2018-12-05 Nr. AB-22384-3-63-3-00279-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2127-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00279-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 2, 13–15) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 19 d. Oficialų perspėjimą Nr. 30-IL-1048 (toliau – ir Oficialus perspėjimas) bei 2017 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Klaipėdos AVPK) raštą Nr. 7975(4.68) (toliau – ir Raštas).

1.1 Pareiškėjas nurodė, jog, vadovaujantis Oficialiu perspėjimu, pareiškėjo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę, todėl reikalaujama laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų bei oficialiai perspėta, kad priešingu atveju jam bus taikomos įstatymų numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymų nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

1.2 Pažymėjo, kad jis 2017 m. vasario 9 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir Valdyba) vyresniojo specialisto M. G. veiksmų, pareiškiant pareiškėjui Oficialų perspėjimą, bei paprašė pateikti papildomų duomenų, kokiu pagrindu Oficialus perspėjimas įteiktas bei panaikinti Oficialų perspėjimą. Akcentavo, kad Klaipėdos AVPK Rašte paaiškino, jog taikant Oficialų perspėjimą buvo patikrinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai bei nurodė, jog tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos AVPK Valdybos 3–iojo skyriaus vyresniojo specialisto veiksmų nepradėtas, kadangi neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių.

1.3 Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVPK Valdybos 3–iojo skyriaus vyresniojo specialisto veiksmai yra neteisėti ir turėtų būti pripažinti kaip viršijantys tarnybinės kompetencijos ribas, nes be jokio teisinio pagrindo, iš savanaudiškų paskatų, neturinėdamas įrodymų, jis pateikė savo viršininkui tikrovės neatitinkančius faktus, kurių šaltinį nėra galimybės patikrinti. Pareiškėjo nuomone, Oficialus perspėjimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves, jo garbę ir orumą, grubiai pažeidžia jo, kaip žmogaus ir piliečio, teises, įtvirtintas ir ginamas įstatymų.

2. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime (b. l. 27–29) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Nurodė, kad Klaipėdos APVK Valdybos duomenimis pareiškėjas gali palaikyti ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.

3.1 Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 27 d. R. U. (susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), vairuodamas pareiškėjo naudotą automobilį, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2015 m. balandžio ir liepos mėn. Klaipėdos AVPK Valdyba gavo kriminalinės žvalgybos informaciją, kad pareiškėjas gali platinti narkotinę medžiagą – kokainą. 2015 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, kuriame kaltinimai pareikšti pareiškėjui ir A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi A. B. atžvilgiu leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir Veiksmai). 2015 m. balandžio 30 d. Palangoje užfiksuota kaip A. B. už 70,00 Eur pardavė Veiksmų dalyviui narkotinę medžiagą – kokainą. Įtariama, jog narkotinę medžiagą A. B. perdavė pareiškėjas.

3.2 Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo atžvilgiu leista atlikti Veiksmus. 2015 m. spalio 1 d. užfiksuota, kaip pareiškėjas už 160,00 Eur pardavė Veiksmų dalyviui narkotinę medžiagą – kokainą. 2015 m. spalio 6 d. Klaipėdoje sustabdytas automobilis, kuriuo važiavo pareiškėjas, asmens kratos metu pas jį rasta ir paimta narkotinė medžiaga – kokainas.

3.3 Akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad pareiškėjas palaikė ryšius su A. B., o kriminalinės žvalgybos duomenimis A. B. siejamas su organizuotomis grupėmis ir jų nariais. 2015 m. spalio 20 d. A. B. pareikštas oficialus perspėjimas. Nurodė, kad A. B. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, įtarimai pareikšti ir kitiems su organizuotomis grupėmis susijusiems asmenims, kurie dienos metu viešoje vietoje rankomis, kojomis bei metaline lazda sumušė A. B.

3.4 Pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2013 m. spalio 9 d.) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pareiškėjui paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Įtariama, kad pareiškėjas galimai padarė sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalį) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

3.5 Nurodė, kad yra įtariama, jog pareiškėjas nenutraukė nusikalstamos veikos ir toliau daro sunkius nusikaltimus, jo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) neveiksminga. Gautos kriminalinės žvalgybos informacijos nepakanka kardomąją priemonę pakeisti į griežtesnę ar patraukti pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn. Akcentavo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant visuomenę nuo įvairių teisinės tvarkos pažeidimų. 2017 m. sausio 19 d. sprendimas taikyti pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą – priimtas laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo, įtikinėjimo bei prievartos derinimo principų.

3.6 Pažymėjo, kad Oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, be to, nėra būtina, kad informacijos surinkimas būtų nukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu turima kriminalinės žvalgybos informacija išslaptinta nebus.

4. Teigė, kad Klaipėdos AVPK Valdybos 3-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, vykdydamas Klaipėdos AVPK viršininko patvirtintą 2017 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 30-IL-1048, pagal Įstatymą pareiškėjui taikė prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą. Pažymėjo, kad duomenų visuma pagrįstai liudijo apie tai, jog pareiškėjui Oficialus perspėjimas pareikštas ne be pagrindo. Taikant pareiškėjui prevencinio pobūdžio priemonę, vadovautasi galiojančiais teisės aktais, jos taikymo forma ir tvarka nepažeista, remtasi tiek išslaptinta, tiek slapta informacija, kurios papildė viena kitą.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko patvirtintu 2017 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 30-IL-1048 (b. l. 6, 64) pareiškėjui Lietuvos Respublikos vardu vieneriems metams taikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Vykdydamas minėtą nutarimą, Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-ojo skyriaus vyresnysis specialistas, nurodydamas, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Įstatymo 1, 4 ir 5 straipsniais, pareiškė pareiškėjui Oficialų perspėjimą (b. l. 3, 17, 63), kadangi jo veiksmai vertinami kaip varžantys kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. prašymu „Dėl papildomų duomenų suteikimo dėl 2017 m. sausio 19 d. patvirtinto nutarimo Nr. 30-IL-1048 pareikšti pareiškėjui oficialų perspėjimą vieneriems metams” (b. l. 7 – 8, 18 – 19, 66 – 67) Klaipėdos AVPK viršininko prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos AVPK Valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. veiksmų, pareiškiant pareiškėjui Oficialų perspėjimą, pateikti papildomų duomenų, 2017 m. sausio 19 d. nutarimo kopiją bei panaikinti 2017 m. sausio 19 d. Oficialų perspėjimą. 2017 m. vasario 20 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo” Nr. 30-9-7975(4.68) (b. l. 4 – 5, 18 – 19, 71 – 72) nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos AVPK Valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto veiksmų nepradėtas, nes neįžvelgta tarnybinio nusižengimo požymių, taip pat pažymėta, kad Oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo, nes jau pareiškiant Oficialų perspėjimą buvo gauta duomenų apie tai, jog pareiškėjas linkęs daryti nusikaltimus.

7. Dėl Oficialaus perspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 4 straipsnio taikymą, ne kartą pažymėjo, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Oficialus perspėjimas pažeidžia jo teises, pažymėjo, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui pareikštas oficialus perspėjimas jo teisių, laisvių niekaip nevaržo. Nurodė, kad Oficialus perspėjimas negali kelti nepasitikėjimo, nes įteikiamas tik asmeniui, kuriam jis pareikštas, nebent pats asmuo apie tokį perspėjimą kažkaip informuoja kitus. Policijos įstaigos asmenį tik įtraukia į nustatytas bazes, o kitokių veiksmų jo atžvilgiu nevykdo ir visuomenės neinformuoja.

9. Akcentavo, kad pareiškėjas yra ne kartą teistas: už vagystę, sukčiavimą, oficialaus dokumento suklastojimą ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimą ar panaudojimą, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo pažeidimą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Taip pat nustatė, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla kurioje matyti, jog pareiškėjas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią medžiagą pardavė.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareikšto Oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima pareiškėjo veiksmus pagrįstai vertinti, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią narkotinę medžiagą pardavė. 2015 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui skirtas suėmimas, kuris 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pakeistas ir pareiškėjui skirta intensyvi priežiūra. Buvo nustatyta, jog prie galimai padarytos nusikalstamos veikos prisidėjo A. B., nes įtariama, jog nenustatytomis aplinkybėmis iš pareiškėjo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos laikydamas pas save, 2015 m. balandžio 30 d. pardavė anoniminiam liudytojui. Kriminalinės žvalgybos duomenimis pareiškėjas ir A. B. siejami su organizuotu nusikalstamumu.

11. Pabrėžė, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikšto Oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiškėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

12. Teismas pažymėjo, kad aptarti duomenys apie asmenų ryšius, jų padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis, nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo pareiškėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintą informaciją leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis. Įslaptinta medžiaga buvo pateikta teismui susipažinti. Įslaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobūdžio padarinių – reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimą. Teismo vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieš pareiškėją, ir padedanti visiškai užtikrinti teisingumą. Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo priimtas teisingai ir Oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.

13. Pasisakydamas dėl Klaipėdos AVPK Rašto teisėtumo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo akto turinį, konstatavo, kad jis yra pakankamai motyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau ir įvertinus skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Raštą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Oficialų perspėjimą.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Nurodo, kad pasimokė iš praeities klaidų, akcentuoja, kad turi šeimą, mažametį vaiką, užsiima individualia veikla, moka mokesčius, todėl Oficialaus perspėjimo skirti už praeityje įvykdytas veikas nėra pagrindo. Pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas, byla nagrinėjama jau 1,5 metų, kardomoji priemonė (suėmimas) pakeista į švelnesnę – intensyviąją priežiūrą. Per šį laikotarpį nėra atlikęs naujų nusikaltimų ar administracinių pažeidimų.

15.2 Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido susipažinti su įslaptinta medžiaga, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę tinkamai pasiruošti bylai, lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

15.3 Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia informacija. Be to, atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimams, pirmiausia – Konvencijos 6 straipsnio, kuris numato teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

15.4 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kaltinamojo akto surašymas yra tinkamas pagrindas Oficialiam įspėjimui pareikšti, nes tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis. Akcentuoja, kad su A. B. ir R. U. nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių.

15.5 Teigia, kad teismas neatsižvelgė į konstitucinę doktriną, kad privatus gyvenimas yra neliečiamas.

16. Klaipėdos AVPK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 125–126), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16.1 Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą. Papildomai pažymi, kad Klaipėdos AVPK Valdybos duomenis patvirtino, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais (palaikančiais ryšius) su teisės aktų tvarka identifikuotomis Klaipėdos apskrityje veikiančioms organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (platinti narkotines ar psichotropines medžiagas). Akcentuoja, kad nors turimi įrodymai nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, gali patvirtinti įtarimus, kad šie asmenys gali daryti nusikaltimus ateityje.

16.2 Teigia, kad buvo remtasi tiek įslaptinta, tiek neįslaptinta medžiaga, taikant pareiškėjui Oficialų perspėjimą. Pažymi, kad Oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2017 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 30-IL-1048 bei 2017 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 7975(4.68) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais nutarta pareikšti pareiškėjui Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą organizuoto nusikalstamumo prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą vieneriems metams.

18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, sprendė, jog tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iš viešųjų šaltinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir gali daryti nusikaltimus, taigi pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, todėl Nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo priimtas teisingai ir Oficialus perspėjimas pareiškėjui pareikštas pagrįstai ir teisėtai.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia iš esmės netinkamu įrodymų vertinimu, kas, jo nuomone, lėmė neteisingas teismo išvadas dėl Įstatymo numatytų organizuoto nusikalstamumo prevencinių poveikio priemonių taikymo pareiškėjui būtinumo.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

22. Pirmiausia, pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

24. Pabrėžtina, jog Įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1486 redakcija) nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal Įstatymo 4 straipsnį šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu, oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

25. Aiškindamas Įstatymo 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Minėtos informacijos turinio ir jos rinkimo būdų požiūriu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors nurodyta informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (žr., pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-803/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008 ir kt.).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT, kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos 6 straipsnio pažeidimui.

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik faktiniais duomenimis, kurie sudaro valstybės paslaptį, ir dėl to pareiškėjui susipažinti negalėjo būti pateikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 7 str.), bet ir vieša (neįslaptinta) prie nagrinėjamos bylos pridėta medžiaga. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamoje byloje esančiais dokumentais ir su Klaipėdos AVPK Valdybos pateikta riboto naudojimo medžiaga, daro išvadą, kad būtent jų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog Oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.

28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vieša informacija, t. y. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko” (toliau – ir „Liteko”) bei rašytinės bylos medžiagoje esančio 2017 m. balandžio 5 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 30–41) duomenimis nustatė, jog pareiškėjas H. A. yra ne kartą teistas už vagystę, sukčiavimą, oficialaus dokumento suklastojimą ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimą ar panaudojimą, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo pažeidimą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu ir pagrįstai vertino tai, kaip pakankamą pagrindą spręsti, kad tam tikra pareiškėjo veika nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams, todėl oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai. Be to, byloje yra nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-145-972/2017, kurioje iš 2016 m. vasario 9 d. kaltinamojo akto (b. l. 42–62) matyti, jog pareiškėjas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią medžiagą pardavė. 2015 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui skirtas suėmimas, kuris 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pakeistas ir pareiškėjui skirta intensyvi priežiūra. Nustatyta, jog prie galimai padarytos nusikalstamos veikos prisidėjo A. B. Įtariama, jog jis nenustatytomis aplinkybėmis iš pareiškėjo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos laikydamas pas save, 2015 m. balandžio 30 d. pardavė anoniminiam liudytojui. Kriminalinės žvalgybos duomenimis, pareiškėjas ir A. B. siejami su organizuotu nusikalstamumu.

29. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi senais duomenimis apie pareiškėjo buvusį teistumą nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys, vertinant juos kaip visumą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (pastarųjų metų laikotarpiu), įrodymų pakankamumo aspektu tik patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju skundžiamų atsakovo Oficialaus perspėjimo ir Rašto priėmimo metu pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – buvo pritaikyta esant Įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Būtent papildomi Kriminalinės žvalgybos duomenys apie pareiškėjo ryšius su teistais ir įtariamais nusikalstamomis veikomis, susijusiais su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, asmenimis, pareiškėjo gyvenimo būdo aplinkybės, taip pat įslaptinta informacija, su kuria susipažino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, įrodo, jog pareiškėjas sietinas su organizuotu nusikalstamumu.

30. Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog atsižvelgiant į Įstatymo 5 straipsnį, teismų praktiką dėl informacijos slaptumo ir minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-803/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamame Oficialiame perspėjime nenurodyti konkretūs pareiškėjo nusikalstami veiksmai, o pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat nenurodė, kokius nusikaltimus pareiškėjas ketina daryti, su kokiomis nusikalstamomis grupuotėmis ar asmenimis ir kokia forma jis palaiko ryšius, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Pažymėtina, jog pareiškėjas teigdamas apie savo teigiamai pasikeitusį gyvenimo būdą, teigiamą reputaciją, nepagrindžia šių teiginių jokiais įrodymais. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

32. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles, sprendime pateikė išsamią ir aiškią teismo posėdyje ištirtų įrodymų (rašytinių įrodymų, bylos proceso dalyvių paaiškinimų) visumos analizę, išsprendė visus pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.), todėl padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu prevencinio poveikio priemonė – Oficialus perspėjimas – buvo pritaikyta pagrįstai ir teisėtai.

33. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė