a6da6285-1fbf-4713-a9bd-cbff2feadd82 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-347-398/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35882-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam A.

B. ,jo gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 29 d. 20 val. iki 30 d. 8 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 12 smÅ«gių E. U.

į galvÄ ir nugaros sritį, padarydamas nežymiai sutrikdančius sveikatÄ sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių virÅ¡utiniuose vokuose, kairiame smilkinyje, lÅ«pų kairiame kampe, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas nosyje, smakro kairėje pusėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje, ir sunkiai sutrikdančius sveikatÄ sužalojimus – plačiÄ difuzinę minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ kairės pusės smilkininėje, momeninėje, pakauÅ¡inėje srityse, linijinį lūžį kairės pusės kaukolės skliauto pakauÅ¡inės–momeninės srities, kraujo patekėjimus po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė.

Taip A. B. tyčia nužudė E. U. .Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. praÅ¡o jo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Nuteistasis A. B. teigia, kad tyčia E. U. nenužudė ir neturėjo tokio tikslo, todėl apygardos teismas jo veiksmus kvalifikavo netinkamai. Be to, proceso metu nebuvo tinkamai įvertinti jo parodymai, iÅ¡samiai neiÅ¡tirtos visos bylos aplinkybės. Nebuvo nuimti pirÅ¡tų atspaudai nuo Å¡aldytuvo ir kitų jo parodymuose paminėtų daiktų, neiÅ¡tirtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu ant virtuvės lango užuolaidų, spintelės, grindų aptiktos rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , nenustatyta, ar tai buvo kraujas, ar ne.

Ä®vykio vietoje buvo sulaužyta kėdė, tačiau tai nebuvo užfiksuota. Byloje apklaustų liudytojų parodymai prieÅ¡taringi. Vieni jų parodė, kad jis – A. B. 2016 m. liepos 29 d. vakare atėjo pas L. S. į namus, kiti – kad jis atėjo į kiemÄ . Visi liudytojai tÄ vakarÄ buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, to neneigia ir patys. Liudytojas S. B. parodė, kad mirusysis E. U. gulėjo virtuvėje ant grindų, jo galva buvo atremta į sienÄ , o į įvykio vietÄ atvykę medikai E. U. rado gulintį kitokioje padėtyje.

Atėjus S. B. pirmÄ kartÄ kraujas nebuvo paminėtas, o antrÄ kartÄ kraujas jau minimas. Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad liudytojo S. B. parodymai neatitinka tiesos. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietais bukais daiktais, o tai gali bÅ«ti grindys, kėdė, siena ir t. t. Apeliantas pažymi, kad jis paskambino pagalbos telefonu, niekur nebėgo ir nesislapstė, bendradarbiavo su bylÄ tiriančiais pareigÅ«nais, visuomet stengėsi bÅ«ti doras Lietuvos Respublikos pilietis.

PraÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo A.

B. kaltės tyčia nužudžius E. U. .Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinio bei jo paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme, pastarasis neneigia, kad 2016 m. liepos 29 d. konfliktavo su nukentėjusiuoju E. U. ir Å¡io konflikto metu prieÅ¡ pastarÄ jį smurtavo, tačiau mano, kad jo pavartotas fizinis smurtas negalėjo sukelti E. U. mirties, o mirtį sukėlusį galvos sumuÅ¡imÄ Â nukentėjusysis galėjo patirti jau po konflikto griÅ«damas pats ar dar kokiu kitu bÅ«du. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos nuteistasis laikėsi ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad 2016 m. liepos 29 d. su nukentėjusiuoju E. U. konfliktavo kelis kartus. Pirmasis konfliktas įvyko, kai juos po darbų automobiliu į namus parvežusi St. B. mokėjo jam pinigus, o E. U. taip pat bandė paimti 10 eurų kupiÅ«rÄ , dėl ko ji suplyÅ¡o. Dėl tokio E. U. elgesio jis supyko ir kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio sudavė E. U. į veidÄ . Po to jie susitaikė. Vėliau, jiems bÅ«nant jo namuose, kilo antras konfliktas, nes E. U. norėjo iÅ¡ Å¡aldytuvo pasiimti dar alaus, o jis jam to daryti neleido ir uždarė Å¡aldytuvÄ .

Kadangi E. U. nepaisė jo žodžių ir vėl atsidarė Å¡aldytuvÄ , jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ apie 3 smÅ«gius. Nukentėjusysis nuo smÅ«gių nenukrito, tik truputį atsilošė. Po to E. U. atsisėdo ant kėdės prie Å¡aldytuvo ir kažkÄ replikavo. Tuomet jis liepė nukentėjusiajam pakelti galvÄ ir keliu sudavė jam į smakrÄ . Po Å¡io smÅ«gio E. U. taip pat nebuvo nukritęs. Po to jis pasiėmė alaus ir išėjo pas L. S. , o E. U. liepė eiti miegoti bei nusiprausti, nes kai Å¡is sėdėjo pasilenkęs, jam iÅ¡ kažkur lašėjo kraujas.

Pas L. S. svečiavosi iki 3 val. nakties. Kai grįžo į namus, E. U. sėdėjo ant tos pačios kėdės užsikniaubęs ant stalo. Jis pats nuėjo miegoti, atsikėlė maždaug po dviejų valandų, pasiėmė dar alaus ir vėl išėjo pas L. S. . Kai grįžo iÅ¡ L. S. į namus, pamatė, kad E. U. guli virtuvėje ant grindų. Pajudinęs pastarÄ jį suprato, kad negyvas. Jį iÅ¡tiko Å¡okas, todėl neprisimena, kaip atsidÅ«rė lauke, ten lyg tai sutiko S. B. , po to paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ .

Konflikto metu nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė tik į veidÄ ir neturėjo tyčios jį nužudyti (t. 3, b. l. 78-80). Ikiteisminio tyrimo metu A. B. papildomai apklaustas įtariamuoju ir tikrinant jo parodymus vietoje taip pat parodė, kad jo namuose įvykusio konflikto su E. U. metu sudavė pastarajam kairės ir deÅ¡inės rankų kumščiais apie 4-6 smÅ«gius į veido sritį ir vienÄ kartÄ deÅ¡iniu keliu į smakrÄ , E. U. nuo suduotų smÅ«gių nukritęs nebuvo, tiek vakare, kai jis išėjo į svečius pas L.

S. , tiek naktį jam grįžus į namus, sėdėjo virtuvėje prie stalo, buvo gyvybingas, kalbėjosi su juo. Paryčiais, jam vėl iÅ¡einant pas L. S. , E. U. vis dar sėdėjo toje pačioje vietoje, miegojo, ir tik vėliau, ryte grįžęs iÅ¡ L. S. , rado E. U. , gulintį virtuvėje ant grindų (t. 2, b. l. 70-72). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. teigia, kad apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai tokiais jo parodymais nesivadovavo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, nuteistojo parodymai apie teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. suduotų smÅ«gių skaičių, jų lokalizacijÄ , nukentėjusiojo E. U. radimo aplinkybes, tuo pačiu neigiant priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir kilusių padarinių, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems vienas kitÄ papildantiems įrodymams.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo E. U. mirtį, iÅ¡skyrus paties nuteistojo A. B. prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotÄ fizinį smurtÄ .Valstybinės teismo medicinos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 300/2016(05) nustatyta, kad E. U. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio plačia difuzine minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva kairės pusės smilkininėje, momeninėje, pakauÅ¡inėje srityse, linijiniu lūžiu kairės pusės kaukolės skliauto pakauÅ¡inės-momeninės srities, kraujo patekėjimais po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu (antrinės kraujosruvos smegenų kamiene).

Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais) mažiausiai keliais trauminiais poveikiais į kairę smilkininę-momeninę-pakaušinę galvos sritį. Be to, buvo nustatyti kiti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, kairiame smilkinyje, lūpų kairiame kampe, minkštųjų audinių kraujosruvos nosyje, smakro kairėje pusėje, pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje, odos įdrėskimas dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais) 11 trauminių poveikių.

Å ioje specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad E. U. kÅ«no sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, jie galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giais, spiriant ir neužilgo vienas po kito, keliolikos-keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties (iÅ¡skyrus odos įdrėskimÄ deÅ¡iniame dilbyje, kuris neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai) (t. 1, b. l. 18-22). Å ie objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad visi sužalojimai, taip pat ir mirtį sukėlęs galvos sumuÅ¡imas, E. U. buvo padaryti suduodant smÅ«gius ar spiriant ir paneigia galimybę, kad nukentėjusysis susižalojo pats griÅ«damas ir atsitrenkdamas į grindis, kėdę ir pan. ar dar kokiu nors kitu bÅ«du.

Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad 2016 m. liepos 29 d. vakare jam kartu su A. B. ir kitais asmenimis girtaujant pas L. S. , nuteistasis pasakė, jog primušė E. U. už tai, kad Å¡is suplėšė 10 eurų, bei pasikvietė jį į savo namus pažiÅ«rėti, kaip Å¡is atrodo ir jaučiasi. Atėjęs į A. B. butÄ pamatė virtuvėje prie stalo ant nugaros gulintį E. U. . Pastarojo kojos buvo prie Å¡aldytuvo, o galva Å¡iek tiek atremta į sienÄ , Å¡alia kurios stovėjo spintelės. E. U. akys buvo užmerktos, po kaire akimi matėsi mėlynė.

Ant veido kraujo nepastebėjo. Jokio garso iÅ¡ E. U. nesigirdėjo, bet matėsi, kad jis kvėpuoja. Norėdamas pažadinti E. U. , jis jį pajudino, bet Å¡is nereagavo. Jis atrodė kaip padauginęs alkoholio, praktiÅ¡kai be gyvybės ženklų, bet kvėpavo, todėl, A. B. pasiÅ«lius grįžti ir tęsti iÅ¡gertuves, jie abu išėjo pas L. S. . Kai ryte vėl nuėjo pas L. S. , A. B. dar kartÄ pasikvietė jį eiti pasižiÅ«rėti E. U. , nes Å¡is, pasak nuteistojo, „atrodo nebegyvas“.

A. B. bute E. U. gulėjo toje pačioje padėtyje, kaip ir iÅ¡ vakaro. Pastebėjo, kad jam iÅ¡ nosies buvo iÅ¡bėgęs kraujas. E. U. jau nekvėpavo, jo ranka buvo Å¡alta, iÅ¡ to suprato, kad Å¡is negyvas. A. B. dar paklausė, kÄ jam daryti, į kÄ jis atsakė, kad kviestų policijÄ ir greitÄ jÄ , o pats išėjo iÅ¡ jo namų (t. 1, b. l. 104-106). Å ie liudytojo S. B. parodymai, taip pat specialisto iÅ¡vada konstatuota aplinkybė, kad visi E. U. kÅ«no sužalojimai, iÅ¡skyrus odos įdrėskimÄ deÅ¡iniame dilbyje, buvo padaryti neužilgo vienas po kito, keliolikos-keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties, paneigia ir nuteistojo A.

B. aiÅ¡kinimÄ , kad E. U. tiek po jo panaudoto fizinio smurto, tiek ir vėliau, t. y. jam naktį grįžus iÅ¡ L. S. bei paryčiais vėl iÅ¡einant iÅ¡ namų, buvo gyvybingas, ir tik 2016 m. liepos 30 d. ryte nuteistajam vėl sugrįžus iÅ¡ L. S. buvo rastas gulintis ant grindų be gyvybės ženklų. Duomenų, kad po A. B. prieÅ¡ E. U. panaudoto fizinio smurto nuteistojo bute, kuriame jis paliko sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, galėjo apsilankyti ir dar labiau E. U. sužaloti kokie nors paÅ¡aliniai asmenys, byloje taip pat nėra.

Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojo S. B. parodymų, 2016 m. liepos 29 d. vakare jam kartu su A. B. atėjus į pastarojo butÄ , kuriame liudytojas pamatė jau praktiÅ¡kai be gyvybės ženklų gulintį nukentėjusįjį, nuteistojo buto durys buvo užrakintos, jas atrakino A. B. , o jiems kartu grįžtant pas L. S. – jas užrakino. Esant tokių aplinkybių visumai, pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad E. U. mirtį nulėmusį galvos sužalojimÄ sukėlė bÅ«tent A. B. suduoti smÅ«giai į galvos sritį, t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojo S. B. parodymai yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės, nes jis įvykio vakarÄ buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas papildomai paaiÅ¡kino, kad liudytojo S. B. parodymais galima tikėti tik tiek, kad pastarasis į jo butÄ buvo atėjęs 2016 m. liepos 30 d. ryte, kuomet ir pamatė virtuvėje ant grindų gulintį E. U. . Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, liudytojo S. B. parodymai, kad jis dar 2016 m. liepos 29 d. vakare kartu su A.

B. , papasakojusiu, jog primušė E. U. už suplėšytÄ 10 eurų kupiÅ«rÄ , ėjo į nuteistojo namus, kur, nuteistajam atrakinus buto duris, pamatė virtuvėje ant grindų praktiÅ¡kai be gyvybės ženklų gulintį E. U. , viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Be to, pirmiau aptartas liudytojo S. B. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytoja L. S. ir kiti tÄ vakarÄ pas jÄ svečiuose buvę asmenys. Liudytoja L. S. parodė, kad 2016 m. liepos 29 d. pas jÄ vyko iÅ¡gertuvės, kurių metu A. B. pasakojo, jog primušė E. U. už suplėšytÄ 10 eurų kupiÅ«rÄ ir Å¡is spaudosi krauju.

Vienu metu A. B. ėmė Å¡nibždėtis su S. B. , kÄ tiksliai jie kalbėjo ji negirdėjo, tik girdėjo minint E. U. , po ko S. B. išėjo kartu su A. B. į Å¡io namus. Jiems grįžus S. B. pasakė, kad E. U. guli ant grindų, spjaudosi krauju, o A. B. pasakė, kad Å¡is atsigaus. Be to, liudytoja L. S. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. anksti ryte pas jÄ Ä¯ namus atėjęs A. B. , dar iki į jos namus ateinant S. B. , pats pasakojo, kad E. U. guli jo namuose virtuvėje ant grindų ir spjaudosi kraujais, o iÅ¡vakarėse atėjęs pas jÄ Ä¯ svečius rankoje turėjo raktus (t. 1, b. l. 100-102, t. 3, b. l. 76-77).

Liudytojas A. A. parodė, kad tÄ vakarÄ vykusių iÅ¡gertuvių metu pastebėjo, jog A. B. kažkÄ tyliai kalbasi su S. B. , po ko jie abu nuėjo link A. B. namų, iÅ¡ jų sugrįžo maždaug po 10-20 minučių (t. 1, b. l. 108-110, t. 3, b. l. 77). Be to, liudytojas A. A. , taip pat liudytojas V. P. parodė, kad dar 2016 m. liepos 29 d. vakare pats A. B. pasakojo, kad E. U. suplėšė 10 eurų, todėl jis jį primušė ir pastarasis guli jo namuose ant grindų bei spjaudosi krauju (t. 1, b. l. 112-113, t. 3, b. l. 77-78), o liudytojas V.

P. dar nurodė, kad A. B. savo butÄ visuomet užrakindavo, net ir tuomet, kai pats bÅ«davo namuose.Nuteistasis A. B. , ginčydamas liudytojo S. B. parodymų patikimumÄ , taip pat teigia, kad 2016 m. liepos 30 d. įvykio vietoje E. U. buvo rastas gulintis kitokioje padėtyje, nei nurodė S. B. , tačiau Å¡is apelianto teiginys prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Kaip jau minėta, liudytojas S. B. parodė, kad E. U. A. B. buto virtuvėje gulėjo prie stalo, ant nugaros, jo kojos buvo prie Å¡aldytuvo, o galva Å¡iek tiek atremta į sienÄ , Å¡alia kurios stovėjo spintelės. BÅ«tent tokia E. U. padėtis yra užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir nuotraukose prie jo (t. 1, b. l. 156-160, 166, 167, 170).

Tai, kad liudytojas S. B. 2016 m. liepos 29 d. vakare būdamas A. B. bute nepastebėjo, jog nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, taip pat nesudaro pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Apeliantas teisingai nurodo, kad tiek S. B. , tiek kiti byloje kaip liudytojai apklausti pas L. S. vykusiose išgertuvėse dalyvavę asmenys, beje, kaip ir pats nuteistasis, 2017 m. liepos 29 d. vakare buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Tai paaiškina, kodėl pastarieji tam tikras neesmines to vakaro įvykių aplinkybes, kaip pavyzdžiui, kas ir kada atėjo pas L.

S. , t. y. ar iÅ¡gertuvėms vykstant jos namuose, ar jau persikėlus į kiemÄ , aiÅ¡kino kiek skirtingai. Kita vertus, visų Å¡ių liudytojų parodymai apie kitas, jau pirmiau aptartas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, tarpusavyje sutapo ir atitiko kitus faktinius bylos duomenis, todėl nesivadovauti jais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos visos bylos aplinkybės, tačiau tokį teiginį iÅ¡ esmės grindžia tik savo nuomone, kad tinkamai nebuvo iÅ¡tirta įvykio vieta.

Apeliantas nurodo, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ nebuvo nuimti pirÅ¡tų atspaudai nuo Å¡aldytuvo ir kitų jo parodymuose paminėtų daiktų, neužfiksuota įvykio vietoje buvusi sulaužyta kėdė, taip pat neiÅ¡tirtos įvykio vietos apžiÅ«ros metu ant virtuvės lango užuolaidų, spintelės ir grindų aptiktos į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės, tačiau nenurodo, kokios reikÅ¡mingos aplinkybės galėtų bÅ«ti nustatytos paėmus pirÅ¡tų pėdsakus ne tik nuo virtuvės lango ar Å¡ioje patalpoje rastų tuščių butelių, kas buvo padaryta įvykio vietos apžiÅ«ros metu, bet dar ir nuo Å¡aldytuvo ar kitų daiktų, taip pat iÅ¡tyrus įvairiose virtuvės patalpos vietose aptiktas dėmes.

Juolab, kad kaip jau minėta, Å¡iai bylai aktualiu laiku jokie paÅ¡aliniai asmenys A. B. bute nesilankė, o aplinkybę, kad po panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam E. U. bėgo kraujas, patvirtino ir pats nuteistasis, tai taip pat matyti iÅ¡ nuotraukų prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, kur užfiksuotas kruvinas nukentėjusiojo veidas, o specialisto iÅ¡vada Nr. S262/2016(01) nustatyta, kad nukentėjusiojo kraujo buvo ir ant A. B. marÅ¡kinėlių, kuriuos pastarasis vilkėjo įvykio dienÄ ir kuriuos pareigÅ«nams pateikė jo motina V.

B. (t. 2, b. l. 15-16). Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo buto virtuvėje buvusi sulūžusi medinė kėdė yra užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir prie jo esančioje schemoje (t. 1, b. l. 156-161, 162).Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-282-139/2015, 2K-314-699/2016 ir kt.).

Apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismas iÅ¡vadas dėl faktinių įvykio aplinkybių, nuteistojo A. B. atliktų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp jų bei kilusių padarinių padarė remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirtų ir patikrintų vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, 2K-450/11, 2K-4/2012, 2K-587-697/2015, 2K-9-697/2017 ir kt.).

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia (kuri nustatyta Å¡ioje byloje), jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.).Bylos duomenimis, nuteistasis A.

B. nukentėjusiojo E. U. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė smÅ«gių sudavimu daugiausiai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir pažeidžiamiausiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ (kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu, trauminių poveikių į galvÄ (veidÄ ir plaukuotÄ dalį) buvo ne mažiau kaip devyni (t. 1, b. l. 150-151). Ä®vykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta plati difuzinė, t. y. stora iÅ¡plitusi, kraujosruva, apimanti kelias galvos plaukuotos dalies anatomines sritis, t. y. kairės pusės smilkininę, momeninę ir pakauÅ¡inę sritis, taip pat linijinis lūžis kairės pusės kaukolės skliauto pakauÅ¡inės-momeninės srities, kraujo patekėjimai po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu (antrinės kraujosruvos smegenų kamiene.

Tai rodo, kad smÅ«giuojama buvo pakankamai stipriai. Taigi, nuteistasis A. B. , suduodamas stiprius smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , privalėjo suvokti ir neabejotinai suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų E. U. sveikatai ir numatė, kad dėl jo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sužalojimai, taip pat ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. pagrįstai nurodo, kad jis nenorėjo nužudyti E. U. . Byloje nėra tokį nuteistojo tikslÄ patvirtinančių duomenų, tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir apygardos teismas.

Kita vertus, pasirinkdamas tokį pavojingÄ veikimo bÅ«dÄ â€“ suduodamas stiprius smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , nuteistasis galimoms savo veiksmų pasekmėms, t.y. nukentėjusiojo mirčiai, buvo abejingas. Tai patvirtina ir pastarojo elgesys po panaudoto fizinio smurto, kuomet kartu su S. B. radęs praktiÅ¡kai be gyvybės ženklų gulintį E. U. , nesiėmė jokių priemonių, kad pastarajam bÅ«tų suteikta medicinos pagalba, bendruoju pagalbos telefonu paskambino tik kitos dienos ryte, kai nukentėjusysis jau buvo miręs. Taigi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A.

B. nužudė E. U. veikdamas netiesiogine tyčia, ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Vertinti nuteistojo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ (BK 132 straipsnis) nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

Tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nenustatytos.Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skiriant bausmę turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A.

B. , pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuluotų nuostatų nepažeidė. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymÄ numato tik labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių ir penkiolikos metų.

Teismas įvertino tai, kad A. B. yra neteistas, nes ankstesnis jo teistumas yra iÅ¡nykęs (t. 2, b. l. 152-154). Kita vertus, byloje yra duomenų, kad nuteistasis ir anksčiau yra naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. U. (nukentėjusiosios J. U. , liudytojų St. B. , L. S. , S. B. parodymai, Panevėžio rajono policijos komisariato 2015 m. birželio 19 d. nutarimas nutraukti administracinę procedÅ«rÄ (t. 2, b. l. 115). Be to, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu A.

B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam ir nukentėjusiai jo motinai V. B. susitaikius (t. 2, b. l. 145-146, 147, 148), o ir anksčiau jo padarytas nusikaltimas, teistumas už kurį Å¡ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu jau buvo iÅ¡nykęs, taip pat susijęs su fizinio smurto panaudojimu (t. 2, 157-161). Å ios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir patvirtina, jog jis yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus.

A. B. niekur nedirbo, yra nevedęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 134, 135, 138-139), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, agresyvus ir konfliktiÅ¡kas (t. 2, b. l. 133). Nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A.

B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, kuri savo dydžiu nevirÅ¡ija sankcijoje nustatyto Å¡ios bausmės vidurkio, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima jÄ Å¡velninti. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , niekur nebėgo, nesislapstė ir bendradarbiavo su bylÄ tiriančiais pareigÅ«nais.

IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ bylos, apie įvykį Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė pats A. B. . Kita vertus, tai jis padarė tik tuomet, kai nukentėjusysis jau buvo miręs, tuo tarpu sumuÅ¡tam E. U. dar esant gyvam, nesiėmė jokių priemonių, kad Å¡iam bÅ«tų suteikta medicinos pagalba. Be to, tiek skambindamas į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , tiek pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju A. B. net neužsiminė apie jo paties namuose įvykusį konfliktÄ su E. U. bei jo metu prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotÄ fizinį smurtÄ , ir tik vėliau, kai apklausti liudytojai davė parodymus apie tai, kÄ jiems apie konfliktÄ su E. U. pasakojo pats A.

B. bei apie tai, kokį E. U. A. B. bute matė S. B. dar 2016 m. liepos 29 d. vakare, pripažino konflikto metu sudavęs E. U. smÅ«gius rankomis bei koja. Kaip jau minėta, nuteistojo parodymai apie tolesnę įvykių eigÄ , duoti viso proceso metu, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad A. B. aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkių padarinių, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigÅ«nais ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , bei dėl to Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis niekur nebėgo ir nesislapstė taip pat nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmę.Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  SvajÅ«nas Knizleris Aloyzas Kruopys Daiva Pranytė-Zalieckienė