a6db4666-74a0-4b5c-b51b-befeed834bbf · Plungės apylinkės teismas

?Administracinio teisės pažeidimo byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. II-53-1081/2019 Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00009-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.; (S) 21.10.3.;21.10.4. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Å ., dalyvaujant institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimÄ , atstovui R.

K., skundÄ padavusiam asmeniui D. S., jos gynėjai advokatei A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo D. S. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-6-2019. Teismas n u s t a t ė: 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-6-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) D.

S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje padarymÄ buvo paskirta administracinė nuobauda – 16,00 Eur bauda. Skundžiamu nutarimu nuobauda D. S. skirta už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val. (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pakeitė bendrajai nuosavybei priklausančio namo durų spynas, tuo apribodama laisvÄ patekimÄ Ä¯ bendrus namus. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«muose gautas D. S. skundas, kuriuo ji praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nurodė, jog nuobauda jai paskirta už tai, kad ji neva 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val. ir neva 2018 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pakeitė bendrai nuosavybei priklausančio namo durų spynas ir tuo apribojo patekimÄ Ä¯ bendrus namus, tačiau nenurodyta kokių konkrečiai durų pakeitė spynas ir kokių asmenų, esančių bendroje nuosavybėje, apribojo laisvÄ patekimÄ ir į kieno namus.

Nurodė, jog 2018 m. lapkričio 6 d. 11.37 val. jai iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), paskambino dukra Ž. E. ir pasakė, kad kažkas su grÄ Å¾tu gręžia lauko durų spynÄ . Tuo metu ji buvo Palangoje darbe, suprato, jog situacija nevaldoma ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, skambutis truko nuo 11.38 iki 11.41 val. Tada paprašė (duomenys neskelbtini) direktorės, kurioje dirba, kad jÄ iÅ¡leistų važiuoti į namus. Namo grįžo po 12 val., todėl neturėjo galimybės 11.14 val. padaryti nusižengimo, nes jos nebuvo namuose. 2018 m. lapkričio 14 d. ji taip pat visÄ dienÄ buvo darbe.

Pažymėjo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikė jos sutuoktiniui S. S. laikinÄ sias apsaugos priemones, įpareigojo jį gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Å ios laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos, todėl ji nepadarė jokių tyčinių veiksmų, jokio savavaldžiavimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad įrodymai apie D.

S. padarytÄ pažeidimÄ surinkti iÅ¡samiai, tinkamai, objektyviai įvertinti ir pateikti, todėl prašė skundžiamÄ nutarimÄ palikti galioti. Teismo posėdžio metu D. S. gynėja advokatė A. S. skundÄ prašė tenkinti, skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. S. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val., o nurodant pažeidimo esmę, nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d. Taigi neaiÅ¡ku, kada padarytas inkriminuojamas pažeidimas. 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val.

D. S. negalėjo padaryti pažeidimo, nes iÅ¡ pateikto telefono pokalbių iÅ¡raÅ¡o matyti, kad D. S. dukra jai skambino 11.08 val. bei pranešė, kad yra gręžiama spyna. 11.38 val. D. S. skambino pagalbos telefonu 112 ir tik po to grįžo namo, kur jau buvo policijos pareigÅ«nai. Protokole nėra nurodyta kokias spynas D. S. pakeitė, kokių asmenų neįleido, galima tik numanyti iÅ¡ susiklosčiusios situacijos. PaaiÅ¡kino, kad tarp D. S. ir S. S. ilgÄ laikÄ vyko skyrybų procesas, 2016 m. gruodžio 15 d.

Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovas S. S. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo D. S. iki bus užbaigta santuokos nutraukimo byla. Santuokos nutraukimo byla galutinai iÅ¡nagrinėta tik 2019 m. vasario 15 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«muose patvirtinus Å¡alių taikos sutartį ir tik tada buvo iÅ¡spręstas Å¡alių turto pasidalinimo klausimas. D. S. nepadarė jokio pažeidimo nei 2018 m. lapkričio 6 d., nei 2018 m. lapkričio 14 d., nes tÄ dienÄ D. S. visÄ dienÄ buvo darbe, tai patvirtina pateikta darbdavio pažyma.

Pažymėjo, jog administracinės teisenos tvarka negali bÅ«ti sprendžiami Å¡alių civiliniai santykiai. Teismo posėdžio metu skundÄ padavęs asmuo D. S. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. kovo mėnesį spyna buvo užstrigusi, todėl buvo pakeista. Atsarginiai raktai nuo tos spynos visada buvo katilinėje, o S. S. turėjo raktus nuo garažo, galėjo patekti į katilinę. 2018 m. lapkričio 6 d. 11.38 val. jai paskambino dukra, kad gręžia duris. Ji paskambino policijai ir važiavo namo. Grįžus apie 12.00 val. buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, spynos buvo iÅ¡gręžtos, pakeistos, buvo paliktas vienas raktas.

Kadangi vieno rakto jiems neužteko, nes tuo metu name gyveno trise, žentas pakeitė spynÄ Ä¯ senÄ jÄ , t. y. į tÄ , kuriÄ S. S. išėmė, nes ji mėtėsi ant žemės. S. S. raktus nuo tos spynos turėjo. Kodėl S. S. gręžė spynas nežino, vertina tai kaip psichologinį smurtÄ , nes skyrybų procesas buvo labai ilgas ir sudėtingas, daug kartų buvo kviečiama policija dėl daiktų neÅ¡imo iÅ¡ namų, durų laužymo ir kt., nepaisant to, kad galiojo laikinosios apsaugos priemonės. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad kaip paaiškėjo dabar, turtas tarp šalių yra padalintas, tačiau iki to laiko policija į pareiškėjų namus buvo kviečiama gal 14 kartų. Laikinoji apsaugos priemonė buvo negyventi tuose namuose, tačiau S. S. nebuvo uždrausta patekti į bendrus namus. Buvo imtasi prevencinių priemonių, abu pareiškėjai buvo įspėti, tačiau situacija nesikeitė, todėl vienu atveju S. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kitu atveju D. S.. Protokole nurodytus datų neatitikimus laikyti rašymo apsirikimu, teisinga pažeidimo data turėtų būti laikoma 2018 m. lapkričio 14 d. 11.14 val.

Prašė palikti skundžiamÄ nutarimÄ galioti arba grÄ Å¾inti bylÄ protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad nebežino kada tai tiksliai buvo, bet galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio mėnuo. Skyrybų procesas jau buvo pasibaigęs, todėl jis iÅ¡sikvietė raktininkÄ , kuris pakeitė namų spynÄ . Kada buvo pakeistos spynos jis nežino, paskutinį kartÄ tuose namuose jis buvo prieÅ¡ kokį pusmetį, į namus patekdavo per katilinę. Lapkričio mėnesį pagrindinių durų spyna buvo pakeista, katilinės durys užrakintos, garažo durys priraiÅ¡iotos.

Kelios dienos prieÅ¡ tai jis prašė rakto, jam nedavė, todėl jis atvyko su raktininku, kuris pakeitė spynas, du raktus paliko D. S. dukrai, buvusiai namuose. Tada jis iÅ¡važiavo, vėl į namus patekti bandė lapkričio 16 d., spynos buvo pakeistos, todėl paskambino policijai. Pasakė jam, kad duos raktus, o kai nuvažiavo, spyna buvo atkeista į jo įdėtÄ spynÄ , tiko jo turimi raktai. Už tai, kad pakeitė spynas buvo nubaustas administracine tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Skundžiamu nutarimu D. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymÄ . ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Å i norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Ä®statymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas Å¡iuos įstatymo reikalavimus ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012). Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė D.

S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2018 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-944-613/2018 priėmimo, kuria buvo palikta nepakeista 2018 m. kovo 1 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimo dalis, kuria buvo nutraukta D. S. ir S. S. santuoka, santuokoje įgytas gyvenamasis namas buvo padalintas D. S. ir S. S. po ½ dalį. Galutinai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas 2019 m. vasario 15 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-265-1068/2019, įsiteisėjusia 2019 m. vasario 23 d., kuria visas gyvenamasis namas paliktas S. S..

Kol buvo nagrinėjama D. S. ir S. S. santuokos nutraukimo byla, galiojo 2016 m. gruodžio 15 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2125-474/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas S. S. gyventi skyrium nuo D. S. ir jų nepilnametės dukros. Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ , nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnis). Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, jog D. S. 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val., nurodant pažeidimo esmę nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d., savavaliÅ¡kai pakeitė bendrai nuosavybei priklausančio namo durų spynas, tuo apribodama laisvÄ patekimÄ Ä¯ bendrus namus. Taigi inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2018 m. lapkričio mėnesį, D.

S. ir S. S. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl D. S., pakeisdama gyvenamojo namo durų spynÄ , įgyvendino savo, kaip namo bendrasavininkės, teises. Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikÅ¡tomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu D. S. pateikti įrodymai patvirtina, kad ji nei 2018 m. lapkričio 6 d. 11.14 val., nei 2018 m. lapkričio 14 d. 11.14 val., negalėjo pakeisti namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos, nes abiem atvejais buvo darbe, kÄ patvirtina D.

S. telefono pokalbių sÄ raÅ¡o fotokopija, (duomenys neskelbtini) pažyma, D. S. ir liudytojo S. S. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu. Tai, kad D. S. buvo pakeitusi namo spynas ji pripažino tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek teismo posėdžio metu, tačiau D. S. teigimu pirmÄ kartÄ spynÄ ji buvo pakeitusi 2018 m. kovo mėnesį, nes spyna strigo, o antrÄ kartÄ pakeitė 2018 m. lapkričio 6 d. vakare, po to, kai spynÄ buvo pakeitęs S. S., nes jai buvo paliktas tik vienas raktas, nors name gyveno trys asmenys; policijai paklausus, kodėl į namus negali patekti S. S., ji vėl pakeitė durų spynÄ , kad S. S. į namus galėtų patekti.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. ANK nuostatos negali bÅ«ti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijai stiprinti. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nagrinėjamoje situacijoje, tarp sutuoktinių buvus ilgalaikiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi juo, įvertinus D. S. paaiÅ¡kinimus, dėl kokių aplinkybių buvo keičiamos spynos, vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad D. S. tyčia piktnaudžiavo savo teisėmis, sÄ moningai ignoravo įstatymo reikalavimus ir savavaliÅ¡kai vykdė savo teises, negalima. Pabrėžtina, jog inkriminuojant asmeniui konkretų administracinį teisės nusižengimÄ ir formuluojant jam kaltinimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardintas ne tik konkretus teisės pažeidimas, tačiau tiksliai ir aiÅ¡kiai nurodyti to pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, o taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų subjektyvus priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiomis pasekmėmis.

Nagrinėjamu atveju, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas suraÅ¡yti ydingai, nes nurodytos dvi skirtingos pažeidimo padarymo datos, nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė D. S. pakeisdama durų spynÄ bendrojoje nuosavybėje, nenurodytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvus priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiomis pasekmėmis. Tačiau įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teismas sprendžia, jog netikslinga grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylos protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, nes nėra pagrindo D.

S. veiksmų, pakeičiant durų spynÄ bendrojoje nuosavybėje, kvalifikuoti kaip savavaldžiavimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. S. veiksmuose, pakeičiant durų spynÄ bendrojoje nuosavybėje, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nutaria:

D. S. skundÄ tenkinti. Panaikinti 2019 m. sausio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-6-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. S. atžvilgiu nutraukti. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundÄ paduodant per nutarimÄ priėmusį teismÄ Teisėja Kristina Vorienė