a6d02a0c-77ce-4caa-9fe9-e1155320fbf4 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-906-907/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04180-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.9.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 7 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. G., jo atstovui advokatui D. V., atsakovei A. I., jos atstovui advokatui P. O.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

G. ieÅ¡kinį atsakovei A. I. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas G. G. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovė, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-4210-949/2015, 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama:„kaip gali dirbti toks kompiuteristas, kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiÅ«lymais mergaitėm, tai net gi iÅ¡ tėvų pusės buvo iÅ¡sakyta, kad G. net gi ir priekabiauja“;

„G. iÅ¡ savo pusės ėjo per visÄ kolektyvÄ ir iÅ¡ tikrųjų visus nuteikinėjo prieÅ¡ mane skelbia man karÄ , jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aÅ¡ vienintelė jo virÅ¡ininkė, man net ji grasinęs yra“; „tėvai mato net gi ir etinę pusę. Tai iÅ¡ tikrųjų po mokyklÄ jie nesijaučia saugÅ«s dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligÄ , nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieÅ¡ man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tÄ etinę pusę, kai na toks vyras vaikÅ¡to visas suprakaitavęs su suplyÅ¡usiom kojinėm, Å¡lepetėm po mokyklÄ , tai nėra labai etiÅ¡ka.

Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra raÅ¡oma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs Å¡akėm ir tai mato labai daug žmonių iÅ¡ kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“.„...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu, ten buvo ir su aparatÅ«ra problemos, iÅ¡ tikrųjų ir samdydavom lygiagrečiÄ Ä¯monę tam, kad padengt G. tÄ darbÄ â€œ.„...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiÅ¡kai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai iÅ¡sakydavo, kad bijo G. prie kompiuterių prileisti“.„...apie G.kabinetÄ , tai iÅ¡ tikrųjų koks žmogus ten bebÅ«tų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trÅ«ksta.

IÅ¡ tikrųjų tokios netvarkos, Å¡itokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, bÅ«davo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“.„KÄ daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimÄ , tu arba pasiraÅ¡yk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasiraÅ¡yk“.„jisai jaučia pareigÄ kažkokiÄ tai darbÄ atlikti, taip... Bet ar jis tai atlieka gerai, kur paraÅ¡yta?“IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisti 3000 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (74-80 b. l.).

IeÅ¡kovas G. G. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-09-26 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog iki 2015-03-10 ieÅ¡kovas dirbo progimnazijoje, kuriai tuo metu vadovavo atsakovė A. I.. MinėtÄ dienÄ , ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ kompiuterininko pareigų ir dėl Å¡io fakto kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , teikiant ieÅ¡kinį dėl jo atleidimo neteisėtumo. Å iaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-4210-949/2015 pagal ieÅ¡kovo G.

G. ieÅ¡kinį dėl neteisėto atleidimo 2015-07-27 vykusio posėdžio metu atsakovė A. I. paskleidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , kuriÄ girdėjo teismo posėdžio metu dalyvavę asmenys: jo atstovas advokatas D. V., atsakovė, jos atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė, teisėja ir sekretorė. Jis nepriekabiavo, žinučių nesiuntė, vaikų tėvai dėl to nesiskundė, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Atsakovė pasakė, jog dirba su Å¡lepetėm, suplyÅ¡usiom kojinėm, suprakaitavęs, bet taip nebuvo.

Neva jis grasino atsakovei nusmeigti jÄ Å¡akėm, tačiau tas grasinimas buvo skirtas ne jai, grasinimo nesiejo su atsakove, nesikreipė į jokį asmenį. Teigė, kad blogai dirba, tačiau buvo atleistas dėl taupymo. Kam reikia žeminti, viskÄ sutvarkydavo kompiuteriuose. Kabinete nebuvo sriubų, kabinetas buvo tvarkingas, kai dirbo, dėl to pastabų nėra gavęs. Kai rinko paraÅ¡us, nurodė, jog darė darbuotojoms spaudimÄ . Tačiau nei vienos nevertė pasiraÅ¡yti, jokio spaudimo nedarė. Charakterizuojamas, kaip pareigingas, tačiau nurodo, jog jis neatlieka gerai pareigų, taip norima jį apÅ¡meižti ir pažeminti.

Teismo posėdžio metu blogai jautėsi, posėdis vyko 3 valandas, dvi iÅ¡ jų valandas jautėsi gerai, o vienÄ valandÄ jautėsi blogai. Drebėjo rankos, pirÅ¡tai, akyse dvejinosi, iÅ¡gėrė Xanax ir nekalbėjo. Dėl pažeminimo turėjo kreiptis į gydytojÄ , į ligoninę, prieÅ¡ tai buvo gulėjęs Kauno klinikose psichikos sveikatos skyriuje dėl ligos. Dėl ligos nuolat vartoja vaistus. Atsakovė nurodė, jog apie G. ligÄ Å¾inojo visas kolektyvas, tačiau niekas nežinojo, jis turi negaliÄ , tačiau dirba.

Po teismo posėdžio stresas, savo paties vertinimas sumažėjo, pradėjo manyti, kad yra nevykėlis, nesugeba atlikti darbų. Atsakovė žinojo, jog turi sveikatos problemų, yra jautrus, nereikėjo žeminti, todėl praÅ¡o neturtinės žalos. PrieÅ¡ direktorę niekada neagitavo, nerašė socialiniame tinkle, jai negrasino. Jam niekada nėra iÅ¡sakyta jokių pastabų, kad blogai dirba, niekada direktorei nesakė, kad nemoka dirbti. Turėjo kabinetÄ , keitė langus, priÅ¡iukÅ¡lino, jis neÅ¡iukÅ¡lino.

Jis turi negaliÄ , darbingumas 40 procentų. Neatsimena, kad kas bÅ«tų kritikavęs, kritikÄ bÅ«tų priėmęs kaip įžeidimÄ . Pykčio nejaučia atsakovei, siekia teisingumo. Visi jį žeminantys žodžiai buvo pasakyti teisme. Su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik po dviejų metų, anksčiau nenorėjo aÅ¡trinti santykių, manė, kad dar reikės dirbti. IeÅ¡kovo atstovas advokatas D. V. palaikė atstovaujamÄ jį, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė A. I. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (20-23 b. l.). 2017-09-26 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji dirbo progimnazijoje direktore.

Teismo posėdyje ji buvo apklausiama kaip atsakovo atstovė, pasakė tik savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ . KÄ buvo minėjusi R. A. dėl priekabiavimo, ji persakė. Å ie įvykiai buvo įvykę iki jos pradėjimo dirbti, ji tos informacijos netikrino, tik iÅ¡sakė savo nuomonę, nuomonė buvo neigiama, tai sužinojo iÅ¡ R. A.. Socialiniame tinkle Facebook ieÅ¡kovo grasinimus jai matė visas kolektyvas, jai pasakė, kad tai susiję su ja, su jos Å¡eima, suprato, kaip grasinimÄ jai, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Visi sakė, jog ji buvo žeminama, bijojo dėl savęs ir dėl savo Å¡eimos, todėl dėl ieÅ¡kovo grasinimo kreipėsi į policijÄ . Policija pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Žinojo, kad žmogus serga, užmerkė akis, niekur nesikreipė toliau. IeÅ¡kovas ėjo suprakaitavęs, su Å¡lepetėm ir suplyÅ¡usiom kojinėm koridoriuje prasilenkiant pertraukos metu, ji jam asmeniÅ¡kai, žodžiu pasakė pastabÄ dėl to. Jis padėkojo, nesusitvarkė, bet ji jau pastabų jam nesakė.

Vidaus darbo tvarkos taisyklės numato įspėti 3 kartus žodžiu, o tik po to raÅ¡tu. Dažnai taip vaikščiodavo. Dvi dienas rinko iÅ¡ darbuotojų paraÅ¡us, trukdė mokytojams ruoÅ¡tis Å v. Kalėdoms, darė spaudimÄ , stovėdamas ir nesitraukdamas, mokytojai skundėsi. Dirbo nelabai gerai. Jo darbo brokÄ užfiksavo kita įmonė, kuri padėjo sutvarkyti kompiuterius. BÅ«davo labai daug mokytojų nusiskundimų dėl jo darbo. Turėjo kabinetÄ , kuris buvo netvarkingas, iÅ¡sakė jam pastabas asmeniÅ¡kai.

Buvo kompiuteriai suversti, popierių primėtyta, stiklainių pristatyta, saldainių dėžutės, popieriukai mėtėsi. Po to nuėjo gal po 2-3 savaičių, jo nebuvo kabinete, tačiau jau buvo apsitvarkęs Å¡iek tiek. Betvarkė nesisiejo su langų keitimu. Kiekvienas teismo posėdis yra stresas ir ne vien jam, jai taip pat, todėl tai buvo normali ieÅ¡kovo reakcija ir neturtinė žala už tai neturėtų bÅ«ti priteisiama. Jo etato naikinimas buvo aptartas su profsÄ jungomis, administracija. Jis buvo pareigingas, darydavo darbus, stengdavosi, bet kaip tai darydavo, kitas klausimas.

Tik pradėjusi dirbti, ji susipažino su ieÅ¡kovo asmens byla, žinojo apie jo negaliÄ , stengėsi bÅ«ti su juo korektiÅ¡kesnė ir supratingesnė, niekada jo nežemino. Atsakovės atstovas advokatas P. O. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime (20-23 b. l.). IeÅ¡kinys netenkintinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. G. 2008 m. vasario 18 d. buvo priimtas dirbti į vidurinę mokyklÄ , kuri vėliau pervadinta į progimnazijÄ , inžinieriaus techniko pareigas, darbo sutartis nutraukta 2015 m. kovo 10 d.

DK 129 str. 4 d., 130 str., 140 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kai darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 53-55 b. l.), t. y., iki 2015-03-10 ieÅ¡kovas dirbo progimnazijoje, kuriai tuo metu vadovavo atsakovė A. I.. IeÅ¡kovas G. G. 2015-04-14 kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ inžinieriaus techniko pareigų neteisėtu, panaikinti 2015-03-10 atsakovo įsakymÄ Nr. P-24, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovÄ Ä¯ jo užimtas pareigas, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neturtinę žalÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 1-5 b. l.).

Å iaulių apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-4210-949/2015, 2015 m. liepos 31 d. sprendimu G. G. ieÅ¡kinį atmetė, Å iaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d, nutartimi Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 129-135, 189-200 b. l.). IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė buvusi progimnazijos direktorė A. I. nagrinėjant teisme civilinę bylÄ Nr. 2-4210-949/2015 2015 m. liepos 27 įvykusio teismo posėdžio metu paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 127-128 b. l.), dėl ko buvo pažeista jo garbė ir orumas, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo tai pripažinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informacijÄ , laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumÄ . Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas G.

G. teigia, kad atsakovė A. I., civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 2015 m. liepos 27 teismo posėdžio metu duodama paaiÅ¡kinimus teismui ir atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus, paskleidė žinias (duomenis ir faktus), žeminančias jo garbę ir orumÄ . Atsakovė teigia, jog ji teismo posėdžio metu davė paaiÅ¡kinimus kaip atsakovo progimnazijos atstovė – direktorė, susijusius su ieÅ¡kiniu dėl G. G. atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atsakė į klausimus, tuo bÅ«du iÅ¡sakydama savo nuomonę apie ieÅ¡kovo darbÄ progimnazijoje, charakterį, asmenines savybes, sugebėjimÄ atlikti pavestas darbo funkcijas ir t. t., t. y., apie tai, kas susiję su G.

G., kaip darbuotojo, atleidimu iÅ¡ darbo. Dėl to nagrinėjamu atveju aktuali sÄ vokų „žinia“ ir „nuomonė“ atskyrimo problema ir nuomonės reiÅ¡kimo pagrįstumo ir formos aiÅ¡kinimas. Dėl sÄ vokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiÅ¡kinimo ir atskyrimo nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo Teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios, ar pareikÅ¡ta nuomonė. Nuomonė yra skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiÅ¡kinius ar įvykius.

Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir bÅ«ti reiÅ¡kiama etiÅ¡kai. Žinia – tai faktais ar tiesa pagrįsti duomenys. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; kt.). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiÅ¡kiai atskiriamai fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali bÅ«ti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, jų reiÅ¡kimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobÅ«džio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr.

Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovė, nurodydama: „kaip gali dirbti toks kompiuteristas, kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiÅ«lymais mergaitėm, tai net gi iÅ¡ tėvų pusės buvo iÅ¡sakyta, kad G. net gi ir priekabiauja“;

„G. iÅ¡ savo pusės ėjo per visÄ kolektyvÄ ir iÅ¡ tikrųjų visus nuteikinėjo prieÅ¡ mane skelbia man karÄ , jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aÅ¡ vienintelė jo virÅ¡ininkė, man net ji grasinęs yra“; „tėvai mato net gi ir etinę pusę. Tai iÅ¡ tikrųjų po mokyklÄ jie nesijaučia saugÅ«s dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligÄ , nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieÅ¡ man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tÄ etinę pusę, kai na toks vyras vaikÅ¡to visas suprakaitavęs su suplyÅ¡usiom kojinėm, Å¡lepetėm po mokyklÄ , tai nėra labai etiÅ¡ka.

Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra raÅ¡oma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs Å¡akėm ir tai mato labai daug žmonių iÅ¡ kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“; „...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu, ten buvo ir su aparatÅ«ra problemos, iÅ¡ tikrųjų ir samdydavom lygiagrečiÄ Ä¯monę tam, kad padengt G. tÄ darbÄ â€œ; „...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiÅ¡kai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai iÅ¡sakydavo, kad bijo G. prie kompiuterių prileisti“;

„...apie G. kabinetÄ , tai iÅ¡ tikrųjų koks žmogus ten bebÅ«tų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trÅ«ksta. IÅ¡ tikrųjų tokios netvarkos, Å¡itokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, bÅ«davo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“; „KÄ daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimÄ , tu arba pasiraÅ¡yk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasiraÅ¡yk“; „jisai jaučia pareigÄ kažkokiÄ tai darbÄ atlikti, taip...

Bet ar jis tai atlieka gerai, kur paraÅ¡yta?“,- paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, kurios įžeidė jo garbę ir orumÄ . Atsakovė tvirtina, jog ji tik iÅ¡sakė savo nuomonę. IeÅ¡kovas nesutinka ir teigia, kad paskleista informacija gali bÅ«ti tikrinama pagal tiesos kriterijų remiantis byloje surinktais įrodymais, todėl atsakovė pateikė ne nuomonę, o faktus (duomenis). Kaip pažymėta pirmiau, siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobÅ«dį, duomenys ir faktai yra svarbÅ«s tiek pateikiant žiniÄ , tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ .

Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali bÅ«ti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobÅ«džio informacijos, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas pateikė žiniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ .

Å iuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; kt.). Taigi darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis.

Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Nagrinėjamu atveju atsakovė A. I. civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 dalyvavo, kaip atsakovo progimnazijos atstovė – direktorė, t. y. ieÅ¡kovo buvusio darbdavio atstovas. 2015 m. liepos 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu ji privalėjo atvykti ir duoti teismui paaiÅ¡kinimus apie jai žinomas aplinkybes, pateikti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, atsakyti į proceso dalyvių klausimus, kÄ ji ir padarė.

Atsakovė teigia, jog ji teismo posėdžio metu davė paaiÅ¡kinimus kaip atsakovo progimnazijos atstovė – direktorė, susijusius su ieÅ¡kiniu dėl G. G. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atsakė į klausimus, tuo bÅ«du iÅ¡sakydama savo nuomonę apie ieÅ¡kovo darbÄ progimnazijoje, jo charakterį, asmenines savybes, sugebėjimÄ atlikti pavestas darbo funkcijas ir t. t., t. y., apie tai, kas susiję su G. G., kaip darbuotojo, atleidimu iÅ¡ darbo. Pažymėtina, jog ji, kaip Å¡alis (Å¡alies atstovas), turėjo pareigÄ duoti teismui paaiÅ¡kinimus dėl pateikto ieÅ¡kinio.

Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių, kurias iÅ¡ atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų atrinko ir pateikė teismui G. G., pažodiniu vertinimu, Å¡iuo atveju svarbiausia yra įvertinti viso pasisakymo kontekstÄ , atsakovės formuluotes, ar jos teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jos asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Be to, EŽTT 2016-06-02 sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieÅ¡ UkrainÄ , pabrėžė, jog vertinant ginčo pareiÅ¡kimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡analizuota visa jo struktÅ«ra, neiÅ¡imant atskirų pareiÅ¡kimo dalių iÅ¡ jo konteksto.

IÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio garso įraÅ¡o (12 b. l.) matyti, kad atsakovė teikė savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateiktus teiginius, tai pakomentuodama ir pabrėždama, kad atsako į vienÄ ar kitÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ar jo pasisakyme teismo posėdžio metu nurodytÄ teiginį (pvz.: „...trumpai atsakant į tuos G.pasakymus...“ ir pan.). Atsakovės teismui teiktuose paaiÅ¡kinimuose ir atsakymuose į ieÅ¡kovo, Å¡alių atstovų ir teisėjos klausimus vartojami modalumÄ ir emocinį vertinimÄ rodantys žodžiai, kaip „kaip gali dirbti toks kompiuteristas...“, „nežinau, kodėl tai nėra paslaptis“, „vaikÅ¡to visas suprakaitavęs, su suplyÅ¡usiom kojinėm, Å¡lepetėm, po mokyklÄ , tai nėra labai etiÅ¡ka“, Nėra labai jau taip linksma, kai yra raÅ¡oma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs Å¡akėm“ ir t. t.

IÅ¡ viso atsakovės pasisakymo konteksto matyti, kad teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimas, todėl atsakovė, apklausiama kaip gimnazijos atstovė, iÅ¡sakė savo pastebėjimus apie patį ieÅ¡kovÄ bei jo darbÄ . IÅ¡ informacijos pateikimo konstrukcijos spręstina, jog nurodyta informacija galėtų bÅ«ti suprasta kaip atsakovės subjektyvus atitinkamų aplinkybių ar įvykių vertinimas, t. y., kaip ji suprato jai pateiktus duomenis, nes pati pripažino, jog tai tik jos nuomonė.

Teismas iÅ¡ atsakovės teiginių turinio, jų pasakymo tono nenustatė, jog pastaroji siekė įžeisti ar kitaip kaip nors sumenkinti ieÅ¡kovÄ , taip pat nenustatė, jog Å¡ie teiginiai peržengė visuomenės tolerancijos ribas ar buvo pasakyti įžeidžiančiu ar menkinančiu tonu, nurodytuose teiginiuose atsakovės pavartoti žodžiai yra naudojami bendrinėje kalboje, jie nepažeidžia etikos normų ir negali bÅ«ti suprantami kaip menkinantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Todėl konstatuotina, jog minėti teiginiai iÅ¡reikÅ¡ti kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, kaip dvejonė, abejonė, be to, dauguma pateikti klausimo forma, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės, kaip atsakovo atstovės, teisme teiktuose paaiÅ¡kinimuose buvo pateikta atsakovės, kaip darbdavio atstovės, nuomonė apie tam tikrus faktus – buvusį darbuotojÄ , jo charakterio savybes, iÅ¡silavinimÄ , sugebėjimÄ atlikti jam pavestas užduotis.

Siekiant atskirti žiniÄ nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį klausytojÄ ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali bÅ«ti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama asmens nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieÅ¡kovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės paaiÅ¡kinimuose yra pateikiama ir daugiau ieÅ¡kovui nepalankios informacijos, pavyzdžiui, „...visi plačiai žinojo apie G. ligÄ ...“, kad kita įmonė progimnazijai teikdavo tam tikras kompiuterinės priežiÅ«ros paslaugas, kai G. dar dirbo progimnazijoje ir t. t.), kurios ieÅ¡kovas neginčija ir neskundžia.

Todėl vertinant viso atsakovės pasisakymo teismo posėdyje kontekstÄ , o ne atskirus atsakovės teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, jų pasakymo aplinkybes, taip pat tai, kad ieÅ¡kovas ginčija tik tam tikrÄ jam nepalankiÄ informacijÄ , teismas sprendžia, jog atsakovės teiktuose teismui paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovės tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.

Ar Å¡ios informacijos pateikimas pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , turi bÅ«ti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiÅ¡kimo tikslÄ , bÅ«dÄ , formÄ ir jos patikimumÄ . Dėl nuomonės reiÅ¡kimo ribų ir vertinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė – asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė.

Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. IÅ¡ EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (žr. Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Taigi teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija.

Teisė į garbę ir orumÄ suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.

SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014; kt.). NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė gali bÅ«ti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ .

Pažymėtina, kad nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti, ir iÅ¡reikÅ¡ta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; ji negali bÅ«ti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumÄ . Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikÅ¡tas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiÅ¡kinančios priežastys.

Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę ir jos iÅ¡raiÅ¡ka nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieÅ¡kinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė siekė pažeminti jo garbę ir orumÄ , o atsakovė teigia iÅ¡sakiusi nuomonę. IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama: „kaip gali dirbti toks kompiuteristas, kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiÅ«lymais mergaitėm, tai net gi iÅ¡ tėvų pusės buvo iÅ¡sakyta, kad G. net gi ir priekabiauja“.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nepriekabiavo, žinučių nesiuntė, vaikų tėvai dėl to nesiskundė, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Atsakovė A. I. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo progimnazijoje direktore. 2015-07-27 teismo posėdyje ji buvo apklausiama kaip atsakovo atstovė, pasakė tik savo nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , kÄ buvo minėjusi R. A. dėl priekabiavimo, ji persakė. Kai ji pradėjo dirbti direktore, Å¡ie įvykiai jau buvo įvykę, ji tos informacijos netikrino, tik iÅ¡sakė savo nuomonę, nuomonė buvo neigiama, tai sužinojo iÅ¡ R.

A.. Teisme liudytoja apklausta R. A. nurodytas aplinkybes patvirtino, parodydama, jog matė, kad ieÅ¡kovas socialiniame tinkle Facebook buvo patalpinęs savo fotonuotraukÄ su mokinėmis iki pusės nuogas su diržu, taip pat fizikos mokytojas jai pasakojo, kad ieÅ¡kovas buvo nusižiÅ«rėjęs vienÄ iÅ¡ mokinių – gražiÄ mergaitę, jai siuntinėjo žinutes, jos tėvai dėl to kreipėsi į direktorių. Liudytojas A. K. nurodė, jog yra buvęs progimnazijos direktoriumi, ieÅ¡kovÄ priėmė į darbÄ .

Jis parodė, jog ieÅ¡kovas, kaip mokytojas, netinkamai elgėsi vakarėlių metu, socialiniame tinkle Facebook buvo įkėlęs fotonuotraukas su mokinėmis po Å¡imtadienio Å¡ventės, nuotraukoje matėsi gėrimai, mokytojas iki pusės buvo nuogas, galimai – neblaivus, pasikvietė ieÅ¡kovÄ , fotonuotraukas liepė iÅ¡imti, nes tai nederėjo su mokytojo pareigomis. Taip pat ateidavo auklėtojai ir jam sakydavo, jog ne viskas tvarkoje ieÅ¡kovui bendraujant su vaikais. Nors apklausti liudytojai yra nurodyti atsakovės, tačiau ieÅ¡kovas prieÅ¡ingų duomenų teismui nepateikė, jo praÅ¡ymu iÅ¡kviesta liudytoja L.

M. apie tai pasakyti nieko negalėjo, pasakė, jog nežino. Liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, atitinka vieni kitus ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, todėl teismui netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo. Nors ieÅ¡kovas ketino įrodyti prieÅ¡ingai, tačiau duomenų apie tai, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, ieÅ¡kovas nepateikė. Tarp ieÅ¡kovo ir liudytojo A. K. vykęs ginčas teisme, kuris baigėsi abiejų Å¡alių tarpusavio taikiu susitarimu, taip pat neįrodo minėto liudytojo suinteresuotumo apkalbėti ieÅ¡kovÄ .

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, matyti, jog atsakovės nuomonė yra subjektyvi, pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti, turėjo pagrindÄ , iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo. IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama:

„G. iÅ¡ savo pusės ėjo per visÄ kolektyvÄ ir iÅ¡ tikrųjų visus nuteikinėjo prieÅ¡ mane, skelbia man karÄ , jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aÅ¡ vienintelė jo virÅ¡ininkė, man net gi grasinęs yra“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra raÅ¡oma, sakykim Facebook‘e, kad mane nusmeigs Å¡akėm ir tai mato labai daug žmonių iÅ¡ kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pats pripažino, jog iÅ¡sakė minėtÄ grasinimÄ socialiniame tinkle, tačiau tas grasinimas buvo skirtas ne atsakovei, grasinimo nesiejo su atsakove, juo nesikreipė į jokį asmenį.

Tačiau iÅ¡ pateikto grasinimo konteksto atsakovė tai suprato, kaip grasinimÄ jai, jos Å¡eimai, pasijuto blogai. Kolegos jai sakė, jog kalbama apie jÄ , ji buvo žeminama, bijojo dėl savęs ir dėl savo Å¡eimos, todėl dėl ieÅ¡kovo grasinimo kreipėsi į policijÄ . Policija pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Žinojo, kad ieÅ¡kovas serga, užmerkė akis, niekur nesikreipė toliau. Taigi, akivaizdu, jog grasinimas vieÅ¡oje erdvėje iÅ¡sakytas buvo, jį perskaitė ir su jo turiniu susipažino nemažai asmenų, tame tarpe ir atsakovės kolegos, kurie ir pasakė atsakovei apie tai, jog jos atžvilgiu socialiniame tinkle yra patalpintas grasinimas, be to, grasinimas, kaip darbuotojai suprato, galimai buvo nukreiptas į atsakovę.

MinėtÄ faktÄ teismo posėdžio metu patvirtino apklausta liudytoja D. M.. Todėl atsakovės aukščiau paminėti iÅ¡sakyti teiginiai taip pat turėjo faktinį pagrindÄ , buvo iÅ¡reikÅ¡ti etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo. IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama:

„tėvai mato net gi ir etinę pusę. Tai iÅ¡ tikrųjų po mokyklÄ jie nesijaučia saugÅ«s dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligÄ , nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieÅ¡ man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tÄ etinę pusę, kai na toks vyras vaikÅ¡to visas suprakaitavęs su suplyÅ¡usiom kojinėm, Å¡lepetėm po mokyklÄ , tai nėra labai etiÅ¡ka. Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“. IeÅ¡kovas nurodė, jog tai netiesa.

Atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovas ėjo suprakaitavęs, su Å¡lepetėm ir suplyÅ¡usiom kojinėm, koridoriuje prasilenkiant pertraukos metu ji jam asmeniÅ¡kai žodžiu pasakė dėl to pastabÄ , jis padėkojo, bet nesusitvarkė, tačiau ji jam pastabų daugiau nesakė. Vidaus darbo tvarkos taisyklės numato įspėti 3 kartus žodžiu, o tik po to raÅ¡tu, todėl ieÅ¡kovas dėl aprangos nebuvo įspėtas raÅ¡tu. Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir toliau taip dažnai vaikščiodavo, bet ji jau nieko nesakė.

Minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja R. A., parodydama, jog ieÅ¡kovas sau leido vaikščioti su guminėmis Å¡lepetėmis. Liudytojas A. K. parodė, jog ieÅ¡kovas bÅ«davo netvarkingas, jam moterys sakydavo, jog nedera vaikščioti ieÅ¡kovui su guminėmis Å¡lepetėmis įsimovus su kojinėmis. Liudytoja L. M. parodė, jog apie jo negaliÄ Å¾inojo, jam padėjo bendrauti su vaikais, nes, paties ieÅ¡kovo teigimu, jam dėl to kildavo problemų. Minėti liudytojai patvirtino atsakovės teiginius, jų parodymais, kaip jau aukščiau teismas nurodė, netikėti nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, todėl atsakovei susiformuoti nuomonę apie ieÅ¡kovo ligÄ bei iÅ¡vaizdÄ buvo pakankamas faktinis pagrindas, nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo. IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama:

„...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu“, ten buvo ir su aparatÅ«ra problemos, iÅ¡ tikrųjų ir samdydavom lygiagrečiÄ Ä¯monę tam, kad padengt G. tÄ darbÄ â€œ; „...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiÅ¡kai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai iÅ¡sakydavo, kad bijo G. prie kompiuterių prileisti“, „jisai jaučia pareigÄ kažkokiÄ tai darbÄ atlikti, taip... Bet ar jis tai atlieka gerai, kur paraÅ¡yta?“.

IeÅ¡kovas teigė, jog dirbo gerai, pastabų dėl to jam niekas nereiÅ¡kė, viskÄ sutvarkydavo kompiuteriuose. Charakterizuojamas kaip pareigingas, tačiau nurodo, jog jis neatlieka gerai pareigų, mano, kad taip norima jį apÅ¡meižti ir pažeminti. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas dirbo nelabai gerai. Jo darbo brokÄ užfiksavo kita įmonė, kuri padėjo sutvarkyti kompiuterius. BÅ«davo labai daug mokytojų nusiskundimų dėl jo darbo. Jis buvo pareigingas, darydavo darbus, stengdavosi, bet kaip tai darydavo, kitas klausimas.

Liudytoja L. M. parodė, jog ieÅ¡kovas susitarimus vykdydavo, darbus atlikdavo, tačiau nepakomentavo, kaip jis darbus atlikdavo. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. K., kuris parodė, jog ieÅ¡kovas, kaip specialistas, buvo vidutiniÅ¡kas, jis atlikdavo programavimo darbus, o remontuoti buvo samdoma firma. Liudytoja R. A. parodė, jog ieÅ¡kovas ne visai laikydavosi specialisto etikos, turėjo prieigÄ prie kiekvieno kompiuterio ir stebėdavo žmonių asmeninius duomenis. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu nustatyta, kad iki kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutarties UAB „GP Solutions“ su progimnazija sudarymo minėta bendrovė teikdavo paslaugas progimnazijai, jau tada bendrovei tekdavo atlikti tokius darbus, kuriuos pagal užimamas pareigas turėjo atlikti ieÅ¡kovas G.

G.. Be to, sudarius kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutartį bendrovei su progimnazija, paaiÅ¡kėjo, kad mokyklos tinklo padėtis buvo labai prastos bÅ«klės, tinklas buvo prastai prižiÅ«rimas, nekokybiÅ¡kai sujungti laidai ir panaÅ¡iai (civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015, 129-135 b. l.). IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, matyti, jog atsakovės nuomonė yra subjektyvi, turėjo pagrindÄ , pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti, iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo.

IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama: „...apie G. kabinetÄ , tai iÅ¡ tikrųjų koks žmogus ten bebÅ«tų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trÅ«ksta. IÅ¡ tikrųjų tokios netvarkos, Å¡itokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, bÅ«davo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“.

IeÅ¡kovas teigė, jog kabinete nebuvo sriubų, kabinetas buvo tvarkingas, kai dirbo, dėl to pastabų nėra gavęs. Keitė langus, tai tada priÅ¡iukÅ¡lino. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas turėjo kabinetÄ , kuris buvo netvarkingas, iÅ¡sakė jam pastabas asmeniÅ¡kai. Buvo kompiuteriai suversti, popierių primėtyta, stiklainių pristatyta, saldainių dėžutės, popieriukai mėtėsi. Po to nuėjo gal po 2-3 savaičių, jo nebuvo kabinete, tačiau jau buvo apsitvarkęs Å¡iek tiek. Betvarkė nesisiejo su langų keitimu.

Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai. Liudytoja L. M. parodė, jog kabinete tvarka buvo, neideali, bet buvo. Liudytojas A. K. parodė, jog ieÅ¡kovui tvarkos visada trÅ«kdavo, buvo netvarka, perkėlė jį į kitÄ kabinetÄ , bet vis tiek viskas per vien. Kabinetas bÅ«davo tik jo, sau leisdavo daugiau: kava, maisto likučiai, neplauti puodeliai, Å¡alia – kompiuteriai. Liudytoja R. A. parodė, jog atliekant inventorizacijÄ ieÅ¡kovo kabinete matė dirbtuves: daug iÅ¡ardytų kompiuterių, maisto likučių ir neplautų puodukų.

Akivaizdu, jog pagrindas susiformuoti tokiai atsakovės nuomonei buvo, ji buvo iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo. IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-07-27 vykusio Å iaulių apylinkės teisme posėdžio metu atsakovė vieÅ¡ai paskleidė apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du kartu įžeidžiant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nurodydama: „KÄ daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimÄ , tu arba pasiraÅ¡yk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasiraÅ¡yk“.

IeÅ¡kovas pripažino, jog paraÅ¡us iÅ¡ bendradarbių rinko darbo metu, tačiau spaudimo darbuotojams nedarė, nei vienos nevertė pasiraÅ¡yti. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas dvi dienas rinko iÅ¡ darbuotojų paraÅ¡us, trukdė mokytojams ruoÅ¡tis Å v. Kalėdoms, darė spaudimÄ , stovėdamas ir nesitraukdamas, mokytojai skundėsi. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2014-12-23 G. G. paaiÅ¡kinimas dėl parašų rinkimo, dėl ko jam buvo įteiktas 2015-01-06 praneÅ¡imas apie darbo drausmės pažeidimÄ bei kartu ir už kitus darbo drausmės pažeidimus skirta drausminė nuobauda (114-116, 125, 126 b. l.).

Akivaizdu, jog pagrindas susiformuoti tokiai atsakovės nuomonei buvo, ji buvo iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog iÅ¡sakyta kritika buvo siekiama ne pažeminti ieÅ¡kovÄ , o atkreipti teismo dėmesį į jo, kaip darbuotojo, asmenines savybes, sugebėjimÄ atlikti jam pavestas darbo funkcijas. Kaip pažymėta pirmiau, nuomonė gali bÅ«ti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumÄ , jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta.

Teismas, iÅ¡analizavo pateiktus faktinius duomenis apie ieÅ¡kovÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebÅ«tina nurodyti, kad tai, kÄ teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ pareikÅ¡tai nuomonei susidaryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ nuomonei susiformuoti. Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingÄ santykį tarp atsakovo saviraiÅ¡kos laisvės ir ieÅ¡kovo teisės į garbės ir orumo gerbimÄ , yra tai, ar iÅ¡sakyta nuomonė buvo etiÅ¡ka ir sÄ Å¾ininga.

Atsakovė nevartojo ieÅ¡kovÄ Ä¯Å¾eidžiančių žodžių, teiginių neiÅ¡sakė pakeltu ar žeminančiu bei menkinančiu tonu, ji pateikė savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimÄ , jos iÅ¡sakyti teiginiai nesudaro pagrindo eiliniam žmogui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovės iÅ¡reikÅ¡ta abejonė, dvejonė, dažnai iÅ¡reiÅ¡kiama klausimo forma, susijusi su ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo, apibÅ«dinimu, ji buvo iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pateikta informacija buvo jos nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas, kurios pareiÅ¡kimo tikslas buvo vykdyti pareigÄ teismui duoti paaiÅ¡kinimus apie atsakovei, kaip Å¡alies atstovei, žinomas aplinkybes, pateikti atsikirtimus į ieÅ¡kovo iÅ¡sakytus argumentus tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu, supažindinti teismÄ su ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo asmeninėmis savybėmis ir sugebėjimu atlikti jam pavestas darbo funkcijas, nurodyti, kodėl minėtas darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo, tai pagrįsti.

Å i nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai. IeÅ¡kovas, manantis prieÅ¡ingai, turėjo paneigti Å¡ias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Vien nepalankios nuomonės apie asmenį pareiÅ¡kimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius visus Å¡iuos faktus: pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , ir, ketvirta, faktÄ , kad paskleistos žinios - neatitinka tikrovės. IÅ¡analizavęs paskelbtos informacijos visumÄ , sakinių konstrukcijÄ , jų formuluotę, pavartotÄ iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ ir minčių dėstymÄ , teismas konstatuoja, jog atsakovė, kaip darbdavio atstovė, duodama paaiÅ¡kinimus Å iaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 2015-07-27 teismo posėdžio metu aukščiau paminėtais teiginiais iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, o ne naujÄ faktÄ â€“ žiniÄ , nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo.

Teismui nenustačius, jog atsakovė paskelbė apie ieÅ¡kovÄ Å¾iniÄ , nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio, ginančio asmens garbę ir orumÄ , nuostatas, nenustačius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, tokia civilinė atsakomybė negalima, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, nurodyti teiginiai (atsakovės nuomonė) buvo iÅ¡sakyti Å iaulių apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4210-949/2015 2015-07-27 teismo posėdžio metu atsakovei duodant paaiÅ¡kinimus ir atsakant į teismo bei proceso dalyvių klausimus, buvo iÅ¡sakytas vieÅ¡ame teismo posėdyje dalyvaujant teisėjai, teismo posėdžių sekretorei ir Å¡alims (ieÅ¡kovui ir atsakovei) bei jų atstovams advokatams D.

V. ir Anželikai MeÅ¡kaitei, t. y., net nesant jokių paÅ¡alinių asmenų (stebėtojų, žiniasklaidos atstovų ar pan.). IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė žinias apie ieÅ¡kovÄ paskleidė kitiems tretiesiems asmenims. Todėl atsakovės paaiÅ¡kinimų davimas teismo posėdyje nurodant duomenis apie ieÅ¡kovÄ , negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimu. Be to, CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

Ä®tvirtintas absoliutus imunitetas civilinei atsakomybei pagal šį straipsnį už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumÄ , paskleidimÄ teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat pripažintina, kad atsakovė neatsako už informacijos apie ieÅ¡kovÄ paskleidimÄ teismo posėdyje civilinėje byloje, kurioje buvo apklausta kaip atsakovo (darbdavio) atstovė, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir Å¡iuo pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 6,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovės prašymas dėl 2126,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (31, 104, 105, 127-134, 177-182 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 2126,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurių dydžio ieÅ¡kovas neginčijo ir kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK grÄ Å¾intina jų pateikta medžiaga (14, 15 b. l.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2126,90 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų, 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,28 Eur (Å¡eÅ¡ių eurų, 28 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Teismo sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK pateiktÄ medžiagÄ .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                Asta Čebatoriūtė