, nulėmusią trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas” prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują procesinį sprendimą – priteisti Bendrovės naudai 6 140,75 Eur dydžio išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjos, remiantis byloje pateiktais dokumentais. AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas visiškai neįvertino nei bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasties, nei proceso šalių elgesio bylos nagrinėjimo metu, taip pat nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti NŽT pozicijos dėl skundo palaikymo egzistavimą.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas turi teisę nutraukti bylą, jeigu skundą padavęs asmuo atsisakė skundo (ABTĮ 103 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas, ar pareiškėjai atsisakius skundo ir teismui nutraukus bylą, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas”, kuri į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, teisės ir interesai, ir Bendrovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-629/2020). LVAT yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, LVAT praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Pažymėtina, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti, ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą), taigi, atitinkamai ir dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtų išlaidų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-629/2020, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-502/2025).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundo atsisakė dėl to, jog perleido ginčo turtą. Pareiškėja nurodė, kad skundas yra pripažintas NŽT paaiškinimais. Pastarąją aplinkybę, jog atsakovas NŽT pareiškėjos skundą pripažino, patvirtino ir teismas ginčijamoje nutartyje. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė konstatuoti NŽT sutikimą su skundu. Atsakovas NŽT 2025 m. vasario 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėja 2023 m. vasario 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė ginčo Žemės sklypą, todėl pareiškėja neturi jokios teisės ar teisėto intereso dėl ginčo dalyko ir nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas klausimas dėl šios administracinės bylos nutraukimo. Taigi NŽT pozicija buvo tokia, jog pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT Sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad pareiškėjai pardavus nuosavybės teise valdomą turtą – Žemės sklypą su jame esančiais statiniais, išnyko ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. AB „Vilniaus paukštynas“ teigimu, pareiškėja nepateikė į bylą jokios informacijos (duomenų) apie Žemės sklypo perleidimą, neatliko jokių procesinių veiksmų, nepriėmė ir neprašė teismo priimti jokių procesinių sprendimų, susijusių su teisminio proceso užbaigimu, t. y. savo procesiniu elgesiu iš esmės sukūrė pagrindą kitų proceso šalių, o būtent AB „Vilniaus paukštynas”, bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.

AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde nurodo, kad skundo atsisakymas buvo pareikštas tik siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų atsisakiusi skundo, pareiškėjos materialinio suinteresuotumo nebuvimas (praradimas) ir ta aplinkybė, kad Sprendimo panaikinimas ar palikimas nepanaikintu neturės jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, būtų akivaizdus pagrindas atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėja nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento žinodama, jog nebeturi materialinio teisinio suinteresuotumo, sąmoningai, sistemingai elgėsi priešingai proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, veikdama taip, kad vilkintų bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės tiesiogiai lėmė tai, kad Bendrovė patyrė 6 140,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, ruošdama procesinius dokumentus (atsiliepimą į skundą, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl bylos sustabdymo, papildomus rašytinius paaiškinimus bei nuomonės pateikimą dėl posėdžio atidėjimo, bei paaiškinimų parengimą dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo) tokiu būdu gindama Sprendimo teisėtumą ir neabejotinai savo teises ir interesus.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju nutraukus administracinę bylą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisės, sudarant pagrindą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, kad Bendrovė su pareiškėjos reikalavimu nesutiko, prašė jos skundą atmesti; pareiškėjos skunde suformuluotas ginčo dalykas susiję su AB „Vilniaus paukštynas“ teisėmis ir pareigomis, kurios būtų pasikeitusios arba pasibaigusios pareiškėjos skundą tenkinus. Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo procesiniu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisės. Administracinę bylą nutraukus, pareiškėja laikoma pralaimėjusia bylą, todėl, remiantis principu „pralaimėjęs moka“, ji privalo atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad AB „Vilniaus paukštynas” 2025 m. kovo 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Bendrovė teismui pateikė 2024 m. sausio 18 d. prašymą priteisti 239,10 Eur, 2024 m. sausio 19 d. prašymą priteisti 2 982,65 Eur, 2024 m. gegužės 16 d. prašymą priteisti 1 403,6 Eur dydžio išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjos AB „Vilniaus paukštynas” naudai. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, Bendrovė minėtuose prašymuose nurodė, kad minėtas išlaidas patyrė advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro susitikimas su klientu, papildomos informacijos rinkimas, tolimesnių procesinių veiksmų aptarimas, susipažinimas su byla, atsiliepimo į skundą parengimas ir pateikimas, rašytinių paaiškinimų parengimas, prašymo dėl bylos sustabdymo parengimas, prašymo pridėti papildomus įrodymus parengimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2025 m. balandžio 11 d. pateikė galutinį prašymą priteisti jo naudai 6 140,75 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šią bylinėjimosi išlaidų sumą (6 140,75 Eur) prašo priteisti Bendrovės naudai iš pareiškėjos ir atskirajame skunde. AB „Vilniaus paukštynas“ byloje atstovavo advokatai Audrius Kairevičius, Jelena Liaskovskaja ir Vydmantas Grigoravičius.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, specialių žinių reikalingumą, atsižvelgus į Rekomendacijose rekomenduojamą dydį už tokio pobūdžio paslaugas (8.2, 8.16, 8.17, 8.19, 9 p.), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašoma priteisti 6 140,75 Eur atstovavimo išlaidų suma mažintina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjos priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios instancijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, naikintina ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręstinas iš esmės – AB „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjos priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2025 m. liepos 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jam 2 105,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro atskirojo skundo parengimas ir pateikimas teismui.

Bylos duomenimis, už atskirojo skundo parengimą apmokėta 2025 m. birželio 12 d. mokėjimo pavedimu pagal 2025 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKJ2506048.

Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, kad už atskirąjį skundą taikytinas koeficientas – 0,4, o šiuo atveju aktualus 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 335,9 Eur, nes už paslaugą apmokėta 2025 m. birželio 12 d. Todėl už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 934,36 Eur (2 335,9 Eur x 0,4). Prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma – 2 105,40 Eur, viršija pagal Rekomendacijas didžiausią apskaičiuotą galimą priteisti sumą už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, todėl ši atstovavimo išlaidų suma mažintina ir, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjos priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas” prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjos R. B. 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus paukštynas“ iš pareiškėjos R. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė