a6d83778-8baa-4bdf-b0f8-802eccbc37ef · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-774-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17559-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Å imonio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3522-920/2019 pagal ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti, kad V. V. 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 54/100 dalys įsigyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė atsakovės V.

V. ir ieškovės J. V. nuosavybė; 1.2. nustatyti, kad ieškovei J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 297/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/20 dalys pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/20 dalys pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 297/1000 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini); 1.3. nustatyti, kad atsakovei V. V. priklauso 243/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9/20 dalys pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9/20 dalys pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 293/1000 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini), 1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei V. V. asmeninės nuosavybė teise priklauso 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas atsakovės buvo įgytas pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Mainų sutarties pagrindu atsakovė iÅ¡keitė jai priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, kuris iki mainų sutarties sudarymo priklausė V. L.. Mainų sutarties sudarymo momentu ieÅ¡kovė J. V. buvo sudariusi santuokÄ su atsakovės sÅ«numi E. V., su kuriuo kartu gyveno ieÅ¡kovei J. V. priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su sutuoktiniu, norėdami pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas, nusprendė įsigyti gyvenamojo namo dalį.

IeÅ¡kovė susitarė su atsakove, kad jos kartu parduos joms priklausančius butus ir įsigys gyvenamojo namo dalį, kuriame kartu su Å¡eimomis gyvens. Kadangi tuo metu ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai buvo geri, ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo susijusios svainystės ryÅ¡iais, todėl toks susitarimas atitiko abiejų Å¡alių valiÄ . Vykdydama bendrÄ susitarimÄ dėl naujo gyvenamojo bÅ«sto įsigijimo, ieÅ¡kovė 1999 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 48 000,00 Lt.

Bendradarbiaujant ieÅ¡kovei ir atsakovei buvo surasta parduodama 54/100 gyvenamojo namo dalis kartu su priklausiniais, esanti (duomenys neskelbtini). Nepavykus parduoti atsakovei priklausančio buto, su V. L. buvo susitarta sudaryti gyvenamojo namo su priklausiniais ir atsakovei priklausančio buto mainų sutartį, nekilnojamojo turto verčių skirtumÄ kompensuojant vienkartine pinigine iÅ¡moka. IeÅ¡kovės gautos lėšos 48 000,00 Lt pagal tuo metu galiojusius valiutų kursus atitiko 13 500,00 JAV dolerių. Atsakovei priklausančio buto vertė buvo 11 000,00 dolerių, todėl su V.

L. buvo susitarta, kad sudarius mainų sutartį, jai už mainomÄ turtÄ papildomai bus sumokėta 13 500,00 JAV dolerių piniginė kompensacija. Iki mainų sutarties sudarymo, 1999 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovė perdavė 13 500,00 JAV dolerių V. L., kaip perkamo turto kainos dalį. Sudarant mainų sutartį sutarties Å¡alimi buvo nurodyta atsakovė ir jos vardu buvo įregistruota nuosavybė. Kadangi V. L. 13 500,00 JAV dolerių buvo gavusi iki mainų sutarties sudarymo, be to, buvo keičiamas tik atsakovei priklausantis butas, todėl mainų sutartis buvo sudaryta tik tarp V.

L. ir atsakovės, tokiu bÅ«du visÄ nuosavybę įforminant atsakovės vardu, nors faktiÅ¡kai nuosavybė buvo įsigyta atsakovės ir ieÅ¡kovės lėšomis, turint bendrÄ tikslÄ gyventi namo dalyje. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad gyvenamojo namo dalis su priklausiniais buvo įgyta, kartu su atsakove vykdant bendrÄ jungtine veiklÄ , t. y. sukuriant bendrosios dalinės nuosavybės santykius, investuojant į perkamÄ bÅ«stÄ savo asmenines lėšas. FaktiÅ¡kai jos sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kuriÄ nutarė už abiejų lėšas įsigyti gyvenamÄ bÅ«stÄ su tikslu jame kartu gyventi, o toks susitarimas atitiko abiejų Å¡alių lÅ«kesčius ir valiÄ .

IeÅ¡kovė perkant gyvenamÄ jį namÄ investavo 13 500,00 JAV dolerių savo asmeninių lėšų, gautų už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovė investavo savo butÄ , kurios vidutinė rinkos vertė buvo apie 11 000,00 JAV dolerių, todėl ginčo nuosavybė buvo įsigyta ieÅ¡kovei sumokant 11/20 dalį turto kainos, o atsakovei sumokant 9/20 dalį turto kainos. Be to, 1999 m. rugpjūčio 11 d. dienraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) buvo skelbimas apie parduodamÄ turtÄ , kuris vėliau mainų sutartimi buvo įsigytas ieÅ¡kovės ir atsakovės. IeÅ¡kovė teigė, kad skelbime nurodyta turto kaina patvirtina (30 000,00 JAV dolerių), kad įsigytas mainų sutartimi turtas niekaip negalėjo pasidengti vien tik atsakovės turto kaina, nes mainų sutartyje turtas įvertintas 48 000,00 Lt, o tai pagal to meto dolerio ir litu kursÄ sudarė viso 12 000,00 JAV dolerių (1 JAV doleris – 4,00 Lt), kas reiÅ¡kia, kad 1999 m. rugsėjo 9 d. perduoti 13 500,00 JAV dolerių V.

L. buvo priemoka už įsigyjamÄ turtÄ . Ä®sigijus 54/100 dalis gyvenamojo namo, tęsdami jungtinės veiklos sutartį, ieÅ¡kovė su vyru E. V. ir atsakove persikėlė į jį gyventi. IeÅ¡kovė prižiÅ«rėjo namÄ , jo aplinkÄ , mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius namo remontus. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dėl Å¡eimyninių aplinkybių 2012 m. ieÅ¡kovė iÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir bendrai įsigytame name nebegyveno. IeÅ¡kovei iÅ¡vykus dirbti į (duomenys neskelbtini), jos santykiai su sutuoktiniu ir tuo pačiu su atsakove pablogėjo, todėl grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jos į namÄ atsakovė su sÅ«numi E. V. nebeįsileido, neleido net pasiimti asmeninių daiktų, kuriuos tik vėliau iÅ¡ dalies pavyko atgauti.

IeÅ¡kovė taip pat įrodinėjo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti pradėtas skaičiuoti, ne nuo mainų sutarties sudarymo momento, o nuo to momento, kai atsakovė pažeidė jungtinės veiklos sutartį ir apie tai tapo žinoma ieÅ¡kovei, t. y. nuo 2012 metų, kai atsakovė, pažeisdama bendrÄ susitarimÄ dėl gyvenimo bendrai įsigytoje namo dalyje, pradėjo nebeįsileisti ieÅ¡kovės į faktiÅ¡kai bendra daline nuosavybe valdomÄ turtÄ , ir taip pažeidė ieÅ¡kovės teises.

2. Atsakovė V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad V. L. turtÄ mainų sutarties Å¡alys įvertino 54 000 Lt, o V. V. turtÄ mainų sutarties Å¡alys įvertino 50 000 Lt. Pagal mainų sutarties 4 punktÄ , butas ir gyvenamojo namo dalis su Å«kiniais pastatais mainomi be priemokos. Jokių kitų susitarimų tarp sutarties Å¡alių nebuvo. IeÅ¡kovė iki 2017 m. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi jokios valios dėl bendros nuosavybės kÅ«rimo.

Jokių bendrų planų dėl bendro turto pirkimo atsakovė su ieÅ¡kove neturėjo. Mainų sutartis buvo sudaryta su tikslu atsakovei gyventi privačioje valdoje su žemės sklypu. Nei ketinant sudaryti mainų sutartį, nei sutarties sudarymo metu, ieÅ¡kovė su V. L. nebendravo. Apie 1999 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimÄ atsakovei tapo žinoma tik 2018 m. IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia 1999 m. neva tai buvusiu susitarimu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo bei 1999 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimu, tuo tarpu ieÅ¡kinį dėl pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe pareiÅ¡kė tik 2017 m., tokiu bÅ«du yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: pripažino, kad V. V. 1999 m. rugsėjo 20 d. Mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigytos 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė V.

V. ir J. V. nuosavybė; nustatė, kad J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 297/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/20 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/20 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 297/1000 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); nustatė, kad V. V. priklauso 243/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9/20 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9/20 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 293/1000 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės V.

V. ieškovės J. V. naudai 391,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybės naudai 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 1999 m. rugsėjo d. pirkimo­­­­â€“pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė pardavė jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduotas pirkėjui M. M. už 48 000 Lt. Pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė iÅ¡keitė jai priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, kuris iki mainų sutarties sudarymo priklausė V. L..

5. Teismas sprendė, kad apklaustos liudytojos V. L. paaiÅ¡kinimai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad tikrosios sandorio Å¡alys buvo ieÅ¡kovė, atsakovė ir turto savininkė-liudytoja. Nors pagal mainų sutarties 4 punktÄ butas ir gyvenamojo namo dalis su Å«kiniais pastatais buvo mainomi be priemokos, tačiau teismas pripažino, kad liudytojos nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog tikroji Å¡alių valia buvo sudaryti mainų sutartį su priemoka, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei ir atsakovei įsigyjant ginčo nuosavybę bendrosios dalinės nuosavybės teise.

6. Teismas, įvertinęs tuo metu buvusį lito ir dolerio santykį, byloje esančius įrodymus, liudytojos paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad mainų sutarties 3 punkte nurodyta 54 000 Lt parduodamo turto vertė negalėjo bÅ«ti tikroji turto vertė, nes tuomet 26 000 JAV dolerių atitiko 104 000 Lt. Teismas vertino, jog toks turto vertės neatitikimas yra pernelyg didelis, kad bÅ«tų pripažintas nereikÅ¡mingu ir neturinčiu reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ . Tai reiÅ¡kė, kad vien atsakovės turto, kuris mainų sutarties 2 punkte buvo įvertintas 50 000 Lt, negalėjo pakakti ginčo nuosavybės įsigijimui. Be to, atsakovės butas Nekilnojamojo turto registre buvo įvertintas 36 696,00 Lt, o 54/100 ginčo namo dalys įvertintos 60 836,40 Lt, t. y. ženkliai didesne pinigų suma.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ Ä¯rodo ir tai, jog ieÅ¡kovė savo butÄ pardavė už 48 000,00 Lt bei 13 500,00 JAV dolerių (54 000 Lt) namo dalies savininkei V. L. perdavė tÄ pačiÄ dienÄ . IeÅ¡kovės savininkei perduota 13 500,00 dolerių pinigų suma iÅ¡ esmės atitiko tÄ turto vertės skirtumÄ , kuris susidarė įvertinus lito ir dolerio santykį. Teismas vertino, kad atsakovės buto vertės ir ieÅ¡kovės pardavėjai perduotos pinigų sumos sudėtis, atitinka tikrÄ jÄ ginčo nuosavybės vertę. Be to, Å¡alių tikruosius ketinimus įsigyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę taip pat patvirtino ir tarp jų ilgus metus buvę geri santykiai.

8. Teismas, atsižvelgęs į mainų sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes pagal byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumÄ , pripažino, jog mainų sutartyje dėl gyvenamojo namo dalies su priklausiniais, kaip atsakovės asmeninės nuosavybės įsigijimo, nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia, nes sutartyje nebuvo nurodyta tai, kad 13 500,00 JAV dolerių priemokÄ už mainomÄ turtÄ sumokėjo ieÅ¡kovė. Teismas pripažino, kad mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, nes jis buvo sudarytas kitam sandoriui, t. y. mainų sutarčiai su 13 500,00 dolerių priemoka, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, pridengti, o sandorio Å¡alys iÅ¡ tikrųjų sudarė mainų sutartį su 13 500,00 Eur JAV dolerių priemoka, kurios pagrindu ieÅ¡kovė ir atsakovė bendrÄ jÄ daline nuosavybe įgijo ginčo turtÄ .

9. Dėl ieÅ¡kinio senaties teismas nurodė, kad po 2012 metų atsakovė, pažeisdama bendrÄ susitarimÄ dėl gyvenimo bendrai įsigytoje namo dalyje, pradėjo nebeįsileisti ieÅ¡kovės į faktiÅ¡kai bendra daline nuosavybe valdomÄ turtÄ ir taip pažeidė ieÅ¡kovės teises. Atsakovė Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl teismas laikė, kad apsimestinės mainų sutarties pasekmės atsirado 2012 m. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė nepažeidė bendrojo ieÅ¡kinio senaties deÅ¡imties metų termino, nes jos teisės buvo pažeistos 2012 m., o į teismÄ ji kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 31 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kovė iki 2017 m. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi jokios valios dėl bendros nuosavybės kÅ«rimo. Jokių bendrų planų dėl bendro turto pirkimo atsakovė su ieÅ¡kove neturėjo. Mainų sutartis buvo sudaryta su tikslu atsakovei gyventi privačioje valdoje su žemės sklypu.

Nei ketinant sudaryti mainų sutartį, nei sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė su V. L. nebendravo. Apie 1999 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimÄ atsakovei tapo žinoma tik 2018 m. Å io pakvitavimo suraÅ¡ymo aplinkybės atsakovei nėra žinomos. Jokių papildomų lėšų atsakovė nei iÅ¡ V. L., nei iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavusi. IeÅ¡kovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jos dalyvavimÄ tariamoje jungtinėje veikloje. 1.2. V. L. turtas mainų sutarties Å¡alių įvertintas 54 000,00 Lt, o atsakovės turtas – 50 000,00 Lt.

Tuo tarpu, pagal mainų sutarties 4 punktÄ butas ir gyvenamojo namo dalis su Å«kiniais pastatais mainomi be priemokos. Jokių kitų susitarimų tarp sutarties Å¡alių nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas notariÅ¡kai patvirtintÄ mainų sutartį negaliojančia, pažeidė sandorio ir jo pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ bei civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorio pagrindu. Tikroji mainų sutarties Å¡alių valia buvo mainyti beveik vienodos vertės turtÄ , o Å¡alių valia atitiko tikruosius jų ketinimus.

IeÅ¡kovė jokiose derybose keičiant turtÄ nedalyvavo, sudarant sutartį notaro biure taip pat nedalyvavo, kÄ pripažino ir teismo posėdžių metu, be to, per 18 metų nėra pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei. 1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Teismas rėmėsi iÅ¡ vien ieÅ¡kovės pateiktais paaiÅ¡kinimais, ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovės ir liudytojos paaiÅ¡kinimai iÅ¡ tiesų yra prieÅ¡taringi (abi jos skirtingai nurodė ikisutartinių derybų aplinkybes, mainų sutarties pasiraÅ¡yme dalyvavusius asmenis, sutarties sudarymo laikÄ ).

Tuo tarpu atsakovei nebuvo žinomos ieÅ¡kovės buto pardavimo aplinkybes, o byloje esantis raÅ¡tas dėl 135 00,00 JAV dolerių gavimo jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad tai tie patys pinigai, kuriuos ieÅ¡kovė gavo už butÄ . IeÅ¡kovė už butÄ gavo 12 000,00 JAV dolerių, o neva perdavė 135 00,00 JAV dolerių. Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino aplinkybių už kokiÄ sumÄ V. L. pardavė mainų sutartimi gautÄ butÄ . Be to, ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi aplinkybių dėl baldų pirkimo, todėl nėra aiÅ¡ku, ar liudytojos nurodyta 2 000,00 JAV dolerių suma nėra įskaičiuota į 1999 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te nurodytÄ sumÄ .

Neįvertinta ir tai, kad skelbime dienraÅ¡tyje nebuvo nurodyta konkreti parduodamo turto valiuta, o taip pat nėra aiÅ¡ku dėl kokių priežasčių teismas konstatavo, kad skelbime nurodytas butas yra Å¡io ginčo dalykas. Be to, sprendžiant dėl ginčo turto vertės, teismas rėmėsi tik apytikriais ir subjektyviais jo paties paskaičiavimais. Byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi ginčo turtu. Nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du teismas paskaičiavo kiekvienai iÅ¡ ginčo Å¡alių tenkančiÄ ginčo turto dalį, ko pasėkoje ieÅ¡kovei buvo priskirta didesnė turto dalis. 1.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , kadangi pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, kad apie jos teisių pažeidimÄ jai buvo žinoma notarų biure sudarant mainų sutartį, neva atsakovei pažadėjus po jos sudarymo perraÅ¡yti ginčo turtÄ ieÅ¡kovei. Å iuo atveju senaties termino pradžia turėjo bÅ«ti skaičiuojama nuo mainų sutarties sudarymo dienos. 1.5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Mainų sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo sudariusi santuokÄ su atsakovės sÅ«numi, todėl teismui konstatavus, kad dalis ginčo turto buvo įgyta už ieÅ¡kovės lėšas, į bylos nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas jos sutuoktinis. Teismas sukÅ«rė ieÅ¡kovei nuosavybę, kai ji tuo metu dar buvo santuokoje su atsakovės sÅ«numi, todėl jam tik po priimto teismo sprendimo tapo žinoma, kad jis gali reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl teismo sprendimu ieÅ¡kovei pripažinto turto padalinimo. 1.6.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl mainų sutarties vertinimo, kaip apsimestinio sandorio, išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių dėl apsimestinio sandorio. Nors ir buvo praÅ¡oma turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, tačiau teismas savo nuožiÅ«ra nustatydamas ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ , pagrindė savo sprendimÄ faktais, kurie nebuvo nurodyti.

11. IeÅ¡kovė J. V. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai atskleidė buvusias turto įsigijimo aplinkybes, nes tai pagrindžia tiek raÅ¡ytiniai, tiek pačios ieÅ¡kovės ir liudytojos V. L. pateikti paaiÅ¡kinimai. 2.2. Atsakovė aiÅ¡kiai žinojo ir suprato, kad kai ji ir ieÅ¡kovė parduos savo butus, už gautas pinigines lėšas pirks namo dalį su priklausiniais.

Kadangi ieÅ¡kovei savo butÄ pavyko parduoti, o atsakovei ne, todėl ir buvo sudaryta mainų sutartis. IeÅ¡kovė turto pardavėjai V. L. sumokėjo 13 500,00 JAV dolerių, o bylos nagrinėjimo metu ne tik ieÅ¡kovė, tačiau ir V. L. patvirtino dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės įsigyto turto priežiÅ«ros, darytų remontų. Apie parduodamÄ ginčo turtÄ buvo paskelbtas skelbimas laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini), pardavėjas už namo dalį prašė 30 000,00. Liudytoja V. L. patvirtino, kad tai jos iniciatyva buvo paskelbtas skelbimas, o parduodamo turto kaina buvo 30 000,00 JAV dolerių.

Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, kuris iki pat šiol jos vardu yra registruotas. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kad parduodamo ginčo turto kaina buvo kitokia. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė tiesiogiai dalyvavo susitarimuose su V. L., ir tai teisme ši liudytoja patvirtino. 2.3. Priešingai nei teigia atsakovė, esminiai ieškovės ir liudytojos V. L. paaiškinimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių nesiskyrė.

PaaiÅ¡kinimai ne tik kad buvo nuoseklÅ«s, tačiau juos taip pat patvirtino ir kiti ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (sandoris apie jos parduotÄ turtÄ ir gautas pinigines lėšas? pakvitavimas, patvirtinantis pinigų sumokėjimÄ V. L.? skelbimas laikraÅ¡tyje? atsakovės laiÅ¡kas ieÅ¡kovei). 2.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalis turte, nes ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis buvo padengta 11/20 dalis nekilnojamojo turto kainos, o atsakovės asmeninėmis lėšomis buvo padengta 9/20 dalis įsigyjamo turto kainos. 2.5.

PareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį nebuvo praleista ieÅ¡kinio senatis. BÅ«tent po 2012 m. atsakovė, pažeisdama bendrÄ susitarimÄ dėl gyvenimo bendrai įsigytoje namo dalyje, pradėjo nebeįsileisti ieÅ¡kovės į faktiÅ¡kai bendra daline nuosavybe valdomÄ turtÄ , ir taip pažeidė ieÅ¡kovės teises. Å iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti, ne nuo mainų sutarties sudarymo momento, o nuo momento, kai atsakovė pažeidė jungtinės veiklos sutartį ir apie tai tapo žinoma ieÅ¡kovei. 2.6.

IeÅ¡kovė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokos metu. E. V. aiÅ¡kiai suprato, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei, nes šį butÄ parduodant sutuoktinis sandorio sudaryme nedalyvavo. Å i civilinė byla pradėta 2017 m. rugpjūčio 31 d., o santuoka nutraukta 2017 m. lapkričio 23 d. Nors E. V. žinojo apie pradėtÄ civilinę bylÄ dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, tačiau jis suprato, kad Å¡io turto dalis jam nepriklauso, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aiÅ¡kiai yra patvirtinęs, kad dalintino nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieÅ¡kove neįsigijo.

Visgi, jei laikė, kad jam nuosavybės teise priklauso dalis turto, galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl įstojimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, tačiau jis tokia savo teise nepasinaudojo. Tuo tarpu jeigu E. V. mano, kad jam priklauso turto dalis ar / arba piniginė kompensacija, tuomet Å¡is turi teisę atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-27963-800/2017. 2.7. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovė tinkamai suformulavo ieÅ¡kinio aplinkybes ir reikalavimus, pateikė įrodymus, kuriuos teismas vertino priimant sprendimÄ .

Tuo tarpu teismas atlieka teisinį vertinimÄ ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu (ieÅ¡kinio ribų peržengimu). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo dalies su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo atsakovė mainų sutartimi, nuosavybės teisių.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovė 1999 m. rugsėjo 20 d. sudarė Mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė V. V. perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V. L., o V. L. atsakovei V. V. perleido nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , kad V. L. turtas-butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra perleistas su 13 500,00 Eur priemoka, taip pat laikydamas, kad tikrosios sandorio Å¡alys yra ieÅ¡kovė J.

V., atsakovė V. V. ir V. L., ginčo mainų sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu ir gyvenamojo namo dalį su statiniais pripažino bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės J. V. ir V. V. nuosavybe. Apeliaciniu skundu ginčijamas teismo pateiktas byloje surinktų įrodymų įvertinimas ir teigiama, kad ne ieÅ¡kovė, o apeliantė (atsakovė) buvo tikroji sandorio Å¡alis, nes ji asmeniÅ¡kai vedė derybas su V. L., ieÅ¡kovė neketino įgyti nuosavybės teisių į V. L. priklausiusį turtÄ , kaip priemokos neperdavė jokių piniginių lėšų.

15. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iÅ¡ sandorio Å¡alių. Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo - tikroji sandorio Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009, ir kt.).

Ginčydama atsakovės nuosavybės teises bÅ«tent Å¡iais argumentais, ieÅ¡kovė nurodė, kad mainų sutartis yra ydinga tiek dėl sandorio Å¡alies, tiek ir dėl sandorio sudėtinės dalies (kompensacijos). IeÅ¡kiniu įrodinėjama, kad sutartyje įvardinta mainų sutarties Å¡alis - atsakovė - buvo tik statytinė, nes tikrosios sandorio Å¡alys – mainų sutarties pagrindu nuosavybės teisę įgiję asmenys, esÄ butÄ ir kompensacijÄ V. L. perdavusios ieÅ¡kovė V. V. ir atsakovė J.

V..

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (Å¡iuo atveju – sudarytas ne tik to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis ar, kad nėra nurodytos visos sandorio sudėtinės dalys), reikia įrodyti.

Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė taip pat ir kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, bei kad sandoriu perleistas ir kitam asmeniui priklausantis turtas, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimÄ dėl mainų sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai - tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Å ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis nuosavybės teisių įgijėjas pagal ginčijamÄ mainų sutartį, ar sutartyje, kaip nuosavybės teises įgijęs nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai reikalavimo teisę įsigijusiu asmeniu. Be to, įrodinėtina yra ir ta aplinkybė, ar sutartimi perduotų daiktų kaina yra vienoda, ar jais keičiamasi buvo be jokių priemokų.

17. Byloje nustatyta, kad pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė iÅ¡keitė jai priklausantį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuris iki Mainų sutarties sudarymo priklausė V. L.. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilęs ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė buto ir gyvenamojo namo dalies mainų sutarties Å¡alys; jos pripažįsta mainų teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutartyje nurodytos sutarties Å¡alies asmens atitikties tikrajam Å¡io teisinio santykio subjektui bei dėl sutarties sÄ lygų.

Apeliaciniu skundu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji bendravo ar derėjosi su kita mainių sutarties Å¡alimi V. L. dėl ginčo namo dalies įgijimo, neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl bendros nuosavybės kÅ«rimo, be to, nepagrįstai, apeliantės vertinimu, teismas sprendė, kad atsakovei priklausantis butas į V. L. priklausantį daiktÄ buvo iÅ¡mainytas su priemoka.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, kad ikisutartiniuose santykiuose dalyvavo ne tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teisme perleisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuosekliai aiÅ¡kino, kad paskelbus apie jai priklausančio turto pardavimÄ abi bylos Å¡alys – ieÅ¡kovė ir atsakovė, domėjosi galimybe įsigyti gyvenamojo namo dalį, jo kaina, tačiau ieÅ¡kovė buvo pagrindinis sandoriu besirÅ«pinęs asmuo.

19. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. L. apie ketinimÄ parduoti jai priklausantį turtÄ paskelbė 1999 m. rugpjūčio 11 d. skelbime dienraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini). Nors Å¡iame skelbime turto kaina nurodyta tik skaitine verte, t. y. neįvardijant valiutos, tačiau įvertinus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, sulyginus ginčo sutartyje nurodyto turto inventorizacines vertes, sutarties sudarymo metu nustatytÄ dolerio ir lito santykį, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad V.

L. turėjo siekį jai priklausantį turtÄ perleisti už 30 000 JAV dolerių sumÄ (b. l. 68-69). Liudytojos teigimu, abi bylos Å¡alys tarėsi parduoti savo butus bei gautas pinigines lėšas panaudoti sudarant sandorį su liudytoja. IeÅ¡kovės nuoseklų siekį parduoti turimÄ turtÄ ir gautus pinigus panaudoti įsigyjant V. L. priklausantį turtÄ patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog prieÅ¡ pat ginčo sutarties sudarymÄ 1999 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė už 48 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. L. patvirtino ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes apie tolesnę ikisutartinių veiksmų eigÄ , t. y., kad nepavykus atsakovei parduoti nuosavybės teise priklausančio buto, ji, V. L., sutiko sudaryti mainų sutartį, kurios pagrindu taip pat sutiko su priemoka priimti atsakovei priklausantį butÄ . Be to, liudytoja V. L. paaiÅ¡kino ir priežastis dėl ieÅ¡kovės neįtraukimo į daiktų mainų sandorį, patvirtino ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, kad ieÅ¡kovei perdavus pinigines lėšas, kurios buvo skirtos kompensuoti mainomų daiktų skirtumÄ , buvo iÅ¡duotas tai patvirtinantis pakvitavimas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojos V. L. parodymai yra prieÅ¡taringi. Liudytoja nuosekliai iÅ¡dėstė aplinkybes apie ketinimÄ perleisti jai priklausančiÄ nuosavybę, informacijos apie pardavimÄ paskelbimÄ , asmenų, ketinusių įgyti namo dalį, santykius, jų elgesį iki sutarties sudarymo, kompensacijos sumokėjimÄ ir šį faktÄ patvirtinančio dokumento iÅ¡davimÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo Å¡alių veiksmus, jų elgesį siekiant įsigyti V.

L. nuosavybę, tinkamai nustatė mainomų daiktų vertės skirtumus, ieÅ¡kovės pinigų Å¡altinį, kurį ji panaudojo kompensacijos sumokėjimui. Ä®vertinus byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovė esÄ neįrodė bendravusi ar derėjusis su kita mainų sutarties Å¡alimi V. L. dėl ginčo namo dalies įgijimo, kad esÄ neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl bendros nuosavybės kÅ«rimo, bei, kad byloje esantys duomenys esÄ nepatvirtina priemokos mokėjimo.

22. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė po ginčo sandorio sudarymo apsigyveno iÅ¡mainytoje namo dalyje, t. y. ne tik įgijo iÅ¡ ginčo sutarties kylančias teises ir pareigas, bet ir jomis realiai naudojosi, valdė gyvenamojo namo dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, taip pat byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė 1999-09-20 sudarė Mainų sutartį su 13 500 eurų priemoka, kurios pagrindu V.

V. ir J. V. bendrÄ ja daline nuosavybe įsigijo 54/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 54/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pagrindÄ spręsti dėl atsakovės V. V., kaip statytinės, vaidmens ginčijamos mainų sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami nustatyti atsakovės veiksmuose apsimestinumÄ bei konstatuoti, kad faktinė ir tikroji ginčo daikto įgijėja buvo ne tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovė.

Nustačius, kad sandorio Å¡alis-ieÅ¡kovė, pardavusi butÄ , gautas lėšas panaudojo kompensuoti mainomų daiktų vertę, laikytina, jog tinkamai, atsižvelgiant į kiekvienos sutarties indėlį, iÅ¡spręstas ir nuosavybės dalių ginčo turte klausimas.

23. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl mainų sutarties vertinimo kaip apsimestinio sandorio, išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų. Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad pagal CPK 135 straipsnį ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas). Teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. N. prieÅ¡ J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas prieÅ¡ I.

P., bylos Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieÅ¡ G. L., E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio (jei pareikÅ¡tas) pagrindÄ ir dalykÄ bei Å¡iuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus – turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo ir atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis).

Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ prieÅ¡ A.

S., bylos Nr. 3K-3-255/2013). Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. M. prieÅ¡ J. P., bylos Nr. 3K-3-438/2014).

24. Byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieÅ¡kovė pretenduoja į nuosavybės teisių įgijimÄ . Pagal CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktus nuosavybės teisė, be kitų įstatyme įvardytų pagrindų, įgyjama pagal sandorius, taip pat pagaminant (sukuriant) daiktÄ . Ä®rodinėdama nuosavybės teisių įgijimo pagrindÄ , ieÅ¡kovė teigė, kad tikrosios mainų sutarties Å¡alys yra ne tik atsakovė ir V. L., bet ir ji-ieÅ¡kovė bei kad ji, ieÅ¡kovė, siekdama įsigyti nuosavybę, iÅ¡ lėšų, gautų pardavus jai priklausantį butÄ , padengė mainomų daiktų vertės skirtumÄ .

Taigi, pagal nurodomas ieškinyje faktines aplinkybes, ieškovė savo teises gynė ginčydama dalį atsakovės mainų sandorio pagrindu įgytų nuosavybės teisių. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys.

25. Nurodžiusi faktines aplinkybes, ieÅ¡kovė nurodė ir teisinį pagrindÄ - jungtinės veiklos sutartį tarp jos ir atsakovės (CK 6.969 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo diskrecijos ribose kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ne kaip jungtinę veiklÄ (partnerystę), o kaip sudarytÄ apsimestinį mainų sandorį (CK 1.87 str.) nenurodant tikrųjų mainų sutarties Å¡alių ir nenurodant priemokos. Teismas, nuspręsdamas dėl ieÅ¡kovės įvardijamo sandorio apsimestinio pobÅ«džio, nustatęs sÄ lygas, bÅ«tinas CK 1.87 straipsnio taikymui, nepasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, jog Å¡alių įnaÅ¡ais buvo siekiama jungtinės veiklos, kolegijos vertinimu, proceso teisės normų nepažeidė, nes ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu pripažinus mainų teisinius santykius, ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, bet dėl sandorio Å¡alies ir sutarties sÄ lygų.

26. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ .

27. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimÄ ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo į daiktÄ , kurį atsakovė įgijo 1999 m. rugsėjo 20 d. Mainų sutarties pagrindu, pareiÅ¡kė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie savo pažeistÄ teisę, t. y. kad jai yra sudaromos kliÅ«tys naudotis turtu, vertino tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį suvokimo apie pažeistÄ teisę aspektus, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė iÅ¡vadai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgė į tai, kad Å¡alis siejo artimi santykiai – ieÅ¡kovės buvęs sutuoktinis yra atsakovės sÅ«nus, iki iÅ¡vykimo į užsienį Å¡alys gyveno kartu, ieÅ¡kovei nebuvo apribota teisė naudotis mainų sutarties pagrindu įgytu turtu. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad iki iÅ¡vykimo 2012 metais darbui į (duomenys neskelbtini), ji neturėjo faktinio pagrindo manyti, jog atsakovė turėtų ketinimÄ pažeisti jos kaip bendraturtės teises naudotis ir disponuoti mainų sutarties pagrindu įgytu daiktu.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuosavybės teisių į ginčo namo dalį su priklausiniais įgijimo metu ieÅ¡kovė buvo sudariusi santuokÄ , pasisakė dėl nedalyvavusio byloje ieÅ¡kovės sutuoktinio materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog apskųstame sprendime teismas pasisakė dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio teisių ir pareigų. Byloje nėra ginčo, kad ginčo mainų sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovės santuokos su atsakovės sÅ«numi metu.

Teismas nesprendė nei dėl lėšų, kurios buvo panaudotos kompensuojant mainomų daiktų vertę, nei dėl įsigyto mainų sutarties pagrindu daikto teisinio rėžimo. Teismo sprendime nepasisakoma dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio teisinės padėties, nesukuriama jam teisių ir pareigų, todėl sutuoktinio neįtraukimas negali bÅ«ti pripažintas absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A.

N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su įgyto turto aplinkybėmis, ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl ieškovės sutuoktinio teisių ir pareigų, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nedalyvavusio byloje asmens, t. y. teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

30. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo.

Taigi, atsakovės V. V. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės naudai yra pagrindas priteisti apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje turėjo 600,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidų (el. b. l. 179-180).

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Å imonis Egidijus TamaÅ¡auskas