2017-01-18 Nr. AB-1681-3-61-3-04875-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-159-602/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04875-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Teisme 2016 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjo A. R. (toliau

– ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08)RNAV-7817 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundžia VMI raštą, kuriuo antstolio S. M. buvo prašoma sustabdyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymą. Iš šio rašto turinio akivaizdu, kad tai yra prašymas antstoliui, o pareiškėjui šis raštas atsiųstas kaip suinteresuotam asmeniui. Joks konkretus sprendimas ar įpareigojimas šiuo atveju nėra priimtas, todėl pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

Tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukels būtent antstolio S. M. sprendimas sustabdyti/nesustabdyti mokestinės

nepriemokos iš pareiškėjo išieškojimą. Taigi, įvertinęs skundžiamo VMI rašto turinį, teismas konstatavo, kad šis raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

III.

Pareiškėjas A. R. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio

22 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde pažymi, kad skundžiamas sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes susijęs su mokesčių administravimo procedūra. Pažymi, kad pats pareiškėjas turi suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, todėl teismas negali nurodyti pareiškėjui, kad jis turi skųsti antstolio sprendimą. Mano, jog VMI 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08)RNAV-7817 yra priimtas ir Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl sukelia teisines pasekmes pareiškėjui ir gali būti ginčo objektu. Pažymi, jog teismas turėjo nurodyti, į kokią instituciją turėjo kreiptis pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą 2016 m. gruodžio 21 d. skundu, kuriame prašė panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08)RNAV-7817 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, remdamasis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjo paduoto skundo turinys patvirtina, kad antstoliui S. M. yra perduotas vykdyti 2012 metų VMI sprendimas išieškoti

mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo A. R. turto. VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštu kreipėsi į antstolį S. M., prašydama sustabdyti antstoliui pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl VMI 2016 m. lapkričio 18 d. rašto panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo aplinkybes, susijusias su vykdymo proceso veiksmais, būtent neteisėtu šio proceso pradėjimu, vykdymu bei galimu sustabdymu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 1 dalį antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti skundžiami CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Antstolio, t. y. valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, procesinės veiklos kontrolę CPK nustatytais būdais yra pavesta vykdyti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510, 594 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą, atsirandantį vykdymo proceso, vykstančio CPK nustatyta tvarka, metu. Pagal minėtąjį ABTĮ bei CPK nustatytą reglamentavimą tarp skolininko ir išieškotojo vykdymo proceso metu, vykstančio CPK nustatyta tvarka, kylantis ginčas (t. y. tam tikrų klausimų, susijusių su skolininko ar išieškotojo teisėmis ir pareigomis, sprendimas) negali būti pripažintas viešojo administravimo srities ginču, o jo metu atlikti veiksmai, nors ir atlikti viešojo administravimo subjekto, paprastai neturėtų būti pripažinti administraciniais aktais, sudarančiais atskiros administracinės bylos dalyką.

Pareiškėjas, manantis, kad vykdymo proceso metu yra pažeidžiamos jo, kaip konkrečios vykdomosios bylos skolininko, teisės, turi teisę šias teises ginti minėtais CPK nustatytais būdais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingais motyvais, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog skundas dėl VMI 2016 m. lapkričio 18 d. rašto negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir tokį pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė