a6ddc69077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-184/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01757-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą (b. l. 1-7) teismui, prašydamas:

1) panaikinti 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir VRM Medicinos centras) raštą Nr. 45R-1613 bei įpareigoti VRM Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) tęsti pareiškėjo specializuotą medicininę ekspertizę remiantis pareiškėjo pateiktais medicinos dokumentais iš kitų sveikatos priežiūros specialistų;

2) panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Personalo administravimo skyriaus pranešimą 7B-675.

Pareiškėjo atstovas advokatas V. G. 2012 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo (b. l. 134-136).

Prašyme nurodė, jog atsisako nuo skundo, nes po skundo padavimo teismui dienos atsakovas faktiškai įvykdė pareiškėjo skunde iškeltus esminius reikalavimus, t. y. atnaujino ir atliko specializuotą medicininę ekspertizę bei priėmė ekspertinį sprendimą, atitinkantį teisės aktų keliamus reikalavimus, taip pat išnyko ginčo pagrindas dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2012 m. birželio 21 d. pranešimą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios buvo taikytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 142-143) pareiškėjo atstovo prašymas buvo tenkintas ir administracinė byla buvo nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinta. Teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 27 d.

II. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. lapkričio 29 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato V. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 148-150).

Pareiškėjo atstovas, vadovaudamasis ABTĮ 44-45 straipsniais bei atsižvelgdamas į tai, kad CMEK 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. 45R2726 informavo, kad atnaujino pareiškėjo specializuotą medicininę ekspertizę, o 2012 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą, jog pareiškėjas yra tinkamas tolesnei tarnybai, pabrėžė, jog po skundo padavimo teismui dienos skunde suformuluotus reikalavimus CMEK faktiškai įvykdė, t. y. atnaujino ir atliko specializuotą medicininę ekspertizę bei priėmė ekspertinį sprendimą, atitinkantį teisės aktams keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog VRM Medicinos centro veiksmai lėmė faktinį skundo reikalavimų tenkinimą, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos būtent iš VRM Medicinos centro. Pareiškėjas prašė priteisti 4 114 litų bylinėjimosi išlaidų, kurias grindė 2012 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra (serija NIP Nr. 12138), atliktų drabų išklotine, vietinio mokėjimo nurodymu.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdamas nuomonę dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 161-162) nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Departamento veiksmai (2012 m. birželio 21 d. sprendimas 7B-675) buvo nulemti CMEK pateiktų išvadų, Departamentas neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras 2012 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 45R-3260 (b. l. 165-167) pateikdamas nuomonę dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo atstovo prašymą prašė atmesti.

Paaiškino, jog pareiškėjas nuo skundo atsisakė ne dėl to, kad VRM Medicinos centras geruoju įvykdė reikalavimus, o dėl to, kad pareiškėjui, pačiam prieš tai atsisakius geruoju vykdyti gydytojų ekspertų nurodymus, pareiškėjo ekspertizė dėl tinkamumo tolesnei tarnybai buvo nutraukta, o tuo tarpu pareiškėjui įvykdžius gydytojų ekspertų nurodymus, ekspertizė buvo atnaujinta ir tuo pagrindu buvo priimtas galutinis sprendimas. Pabrėžė, kad ekspertizės nutraukimas, tiriamajam įvykdžius gydytojų ekspertų nurodymus, CMEK neužkerta kelio toliau tęsti nutrauktą ekspertizę.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 169-172) pareiškėjo D. R. atstovo advokato V. G. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas reikalavimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis atsakovui Departamentui nereiškia, todėl jis dėl to atskirai nepasisako.

Pabrėžė, jog pareiškėjas nuo skundo atsisakė ABTĮ 101 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes, pareiškėjo teigimu, VRM Medicinos centras po kreipimosi į teismą dienos faktiškai įvykdė pareiškėjo reikalavimus, t. y. atnaujino ir atliko specializuotą medicininę ekspertizę bei priėmė ekspertinį sprendimą. Teismas pasisakydamas dėl šių argumentų pažymėjo, jog pareiškėjas inicijuodamas administracinį ginčą siekė, kad būtų panaikintas 2012 m. birželio 14 d. VRM Medicinos centro raštas Nr. 45R-1613 bei siekė įpareigoti CMEK tęsti pareiškėjo specializuotą medicininę ekspertizę remiantis pareiškėjo pateiktais medicinos dokumentais iš kitų sveikatos priežiūros specialistų. Nurodė, jog nors, kaip teigia pareiškėjas, pastarojo reikalavimai kelti VRM Medicinos centrui faktiškai buvo įvykdyti, tačiau tai nėra tie veiksmai, kurie reikštų, jog VRM Medicinos centras pareiškėjo reikalavimus patenkino geruoju.

Pažymėjo, jog ginčo sprendimas (2012 m. birželio 14 d.) pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas iki tam tikro nustatyto laiko (nuo 2012 m. birželio 11 d. per dvi dienas) dėl reikalingo papildomo medicininio ištyrimo stacionare nesikreipė, tuo pagrindu ekspertizė pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Aptariamos ekspertizės nutraukimo faktas nebuvo kliūtis, pareiškėjui išreiškus valią ir pateikus naujus medicininius dokumentus, teikti juos vertinti iš naujo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, t. y. pareiškėjui pateikus prašymą su naujais medicininiais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuoti atlikti psichinės sveikatos tyrimai, ekspertizė buvo atnaujinta. VRM Medicinos centro 2012 m. liepos 5 d. raštu Nr. 45R-1860 pareiškėjas buvo informuotas, jog institucija vertins pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus ir apie priimtą sprendimą informuos pareiškėją, tuo pačiu pabrėžė, kad ekspertizės nutraukimas, tiriamajam įvykdžius gydytojų ekspertų nurodymus, neužkerta kelio CMEK toliau tęsti nutrauktą ekspertizę. Atnaujinus ekspertizę, įvertinus pareiškėjo pateiktus naujus medicininius dokumentus, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas naujas sprendimas. Vertindamas susiklosčiusią ginčo situaciją visų faktinių aplinkybių kontekste, teismas sprendė, jog ekspertizės nutraukimą ir ginčijamo sprendimo priėmimą nulėmė tam tikri pareiškėjo veiksmai (2012 m. birželio 27 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštas Nr. K6-2-1128), be to, ginčo sprendimas neužkirto kelio pareiškėjui naujai pateikus atitinkamus medicininius dokumentus teikti juos vertinimui iš naujo, todėl nors, kaip teigiama prašyme atsakovas faktiškai ir įvykdė pareiškėjo reikalavimą, t. y. atnaujino ekspertizę ir ją tęsė vertindamas pareiškėjo pateiktus kitų sveikatos priežiūros specialistų medicinos dokumentus, tačiau šie veiksmai nebuvo atsakovo tam tikrų neteisėtų veiksmų pasekmė. Pažymėjo, jog CMEK atitinkami ekspertiniai sprendimai, kaip atskiro pobūdžio dokumentas, negali būti laikomi teisės aktu pareiškėjui tiesiogiai nustatančiu atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis Nr. A261-69/2011).

Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nei vienos iš šalių teisė į teisminę gynybą nebuvo visiškai realizuota, t. y. nėra apgintos kurios nors iš šalių teisės. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad šios bylos baigtis, būtent pareiškėjui atsisakius nuo skundo, prilygo teismo sprendimui, priimtam pareiškėjo naudai, o tuo tarpu nesant teigiamo rezultato, kurios nors iš šalių atžvilgiu, sprendimas, jog atsakovas (VRM Medicinos centras) privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

IV. Pareiškėjas D. R. atskiruoju skundu (b. l. 176-180) prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro pareiškėjo D. R. naudai 4 214 litus išlaidų, turėtų advokato pagalbai ir žyminiam mokesčiui sumokėti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog 2012 m. birželio 14 d. VRM Medicinos centro rašte Nr. 45R-1613 nurodyta, kad CMEK nutraukė pareiškėjo specializuotą medicininę ekspertizę dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo. Šio VRM Medicinos centro rašto pagrindu priimtu atsakovo pranešimu Nr. 7B-675 pareiškėjas buvo informuotas, kad nebegali dalyvauti konkurse Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigoms eiti dėl netinkamumo tarnybai.

Pabrėžia, jog 2012 m. spalio 10 d. įvykusiame teismo posėdyje CMEK atstovas nurodė, kad ekspertizė šioje byloje dar nėra atnaujinta ir iki 2012 m. spalio 16 d., kada VRM Medicinos centro sprendimu Nr. 45R-2726 buvo nuspręsta atnaujinti pareiškėjo specializuotąją medicininę ekspertizę, pareiškėjo reikalavimai nebuvo patenkinti. Pažymi, jog ekspertizės atnaujinimas pareiškėjui iki pat ekspertizės atnaujinimo taip ir neatlikus veiksmų, dėl kurių neatlikimo VRM Medicinos centras ir nutraukė pareiškėjo ekspertizę, reiškia de facto VRM Medicinos centro pripažinimą, kad apskųstas VRM Medicinos centro raštas yra neteisėtas. Pabrėžia, jog 2012 m. birželio 14 d. rašte nebuvo nurodyta, jog pareiškėjas dar gali įvykdyti gydytojų ekspertų reikalavimus ir tai sudarytų pagrindą CMEK tęsti nutrauktą ekspertizę, todėl VRM Medicinos centro pozicija dėl pareiškėjo medicininės ekspertizės, išsakyta 2012 m. liepos 5 d. rašte, yra tiesiogiai susijusi su VRM Medicinos centrui pareiškėjo pareikštu skundu.

Pareiškėjas pažymi, jog sprendimas atnaujinti ekspertizę buvo priimtas pareiškėjui taip ir neatsigulus į VRM Medicinos centro nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą papildomam ištyrimui. Galutinis ekspertinis sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant pareiškėjo pateiktų kitų sveikatos priežiūros įstaigų specialistų išvadomis, o remiantis tik tyrimais, kurie buvo atlikti CMEK įgaliotos įstaigos atnaujinus ekspertizę. Pareiškėjo nuomone, ekspertizės atnaujinimą nulėmė VRM Medicinos centro sprendimas geruoju atnaujinti ekspertizę pareiškėjo atžvilgiu suvokus priimto VRM Medicinos centro rašto nepagrįstumą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pritaria pareiškėjo argumentams dėl sprendimo nereikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš jo.

Atsakovas palaiko argumentus dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo, nurodytus 2012 m. gruodžio 13 d. atsiliepime Nr. (5.20)3B-13006 Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirojo skundo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš VRM Medicinos centro prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovas remiasi argumentais, nurodytais atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas neturėjo įtakos pareiškėjo atžvilgiu atliekamos specializuotosios medicininės ekspertizės metu CMEK atliktiems veiksmams, priimtiems sprendimams ir galutiniam ekspertiniam sprendimui. Mano, jog administracinė byla buvo nutraukta dėl to, kad pareiškėjas įvykdė teisėtus ir pagrįstus atsakovo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo D. R. atstovo advokato V. G. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 142-143) nutraukus administracinę bylą nebuvo apgintos kurios nors iš šalių, įskaitant pareiškėją, teisės.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro raštą Nr. 45R-1613 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją tęsti pareiškėjo specializuotą medicininę ekspertizę remiantis pareiškėjo pateiktais medicinos dokumentais iš kitų sveikatos priežiūros specialistų, panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Personalo administravimo skyriaus pranešimą 7B-67 (b. l. 1-7). Administracinė byla buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius pateikto skundo, kurio atsisakymą jis grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija įvykdė jo reikalavimą priimdamas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas yra tinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį (b. l. 134-136).

Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti geruoju, ir byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimus ir ar šiuo pagrindu pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį.

Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Kilusio administracinio ginčo išsprendimas pareiškėjo naudai reiškia, kad atsakovas (administravimo subjektas) pažeidė materialines pareiškėjo teises ir dėl tokio pažeidimo pareiškėjas buvo priverstas jas ginti administracinio proceso tvarka. Tokiu atveju sprendžiant pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimus, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas. Ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-151/2012).

Be to, pastebėtina, jog esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 22, 2012 m., 369-374 p., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Iš nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą ir taip atsakovas iš esmės pripažįsta savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro rašte Nr. 45R-1613 buvo nurodyta, kad pareiškėjas iki 2012 m. birželio 13 d. į Vilniaus psichiatrinę ligoninę nesikreipė, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija pareiškėjo ekspertizę dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo nutraukė (b. l. 29). Pareiškėjo teigimu, jis ištyrimui nebuvo priimtas, nes buvo pasibaigęs siuntimo galiojimo terminas.

Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į kitas II ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, kuriose buvo nustatyta pareiškėjo sveikatos būklė, kurią turėjo nustatyti Vilniaus psichiatrinė ligoninė (b. l. 1-7). 2013 m. birželio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 240-12-12 buvo nurodyta, kad kliūčių pareiškėjui kreiptis dėl gydymosi ir ištyrimo Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nėra, tik reikia turėti naują nukreipimą (b. l. 14). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į UAB „Neuromeda“, kuri 2012 m. birželio 21 d. pateikė pažymą dėl pareiškėjo psichinės būklės įvertinimo Nr. 41 (b. l. 28). 2012 m. birželio 25 d. pareiškėjo atstovų pateiktame paaiškinime Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, be kita ko, buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepraleido termino, įvardinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas), 32.2 punkte, buvo pateikti papildomi dokumentai, susiję su išvadomis dėl pareiškėjo sveikatos būklės (b. l. 30-32). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nesutiko su pareiškėjo atstovų argumentais ir pabrėžė, jog pareiškėjas stacionaraus ištyrimo atsisakė, be to, informavo, jog įvertinus pareiškėjo atstovų pateiktų medicininių dokumentų kopijas bus sprendžiama dėl ekspertinio sprendimo priėmimo arba, esant būtinumui, dėl papildomų tyrimų atlikimo (b. l. 87). 2013 m. spalio 3 d. pareiškėjo atstovai pateikė papildomą paklausimą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl nurodytų papildomų dokumentų ištyrimo, buvo teirautasi, ar pateiktų duomenų pakanka priimti ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjo ir kada jį ketinama priimti (b. l. 128-129). 2012 m. spalio 16 d. rašte pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras pažymėjo, jog, įvertinęs susidariusią situaciją ir visus pateiktus medicininius dokumentus, Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija nusprendė atnaujinti specializuotą medicininę ekspertizę (b. l. 157). 2012 m. lapkričio 2 d. buvo priimta specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5949, kad pareiškėjas yra tinkamas tolesnei tarnybai (b. l. 138).

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, negalima daryti išvados, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkino geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Šiuo atveju pateikti pareiškėjo papildomi duomenys lėmė nurodytų sprendimų priėmimą, be to, atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro raštas Nr. 45R-1613 yra neteisėtas ar jame pateikta informacija yra klaidinga, t. y. kad nebuvo praleistas Aprašo 32.2 punkte nurodytas terminas. Šiuo atveju buvo įvertinti visi mediciniai dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę ir remiantis jais buvo atnaujinta specializuota medicininė ekspertizė (b. l. 157). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo susiklosčiusios situacijos vertinti kaip atitinkančios ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias pareiškėjui teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą, kadangi pareiškėjas pateikęs papildomus dokumentus lėmė atsakovo sprendimo atnaujinti specializuotą medicininę ekspertizę priėmimą (b. l. 157).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis