a6d3ff8b-c716-474d-a48c-4d48950cd3c5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1452-390/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00353-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), RÅ«tos Palubinskaitės ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

M. ir S. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. M. ir S. M. ieÅ¡kinį atsakovams L. A., O. A. ir A. A. bei trečiajam asmeniui M. K. ir atsakovų L. A., O. A. ir A. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams M. M., S. M. ir trečiajam asmeniui M. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ Å¾emės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., (toliau – žemės sklypo) valdymo ir naudojimosi tvarkÄ : paskirti ieÅ¡kovams naudotis žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemetra“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „A“, plotas 9066 kv.m, esančiÄ tarp posÅ«kio taÅ¡kų 25, 26, 27, 28, 29, 30, 39, 40, 41; paskirti atsakovams ir L.

O. K. žemės sklypo dalį, UAB „Žemetra“ parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu „B“, plotas 34919 kv. m, esančiÄ tarp posÅ«kio taÅ¡kų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 41, 40, 39, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37 ir 38, priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat prašė atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

2. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkÄ pagal S. K. firmos „Korika“ 2020 m. rugsėjo 3 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame pažymėta 0,9066 ha ploto dalimi 1 ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taÅ¡kais 25-26-27-28-29-38-39-40-24-25 naudosis ieÅ¡kovai, o pažymėta 3,4919 ha ploto dalimi II, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-I4-I5-I6-17-I8-I9-20-21-22-23-40-39-38-30-31-32-33-34-35-36-37-1 naudosis atsakovai ir L. O. K..

3. IeÅ¡kovai nurodė, kad jų siÅ«lomÄ nustatyti tvarkÄ ieÅ¡kovams turėtų atitekti 67,08 metro ežero pakrantės, o kitiems bendraturčiams - 224,45 metro. IeÅ¡kovams priskiriant didesnę pakrantės dalį, bÅ«tų kompensuojama tai, kad jiems tenkančios žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, nes atsakovams ir trečiajam asmeniui tenkanti žemės sklypo dalis yra iÅ¡valyta nuo augmenijos, reljefas yra lygus, yra patogus priėjimas prie ežero, su atsakovų žemės sklypo dalimi besiribojanti ežero dalis turi neapaugusį vandens augmenija plotÄ bei smėlėtÄ dugnÄ . Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka įtvirtina bendraturčių interesų disproporcijÄ ir yra iÅ¡imtinai palanki tik atsakovams.

4. Atsakovai nurodė, kad pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ieÅ¡kovams tenkančios ežero pakrantės ruožas yra neproporcingai ilgesnis ir ieÅ¡kovams tenkanti ginčo žemės sklypo dalis yra vertingesnė. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovams turėtų atitekti 60,09 metro pakrantės, o kitiems bendraturčiams - 231,44 metro.

5. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo L. O. K., tačiau po jos mirties, trečiuoju asmeniu teismo nutartimi tapo M. K., kuri su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsakovų priešieškinį prašė tenkinti.

6. Nurodė, kad ieÅ¡kovų pateiktame plane (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės skirstymas ieÅ¡kovams ir atsakovams (kartu su trečiuoju asmeniu), neatitinka ieÅ¡kovų ir atsakovų (kartu su trečiuoju asmeniu) turimos žemės nuosavybės dalių santykiui. IeÅ¡kovai nuosavybės teise valdo 0,9066 ha žemės ploto dalį, atsakovai (kartu su trečiuoju asmeniu) – 3,4919 ha dalį, t. y. ieÅ¡kovai valdo 3,85 karto mažesnį žemės plotÄ . IeÅ¡kovai sau praÅ¡o 145 m ežero pakrantės, o atsakovams ir trečiajam asmeniui 146,58 m pakrantės. Akivaizdu, kad santykis pažeidžiamas.

Ieškovai nori naudotis sutvarkyta pakrante ir sutvarkytu ežero pakrantės dugnu. Ieškovai nepagrindžia žemės naudingo panaudojimo galimybių ribojimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovų atsakovei L. A. 3375,55 Eur atstovavimo išlaidas ir 760 Eur atstovavimo išlaidas M. K., 24,88 Eur valstybei.

8. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktikos suformuotas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo taisyklės, vertintinas ieÅ¡kovų siÅ«lomų naudotis žemės sklypo dalių vertingumas, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė turi didžiausiÄ ekonominį naudingumÄ .

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovų plane pažymėtos žemės sklypo ties ežero pakrante gretimybių tarp posūkio taškų vietos, atstumai tarp jų bei jų skaičius (14) neatitinka Kadastrinių matavimų plane pažymėtų gretimybių tarp posūkio tašku vietų, skaičiaus (13) ir atstumų tarp jų. Todėl toliau rėmėsi su atsakovų planu pateiktų skaičiavimų pagrindu gautu ežero pakrantės, besiribojančios su žemės sklypu, ilgiu.

10. Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ turėtų bÅ«ti paskiriama ieÅ¡kovams naudotis 144,94 m ežero pakrantės, t. y. 84,85 m daugiau nei jiems tenkanti realioji ežero pakrantės dalis atitinkanti jos idealiÄ jÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovams ir trečiajam asmeniui 146,58 m ežero pakrantės, t. y. 84,85 m mažiau nei jiems tenkanti realioji ežero pakrantės dalis atitinkanti jos idealiÄ jÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių.

11. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų pateiktu planu nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, pažeidžianti bendraturčių interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi ir atitinka tik ieÅ¡kovų interesus. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovų plane pažymėtų bendrasavininkiams tenkančių realių ploto dalių atitikimas jų idealiosioms dalims atskirai neiÅ¡skiriant ežero pakrantės vertingumo, nesuteikia ieÅ¡kovams teisinio pagrindo pretenduoti į didesnę ežero pakrantės dalį bei nesudaro teisinio pagrindo mažinti atsakovams tenkančios ežero pakrantės dalį.

12. Teismas pažymėjo, kad teismui nuvykus į vietÄ , ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovams tenkanti žemės sklypo dalis yra apaugusi krÅ«mais ir kita sumedėjusia augmenija, su staigiu nuolydžiu į ežero krantÄ ir tai sudaro kliÅ«tis naudotis ežero pakrante ir naudoti ežero dalį poilsiui, objektyviai vietoje nepasitvirtino, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovams tenkanti dalis gerai prižiÅ«rima, kokybės požiÅ«riu ta dalis įrengta geriau nei atsakovams tenkanti dalis.

13. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodyti tikslai – sklypÄ naudoti rekreacijos tikslais negali bÅ«ti laikomas prioritetiniu ieÅ¡kovams, nes pažeis atsakovų ir bendraturčių teises.

14. Teismas nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas, paremtas paskaičiavimais, kurie nenuginčyti ir suformuluotas laikantis teisės doktrinoje nurodytų principų ir atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems bendriems žemės teisinių santykių reguliavimo principams, todėl yra tenkintinas, o ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

15. IeÅ¡kinį atmetus, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti ieÅ¡kovams ir atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų plane pažymėti žemės sklypo gretimybių tarp posÅ«kio taÅ¡kų atstumai ties ežero pakrante, besiribojančia su žemės sklypu, laikytini tikslesniais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tarp posÅ«kio taÅ¡kų 24 ir 25 yra nurodytas taÅ¡kas 41. TaÅ¡kas 41 nežymi sklypo ribos posÅ«kio, o atriboja ieÅ¡kovams priskirtinÄ ežero pakrantės dalį nuo kitiems bendraturčiams priskirtinos ežero pakrantės dalies. Taip pat ieÅ¡kovų pateiktame plane su ežero pakrante besiribojanti žemės sklypo dalis, kuriÄ siÅ«loma priskirti ieÅ¡kovams, yra pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 26-41 ir sudaro tik 67,08 metro atstumÄ , o ne 146,58 metrų atstumÄ , kaip nurodė teismas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nesutiko bendradarbiauti su atsakovais kai Å¡ie siÅ«lė rengti žemės sklypo atidalijamo projektÄ , tačiau Å¡i iÅ¡vada nėra paremta jokiais įrodymais. Taigi, teismas rėmėsi neteisingai nustatytomis aplinkybėmis, todėl teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti pagrįstomis. 16.2. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad Å¡alys ginčijasi ne dėl tos žemės sklypo dalies, kurioje, teismo vertinimu, yra Å¡ienaujamos pievos, o bÅ«tent dėl tos dalies, kuri yra tarp posÅ«kio taÅ¡kų 24 ir 25, ir kurioje Å¡iuo metu yra ne pievos, o brÅ«zgynai, ir kurioje, pasak atsakovės L.

A., dar neseniai buvo auginamos daržovės. Atsakovų aplaidumas liudija, kad jie pastaruosius 6 metus neturėjo intereso žemės sklypo dalies, kuri yra tarp posÅ«kio taÅ¡kų 24 ir 25, naudoti nei pagal paskirtį, nei kaip nors kitaip. IeÅ¡kovai matydami, kad Å¡i žemės sklypo dalis yra apleista ir pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuria atsakovų nenaudojama ir apleista žemės sklypo dalis bÅ«tų priskirta naudotis ieÅ¡kovams. Be to, Å¡iÄ sklypo dalį ieÅ¡kovai savo lėšomis sutvarkė, padarė tinkamÄ naudoti rekreacijos tikslais, todėl teismas netinkamai įvertino bendraturčių interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi. 16.3.

Teismas vertino ieÅ¡kovų siÅ«lomų naudotis žemės sklypo dalių vertingumÄ , atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iame žemės sklype ežero pakrantė turi didžiausiÄ ekonominį naudingumÄ , tačiau nevertino žemės sklypo dalių pagal kitus kriterijus – pavirÅ¡iaus reljefas, atitinkamoje žemės sklypo dalyje esanti augmenija, galimybė prieiti prie ežero pakrantės, tinkamumas ežero pakrantę panaudoti rekreaciniams tikslams. Taip pat efektyvaus žemės naudojimo požiÅ«riu nėra racionalu atsakovų intensyviai žemės Å«kio veiklai naudojamÄ Å¾emės dalį priskirti ieÅ¡kovams, kurie neužsiima žemės Å«kio veikla.

Be to, pagal atsakovų siÅ«lymÄ ieÅ¡kovams tektų žemės sklypo dalis yra netaisyklinga - sklypo riba tarp posÅ«kio taÅ¡kų 25 ir 27 nėra lygiagreti ribai tarp posÅ«kio taÅ¡kų 39 ir 40. Tokios netaisyklingos formos sklypo priežiÅ«ra (pvz. žolės pjovimas) reikalauja daugiau sÄ naudų.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė L. A. ir atsakovų O. A. bei A. A. įstatyminė atstovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. IeÅ¡kovų nurodytas taÅ¡kas 41, Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi, ir Å¡iuo taÅ¡ku nesivadovavo nei atsakovai rengdami procesinius dokumentus, nei teismas priimdamas sprendimÄ .

Akivaizdu, kad patys ieÅ¡kovai yra apsiskaičiavę ir planuose nužymėję koordinačių daugiau nei pradiniuose dokumentuose. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, teismui yra pateikę raÅ¡ytinius dokumentus, apie Å¡alių elgesį siekiant kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti ne teismo keliu. 17.2. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad visa žemės sklypo dalis L. A. ir kitu bendraturčių nėra prižiÅ«rima, todėl teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visÄ faktinę padėtį, o ne atskirus fragmentus pagal konkrečius posÅ«kio taÅ¡kus.

Ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės Å«kio. IeÅ¡kovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai, trečiasis asmuo, naudoja žemės sklypÄ netinkamai, ar jo neprižiÅ«ri. Pakrantės sutvarkymo darbų atlikimas, nesuteikia ieÅ¡kovams pranaÅ¡umo ir teisės įgyti didesnę ežero pakrantės dalį, kuri kaip, teismas teisingai pažymėjo, turi didžiausiÄ ekonominį naudingumÄ . 17.3. Teismas buvo objektyvus, įvertino visus kriterijus, dėl kurių Å¡alys yra pasisakę procese.

Kad teismas atmetė ieÅ¡kovų nurodytus kriterijus, kodėl bÅ«tent ieÅ¡kovams turėtų bÅ«ti priskirta didesnė ežero pakrantės dalis, negali bÅ«ti pagrindu laikyti teismo sprendimÄ nepagrįstu ir jį naikinti. Teismas dėl kiekvieno įrodymo pasisakė atskirai, todėl argumentas, kad teismas nevertino Å¡alims priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių pagal kitus kriterijus, nėra pagrįstas. Teismas sprendime tinkamai įvertino tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisingÄ sprendimÄ .

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. IeÅ¡kovų nurodyta posÅ«kio taÅ¡kų 24 ir 25 ginčo vieta trečiojo asmens ir atsakovų buvo dirbama ir naudojama - anksčiau auginamos daržovės, o dabar Å¡ienaujama. Šį žemės naudojimo bÅ«dÄ - Å¡ienavimÄ , teismas aptiko bÅ«damas vietoje ir sprendime tai nurodė.

Ieškovų nurodoma vieta, kuri, anot jų, nebuvo tvarkoma, pateiktoje foto nuotraukoje Nr. 37, yra vieta prie pat ežero, maždaug 10 m. atstumu nuo vandens, tai yra apsaugos juostoje, kurioje negalima jokia veikla. Ieškovai atsakovus kaltindami apsaugos juostoje neveiklumu, iš esmės kaltina, kad jie laikosi gamtosauginių reikalavimų. Teismas sprendime sklypo naudojimo aplinkybės įvertino tinkamai ir remdamasis visumos faktinėmis aplinkybėmis padarė pagrįstas išvadas. 18.2. Teismas sprendime plačiai ir išsamiai pateikė visus byloje nagrinėtus kriterijus - tiek ieškovų, tiek ir atsakovų.

Dėl ieškovų pateiktų kriterijų teismas pasisakė ir atmetė kaip nepagrįstus. Neproporcingai ilgesnės ežero pakrantės priskyrimo naudotis atsakovams motyvai grindžiami subjektyviais jų teiginiais – nėra objektyvių duomenų, kad ežero pakrantė tam tikrose dalyse turi daugiau naudingųjų savybių ir vertingesnė nei ežero pakrantė kitose sklypo dalyse. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp bendraturčių žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas.

21. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ir tenkindamas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal S. K. firmos „Korika“ 2020 m. rugsėjo 3 d. parengtÄ L. A. ir kitų savininkų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame pažymėta, kad 0,9066 ha ploto dalimi 1 ir kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taÅ¡kais 25-26-27-28-29-38-39-40-24-25 naudosis M. M. ir S. M., o pažymėta 3.4919 ha ploto dalimi II, kuri žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėta taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-I4-I5-I6-17-I8-I9-20-21-22-23-40-39-38-30-31-32-33-34-35-36-37-1 naudosis L. A., O. A., A. A. ir L. O. K..

22. Apeliantai ginčija priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta pagal atsakovų pateiktÄ ir 2020m. rugsėjo 3d. S. K. firmos „Korika“ parengtÄ projektÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ argumentuodami projekto netikslumais ir jo netinkamu įvertinimu priimant teismo sprendimÄ bei tuo pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimo taisykles.

23. Pagal Kasacinio teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. spalio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006 ir kt.).

24. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamÄ daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobÅ«džio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem Å¡alims priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

25. Bylos duomenimis ieÅ¡kovai ir atsakovai pateikė teismui nagrinėjančiam bylÄ projektus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o pirmosios instancijos teismas juos įvertinęs, atsakovų pateiktÄ projektÄ pripažino tinkamu ir pagal jį nustatė tarp bendraturčių ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ . Teismas įvertinęs bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje konstatavo, kad atsakovų siÅ«loma žemės sklypu naudojimosi tvarka yra paremta nenuginčytais paskaičiavimais ir atitinka bendriems reikalavimams nurodytiems teisminėje praktikoje, sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus tarp bendraturčių dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, o taip pat bendroms Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1 straipsnyje nurodytoms normoms.

Teismas akcentavo, kad pateiktame atsakovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variante yra iÅ¡laikytas proporcingumo principas, ieÅ¡kovams priklausanti žemės sklypo dalis besiribojanti su ežero pakrante sudaro 60, 09 m, o atsakovams bei trečiajam asmeniui 231,44 m. Tokie paskaičiavimai atlikti specialistų, turinčių tinkamÄ kvalifikacijÄ . IeÅ¡kovai įrodinėjo, kad jiems tenkanti žemės sklypo dalis yra apaugusi krÅ«mais ir kita sumedėjusia augmenija, su staigiu nuolydžiu į ežero krantÄ , yra nelygiavertė ir tai sudaro kliÅ«tis naudotis ežero pakrante ir naudoti ežero dalį poilsiui.

Teisėjų kolegija su tokiais ieÅ¡kovų teiginiais nesutinka ir pritaria teismo iÅ¡vadoms. Minėtoms ieÅ¡kovų aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti teismas nagrinėjęs bylÄ atliko vietos apžiÅ«rÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovams siÅ«lomoje žemės sklypo dalyje yra pradėtas formuoti įvažiavimas su nusileidimu į pakrantės zonÄ . Pakrantės zonoje yra įrengta maudyklė, teritorija iÅ¡lyginta, padarytas patekimas į vandens telkinį. Teismas taip pat nustatė, kad pakrantės zonoje yra ieÅ¡kovų padėti akmenys ir pagal juos sutampa sklypo ginčo riba, kuriÄ nurodo atsakovai savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

Teisėjų kolegija pakartotinai atlikusi byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui tokie nustatyti faktai abejonių nekelia ( CPK 176-178 straipsniai).

26. Atskirai pažymėtina, kad atsakovų parengtas žemės sklypo planas pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ galimai ir atitinka faktinį buvusį žemės sklypo tarp Å¡alių naudojimÄ , o tai yra reikÅ¡mingas kriterijus nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ teismų praktikoje.

27. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstyta motyvacija ir argumentacija, kuria ieÅ¡kovų pateiktas planas pripažintas ydingu ir pažeidžiančiu atsakovų teises ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad pagal atsakovų siÅ«lomÄ projektÄ aiÅ¡kiai atsispindi bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡dėstymas, ribos, kurios atskiria bendraturčių naudojimosi dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal tokį pirmosios instancijos teismo analizuotÄ atsakovų žemės sklypo projektÄ yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir tuo nebus pažeidžiamos apeliantų teisės.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

29. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė ( CPK 185 straipsnis ). Teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobÅ«džio bylose, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvais sprendimÄ keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovų apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 30. Atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ iÅ¡ jų pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieÅ¡kovei L. A. bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Pagal atsakovės L. A. pateiktus įrodymus, ji turėjo 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2022m. liepos 1d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovų M. M. ir S. M. priteisti po 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. A.. Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė Lina Žemaitienė