2024-05-08 Nr. AB-7485-3-62-3-03287-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-122-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03287-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. lapkričio 29 d. (skundo surašymo data) Pravieniškių 1-jame kalėjime naudojantis telefonu jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi telefono aparatai nebuvo įrengti atskirtose kabinose ir pareiškėjo pokalbius galėjo girdėti kiti nuteistieji bei pareigūnai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, suprastėjo jo psichinė būklė.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog pataisos įstaigoje privaloma visiškai užtikrinti pokalbio privatumą ir konfidencialumą, įrengiant visiškai uždaras kabinas. Pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes įstaigoje laikomiems asmenims skambinti telefonu, tačiau taip pat yra įpareigoti užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikomas jo teisių pažeidimu. Teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatyme ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisių pažeidimas. Pareigūnai, kurie kontroliuoja ir vykdo suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso jų telefoninių pokalbių ir griežtai vadovaujasi nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nedetalizuoja konkrečių jo atžvilgiu padarytų pažeidimų, tačiau tik abstrakčiai nurodo, kad kiti asmenys galėjo klausytis jo pokalbių telefonu. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl telefoninių pokalbių metu neužtikrinto privatumo. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Pravieniškių 1-jo kalėjimo administracija pareiškėjui užtikrino teisę paskambinti telefonu. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė privatumo pažeidimu skambinant telefonu – telefono aparatai įrengti ne atskirtose kabinose, todėl pareiškėjo pokalbius turėjo galimybę girdėti kiti nuteistieji bei pareigūnai.

7. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog telefonų (taksofonų) aparatai įkalinimo įstaigoje turi būti įrengiami uždarose kabinose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse jokie papildomi reikalavimai telefono aparatams (taksofonams) įrengti nėra nustatyti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių (BVK 102 str. 2 d.). Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 str. 3 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.). Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 81 punkte nustatyta, kad jeigu įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija.

8. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas lemia, jog įkalinimo įstaigos administracija ir pareigūnai privalo užtikrinti, jog nuteistieji (suimtieji) nepažeistų skambinimo tvarkos, kad neskambintų neleistinais numeriais ir / ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo bei nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-647-575/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-648-815/2023).

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareigūnai specialiai būtų siekę klausytis pareiškėjo asmeninių pokalbių. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ir, kad dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji (suimtieji), klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu atmestini kaip nepagrįsti.

10. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

11. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos.

III. 12. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu prašė išreikalauti iš atsakovo įrodymus dėl telefonų išdėstymo ir šių kontrolės valdymo vietos buvimo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai išreikalauti, o atsakovas aplinkybių nepaneigė faktiniais įrodymais. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta ( žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį byloje Nr. A17301/2007).

14. Pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama nuolat, o to nebūtų buvę, jei telefonai būtų įrengti kabinose. Dalis pareiškėjo privačių pokalbių būna žinomi kitiems asmenims, dėl ko tenka patirti nepatogumų.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Atsakovo atstovas sutinka su teismo sprendimo motyvais. Mano, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-jame kalėjime nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. lapkričio 29 d. atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs pareiškėjo privatumo naudojantis telefonu pažeidimo, pareiškėjui būnant Pravieniškių 1-jame kalėjime ginčo laikotarpiu.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, t. y. taksofonų nuotraukas ir išdėstymo shemas, kurios pateikiamos kaip Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 19 d. rašto 1S-1878, teikto administracinėje byloje Nr. eI1-3788-402/2024 pagal pareiškėjo V. K. skundą, priedas.

20. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes pareiškėjas nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas pareiškėjui užtikrino teisę paskambinti. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo iš esmės grindė privatumo pažeidimu skambinant telefonu, t. y. telefono aparatai nėra atitverti vienas nuo kito jokiomis pertvaromis, nėra jokių pertvarų tarp telefono aparato ir pareigūnų, dėl to kiti asmenys girdėjo ką pareiškėjas kalba.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į kalėjimo administraciją su skundais dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu nesikreipė.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo esant netinkamam atitvėrimui bei neužtikrinant pokalbio konfidencialumo yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nekonkretizavo atvejų, kuomet jo teisė į privatumą buvo pažeista ar nebuvo užtikrintas konfidencialumas bendraujant telefonu ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims, ar kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis dėl neužtikrinto konfidencialumo ir pan.

26. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-647-575/2023).

27. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys