a6da355f-9fbf-497c-a241-e108bd023547 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1043/2013                                                                                     Proceso Nr. 2-55-3-01878-2011-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 87. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1875-160/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio – Tauro grupė“ ieÅ¡kinį nurodytam atsakovui dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo naudoti žymenį „DVARO“ prekėms, prekių pakuotėms, paslaugoms, komercinės veiklos dokumentuose, reklamoje, gaminti ir laikyti tokį žymenį, ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo AB „GUBERNIJA“ prekių ženklų registracijas: „GUBERNIJOS DVARO“ (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65353, reg. data 2011-11-24);

„GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24); uždrausti atsakovui AB ,,GUBERNIJA“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai Å¡is žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siÅ«lyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslÄ atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus (Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 str. 1 d. 2 p., 7 str. 1 d. 2 p., 3 d.;

I b. t., 1 – 11, 112 – 119 l.; III b. t., 22, 23 l.). Nurodė, kad jis yra Lietuvoje gerai žinomas alaus bei gaiviųjų gėrimų gamintojas, nuo 1995 m. ,,DVARO“ alaus reklamai iÅ¡leido daugiau nei kelis milijonus litų, žymuo „DVARO“ plačiai žinomas tarp vartotojų ir turi reputacijÄ ; jam priklauso trys prekių ženklai, kuriuose pagrindinis prekę identifikuojantis elementas yra žymuo „DVARO“ („Kalnapilis DVARO“ - reg. Nr. 30214, reg. data 1998-11-12; „Kalnapilis DVARO 1902 Å VIESUSIS ALUS LAGER BEER“ - reg. data 2006-03-24, reg.

Nr. 55402; „DVARO“ - reg. Nr. 54464, reg. data 2007-04-16), taip pat grafinis prekių ženklas „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“ (reg. Nr. 62044, reg. data 2010-04-22); atsakovas yra ieÅ¡kovo konkurentas, kurio veikla – alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba; Å¡alys 2007-07-09 sudarė licencinę sutartį, kuria atsakovas pripažino, jog žymuo „DVARO“ yra registruotas ir platų žinomumÄ bei reputacijÄ turintis ieÅ¡kovo prekių ženklas; kad Å¡is žymuo yra pagrindinis kitų ieÅ¡kovo registruotų prekių ženklų sudėtinis elementas.

Pažymėjo, kad atsakovas, pažeisdamas susitarimus, 2010-05-18 įregistravo žodinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS DVARO“ (reg. Nr. 62126), 32 klasei (alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai, iÅ¡skyrus alaus ir giros gėrimus (kokteilius), vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo miÅ¡iniai); be to, atsakovas yra įregistravęs grafinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65351, reg. data 2011-11-24), registruotÄ 35 klasei; grafinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg.

Nr. 64352, reg. data 2011-11-24), registruotÄ 11, 12, 16 22 ir 35 klasėms; grafinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65353, reg. data 2011-11-24), registruotÄ 35 klasei, ir grafinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24), registruotÄ 11, 12, 16, 18, 22 ir 35 klasėms. IeÅ¡kovo teigimu, mažmeninės prekybos vietose atsakovas AB „GUBERNIJA“ savo gaminamÄ alų ir kitus gaiviuosius gėrimus vartotojams pateikia Å¡aldytuvuose, paženklintuose užraÅ¡u „DVARO GĖRIMAI“, elgiasi nesÄ Å¾iningai, ignoruoja principÄ Pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis); ankstesnio prekių ženklo savininko UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ registruoto prekių ženklo „DVARO“ inkorporavimas į sudėtinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS DVARO“, traktuotinas kaip ankstesnio ženklo savininko teisių pažeidimas.

Ieškovas nurodė, kad visi atsakovo prekių ženklai yra vėlesni už ieškovo prekių ženklus (paraiškos registruoti atsakovo ženklus buvo pateiktos 2010-2011 m. laikotarpiu, o paraiškos registruoti ieškovo prekių ženklus - 1995-2009 m. laikotarpiu); visuose atsakovo prekių ženkluose pagrindinis prekes ir (ar) paslaugas identifikuojantis elementas yra žodis „DVARO“, vizualiai atvaizduotas žymiai didesniu šriftu, nei žodis „GUBERNIJOS“; tai, kad ieškovo prekių ženklai ir atsakovo prekių ženklai (reg.

Nr. 64351, 64352, 64353, 64354) registruoti skirtingose klasėse, nepaneigia vartotojų klaidinimo tikimybės, nes tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas yra konkuruojantys Å«kio subjektai, veikiantys aludarystės srityje, ir atsakovo prekių ženklai su žodžiu „DVARO“ juose skirti žymėti veiklai, susijusiai su aludaryste.Atsakovas AB „GUBERNIJA“ prašė atmesti ieÅ¡kinį (I b. t., 80 – 82; II b. t., 1 – 4 l; III b. t., 54 – 56 l.). Nurodė, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad žymuo „DVARO“ yra plačiai žinomas vartotojų tarpe ir turi reputacijÄ , nes pagal PŽĮ 9 straipsnio 1 dalį ir teismų praktika, prekių ženklo platus žinomumas ir/ar reputacija turi bÅ«ti įrodyti, remiantis prekių ženklo naudojimo ir/ar reklamavimo rezultatais, o ieÅ¡kovas nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teigė, jog nurodyti lyginamieji prekių ženklai nėra panaÅ¡Å«s, be ko negalima konstatuoti vartotojų suklaidinimo tikimybės, remiantis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prekių tapatumas ar panaÅ¡umas neturi reikÅ¡mės, nes nėra galimybės suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su prekių ženklais „DVARO“. Atsakovas AB „GUBERNIJA“ padavė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, remdamasis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 8 straipsniu, prašė pripažinti UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklo „DVARO“ registracijÄ Nr. 54464 negaliojančia 32 klasės prekių (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo miÅ¡iniai) atžvilgiu; pripažinti prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg.

Nr. 30214) elementÄ â€žDVARO“ nesaugomu arba Å¡io prekių ženklo registracijÄ negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 55402) elementÄ â€žDVARO“ nesaugomu arba Å¡io prekių ženklo registracijÄ negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARŲ“ (reg. Nr. 62044) elementÄ â€žDVARŲ“ nesaugomu arba pripažinti Å¡io prekių ženklo registracijÄ negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti.

Nurodė, kad žymuo „DVARO“ 32 klasės prekių atžvilgiu neturi skiriamojo požymio ir žymi tik prekių charakteristikas, apraÅ¡o, kad alus ir kiti gėrimai pagaminti dvare ir rodo tik alaus ir kitų gėrimų senas gamybos tradicijas. Be to, ieÅ¡kovas pateikė paraiÅ¡kÄ prekių ženklo „DVARO“ registracijai, turėdamas nesÄ Å¾iningų ketinimų, nes ieÅ¡kovui, veikiančiam gėrimų rinkoje nuo 1993 m., buvo žinoma, apie jau nuo 1992 m. atsakovo gaminamÄ alų, žymimÄ Å¾ymeniu „DVARO“, taigi ieÅ¡kovas nesukÅ«rė prekių ženklo „DVARO“, o įregistravo atsakovo dar prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ paraiÅ¡kos padavimÄ naudotÄ Å¾ymenį (II b. t., 46 – 49 l.).IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (III b. t., 6 – 13 l.) prašė atmesti jį, nes ieÅ¡kovo ženklai sudaro prekių ženklų, kuriuose pagrindinis skiriamasis elementas yra žodis „DVARO“, „DVARŲ“, Å¡eimÄ , taigi žodis „DVARO“ yra esminis skiriamasis elementas.

IeÅ¡kovo teigimu, dėl ženklo registracijos nebuvo pateikta trečiųjų asmenų protestų, nebuvo kelta ir ginčų teisme; jis turi ankstesnes teises į šį žymenį kaip prekių ženklÄ , o Å¡alių sudarytos licencinės sutarties preambulėje atsakovas pripažino, kad žymuo „DVARO“ (reg. Nr. 54464) yra registruotas ir platų žinomumÄ bei reputacijÄ turintis UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklas; taip pat, kad žymuo „DVARO“ yra pagrindinis kitų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ registruotų prekių ženklų (įskaitant reg.

Nr. 30214, Nr. 55402) žodinis elementas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiomis registracijas AB „GUBERNIJA“ prekių ženklų, registruotų Lietuvos Respublikos patentų biure 2010-01-08 „GUBERNIJOS DVARO“ 32 klasei (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64351, reg. data 2011-11-24), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg.

Nr. 64352, reg. data 2011-11-24), GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64353, reg. data 2011-11-24), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24); uždraudė AB ,,GUBERNIJA“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai Å¡is žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siÅ«lyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslÄ atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus; atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (III b. t., 186 – 200 l.).Nustatė, kad Juridinių asmenų registre ieÅ¡kovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ įregistruotas 1993-04-14, o atsakovas AB „GUBERNIJA“ - 1993-05-05; pagrindinė atsakovo veikla – alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba.

Teismas nurodė, jog ieškovo figūriniame prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“, Valstybiniame patentų biure (toliau – VPB) registruotame nuo 1995-04-14 32 klasei (alus) (saugomos spalvos – žalia, ruda, raudona, balta), vizualiai dominuoja, tiek dydžiu, tiek vieta, žodis „Kalnapilis“; visame ženklo vaizde kitas svaresnis žodis yra „DVARO“, kuris po žodžio „Kalnapilis“ labiau yra matomas už kitus šio prekės ženklo žodžius ir piešinius; figūrinio prekių ženklo „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“, registruoto nuo 2006-03-24 32 klasei (alus) (saugomos spalvos šviesiai geltona, tamsiai geltona, juoda, raudona, balta), aiškiai dydžiu dominuoja žodis „DVARO“, sekantis svaresnis žodis „Kalnapilis“ dydžiu yra žymiai mažiau vizualiai pastebimas, negu žodis „DVARO“, kiti prekių ženklo žodžiai, skaičiai ir piešiniai yra dar menkiau matomi.

Nustatė, kad ženklas „DVARO“ įregistruotas 2006-03-24 32 klasei (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo miÅ¡iniai); figÅ«riniame prekių ženkle „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“, registruotame 2010-04-22 32 klasei (saugomos spalvos žalia, balta, pilka, raudona, juoda), vizualiai dominuoja (tiek dydžiu, tiek vieta) žodis „Kalnapilis“; visame ženklo vaizde sekantis svaresnis žodis yra „DVARŲ“, kuris po žodžio „Kalnapilis“ labiau yra matomas už kitus Å¡io prekės ženklo žodžius ir pieÅ¡inius, iÅ¡skyrus raudonÄ trikampį su balta žvaigždute, kuris labiau atkreipia dėmesį už žodį „DVARŲ“.Teismas konstatavo, kad 2007 m. liepos 9 d.

Å¡alys sudarė licencinę sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovui neiÅ¡imtinę teisę naudoti žymenį „DVARO“ atsakovo gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti sutartyje numatytomis sÄ lygomis; Å¡alys pabrėžė, kad žymuo „DVARO“ yra registruotas ir platų žinomumÄ turintis AB „Kalnapilio – Tauro grupė“ prekių ženklas bei kitų ieÅ¡kovo prekių ženklų sudėtinis elementas, o atsakovas atsisakė 2007 m. sausio 29 d.

VPB paduotos paraiÅ¡kos įregistruoti žodinį prekių ženklÄ â€žDVARO MIÅ AS“ 2007 m. liepos 13 d.Nustatė, kad atsakovas pagal 2010 m. sausio 8 d. VPB pateiktÄ paraiÅ¡kÄ Ä¯registravo prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS DVARO“ 32 klasei (alus ir kt. gėrimai) (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18), tačiau ieÅ¡kovas 2010 m. liepos 14 d. VPB dėl Å¡io ženklo registravimo pateikė protestÄ ; be to, ieÅ¡kovas 2011 m. sausio 10 d. padavė paraiÅ¡kas registruoti figÅ«rinius prekių ženklus „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg.

Nr. 64351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24); GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64353, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24). Teismo teigimu, nurodytuose atsakovo figÅ«riniuose ženkluose aiÅ¡kiai dominuoja žodžiai „DVARO“ ir „DVARO GĖRIMAI“, ženkliai iÅ¡siskiriantys savo dydžiu iÅ¡ kitų žodžių, gamintojo pavadinimo „GUBERNIJA“ ir pieÅ¡inių, todėl Å¡iuose prekių ženkluose pagrindinį akcentÄ siekta suteikti žodžiui „DVARO“, kiti žodžiai tik papildo figÅ«rinį prekių ženklÄ , ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dami prekių ženklų savininko duomenis.

Nurodė, kad atsakovo užsakymu 2010-09-03 - 2010-09-12 Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS atliko gyventojų apklausÄ dėl prekių ženklų panaÅ¡umo (kurios duomenimis, 55,4 procentai apklaustųjų asmenų atsakė, kad prekių ženklai (žodiniai) „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ yra nepanaÅ¡Å«s), o pagal UAB „RAIT“ 2011-05-25 Visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitÄ , atliktÄ ieÅ¡kovo užsakymu, tyrimas buvo atliekamas iÅ¡kėlus klausimÄ , ar prekių ženklai „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ yra pagaminti to paties, ar skirtingų gamintojų, į kurį 36,8 procentai apklaustųjų atsakė, kad skirtingų įmonių, 17,2 procento – kad tos pačios įmonės, 18,7 procento – kad susijusių įmonių.

Teismas pažymėjo, kad etikečių ir važtaraščių kopijos tvirtina, jog UAB „GUBERNIJA“ 1993-1994 m. naudojo etiketes ir alaus pavadinimÄ su žodžiu „DVARO“, kurių naudojimÄ perėmė iÅ¡ Valstybinės akcinės alaus daryklos „Gubernija“; naudojant žodį „DVARO“ yra registruoti ir kiti prekių ženklai, priklausantys UAB „Glorieta“, AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Dvi Å¡alys“, VÄ® „Musicus ictus“, skirti žymėti kitokiai produkcijai, o taip pat „VirkÅ¡tininkų dvaro alus“ ir „Butautų dvaro alus“, skirti žymėti alaus produkcijai.Pasak teismo, atsakovas, manydamas, kad žodis „DVARO“ bÅ«tinas jo pagamintai produkcijai žymėti, turėjo teisę šį žodį įregistruoti kaip prekių ženklÄ ar kaip sudėtinio prekių ženklo dalį pagal 1993-10-01 įsigaliojusį Prekių ir paslaugų įstatymÄ , tačiau iki pat 2010 m. neįregistravo tokio prekių ženklo; be to, 2007-07-09 Å¡alių sudaryta licencine sutartimi atsakovas pripažino, kad žodis „DVARO“ yra ieÅ¡kovo prekių ženklas.

Teismas konstatavo, jog figÅ«rinis prekės ženklas „Kalnapilis DVARO“ VPB registruotas nuo 1995-04-14 32 klasei, o pagal tuo metu galiojusio Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo (toliau – PPŽĮ) 25 straipsnį, užregistruotÄ Å¾enklÄ pripažinti negaliojančiu nebuvo leidžiama, jeigu ankstesnio įregistruoto ženklo savininkas penkerius metus aiÅ¡kiai toleravo vėlesnio ženklo vartojimÄ , pagrįstÄ sÄ Å¾iningai paduota paraiÅ¡ka (iÅ¡skyrus atvejus, kada lygiagretus jų vartojimas gali suklaidinti visuomenę arba prieÅ¡tarauti vieÅ¡ajai tvarkai).

Pasak teismo, Å¡i teisės norma reguliavo atvejus, kai ginčas kildavo tarp savininkų, kurių prekių ženklai buvo registruoti, tačiau atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovo prekių ženklo registravimÄ , sudarydamas su ieÅ¡kovu licencinę sutartį, 15 metų toleravo ieÅ¡kovo prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ vartojimÄ , taigi buvo susitaikęs, kad prekių ženklo sudėtinė dalis – žodis „DVARO“ 32 klasės prekėms žymėti, priklauso ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad žodis „DVARO“ vartojamas ir kitų savininkų kitos rÅ«Å¡ies prekėms ir paslaugoms žymėti, nedaro Å¡io žodžio bendriniu ir nesaugomu, kadangi byloje neįrodyta, kad Å¡is žymuo turėtų savybių, iÅ¡vardintų PŽĮ 5 ar 6 straipsniuose; byloje nėra pateikta įrodymų, kad yra iÅ¡likusi buvusi Gubernijos dvaro alaus darykla bei kad atsakovas bÅ«tų perėmęs Å¡ios daryklos alaus gamybos tradicijas, o tai, kad anksčiau yra buvęs Gubernijos dvaras, ar kad anksčiau dvaruose buvo gaminamas alus, nedaro bendriniu žodžio „DVARAS“, kuris nežymi tam tikros rÅ«Å¡ies alaus, todėl nėra pagrindo Å¡io žodžio pripažinti nesaugomu elementu ieÅ¡kovo figÅ«riniuose ženkluose bei pripažinti negaliojančia prekės ženklo „DVARO“ registracijÄ .Pasak teismo, tarp Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl žodžio „DVARO“ didžiosiomis raidėmis vartojimo prekių ženkluose; ieÅ¡kovo prekių ženklai, kuriuose yra žodis „DVARO“, registruoti anksčiau, negu atsakovo prekių ženklai, kuriuose taip pat vartojamas žodis „DVARO“ (iÅ¡skyrus prekės ženklÄ â€žKalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“, kuris registruotas vėliau, nei atsakovo prekių ženklai su žodžiu „DVARO“).

Teismas nurodė, jog žodis „DVARO“ savo reikšme ir skambesiu Lietuvių kalboje gerai žinomas bei įsimenamas ir, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženkluose yra ryškus ne tik savo grafiniu pavaizdavimu, bet ir įsimintinu skambesiu, laikytina, kad prekės ženklus dėl šio žodžio vartojimo daro panašius, o prekių ženkle „DVARO“ (reg. Nr. 54464), prekių ženkle „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ (reg. Nr. 55402) žodis „DVARO“ yra išskirtinai dominuojantis, todėl atsakovo prekių ženklai, kuriuose dominuojantis žodis „DVARO“, yra klaidinamai panašūs į ieškovo anksčiau įregistruotus prekės ženklus.

Teismas teigė, kad Å¡alių pateiktos visuomenės narių apklausos nepatvirtina ir nepaneigia iÅ¡vados dėl prekių ženklų klaidinamo panaÅ¡umo; tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo prekių ženkluose žodis „DVARO“ yra raÅ¡omas didžiosiomis raidėmis, užima aiÅ¡kiÄ , atkreipiančiÄ dėmesį vietÄ figÅ«riniuose ženkluose tiek savo dydžiu, tiek užimama erdve, o taip pat savo reikÅ¡me bei skambesiu, todėl Å¡is prekių ženklų elementas yra stiprus, ir, kartojant šį elementÄ atsakovo registruotuose prekių ženkluose, prekių ženklai tampa klaidinančiai panaÅ¡Å«s.Teismo teigimu, ieÅ¡kovo prekių ženklai yra registruoti 32 klasei, tuo tarpu atsakovo tik prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ registruotas 32 klasei, o kiti atsakovo prekių ženklai nėra registruoti tai pačiai prekių klasei (figÅ«riniai ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ registruoti 35 klasei – reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla, figÅ«riniai ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei ir papildomai kitoms klasėms – apÅ¡vietimo, transporto priemonės, popierius, odos, lynai, virvės), tačiau Å¡ių prekių ženklų žodžiai aiÅ¡kiai reklamuoja gėrimus, tai yra atsakovo gaminamas prekes, pagrindinė iÅ¡ kurių yra alus, todėl Å¡ie prekių ženklai yra aiÅ¡kiai skirti tokių pat prekių, kaip ir ieÅ¡kovo, reklamai ir rinkoje pagal prekių ženklus su žodžiu „DVARAS“ ar „DVARO“ nebus galima atskirti ieÅ¡kovo ir atsakovo gaminamos produkcijos; tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir atsakovo naudojama prekybos stendų reklama su užraÅ¡u „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“, todėl Å¡iems prekių ženklams taikomi tokie pat sprendimai, kaip ir prekių ženklui, registruotam 32 klasei.

Teismas sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo prekių ženklai yra registruoti anksčiau nei atsakovo, pastarojo prekių ženklai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tuo pačiu pagrindu atmetamas; kadangi atsakovas prekių ženklÄ â€žDVARO MIÅ AS“ naudojo pagal licencinę sutartį, kuri yra nutraukta, tenkinamas ir ieÅ¡kinio reikalavimas uždrausti atsakovui vartoti savo reklamoje bei žymenyse žodį „DVARO“. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas AB „GUBERNIJA“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, pripažįstant ieÅ¡kovo prekių ženklo „DVARO“ registracijÄ Nr. 54464 negaliojančia 32 klasės prekių (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo miÅ¡iniai) atžvilgiu; ieÅ¡kovo ženkluose „Kalnapilio DVARO“ (registracijos Nr. 30214), „Kalnapilis DVARO“ (registracijos Nr. 55402), „Kalnapilis DVARŲ“ (registracijos Nr. 62044) elementus „DVARO“ ir „DVARŲ“ pripažįstant nesaugomais arba pripažįstant Å¡ių prekių ženklų registracijas negaliojančiomis 32 klasės prekei – alui žymėti, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡o žodinio bylos nagrinėjimo pagal jo paduotÄ apeliacinį skundÄ , kadangi byla yra sudėtinga, o teismas nepasisakė dėl daugelio byloje esančių įrodymų (IV b. t., 2 – 8 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad :Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes:Teismas formaliai vertino prekių ženklo žymens „DVARO“ naudojimÄ , nevertindamas, ar jo neteisėtas atsakovo vardu naudojimas tokio, koks jis yra įregistruotas; teismas tik konstatavo, kad lyginami ieÅ¡kovo ir atsakovo prekių ženklai yra panaÅ¡Å«s dėl žodžio „DVARO“ sutapimo, tačiau neanalizavo atsakovo kiekvieno prekių ženklo atskirai, nevertino juos sudarančių elementų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl prekių ženklų panaÅ¡umo;Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog žodis „DVARO“ savo reikÅ¡me ir skambesiu lietuvių kalboje gerai žinomas ir įsimenamas, nes byloje nėra tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, pagrindinis prekę identifikuojantis elementas nėra žymuo „DVARO“, nes ieÅ¡kovo prekių ženklus „Kalnapilio DVARO (Ų)“ sudaro visuma žodinių ir vaizdinių elementų, Å¡iuose prekių ženkluose įsimintinas yra ir žodis „Kalnapilis“, ir kiti vaizdiniai elementai, pats grafinis Å¡ių prekių ženklų iÅ¡pildymas.

Be to, teismas neatsižvelgė, kad atsakovo prekių ženkle „GUBERNIJOS DVARO“ dominuojančiu ir pagrindiniu elementu laikytinas žodinis elementas „GUBERNIJOS“, kurio nėra ieÅ¡kovo prekių ženkluose, o prekių ženkluose, kuriuos sudaro žodžių junginys, dominuojančiu laikytinas pirmasis žodinis elementas, nes vartotojams pirmasis prekių ženklo elementas pastebimas pirmiausiai;Teismas konstatavo 2010 m. rugsėjo mėn. UAB „VILMORUS“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos dėl Å¡alių prekių ženklų panaÅ¡umo rezultatus, tačiau jų neanalizavo, o tik nemotyvuotai pažymėjo, jog Å¡alių pateiktos visuomenės narių apklausos nepatvirtina „pilnai“ iÅ¡vados dėl ženklų panaÅ¡umo;Teismas, neteisingai vertindamas Å¡alių prekių ženklų panaÅ¡umÄ , padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ ir dėl suklaidinimo tikimybės egzistavimo, nes ieÅ¡kovas, pristatydamas ir apibÅ«dindamas savo produkcijÄ , kuriai žymėti naudojami ginčo prekių ženklai „DVARO“, visada naudoja ir nurodo žodį „Kalnapilis“, o tai mažina vartotojų suklaidinimo tikimybę; be to, atsakovo prekių ženklÄ sudaro žodinis elementas „GUBERNIJOS“, ir tai dar labiau sumažina vartotojų suklaidinimo dėl prekių ženklų savininko tikimybę;Teismas nepagrįstai nustatė ir visuomenės suklaidinimo tikimybės egzistavimÄ dėl atsakovo prekių ženklų „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ registracijų Nr. 64351, 64352, nes Å¡ie prekių ženklai nėra registruoti 32 klasės prekėms žymėti, o registruoti visai nepanaÅ¡ioms prekėms ir paslaugoms 11, 12, 16, 18, 22 ir 35 klasėse, kurioms ieÅ¡kovo prekių ženklai „DVARO“ neturi registracijos, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymÄ , nurodydamas, kad Å¡ių prekių ženklų žodžiai aiÅ¡kiai reklamuoja gėrimus.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl visuomenės suklaidinimo;Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal PŽĮ 38 straipsnį, mechaninis žymens naudojimo uždraudimas visų prekių atžvilgiu yra negalimas, tai turi bÅ«ti atliekama konkrečių prekių atžvilgiu.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes:Teismas sprendime neteisingai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytos 2007 m. liepos 9 d. licencinės sutarties sÄ lygas, nurodydamas, jog atsakovas Å¡ia sutartimi pripažino, kad žodis „DVARO“ yra ieÅ¡kovo prekių ženklas; teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad licencinė sutartis yra sudaryta tik dėl junginio „DVARO MIÅ AS“ naudojimo bei tik dėl alaus ir giros gėrimų, ir jau negaliojanti, nes ieÅ¡kovas jÄ nutraukė;Teismas nepagrįstai taikė PPŽĮ 25 straipsnį, tvirtindamas, kad atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovo prekių ženklo registravimÄ , sudarydamas su ieÅ¡kovu licencinę sutartį, 15 metų toleravo ieÅ¡kovo prekių ženklo „Kalnapilio DVARO“ vartojimÄ , buvo susitaikęs, kad prekių ženklo sudėtinė dalis – žodis „DVARO“ 32 klasės prekėms žymėti priklauso ieÅ¡kovui, nes Å¡alys Å¡iomis aplinkybėmis nesirėmė, todėl teismas, motyvuodamas sprendimÄ , peržengė byloje pareikÅ¡tus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir pažeidė CPK įtvirtintus Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus (CPK 265 str. 2 d.).

Be to, Å¡i PPŽĮ norma taikytina tada, kai ženklo registracija ginčijama, remiantis ankstesne prekių ženklo registracija, o Å¡iuo atveju atsakovas ginčijo ieÅ¡kovo prekių ženklo registracijas absoliučiais prekių ženklų registrabilumo pagrindais, motyvuodamas, kad žymuo DVARO negali bÅ«ti prekių ženklu 32 klasės prekėms žymėti, o taip pat ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumu registruojant jo prekių ženklus, o ne ankstesnėmis atsakovo prekių ženklų registracijomis; byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas ginčijamus prekių ženklus naudojo penkerius metus, tuo labiau, kad ieÅ¡kovo paraiÅ¡kos turėjo bÅ«ti paduotos sÄ Å¾iningai, taip pat tokiu atveju neturi bÅ«ti visuomenės klaidinimo;Teismas, motyvuodamas, kad žymuo „DVARO“ gali bÅ«ti saugomu elementu 32 klasės prekėms žymėti, netinkamai taikė PŽĮ 6 straipsnio nuostatas, visiÅ¡kai neargumentavo iÅ¡vados, kad žymuo „DVARO“ gali bÅ«ti prekių ženklu 32 klasės prekėms žymėti, o atsakovas pateikė daug raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad visuotinai žinoma, jog alus ir kiti gėrimai buvo gaminami dvaruose jau nuo XVI amžiaus, todėl žymuo „DVARO“ 32 klasės prekių atžvilgiu neturi skiriamojo požymio ir žymi tik prekių charakteristikas, ir Å¡ių įrodymų nevertino; gamintojai, kurie gamina gėrimus dvaro teritorijose arba turi sÄ sajų su seniai veikusiais dvarais, žymi gaminamus gėrimus prekių ženklais, kuriuose naudojamas žodis „dvaro“, ir dėl to yra Butautų dvaro alus, Gubernijos dvaro alus;Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodyta, jog buvusi Gubernijos dvaro alaus darykla yra iÅ¡likusi, o kad AB „Gubernija“ turėtų tiesioginį ryšį su anksčiau egzistavusiu Gubernijos dvaru, duomenų randama tik pačios atsakovo internetinės svetainės puslapiuose, nes byloje pateiktos ne tik iÅ¡traukos iÅ¡ atsakovo internetinio puslapio; atsakovas nuo pat įsiteigimo yra įsikÅ«ręs Gubernijos dvaro teritorijoje, kurioje iÅ¡likę pastatai, įraÅ¡yti į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl paties atsakovo pavadinimas ir jo naudojami prekių ženklai nurodo į jo prekių gamybos vietÄ , tuo pačiu pabrėžiant senÄ sias gėrimų gaminimo tradicijas;

Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog žymuo „DVARO“ turi bÅ«ti prieinamas visiems kitiems asmenims, tarp jų ir atsakovui;Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų ketinimų, registruojant prekių ženklÄ su žymeniu „DVARO“; ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningus veiksmus patvirtina tai, jog jis nesukÅ«rė Å¡io prekių ženklo, o pateikė registracijai rinkoje atsakovo dar prieÅ¡ ieÅ¡kovo paraiÅ¡kos padavimÄ naudotÄ Å¾ymenį; ieÅ¡kovo pateikti ieÅ¡kiniai tik patvirtina faktÄ , kad jis registravo prekių ženklÄ â€žDVARO“, turėdamas siekį drausti atsakovui naudoti žymenį „DVARO“.

Veiksmai, registruojant kito gamintojo naudojamÄ Å¾ymenį, vėliau siekiant uždrausti tokio žymens naudojimÄ , vertintini kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ apygardos teismo sprendimÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (IV b. t., 14 – 28 l.). Nurodo, jog atsakovo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad vartotojai priima žymenį „DVARO“ kaip komercinės veiklos identifikatorių, o ne traktuoja kaip elementÄ , kuris apibÅ«dina prekę, todėl žymuo „DVARO“ atlieka prekių ženklo funkcijÄ ; apeliantas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kokios yra „dvaro“ gamybos tradicijos, kurios galėtų charakterizuoti alų, todėl teiginys, jog žymuo „DVARO“ pats savaime atskleidžia Å¡io produkto savybes, neturi jokio pagrindo; bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad atsakovas neturi ir negali pateikti duomenų, jog „Gubernijos dvaras“ bÅ«tų žinomas alaus vartotojams; atsakovo alus nėra gaminamas dvare, nes tokio „Gubernijos dvaro“ nėra.

IeÅ¡kovo teigimu, pats licencinės sutarties sudarymo faktas demonstruoja, kad atsakovas pripažino ieÅ¡kovo prekių ženklus „DVARO“, o vėliau naudojosi iÅ¡ licencinės sutarties gaunama nauda; teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas savo tariamų teisių į žymenį „DVARO“ niekada nerealizavo ir negynė; esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis pagrįstai buvo atmestas PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl apeliantas neteisus, teigdamas, jog teismas nepasisakė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų ketinimų, registruojant prekių ženklus su žymeniu „DVARO“.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovo pareikÅ¡tas reikalavimas nėra sÄ Å¾iningas, kai atsakovas, visiÅ¡kai nesirÅ«pinęs žymens „DVARO“ registravimu bei teisine apsauga, toleravęs ieÅ¡kovo plačiai atliekamus prekių ženklų populiarinimo veiksmus, pasirašęs licencinę sutartį dėl to paties žymens „DVARO“ naudojimo, vėliau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovui priklausančių „DVARO“ Å¡eimos ženklų pripažinimo negaliojančiais; byloje atsakovo pateikti dokumentai neįrodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų ketinimų; ieÅ¡kovo ženklai buvo įregistruoti ne formaliai, tačiau intensyviai naudojami ir populiarinami.

IeÅ¡kovas pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, jog žymuo „DVARO“ yra stiprusis ir pagrindinis sutampantis tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo ženklų elementas, tai patvirtina aplinkybė, jog atsakovas buvo pats savanoriÅ¡kai tai pripažinęs sudarytoje licencijos sutartyje; žymenys „Kalnapilio“ ir „Gubernijos“ negali bÅ«ti pagrindiniai, nes atitinka alaus gamybos bendrovių pavadinimus, naudojamus visų ieÅ¡kovo ir atsakovo gaminių etiketėse; be to, vidutinis vartotojas, perkantis prekes ar paslaugas, atsimena dominuojantį žodį ženkle, kuris leidžia jam kitÄ kartÄ pasirinkti tÄ patį prekių ir paslaugų Å¡altinį.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas yra įregistravęs ir prekių ženklÄ â€žDVARO“, kuriame nėra jokių papildomų elementų, o teismų praktikoje pripažįstama, jog viso ankstesnio prekių ženklo inkorporavimas į sudėtinį vėlesnį ženklÄ traktuotinas kaip ankstesnio ženklo savininko teisių pažeidimas; ieÅ¡kovo prekių ženklai sudaro prekių ženklų serijÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog juose pasikartojantis elementas „DVARO“ yra pagrindinis. IeÅ¡kovo teigimu, teismas teisingai konstatavo, jog ginčijamų atsakovo prekių ženklų žodžiai aiÅ¡kiai reklamuoja gėrimus, t. y. atsakovo gaminamas prekes, kurių pagrindinė yra alus; todėl Å¡ie prekių ženklai yra aiÅ¡kiai skirti tokių pat prekių, kaip ir ieÅ¡kovo, reklamai; byloje pateikti apklausų rezultatai pagrindžia bÅ«tent ieÅ¡kovo pozicijÄ .Atsakovas AB „Gubernija“ 2013 m. lapkričio 29 d.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo (IV b. t., 117, 118 l.), kuriuo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu praÅ¡o sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl ieÅ¡kovo prekių ženklų su žymeniu „DVARO“ registracijų panaikinimo dėl nenaudojimo, nes ieÅ¡kovas nenaudoja jau penkerius metus minėtų prekių ženklų visoms 32 klasės prekėms, kurioms Å¡is ženklas registruotas (PŽĮ 47 str. 2 d.), o pagal PŽĮ 46 straipsnio 3 dalį, ženklo registracija negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl to, kad kyla konfliktas tarp jo ir ankstesnio ženklo, neatitinkančio Å¡io įstatymo 47 straipsnio 2 dalies.

Be to, atsakovas pateikė papildomÄ paaiÅ¡kinimÄ (IV b. t., 76 – 78 l.), kuriame nurodo, kad žymuo „Dvaro“ žymi prekių charakteristikas (prekių pagaminimo vietÄ , senas tradicijas), todėl jis neturi skiriamojo požymio; kad aplinkybę, jog egzistavo Gubernijos dvaras, patvirtina jo pateiktas Å iaulių miesto savivaldybės nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2011-09-23 posėdžio aktas, kuriame pateikiami iÅ¡ archyvinės medžiagos, tyrimų ataskaitų ir publikacijų nustatyti Gubernijos dvaro ir alaus daryklos istorijos faktai.IeÅ¡kovas UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ atsiliepime į atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo (IV b. t., 128 – 130 l.) nurodo nesutinkantis su juo, nes ginčas Å¡ioje byloje sprendžiamas, esant galiojančiai ieÅ¡kovo prekių ženklų registracijai ir teorinė tikimybė apie tokios registracijos panaikinimÄ ateityje negali ir neturi turėti įtakos Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui.

PraÅ¡o skirti atsakovui 10 000 Lt baudÄ , nes pastarasis, teikdamas tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .Bylos Å¡alių papildomi paaiÅ¡kinimai ir papildomi įrodymai (IV b. t., 76 – 130 l.) prijungiami prie bylos (CPK 42 str. 1 d., 179 str., 314 str.) IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Netenkintinas apelianto praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo, pareikÅ¡tas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.             CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.             Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

             Pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinį skundÄ , kuriuo atsakovas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimÄ , priimtÄ pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo pareikÅ¡tus reikalavimus dėl ginčo prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis (kuriuo atsakovo prekių ženklų registracija pripažinta negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu), o atsakovo praÅ¡yme dėl bylos sustabdymo nurodomos naujos aplinkybės - jo pareikÅ¡tas Vilniaus apygardos teisme naujas ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui dėl ieÅ¡kovo prekių ženklų su žymeniu „DVARO“ registracijų panaikinimo dėl nenaudojimo (PŽĮ 47 str. 2 d. pagrindu).

Be to, nagrinėjant ginÄÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ar atsikirtimų į ieÅ¡kinį negrindė tuo, kad ieÅ¡kovas nenaudoja prekių ženklų su žymeniu „DVARO“. Kolegijos nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažįstamos privalomu pagrindu sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , nes, pagal pateiktus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad kitoje byloje, esančioje pirmosios instancijos teisme, nustatytinos aplinkybės ir bylos baigtis turi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo apygardos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 163 str. 3 p., 302 str.).                          Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimo dėl apelianto praÅ¡yme nurodytų priežasčių (CPK 163 str. 3 p., 302 str. 306 str. 2 d.).

             Be to, netenkintinas ir atsakovo apeliacinio skundo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (IV b. t., 2 – 8 l.).              Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

             Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytÄ apeliacinį skundÄ nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 321 str. 1 d., 322 str.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepažeidė paminėtų bei kitų civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino bylos Å¡alių pateiktus įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas.

Dėl žymens „DVARO“ apsaugos apimties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato absoliučius prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, tarp kurių įtvirtinama, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.); žymi ar nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laikÄ , pagaminimo bÅ«dÄ arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (PŽĮ 6 str. 1 d. 4 p.).Europos Bendrojo Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad prekių ženklų teisėje pripažįstama, jog paprastai žodinis elementas yra stiprusis bei lemiantis bendrÄ suvokimo įspÅ«dį elementas žodiniame-vaizdiniame prekių ženkle; kai žodinis prekių ženklo elementas pasižymi dažnu jo naudojimu, jį galima pripažinti ryÅ¡kiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465;

Europos Bendrojo Teismo sprendimas byloje T—194-2003)).Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad žodis ar vietovardis neatitinka absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų ir yra neregistruotinas, o jei yra įregistruotas, tai suinteresuotų asmenų reikalavimu, jo registracija pripažintina negaliojančia, tuo atveju, jei jis žymi prekių kilmės vietÄ ir esmines prekių charakteristikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-175-2000).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ yra savininkas nacionalinių figÅ«rinių prekių ženklų:

„Kalnapilis DVARO“ (reg. data 1995-04-14, reg. Nr. 30214, 32 klasei (alus); I b. t., 13 l.), „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ (reg. data 2006-03-24, reg. Nr. 55402, 32 klasei (alus); I b. t., 14 l.), „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“ (reg. data 2010-04-22, reg. Nr. 62044, 32 klasei (alui); I b. t., 16 l.) bei žodinio prekių ženklo „DVARO“ (reg. data 2006-03-24, reg. Nr. 54464, 32 klasei (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai);

I b. t., 15 l.); kad atsakovas AB „Gubernija“ VPB įregistravo nacionalinius prekių ženklus: žodinį prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS DVARO“ (reg. data 2010-05-18, reg. Nr. 62126, 32 klasei (alus ir kt. gėrimai); I. b. t., 91 l.), figÅ«rinius prekių ženklus: „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. data 2011-11-24, reg. Nr. 64351, 35 klasei; III b. t., 109 l.), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. data 2011-11-24, reg. Nr. 64352, 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei; III b. t., 113 l.), GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. data 2011-11-24, reg.

Nr. 64353, 35 klasei; III b. t., 117 l.), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. data 2011-11-24, reg. Nr. 64354, 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei; III b. t., 121 l.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ žodinį elementÄ â€žDvaro“ („DVARO“) naudoja minėtuose prekių ženkluose („Kalnapilis DVARO“, „Dvaro“, „Kalnapilis DVARO 1902 Å VIESUSIS ALUS LAGER BEER“, „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“), registruotuose VPB nuo 1995 m.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo prekių ženklai, kuriuose yra elementas „DVARO“, „DVARŲ“, sudaro prekių ženklų Å¡eimÄ , o Å¡ių prekių ženklų esminis skiriamasis elementas yra bÅ«tent žodis „DVARO“; minėtus ieÅ¡kovo prekių ženklus sudarantys žodiniai elementai yra daugiau apraÅ¡omojo pobÅ«džio, nes žymi prekių gamintojo pavadinimo dalį („Kalnapilis“, „Kalnapilio“) ir gėrimo rūšį („Šviesusis alus“, „Nealkoholinis alus“).Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo prekių ženkluose minimas žodis „DVARO“ pripažintinas nesaugomu, nes žymi prekių kilmės vietÄ ir ypatingas gamybos tradicijas.

Apygardos teismo tinkamai įvertintų bylos įrodymų bei Apeliaciniame teisme gauto 2013 m. lapkričio 26 d. valstybinės institucijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡to duomenimis (IV b. t., 122, 123 l.), žodis „dvaro“ nenusako nei alaus rÅ«Å¡ies, nei ypatingos gamybos tradicijos, ir nėra pagrindo teigti, kad žodis „dvaro“ žymi prekių kilmės vietÄ ar esmines prekių charakteristikas. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo sprendimui neturi reikÅ¡mės, ar Lietuvoje egzistavo Gubernijos dvaras, ar jame buvo gaminamas alus.

Juolab kad tai galėtų turėti reikÅ¡mės tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad Lietuvos dvaruose (Gubernijos dvare) buvo gaminamas alus, turėjęs ypatingų charakteristikų, o nagrinėjamu atveju, tai nenustatyta. Todėl apygardos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybė, jog anksčiau yra buvęs Gubernijos dvaras, ar kad anksčiau dvaruose buvo gaminamas alus, nesudaro pagrindo žodžio „Dvaro“, „DVARAS“ pripažinti nesaugomu elementu ieÅ¡kovo figÅ«riniuose ženkluose bei pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo prekių ženklo „DVARO“ registracijÄ , ir pagrįstai netenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų pagrindu (CPK 185 str., 263 str.).

Dėl ginčo prekių ženklų panaÅ¡umo ir suklaidinimo galimybės Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu. Prekių ženklų panaÅ¡umo ar tapatumo nustatymui yra reikÅ¡mingi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktÄ Å¾enklų panaÅ¡umÄ lemia juose esančių elementų bendrumas; panaÅ¡umui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Metodiniuose nurodymuose pabrėžiama, kad stipriems elementams yra bÅ«dingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panaÅ¡umo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panaÅ¡iais elementais; kombinuotų ženklų panaÅ¡umÄ lemia vaizdo rÅ«Å¡is ir pobÅ«dis, geometrinės formos (siluetas, kontÅ«rai, linijos), prasmė, spalva ir spalvų deriniai; kadangi kombinuotas ženklas yra įvairių skirtingų elementų (žodinių, vaizdinių, erdvinių) derinys, tikrinant kombinuotų ženklų panaÅ¡umÄ , Å¡ie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais (Metodinių nurodymų 3.1.2 p., 3.2.3 p.).Europos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant, ar yra galimybė suklaidinti vartotojus dėl prekių ženklų, dviejų prekių ženklų panaÅ¡umo vertinimas nereiÅ¡kia, kad reikia atsižvelgti tik į vienÄ sudėtinio prekių ženklo elementÄ ir jį palyginti su kitu prekių ženklu; palyginimÄ bÅ«tina naudoti, vertinant kiekvieno ženklo visumÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bendro įspÅ«džio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai; panaÅ¡umas gali bÅ«ti vertinamas, remiantis vien dominuojančiu elementu, tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklų sudedamosios dalys yra nesvarbios (Europos Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Vidaus rinkos derinimo tarnyba v.

Shaker di L. L. & C. S., Nr. C-334/05 P).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikÅ¡mingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis; globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti paremtas bendru jų sukuriamu įspÅ«džiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais; tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamÄ vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės; vidutinis vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų detalių, todėl globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi bÅ«ti laikomas protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus, tačiau dėmesys turi bÅ«ti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje, taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos; pažymima, kad turi bÅ«ti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo panaikinti atsakovo žodinio prekių ženklo „Gubernijos dvaro“ (reg.

Nr. 62126) registracijÄ 32 klasės prekėms, konstatavęs jo klaidinantį panaÅ¡umÄ Ä¯ ieÅ¡kovo prekių ženklus (PŽĮ 7 str.1 d. 2 p.). Kaip minėta, byloje nurodyti ieÅ¡kovo prekių ženklai sudaro Å¡eimÄ â€žDVARO“ prekių ženklų, registruotų 32 klasės prekei – alui, o žodinis prekių ženklas „DVARO“ registruotas ir tokioms prekėms, kaip: mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo miÅ¡iniai.

Apygardos teismas, teisingai nustatęs, kad ieÅ¡kovo prekių ženkluose dominuoja ir iÅ¡siskiria žodinis elementas „DVARO“, o atsakovo prekių ženklÄ â€žGUBERNIJOS DVARO“ sudaro ir ieÅ¡kovo prekių ženkluose dominuojantis bei iÅ¡siskiriantis elementas „DVARO“, kad atsakovo prekių ženklas „Gubernijos dvaro“ registruotas toms pačioms ar panaÅ¡ioms prekių grupėms, turėjo pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra visuomenės suklaidinimo tikimybė dėl alaus ir kitų gėrimų, žymimų prekių ženklais su žodžiu „DVARO“, gamintojo.

Atsakovo argumentas, kad apygardos teismas neįvertino to, jog pagal Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos „Prekių ženklų panašumas“ rezultatus, daugiau negu pusė respondentų (55 proc.) atsakė, kad prekių ženklai „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ yra nepanašūs (I b. t., 166 – 172 l.), ar tai, kad teismo sprendime pažymėta, jog visuomenės nuomonės tyrimai nepatvirtina ir nepaneigia, kad šalių žodiniai prekių ženklai yra klaidinančiai panašūs, nepaneigia apygardos teismo išvados dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės. Juolab kad kito visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto UAB „RAIT“, ataskaitos duomenimis (I b. t., 173 – 181 l.), 35,9 proc. apklaustųjų teigė, jog nurodytais prekių ženklais žymimų prekių gamintojai yra tos pačios (17,2 procento) arba susijusios įmonės (18,7 procento), 27,3 proc. respondentų atsakė, kad nežino, o 36,8 proc. atsakė, kad prekių ženklais „DVARO“ ir „GUBERNIJOS DVARO“ žymimų prekių gamintojai yra skirtingos įmonės.     Taigi tai taip pat nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl visuomenės suklaidinimo galimybės bei atsakovo prekių ženklo „Gubernijos dvaro“ registracijos pripažinimo negaliojančia (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.;

CPK 185 str.). Dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad ženklo registracija gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kėjas padavė paraiÅ¡kÄ Ä¯registruoti ženklÄ , turėdamas nesÄ Å¾iningų ketinimų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje” (kuris nėra absoliutus) - vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje, o tam, kad jį paneigti, vien tik kito Å«kio subjekto komercinis interesas savaime nėra pagrindas pripažinti pirmiau įregistruoto prekių ženklo registracijÄ neteisėta ir negaliojančia; iÅ¡imtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir į prekių ženklus, turėjimas ir įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka, savaime nereiÅ¡kia ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų dar nereiÅ¡kia ir siekis įstatymų nustatyta tvarka įgyti iÅ¡imtines teises į prekių ženklus; vertindamas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ , teismas turi atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiÅ¡kos pateikimo momentu, be kita ko, į:

1) tai, kad pareiÅ¡kėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo naudoja tapatų ar su praÅ¡omu įregistruoti žymeniu galimÄ supainioti panašų žymenį tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms;

2) pareiÅ¡kėjo ketinimÄ užkirsti keliÄ trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį;

3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir praÅ¡omam įregistruoti žymeniui, laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).Be to, pagal teismų praktikÄ , PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis gali bÅ«ti taikoma ir tuomet, kai ginčo ženklai yra skirti skirtingoms prekėms ir (arba) paslaugoms žymėti, t. y. kai ginčas kyla, peržengiant vadinamojo „specifikacijos” principo ribas; ženklo apsauga, „peržengiant“ minėto „specifikacijos“ principo ribas, yra iÅ¡imtis, bet ne taisyklė (pvz., plačiai žinomo prekių ženklo ar ženklo, turinčio reputacijÄ , apsauga); tai yra visiÅ¡kai suprantamas plačiai žinomų ar reputacijÄ turinčių prekių ženklų savininkų siekis apsaugoti savo prekių ženklus, inter alia ginčijant registracijas taip pat ir tų prekių ženklų, kurie skirti visiÅ¡kai skirtingoms prekėms ir (arba) paslaugoms žymėti (vartojamas terminas prekių ženklo „atskiedimas“, kuris yra angliÅ¡ko termino „ dilution“ vertinys); sprendžiant dėl ženklo registracijos negaliojimo dėl nesÄ Å¾iningų ketinimų, pareiÅ¡kiant registruoti prekių ženklÄ (PŽĮ 7 str. 3 d.), turi bÅ«ti įvertintos visos konkrečioje byloje susiklosčiusios aplinkybės, taip pat užtikrinta tinkama subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009).Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad apygardos teismas nenagrinėjo, ar buvo sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovas, registruodamas prekių ženklus su žymeniu „DVARO“.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo žymens „DVARO“ naudojimo procesÄ Å¡alių prekių ženkluose, ir skundžiamame sprendime nustatė, kad AB „Gubernija“ 1993 – 1994 m. naudojo etiketes ir alaus pavadinimÄ su žodžiu „DVARAS“, kad ieÅ¡kovas UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ figÅ«rinį prekių ženklÄ â€žKalnapilio DVARO“ registravo nuo 1995-04-14, kad pagal Å¡alių 2007-07-09 sudarytÄ Licencinę sutartį ieÅ¡kovas ir atsakovas susitarė, jog žymuo „DVARO“ yra registruotas ir platų žinomumÄ bei reputacijÄ turintis ieÅ¡kovo prekių ženklas; kad Å¡is žymuo yra pagrindinis kitų ieÅ¡kovo prekių ženklų sudėtinis elementas.

Taigi, turint omenyje faktines bylos aplinkybes (tarp jų, kad žymuo „DVARO“ Å¡alių buvo pradėtas naudoti praktiÅ¡kai vienu metu (1993 – 1995 m.), kad 2007-07-09 licencine sutartimi Å¡alys geranoriÅ¡kai susitarė tarpusavyje dėl Å¡io žymens priklausimo ieÅ¡kovui UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“, nors minėta sutartis ir nutraukta ieÅ¡kovo iniciatyva nuo 2011 m. gegužės 30 d.; I b. t., 45, 46 l.), apygardos teismas neturėjo pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai padavė paraiÅ¡kÄ dėl prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ įregistravimo.

Tai, kad apygardos teismas savo iÅ¡vadÄ grindė PPŽĮ 25 straipsnio norma, galiojusia ieÅ¡kovo prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ registravimo metu, nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, registruojant žymenį „Kalnapilis DVARO“. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovo prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ įregistravimÄ 1993 m., 2007 m. sudarydamas su ieÅ¡kovu aukščiau minėtÄ licencinę sutartį dėl žymens „DVARO“ naudojimo atsakovo kokteilio pavadinime „DVARO MIÅ AS“, turėjo pagrindo teigti, kad atsakovas 15 metų pripažino ieÅ¡kovo prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ vartojimÄ , t. y. kad atsakovas nuo pat ieÅ¡kovo prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ įregistravimo pripažino sÄ Å¾iningais ieÅ¡kovo veiksmus, registruojant prekių ženklus su žymeniu „DVARO“.Apygardos teismui nustačius, kad ieÅ¡kovo prekių ženklai su skiriamuoju požymiu „DVARO“, buvo registruojami nuo 1995 m., o atsakovo paraiÅ¡kos dėl prekių ženklų su elementu „DVARO“ įregistravimo paduotos VPB nuo 2007 m., kad atsakovas jo registruotus prekių ženklus su žymeniu „DVARO“ naudoja reklamuodamas gėrimus, kurių pagrindinis yra alus, be to, turint omenyje, kad byloje pateikti įrodymai apie atsakovo prekių ženklų naudojimÄ , susijusį tik su alaus ir gėrimų prekyba (I b. t., 62 – 66, 149, 150 l.), apie tai, kad pagal 2007 m.

Licencinę sutartį atsakovas pripažino žymens „DVARO“ statusÄ (I b. t., 29, 30 l.), bei apie ieÅ¡kovo investavimÄ Ä¯ Å¡io žymens reklamÄ ir jo žinomumÄ apie 1 000 000 Lt lėšų (III b. t., 138 l.), atsakovo atsisakymas Licencinėje sutartyje nustatytos sÄ lygos, susijusios su žymens „DVARO“ statusu, atsakovo prekių ženklų su elementu „DVARO“ įregistravimas, nors ir ne 32 klasės prekėms, tačiau tokioms prekėms, kurios naudojamos taip, kad sukelia vartotojų suklaidinimo tikimybę dėl gėrimų, žymimų prekių ženklu „DVARO“, gamintojo (I b. t., 31 – 34 l., 83 – 90 l.), sudarė pagrindo teigti apie nesÄ Å¾iningus atsakovo ketinimus įregistruojant ginčo prekių ženklus, ir pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų su žymeniu „DVARO“, skirtų 35 ir kitų klasių prekėms, registracijas (PŽĮ 7 str. 3 d.).

Nors apygardos teismas ir nenurodė, kad šių prekių ženklų registracija pripažįstama negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo. Juolab kad teismas išnagrinėjo ieškovo reikalavimus dėl minėtų atsakovo prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis, pareikštus PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu (tarp jų aplinkybės, kad atsakovas siekia pasinaudoti ieškovo prekių ženklų sukurta reputacija, kai bylos šalys yra konkuruojančios įmonės gėrimų gamybos srityje, kad licencinės sutarties sudarymo faktas pagrindžia, jog atsakovui buvo žinoma ir suprantama, jog žymens „DVARO“ naudojimas jo registruojamuose prekių ženkluose pažeidžia ieškovo teises).

Todėl nustatytina, kad buvo PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindas pripažinti negaliojančiomis atsakovo prekių ženklų registracijas.Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.). Be to, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl baudos paskyrimo atsakovui.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ar iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡ymo argumentas, kad atsakovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis įrodo praÅ¡ymas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudÄ . Juolab kad negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys.Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iÅ¡ dalies tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (4235 Lt), priteisimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo parengimÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 11 p.; IV b.t., 59 – 61 l.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, n u t a r i a: Netenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Gubernija“ (juridinio asmens kodas 144715765, buveinės adresas Dvaro g. 179, Å iauliai) ieÅ¡kovo UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (juridinio asmens kodas 121958128, buveinės adresas Taikos al. 1, Panevėžys) naudai 2500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                    Danutė Gasiūnienė                                                                                                   Audronė Jarackaitė                                                                                                   Alvydas Poškus