a6cfdb72-ecd5-49b8-abbc-49720ab64474 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1720-560/2013  Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03720-2012-3                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties pakeitimo, tretieji asmenys J.

D. tikroji Å«kinė bendrija, J. D., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas S. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 2005-05-25 kredito sutarties Nr. 05-029720-FA nutraukimÄ neteisėtu, pakeisti 2005-05-25 kredito sutarties Nr. 05-029720-FA nuostatas, atidedant palÅ«kanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimÄ iki 2013-12-31 bei pratęsiant kredito grÄ Å¾inimo terminus iki 2036-12-31, ir iÅ¡dėstyti jas taip: 2.1. PalÅ«kanos pagal 2005-05-25 kredito sutartį Nr. 05-029720-FA pradedamos mokėti nuo 2013-12-31, iÅ¡dėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2025-12-31; 2.2.

Kreditas pagal 2005-05-25 kredito sutartį Nr. 05-029720-FA pradedamas mokėti nuo 2014-12-31, iÅ¡dėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2025-12-31. Taip pat ieÅ¡kovas prašė pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1983-144/2012 vykdymÄ . Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-777-265/2013 paliko nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1983-144/2012, kuria nuspręsta patenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ areÅ¡tuoti ir perduoti kreditoriui įkeistÄ turtÄ : nuomos teisę į 0,0480 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisės atsiradimo pagrindas – 2001-06-18 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2001-0075, sudaryta tarp Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkės ir J.

D. tikrosios ūkinės bendrijos; įkeistas daiktas nuosavybės teise priklausantis J. D. tikrajai ūkinei bendrijai. Ieškovas mano, kad išieškojimas iš įkeisto turto yra negalimas tol, kol nėra išspręstas pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Be to, galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes sudėtinga būtų atstatyti padėtį iki minėtos nutarties įvykdymo ir ieškovas patirtų nuostolių dėl neteisėto vykdymo.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-04 nutartimi ieÅ¡kovo S. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡samiau savo iÅ¡dėstytų teiginių, jog galimai palankaus teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje vykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes sudėtinga bÅ«tų atstatyti padėtį iki minėtos nutarties įvykdymo ir ieÅ¡kovas patirtų nuostolių dėl neteisėto vykdymo, nepagrindė, t. y. nėra aiÅ¡ku, kokios realios kliÅ«tys gali atsirasti atstatant buvusiÄ padėtį, kokie galimi ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, bÅ«tent susiję su įkeista nuomos teise į 0,0480 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 2101-0003-0051, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad sprendimo (nutarties) vykdymÄ galima stabdyti tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. jeigu kyla reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė ir nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1983-144/2012 yra įsiteisėjusi, ir į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu dėl Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymo gali kreiptis į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį.

Be to, teismas pažymėjo, jog ir Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-02 nutartyje nurodė, kad ginčo dėl sutarties nutraukimo buvimas neužkerta kreditoriui kelio kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ir vien ta aplinkybė, kad skolininkas ginčija kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ nėra pagrindas atsisakyti kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl įkeisto turto areÅ¡to ir perdavimo kreditoriui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiIeÅ¡kovas S. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai nevertino aktualios teismų praktikos dėl konkrečios (specifinės) laikinosios apsaugos priemonės taikymo, t. y. nutarties vykdymo sustabdymo, ir neteisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kokios kliÅ«tys gali atsirasti atstatant buvusiÄ padėtį, kokie galimi ieÅ¡kovo nuostoliai, kokia kyla grėsmė dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Nurodė, kad, pirma, turto, kurį ketinama realizuoti, vertė yra 4 000 000 Lt, jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini), o kadangi Å¡i gatvė yra gausiai lankoma turistų ir vietos gyventojų, o ieÅ¡kovui priklausančiame turte yra teikiamos maitinimo paslaugos, tai suponuoja Å¡io turto didelę paklausÄ ir likvidumÄ .

Realizavus minėtÄ turtÄ , ieÅ¡kovui bÅ«tų sunku 4 000 000 Lt sumÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo. Antra, ieÅ¡kovui ginčijant banko teisę nutraukti kredito sutartį, ieÅ¡kovas netiesiogiai ginčija ir banko teisę pasinaudoti galimybe gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ perduoto jam turto. Trečia, vien faktas, jog kyla grėsmė negrįžtamai prarasti nuosavybės teises į įkeistÄ turtÄ , yra pagrindas taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Ketvirta, turtas, kurį vykdymo procese ketina parduoti kreditorius, yra įkeistas bankui , todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ įkeisto turto bus tenkinamas pirmiausiai.

Atsižvelgiant į tai, sustabdžius vykdymo veiksmus, grėsmė banko interesams nekils, kadangi ieÅ¡kinio atmetimo atveju pirmiausiai bus tenkinami banko reikalavimai. Penkta, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto reglamentuojančios nuostatos yra griežtos bei nustatančios trumpus iÅ¡ieÅ¡kojimo terminus, todėl kreditorius itin greitai gali realizuoti turtÄ varžytynėse. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas mano, jog tai yra viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ atsiliepimo į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ nepateikė.Trečiasis asmuo J.

D. tikroji Å«kinė bendrija pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo. Nurodė, kad palaiko visus ieÅ¡kovo atskirajame skunde nurodytus argumentus bei praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-04 nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Tačiau teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones argumentus, 2013-06-04 skundžiama nutartimi Å¡io praÅ¡ymo netenkino.

Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta, pagal CPK 144 str. 1 d. asmenys, teikiantys praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, teikdamas teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo iÅ¡dėstytų teiginių, jog galimai palankaus teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje vykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes sudėtinga bÅ«tų atstatyti padėtį iki minėtos nutarties įvykdymo ir ieÅ¡kovas patirtų nuostolių dėl neteisėto vykdymo, nepagrindė, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog vykdymo veiksmai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1983-144/2012 pagrindu jau bÅ«tų pradėti. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali bÅ«ti praÅ¡oma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi bÅ«ti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ toje pačioje byloje atvejais.

CPK 18 str. reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylÄ . Todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdant teismo sprendimÄ (nutartį), gali bÅ«ti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, kai ieÅ¡kinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo (nutarties) privalomumas prarastų prasmę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sustabdžius įsiteisėjusių teismo nutarčių vykdymÄ , bÅ«tų paneigtas minėtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti atsakovo AB „Swedbank“ teisėti interesai, dėl to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1983-144/2012 vykdymÄ .Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pradėjus vykdymo veiksmus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1983-144/2012 pagrindu, ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo galės kreiptis tiesiogiai į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį.Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi jis nepagrindė praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumo nagrinėjamu atveju, nepagrindė tos aplinkybės, jog nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Taigi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                      Dainius Rinkevičius