2019-10-29 Nr. AB-20856-3-62-3-00899-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2758-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00899-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 metų buvo laikomas Alytaus PN perpildytose kamerose. Buvo laikomas 2 ir 4–6 lokaliniuose sektoriuose gyvenamosiose patalpose kartu su kitais 12–16 asmenų. Gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 25 kv. m iki 30 kv. m. Dalį ploto užėmė inventorius ir kiti įrenginiai. Patalpose buvo tarakonų, grindys medinės, supuvusios, sienos, lubos aptrupėję, paviršiai nelygūs, todėl nebuvo įmanoma tinkamai valyti patalpas. Buvo netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, patalpose buvo netinkama temperatūra. Apšvietimas buvo netinkamas, nebuvo įmanoma skaityti ir rašyti. Pastato konstrukcijoje yra asbesto. Nurodė, jog dėl skundų rašinėjimo į kitas institucijas, pareiškėją paskirdavo į kitus būrius ir taip sudarydavo pareiškėjui psichologinį bei fizinį spaudimą. Dėl to patyrė neturtinę žalą. Patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Taip pat pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino, kadangi nurodyti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė taikyti senaties terminą, pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui kai kuriuo laikotarpiu trūko gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, o kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Alytaus PN kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

6. Teismas, esant atsakovo atstovo prašymui taikyti senaties terminą, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir atnaujinimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Alytaus PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomą minimalų patalpos plotą, laikotarpiui iki 2015 m. gegužės 6 d. taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimo dalį už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 6 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas bylą nagrinėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

7. Teismas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, užtikrinant Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintą elgesį, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui, bei šių taisyklių 111.2 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpų plotą ir jose esančių miegamųjų vietų skaičių bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog 15 būrio 5 miegamajame iki 2017 m. sausio 31 d. buvo 11 miegamųjų vietų, sprendė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, t. y. 282 paras pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose trūko nuo 0,04 iki 0,05 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės, nepakankamos ventiliacijos, pelėsio, netinkamo apšvietimo, asbesto pastato konstrukcijoje buvimo, neigiamų pasekmių taikymo pareiškėjui rašant skundus.

9. Teismas, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimų rezultatais, pareiškėjo naudai vertino skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 20 punkto pažeidimo (15 būrio bendrojo naudojimo virtuvės patalpose pastebėti nariuotakojai).

10. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentus dėl blogos 2-ojo bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų patvirtina Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos istoriją, sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinimui, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 282 paras buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (jam trūko nuo 0,04 iki 0,05 kv. m bendrabučio tipo patalpose ploto) bei į tai, jog buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, konstatavo, kad šie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1 000 Eur.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovo atstovas teigia, kad atsiliepimas į skundą ir visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp nurodomų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Konkrečiu atveju nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų minimalių normų nebuvo žymus. Teismas nevertino atsakovo atstovo pateiktų kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenų. Nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 14 d., nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d., nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrį, 5 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 33,74 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,063 kv. m, pareiškėjui trūko tik 0,037 kv. m. Teismo nustatytas trūkstamas gyvenamasis plotas negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamos įtakos, dvasinių kančių. Byloje nebuvo nustatyta kitų pareiškėjo laikymo sąlygas pažeidžiančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs EŽTT išaiškinimai, pagal kuriuos reikšminga yra tai, jog gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja pataisos įstaigoje taikytinas režimas (laisvas judėjimas įstaigos teritorijoje), todėl negalima spręsti dėl nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio Konvencijos 3 straipsnio kontekste.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo į bylą įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui dėl patirtų laikymo Alytaus PN psichologinių ir psichinių nepatogumų pablogėjo sveikata, įgijo neįgalumą. Nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teigimu, patvirtina su atsiliepimu teikiama darbingumo lygio nustatymo pažyma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų / neveikimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpyje, iš viso 282 paras, pareiškėjo kalinimas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose, esant higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neatitikimams, pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas. Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 1 000 Eur suma. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui be teisėto pagrindo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų sąlygų, kurios reikalingos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, ir priežastinio ryšio tarp nurodytos patirtos neturtinės žalos ir neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus PN režimas, nes pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, kad visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismo nebuvo objektyviai įvertinti, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

21. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo įrodyti valstybės kaltę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

22. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, Alytaus PN taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjas 282 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose, esant higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neatitikimams. Nustatytus pažeidimus patvirtina bylos medžiaga, o būtent atsakovo atstovo pateikti duomenis apie bendrabučio tipo patalpų plotą ir jose esančių miegamųjų vietų skaičių, NVSC 2017 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 2-754(4.33.12) „Dėl atsakymo į R. N. skundą pateikimo“, 2008 m. vasario 27 d. valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio Pripažinimo avariniu aktas.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių nesutikimo argumentų su skundžiamo teismo sprendimo dalimis, kuriose buvo nustatyta, jog pareiškėjas buvo kalinamas netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose, esant higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neatitikimams. Apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismo nustatytas pareiškėjui tenkančio ploto trūkumas yra nežymus, todėl vertina, kad toks mažareikšmis pažeidimas nesukėlė pareiškėjui neturtinę žalą ir pareiškėjui neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra konstatuojama, kad neturtinė žala yra patirta ir kad tarp patirtos neturtinės žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nuteistiems asmenims priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017, 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, kt.).

27. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad teismas neišreikalavo į bylą įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui dėl patirtų laikymo Alytaus PN psichologinių ir psichinių nepatogumų pablogėjo jo sveikata, įgijo neįgalumą. Tačiau pažymėtina, kad duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę yra byloje ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą sprendimą.

30. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam atitinkamo ploto patalpoje, buvo pažeista tik nežymiai bei kad tai nėra susiję su Konvencijoje nustatytų standartų pažeidimu.

31. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose paprastai bausmės atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Todėl nuteistųjų galimybė judėti po visą lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Taigi, bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, taip pat žr., pvz., EŽTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08) 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Živulinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

32. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę, t. y. pareiškėjas 282 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą netvarkingose, kapitalinio remonto reikalaujančiose bendrabučio tipo patalpose, esant higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neatitikimams, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tai, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl ploto trūkumą iš dalies kompensavo galimybė laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, nenustačiusi, kad pareiškėjo skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamas dėl netinkamų kalinimo sąlygų netektas nedarbingumas, kuris pareiškėjui 2016 m. gegužės 18 d. nustatytas ir iki 2020 m. rugsėjo 20 d. pratęstas pagal diagnozes (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra priežastiniame ryšyje su nustatytais pažeidimais, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3175-415/2018, 2019 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-177-438/2019, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019 ir kt.), vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui R. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė