a6d05fc7-d75e-4b56-acf0-8ead58d4f87d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1366-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02022-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4.; 3.1.14.8.2.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

T. dėl skolos priteisimo, ir             n u s t a t ė :             Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko A. T. 628,83 Eur skolos, 176,44 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo UAB Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovui A.

T. dėl skolos priteisimo; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 18 Eur žyminį mokestį ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ kildina iÅ¡ tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2017 m. sausio 10 d. sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 11668 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 24 mėnesių terminui buvo iÅ¡nuomotas televizorius Samsung UE49K5502AKXXH, o atsakovas įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais.

Atsižvelgiant į Sutarties dalykÄ ir jos Å¡alių ypatumus – Sutartis sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu, ir fizinio asmens, teismas Sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis), o atsakovÄ laikė vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).IeÅ¡kovas vadovaudamasis Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „Kitos sÄ lygos“ įtvirtinta nuostata, kad jeigu Sutarties Å¡alims nepavyksta iÅ¡spręsti ginčų, nesutarimų ar jos reikalavimų derybų bÅ«du, jie turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo parengė pradinis kreditorius, kurio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ perėmė ieÅ¡kovas, minėta nuostata standartinė, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui.

Taigi darė iÅ¡vadÄ , kad standartinė Teismo vertinimu, Sutarties sÄ lyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas (atsakovas), suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turi bÅ«ti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas darė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, turi bÅ«ti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sÄ lyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009;

Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-14-516/2011; 2011-08-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1146-603/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje 2S-1483-656/2011; ir kt.).Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodo (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinys reikÅ¡tinas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri yra Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų veiklos teritorijoje.Atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir ieÅ¡kinį grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovo teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mus.Teismas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.III.

Atskirojo skundo teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Legal Balance“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo, kartu su ieÅ¡kiniu pateikė pradinio kreditoriaus UAB Be kredito ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties Nr. 11668 kopijÄ . Nuomos sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „KITOS SĄLYGOS“, pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, kad jeigu nuomos sutarties Å¡alims nepavyksta iÅ¡spręsti ginčų, nesutarimų ar jos reikalavimų derybų bÅ«du, jie turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo (Å¡iuo atveju – Pradinio kreditoriaus) buveinės registracijos vietÄ .Tarp apelianto ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017/07/05, kurios 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui visus reikalavimus į skolininkus perleidžia nuo 2017 m. liepos 4 d. ir nuo tos dienos visos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės pilna savo apimtimi priklauso apeliantui.

Sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo bÅ«du, tinkamai suprato Å¡iÄ sÄ lygÄ , ar pats vartotojas mano, kad sutarties sÄ lyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje sutarties sÄ lygÄ dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesÄ Å¾iningÄ bet kurio vartotojo atžvilgiu bÅ«tų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieÅ¡kinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktÄ teritorinį teismingumÄ ir iÅ¡kėlus bylÄ vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikÅ¡ti, kad jis nelaiko Å¡ios sÄ lygos nesÄ Å¾ininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir bÅ«tent dėl to į sutartį buvo įraÅ¡yta sÄ lyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

T. dėl skolos priteisimo, atsisakyta priimti, kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka.

Procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrÄ jį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), iÅ¡imtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumÄ (CPK 33 straipsnis).

Taigi viena iÅ¡ teritorinio teismingumo rÅ«Å¡ių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę Å¡alims susitarti dėl jų ginčų teismingumo (CPK 32 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ 2017 m. sausio 10 d. Nuomos sutarties Nr. 11668, kurios dalyje „Kitos sÄ lygos“, be kita ko, nustatyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iÅ¡ Å¡ios Sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Å¡alių derybų bÅ«du, o jeigu to nepavyksta padaryti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietÄ .

IeÅ¡kovas, 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 iÅ¡ pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ perėmęs visas kreditoriaus (Nuomotojo) teises ir pareigas pagal pirmiau nurodytÄ 2016 m. rugpjūčio 23 d. Nuomos sutartį, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Nuomotojo buveinės vietos – Vilniaus miesto apylinkės – teismÄ .Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad tuo atveju, kai Å¡alių sudarytoje sutartyje yra sÄ lyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas pagal Å¡alių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, kai Nuomos sutartyje, iÅ¡ kurios kildinamas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, yra nustatyta, kad iÅ¡ Å¡ios sutarties kilsiantys ginčai sprendžiami teisme pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietÄ , pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turėjo vadovautis ne bendrÄ ja teritorinio teismingumo taisykle pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 straipsnis), bet Sutartyje nurodytu susitarimu dėl iÅ¡ Å¡ios Sutarties ginčų kylančių ginčų nagrinėjimo vietos (CPK 32 straipsnis).Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Å¡iam teismui, taip pat nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, todėl ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys reikÅ¡tinas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri yra Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų veiklos teritorijoje.CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumÄ pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ , 11 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å i teisės norma pasirinkti dėl vartotojui reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio teritorinio teismingumo teisę suteikia ieÅ¡kovui. Å iuo atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į Sutartyje, kurios pagrindu kilo ginčas, numatytos teritorijos, t. y. Nuomotojo buveinės vietos, teismÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju atsakovui adresuojamas ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme tuo atveju, jeigu Nuomos sutartyje, iÅ¡ kurios kildinamas ieÅ¡kinio reikalavimas, įtvirtinta sÄ lyga dėl Å¡alių ginčų sprendimo Nuomotojo buveinės vietos teisme bÅ«tų pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia Sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, sÄ lyga.Vartojimo sutarčių sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu teismas turi patikrinti ex officio ir nesant vartotojo reikalavimo dėl Å¡ių sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis.

Pažymėtina ir tai, kad vartotojo susitarimas su prekių/paslaugų pardavėju dėl ginčų nagrinėjimo ne vartotojo gyvenamosios vietos teisme a priori negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas ir negaliojantis. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), be to, kartu apribota ir paties vartotojo teisė susitarti dėl jam tinkančios ginčų sprendimo vietos, kuri gali bÅ«ti kitur, nei vartotojo gyvenamoji vieta.Pirmosios instancijos teismas Nuomos sutartyje, kurios pagrindu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, įtvirtintos sutartinių ginčų teritorinio teismingumo sÄ lygos nevertino sÄ Å¾iningumo aspektu atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje tokios sÄ lygos sÄ Å¾iningumo teismas objektyviai negali įvertinti, nes Å¡ioje stadijoje dar nežinomos aptariamos sÄ lygos sÄ Å¾iningumo klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo bÅ«du, tinkamai suprato Å¡iÄ sÄ lygÄ , ar pats vartotojas mano, kad sutarties sÄ lyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan.

IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje sutarties sÄ lygÄ dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesÄ Å¾iningÄ bet kurio vartotojo atžvilgiu bÅ«tų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieÅ¡kinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktÄ teritorinį teismingumÄ ir iÅ¡kėlus bylÄ vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikÅ¡ti, kad jis nelaiko Å¡ios sÄ lygos nesÄ Å¾ininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir bÅ«tent dėl to į sutartį buvo įraÅ¡yta sÄ lyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu priėmus ieÅ¡kinį pagal sutartinio teritorinio teismingumo taisykles konkretus atsakovas, kuris yra vartotojas, paprieÅ¡tarautų bylos nagrinėjimui ne jo gyvenamosios vietos teisme, remdamasis sutarties sÄ lygos dėl ginčų teismingumo nesÄ Å¾iningumu, teismas, iÅ¡siaiÅ¡kinęs Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokiÄ sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylÄ atsakovo (vartotojo) gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Å¡ioje civilinio proceso stadijoje netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama nutartis panaikintina ir ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a :IeÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį, ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                              Asta Radzevičienė