a6db465d-e9c8-407d-b6f6-e781e75d8ebb · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-332-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00380-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.26.; 3.3.1.18.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revitalis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10925-624/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomegris“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revitalis“ dėl skolos, delspinigių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „OÅ¡upis“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovė UAB „Revitalis“ (toliau – užsakovas) ir ieÅ¡kovė UAB „Tomegris“ (toliau – vežėjas) 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymÄ â€“ sutartį Nr. PL36262/1 (toliau –Sutartį), pagal kuriÄ vežėjas įsipareigojo pervežti statybines medžiagas (20 000 kg, 13.6 LDM) iÅ¡ Cieszyn (Lenkija) į Vilnių (Lietuva), o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už krovinio pervežimÄ per 30 dienų nuo krovinio pristatymo dienos, sumokant ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas 820 Eur + PVM (iÅ¡ viso 992,20 Eur) atlygį.

2. Krovinys buvo pakrautas Lenkijoje 2017 m. rugsėjo 19 d. ir sekančiÄ dienÄ pristatytas į LietuvÄ . IÅ¡krovimo vietoje pastebėta, kad krovinys apgadintas, paletės su statybiniais miÅ¡iniais yra pasvirusios link treilerio priekio, dalis apatinių plastikinių kibirų suslėgta, jų turinys iÅ¡siliejęs. Atsakovė (užsakovas) dėl apgadinto krovinio pateikė ieÅ¡kovei (vežėjui) 3700,99 Eur dydžio pretenzijÄ . Pagrindinis krovinio vežėjas – trečiasis asmuo UAB „OÅ¡upis“, su kuriuo ieÅ¡kovė 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo sudariusi minėto krovinio pervežimo sutartį Nr. PL23897/2, dėl apgadinto krovinio bei žalos atlyginimo kreipėsi į savo draudikÄ â€“ draudimo bendrovę „Gjensidige“.

Nepriklausomam ekspertui UAB „Klaipėdos netas“ atlikus tyrimÄ , nustatyta, kad krovinys transportavimo metu buvo pažeistas dėl netinkamo krovinio supakavimo, kurį atliko krovinio siuntėjas, todėl draudimo bendrovė pripažino įvykį nedraudžiamuoju, o ieÅ¡kovė atsisakė atlyginti atsakovės UAB „Revitalis“ patirtus nuostolius.

3. Kadangi už krovinio pervežimo paslaugas nebuvo atsiskaityta, ieÅ¡kovė UAB „Tomegris“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Revitalis“ 992,20 Eur skolÄ , 246,76 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei UAB „Tomegris“ iÅ¡ atsakovės UAB „Revitalis“ 992,20 Eur skolos, 246,06 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ (1238,26 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 763,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat 9,85 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ krovinio vežimo sutarties apibrėžtį, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas, vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietÄ siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad esant vienam krovinio vežimo dokumentui laikoma, jog jo pagrindu perimdamas krovinį kiekvienas iÅ¡ vežėjų prisijungia prie vienintelės vežimo sutarties sÄ lygų ir kartu su kitais vežėjais prisiima atsakomybę už visÄ vežimÄ .

6. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju byloje nesprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas (byloje nepriimtas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis), todėl įsipareigojusi pervežti sutartyje nurodytÄ krovinį ir jį pervežusi, ieÅ¡kovė turi teisę pagal sutarties sÄ lygas reikalauti atlyginimo už krovinio pervežimÄ .

7. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir rėmėsi aplinkybėmis dėl nuostolių padarymo ieÅ¡kovei sugadinus dalį krovinio, tačiau prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka nereiÅ¡kė (2018-09-18 teismui pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti). Atsakovė pasirinko gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsikirtimais į ieÅ¡kinį atsiliepimo ir tripliko forma, siekdama įrodyti, kad ieÅ¡kovė neturi teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl ieÅ¡kovės (vežėjo) kaltės sugadinto krovinio ji patyrė realių iÅ¡laidų. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimas atsakovei neatima galimybės įstatymo numatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo, kelti su tuo susijusius klausimus vykdymo procese ir kita.

8. IeÅ¡kovė pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. Å¡alių sudarytÄ Krovinio pervežimo užsakymo sutartį Nr. PL3 6262/1 iÅ¡rašė atsakovei 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija TE Nr. 29111 sumai 992,20 Eur (820 Eur + 172 Eur (21 proc. PVM)), tačiau atsakovė už pervežimo paslaugas su ieÅ¡kove iki Å¡iol neatsiskaitė, nors ir buvo raginama sumokėti susidariusiÄ skolÄ , skolos dydžio ir sutarties sÄ lygų neginčijo, todėl Å¡ioje reikalavimų dalyje teismas pripažino ieÅ¡kovės reikalavimÄ pagrįstu.

9. Atsakovė tvirtino, jog ji atliko vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , todėl ji nebėra skolinga ieÅ¡kovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovei ginčijant reikalavimÄ dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikÅ¡ti prieÅ¡inio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovė privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalaujamos sumos nesumokėjo todėl, kad jÄ Ä¯skaitė jÄ Ä¯ patirtų nuostolių, atsiradusių dėl krovinio sugadinimo, sumÄ . Atsakovės nuomone, pateikus ieÅ¡kovei pretenzijÄ yra laikoma, kad yra įskaityti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai.

10. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad į bylÄ nebuvo pateiktas joks tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymų–užskaitos aktas ar kitoks atsakovės pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovei dėl Å¡alių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo. Pažymėjo, kad atsakovės 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje tokių duomenų taip pat nėra, Å¡ia pretenzija buvo praÅ¡oma tik kompensuoti patirtus nuostolius. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo pačiai nebuvo aiÅ¡ku, koks patirtų nuostolių dydis: 2017 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje buvo nurodyta 3700,99 Eur suma, o 2018 m. rugsėjo 17 d. prieÅ¡ieÅ¡kinyje, kurį teismas atsisakė priimti, – 1198,81 Eur nuostolių suma.

IeÅ¡kovė nepripažino, kad buvo gavusi iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kimÄ apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ . Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , ar įrodymų, patvirtinančių, kad apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kovei.

11. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 246,76 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 124 dienas (992,20 Eur x 0,2 proc. x 124 d.). Atsakovė prašė atmesti reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo arba juos sumažinti kaip aiÅ¡kiai per didelius. Å alys Krovinio pervežimo užsakymo sutartimi (t. 1, b. l.

26) susitarė, kad laiku neatsiskaičius už krovinio pervežimÄ mokami 0,2 procentai delspinigių nuo visos užsakymo sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (Sutarties 2.2. p.). Vadovaudamasis nurodyta Sutarties nuostata bei CK 6.71 – 6.72 straipsnių nuostatomis, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo. Pažymėjo, kad 0,2 proc. delspinigiai už 124 dienas nuo 992,20 Eur sumos sudaro ne 246,76 Eur, o 246,06 Eur, todėl bÅ«tent tokiÄ delspinigių sumÄ teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Revitalis“ (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ , iÅ¡skyrus 10 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimÄ , priimti byloje naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Klausimas dėl apelianto pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas krovinio vežimo paslaugas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsietai nuo ieÅ¡kovės prievolės atlyginti apelianto patirtus nuostolius, atsiradusius dėl sugadinto krovinio.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju nebuvo pagrindo spręsti apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė neneigė atlikto įskaitymo fakto, o nurodė tik tai, kad įskaitymas yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovė neva neturi prievolės atlyginti nuostolius. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju elgiasi nesÄ Å¾iningai, bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo pozicijÄ , teigdama, kad įskaitymo apskritai nebuvo. Apelianto vertinimu, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo atkurta tarp Å¡alių teisinė tvarka, nes teismas nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių prieÅ¡ieÅ¡kinyje, kuris teismo nebuvo priimtas. 1.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR Konvencija) reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne sykį aiškiai nurodęs, kad CMR Konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti. Kadangi ieškovė (vežėjas) sutartimi ir užsakymo susitarimu prisiėmė papildomų įsipareigojimų, susijusių su krovinio pakrovimu bei tvirtinimu, atsakomybė dėl apelianto patirtų nuostolių, atsiradusių sugadinus krovinį, ieškovei kyla ne CMR Konvencijos, o šalių sutartinių santykių pagrindu. 1.3.

Vežėjas (trečiojo asmens UAB „OÅ¡upis“ vairuotojas) turėjo matyti, kad tarp gretutinių krovinio palečių susidaro apie 3 cm tuščias tarpas, dėl ko kyla grėsmė krovinio saugumui, tačiau apie tai nepranešė paslaugos užsakovui (ieÅ¡kovei), nepadarė jokių atžymų CMR važtaraÅ¡tyje, iÅ¡ pakrovimo vietos iÅ¡vyko negavęs patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡iuo aspektu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ krovinio pakrovimÄ , keliantį grėsmę krovinio saugumui, turi atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ važtaraÅ¡tyje.

Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė (jos pasitelktas vežėjas) netinkamai įvykdė sutartines prievoles, krovinys buvo sugadintas, todėl ieÅ¡kovė privalo apeliantui atlyginti nuostolius. 1.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas sumokėti net 0,2 proc. dydžio delspinigius prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), kadangi faktiÅ¡kai krovinio pervežimo paslaugas teikęs vežėjas UAB „OÅ¡upis“ pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. Krovinio pervežimo sutartį – užsakymÄ Nr. PL23897/2, užsakovui (ieÅ¡kovei) vėluojant atsiskaityti pagal Å¡iÄ sutartį, turėjo teisę reikalauti sumokėti 0,02 proc. delspinigius nuo pervežimo kainos (770 Eur + 21 proc.

PVM) už kiekvienÄ vėluojamÄ atsiskaityti dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jeigu apeliantas nepatirtų nuostolių dėl krovinio sugadinimo ir jam vėluojant atsiskaityti už krovinio pervežimo paslaugas, ieÅ¡kovė nepatirtų didesnių nuostolių nei 0,02 proc. delspinigių nuo vežėjo pervežimo kainos (770 Eur + 21 proc. PVM) už kiekvienÄ vėluojamÄ atsiskaityti dienÄ .

13. IeÅ¡kovė UAB „Tomegris“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 544,5 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Gindamasi nuo ieÅ¡kinio įskaitymo institutu, atsakovė turėjo įrodyti tiek įskaitymo faktÄ , tiek įskaitymo teisėtumo sÄ lygas, arba teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Å iuo atveju atsakovė pasirinko kitokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ atsikirtimus į ieÅ¡kinį.

Tai, kad atsakovė jau po tripliko pateikimo bandė į bylÄ pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, aiÅ¡kiai praleisdama CPK numatytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo terminÄ , procesine prasme bylai reikÅ¡mės neturi. 2.2. Atsakovė nepagrįstai sutapatina mokėjimo sulaikymo (prievolės vykdymo sustabdymo) ir įskaitymo sÄ vokas. Vežimo metu sugadinus ar praradus dalį krovinio, įprasta tiesiog sulaikyti dalies ar viso vežimo užmokesčio mokėjimÄ tol, kol bus iÅ¡spręstas nuostolių atlyginimo klausimas (CK 6.58, 6.207 str.).

Tačiau tokia situacija nereiÅ¡kia vienaÅ¡alio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, reglamentuojamo CK 6.130 straipsnyje, kadangi mokėjimo sustabdymo atveju pareiga įvykdyti prievolę nepasibaigia, kaip tai įvyksta įskaitymo atveju. Ginčo atveju atsakovė sustabdė pareigos sumokėti vežimo užmokestį vykdymÄ , tačiau nuostolių padengimui jo neįskaitė. Sulaikiusi mokėjimÄ , atsakovė niekuomet nebuvo praneÅ¡usi ieÅ¡kovei, kad įskaito prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus ir tokiu bÅ«du laiko savo prievolę sumokėti krovinio vežimo užmokestį pasibaigusia. 2.3.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, įskaitymo praneÅ¡imas jai niekuomet nebuvo pateiktas (nei elektroninio paÅ¡to laiÅ¡ko, nei raÅ¡to, nei suderinimo akto, nei žodine forma). Atsakovė tiesiog sustabdė ar sulaikė užmokesčio už atliktÄ paslaugÄ mokėjimÄ iki iÅ¡sispręs ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Todėl siekdama, kad byloje bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas ir prieÅ¡inių reikalavimų teisėtumo klausimas, atsakovė privalėjo tinkamai pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Be to, apelianto patirtų nuostolių dydis iki Å¡iol yra neįrodytas. 2.4.

Teismui atsisakius priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovei nebuvo kliūčių kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tačiau atsakovė to nepadarė ir toliau tęsia ginÄÄ dėl atlygio už krovinio vežimo paslaugas. IeÅ¡kovė nuomone, tokiame procesiniame elgesyje įžvelgtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir ginčo sprendimo vilkinimo požymiai. Visa tai rodo, kad atsakovė vengia prievolės įvykdymo suvokdama, kad nuostoliai neįrodyti, o naujos civilinės bylos pradėjimas sÄ lygos papildomas iÅ¡laidas. 2.5.

Apeliaciniame skunde atsakovė tiesiog kartoja pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų pozicijÄ nuostolių atlyginimo klausimu, nors pirmosios instancijos teismas dėl jos iÅ¡ viso nepasisakė. 2.6. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – nuostolių skaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta 1198,81 Eur nuostolių suma. IeÅ¡kovės nuomone, viena vertus, byloje nėra jokio pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme; kita vertus – akivaizdu, kad byloje nėra nuostolius pagrindžiančių įrodymų.

Todėl net atmetus visus apelianto argumentus dėl įskaitymo fakto ginčijimo ir kt., nuostolių dydis byloje yra visiÅ¡kai neįrodytas, todėl jokie prieÅ¡iniai atsakovo reikalavimai negalėjo ir negali bÅ«ti tenkinami. 2.7. IeÅ¡kovė nesulaikė apmokėjimo trečiajam asmeniui UAB „OÅ¡upis“ ir atsiskaitė savo sÄ skaita, todėl pagrįstai pareikalavo iÅ¡ atsakovės vykdyti jos sutartines prievoles, tame tarpe sumokėti delspinigius. Sutartyje nustatyto 0,2 proc. delspinigių dydžio atsakovė neginčijo ir neprašė jo sumažinti, t. y. dėl tokių vėlavimo sumokėti vežimo užmokestį pasekmių sutiko.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliantės UAB „Revitalis“ apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo atkurta tarp Å¡alių teisinė tvarka, Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas tik iÅ¡ dalies, nes teismas nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių prieÅ¡ieÅ¡kinyje, kuris teismo nebuvo priimtas, teismas nevertino įskaitymo galimybės, nes yra neginčijamas faktas, jog krovinys buvo sugadintas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (užsakovas) ir ieÅ¡kovė (vežėjas) 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarė Krovinio pervežimo užsakymÄ â€“ sutartį Nr. PL36262/1, pagal kuriÄ vežėjas atlygintinai įsipareigojo pervežti statybines medžiagas (20 000 kg, 13.6 LDM) marÅ¡rutu Cieszyn (Lenkija) – Vilnius (Lietuva).

17. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB „OÅ¡upis” (toliau – faktinis vežėjas) 2017 rugsėjo 15 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį – užsakymÄ Nr. PL23897/2, kuriuo faktinis vežėjas įsipareigojo atlygintinai iÅ¡ Lenkijos pervežti minėtÄ krovinį į LietuvÄ ir pristatyti jį užsakovui (atsakovei) UAB „Revitalis“.

18. Gavusi krovinį, atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. surašė defektinį aktÄ , kuriame nurodė, kad atgabentas krovinys yra sugadintas, kibirai nuslydę nuo padėklų, susilankstę ir sutrÅ«kę, kibiruose esantis turinys iÅ¡sipylęs ir paskaičiavo sugadintų kibirų kiekį (1 t., b. l. 29–30).

19. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 25 d. su pretenzija kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydama kompensuoti patirtus dėl sugadintų prekių, transporto, pakuotės mokesčio, mokėtino PVM mokesčio ir papildomo darbo nuostolius, kurie siekė 3700,99 Eur. IeÅ¡kovė, gavusi minėtÄ pretenzijÄ , tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siuntė pretenzijÄ faktiniam vežėjui – UAB „OÅ¡upis“, kurio paprašė kompensuoti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius – 3700,99 Eur, t. y. nuostolius, kuriuos ieÅ¡kovei nurodė atsakovė.

20. Trečiasis asmuo UAB „OÅ¡upis“ savo civilinę atsakomybę krovinio pervežimo laikotarpiu buvo apsidraudęs CMR draudimu, todėl jis kreipėsi į savo draudikÄ â€“ draudimo kompanijÄ ADB „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos nuostoliams, kurie atsirado krovinio pervežimo metu, atlyginti. Atlikusi tyrimÄ , draudimo kompanija nustatė, kad dalis krovinio buvo sugadinta dėl netinkamo krovinio įpakavimo, kurį atliko krovinio siuntėjas Lenkijoje, todėl, vadovaudamasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b0 punktu, sprendė, kad UAB „OÅ¡upis“ už krovinio sugadinimÄ nėra atsakinga ir įvykį pripažino nedraudžiamuoju (1 t., b. l. 37-38).

21. Ekspertams nustačius, kad faktinio vežėjo UAB „OÅ¡upis“ kaltės dėl krovinio sugadinimo nėra, ieÅ¡kovė UAB „Tomegris“ atmetė atsakovės UAB „Revitalis“ pretenzijÄ ir paprašė atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas (1 t., b. l. 39). Atsakovė už suteiktas pervežimo paslaugas su ieÅ¡kove neatsiskaitė, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

22. Nesutikdama su ieÅ¡kiniu, atsakovė UAB „Revitalis“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ji ieÅ¡kovės reikalaujamÄ užmokestį už krovinio pervežimo paslaugas įskaitė į nuostolių sumÄ ir nors ieÅ¡kovė su atliktu įskaitymu nesutinka, tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad krovinys buvo sugadintas pakrovimo metu, nes nebuvo užtikrintos sÄ lygos saugiai jį transportuoti. IeÅ¡kovė Å¡alių sudarytoje sutartyje dėl krovinio pervežimo prisiėmė papildomus įsipareigojimus, susijusius su krovinio pakrovimu bei tvirtinimu, todėl atsakomybė dėl atsakovės patirtų nuostolių, atsiradusių sugadinus krovinį, ieÅ¡kovei kyla ne CMR Konvencijos, o Å¡alių sutartinių santykių pagrindu.

23. Taigi, byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl ieÅ¡kovei (vežėjui) nesumokėtos skolos už krovinio pervežimo paslaugas ir atsakovės (užsakovo) patirtų nuostolių dėl sugadinto krovinio atlyginimo, dėl ko pastaroji savo prievolės vykdymÄ ieÅ¡kovei buvo sustabdžiusi.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alims pateikus paruoÅ¡iamuosius dokumentus (dublikÄ , triplikÄ ), teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi bylÄ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 18 d. TÄ pačiÄ dienÄ teisme buvo gautas atsakovės UAB „Revitalis“ prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl nuostolių atlyginimo, tačiau teismas, pakeisdamas teismo posėdžio datÄ , 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis teismui pateiktas po to, kai byla jau buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kad nebuvo gautas ieÅ¡kovės sutikimas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo Teismas nutartyje pažymėjo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino atsakovei, kad ji gali inicijuoti kitÄ civilinę bylÄ .

25. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra susijęs su materialiÄ ja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, Å¡alis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui, bet ir prieÅ¡ingai – atsakovas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ ieÅ¡kovui. Tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieÅ¡kinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«dai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Atsisakymas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį nepaÅ¡alina bylÄ nagrinėjančio teismo pareigos įvertinti atsakovės argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu jÄ vykdyti, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma.

26. Nagrinėjamu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovės argumentai nebuvo išnagrinėti tinkamai, nes teismas sprendė, kad šie argumentai pateikti ne ta procesine forma, t. y. nepateikus priešieškinio reikalavimo.

27. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalykai yra susiję, nes patenkinus priešieškinį, visiškai arba iš dalies nebebūtų galima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

28. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo atkurta tarp Å¡alių teisinė tvarka, Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas tik iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį vien dėl to, kad jis pateiktas pažeidus CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , ir neįvertinęs aukščiau paminėtų kitų bylai svarbių faktinių ir teisių aplinkybių, Å¡iuo konkrečiu atveju pažeidė minėto įstatymo (CPK 143 straipsnio 1 dalies) nuostatas. Kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų, apsunkintų procesÄ , pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo (CPK 2 straipsnis).

29. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir neiÅ¡nagrinėjo bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo praÅ¡oma atmesti ieÅ¡kinį. Dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai, todėl 2018 m. spalio 16 d. teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

31. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šį klausimÄ turės spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas