a6cbb4bb-28e8-4af6-9a3d-e62a81701f94 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-943-648/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03686-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. M. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimo, kuriuo A.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, n u s t a t ė :A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , 2014-03-22, apie 21.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. A. M. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, dėl ko pažeidė A. M. teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir teisminę gynybÄ - nebuvo sudaryta galimybė paaiÅ¡kinti visas pažeidimo aplinkybes, paneigti teismui kilusias abejones. Teismas netinkamai visas abejones ir neaiÅ¡kumus vertino nepalankiai A. M. ir dėl to nelaikė esant bÅ«tinajam reikalingumui. Abejones, ar teismas iÅ¡liko objektyvus ir nepriklausomas, kelia tai, kad A. M. byla buvo nagrinėjama vieÅ¡uose teismo posėdžiuose, nors buvo teikti praÅ¡ymai rengti uždarus posėdžius.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos medžiagÄ , savo iÅ¡vadas darė ir grindė ne tik bylos medžiagos duomenimis, bet ir jų pagrindu darytomis prielaidomis, neįrodytomis versijomis ir abejonėmis. A. M. negalėjo naudotis įslaptintais duomenimis, teismas nesutiko rengti uždarus posėdžius. Medžiagos dalis, kuri teismo praÅ¡ymu buvo iÅ¡slaptinta, neproporcingai maža, į kÄ teismas neatsižvelgė. IÅ¡ bylos medžiagos duomenų akivaizdu, kad A. M. siekė kuo skubiau nuvykti į Vilnių, į Lietuvos kriminalinės policijos biurÄ (toliau – LKPB), ir iÅ¡ ten organizuoti grėsmių, susijusių su pavojumi valstybei ir vieÅ¡Ä ja tvarka, užkardymÄ .

Å ių duomenų tikrumo nepaneigia jokie kiti bylos įrodymai. Skundžiamame nutarime teigiama, kad jokios informacijos apie visuomenei gresianti pavojų iÅ¡ A. M. negauta, tačiau LKPB 2014 m. birželio 17 d. praneÅ¡ime nurodoma, kad A. M. pateikė apie tai praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini), su juo 2014 m. kovo 31 d. susipažino net ir generalinio komisaro pavaduotojas; dėl Å¡io praneÅ¡imo turinio įslaptinimo tikslingumo Specialioji ekspertų komisija nutarė jo neiÅ¡slaptinti net teismo praÅ¡ymu. Taigi, teismas turėjo įrodymų, kad A.

M. po susitikimo su slaptai bendradarbiaujančiu asmeniu (toliau - SBA) dėl iÅ¡ jo gautos slaptos informacijos skubiai vyko į Vilnių, į LKPB esančiÄ savo darbo vietÄ . Be to, skundžiamame nutarime nurodyta, kad po patikrinimo Priklausomybės ligų centre A. M. atsisakė ketinimų užkardyti jo minėtÄ pavojų, grįžo namo, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog visuomenei gresiantis pavojus nebuvo realus ir akivaizdus. Tačiau Å¡ioje byloje privalu nustatyti, ar A. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, ar tai sietina su bÅ«tinojo reikalingumo aplinkybėmis, ir nėra svarbu, ar jis jau po jo pažeidimo nustatymo savo darbinių pareigų atžvilgiu elgėsi tinkamai.

Å iuo atveju svarbu, kad A. M., bÅ«damas ilgamečiu LKPB pareigÅ«nu, informacijÄ , gautÄ iÅ¡ SBA, vertino savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis savo ilgamete profesine praktika ir patirtimi, bendradarbiaujant su Å¡iuo SBA. Todėl SBA suteikta informacija pavojų identifikavo realiu ir akivaizdžiu. Detalesnių Å¡io pavojaus identifikavo realiu ir akivaizdžiu aplinkybių A. M. teismui negalėjo nurodyti, nes tiek Å¡ios aplinkybės, tiek jas pagrindžianti medžiaga liko slapta. Tai patvirtina, jog SBA suteikta informacija buvo svarbi, ji aktuali net ir Å¡iuo metu.

Nors teismas skundžiamame nutarime iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad A. M. nebuvo tikslo apskritai vykti į Vilnių, nes gresiančio pavojaus užkardymo priemonės turėjo bÅ«ti taikomos kitoje Lietuvos vietovėje, tačiau Å¡i teismo nuomonė prieÅ¡tarauja A. M. nuosekliai nuodytoms bylos aplinkybėms, kad jis siekė nuvykti į Vilnių, į LKPB, ir iÅ¡ ten organizuoti grėsmių užkardymÄ . Pati užkardymo operacija, jei ji bÅ«tų buvusi surengta, tikrai turėjo vykti kitoje Lietuvos vietovėje, todėl laiko limitas A.

M. veikti buvo itin nedidelis (pareigÅ«nai, vykdantys LKPB numatytas priemones turėtų iÅ¡ Vilniaus vykti dar į kitÄ Lietuvos vietovę). Taigi, beliko iÅ¡ SBA gautÄ informacijÄ panaudoti kitu bÅ«du; tÄ patvirtina ir LKPB, 2014 m. birželio 17 d. praneÅ¡ime teismui nurodydamas, kad A. M. praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-ajai valdybai. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad užkirsti keliÄ pavojui A. M. turėjo kitų priemonių ir galimybių.

A. M. paaiÅ¡kino, kad galimybės vykti kito asmens vairuojama transporto priemone nebuvo, nes miÅ¡ke ir gretimai esančioje sodyboje nebuvo jokio asmens, kuris galėtų jį nedelsiant pristatyti į LKPB. Skambinti kolegoms į LKPB neapsaugoto ryÅ¡io telefonu A. M. dėl konfidencialumo reikalavimų negalėjo, be to, toks vykimo į LKPB bÅ«das bÅ«tų dar labiau uždelstas, nes LKPB automobilis turėtų iÅ¡ Vilniaus atvykti į A. M. buvimo vietÄ , o po to vėl grįžti į Vilnių, o tai užvilkintų ketinamÄ vykdyti operacijÄ bent dvi valandas.

Pats A. M. skambutis (nedarbo dienÄ , prieÅ¡ pat numatomÄ pavojaus realizavimo laikÄ ), kuriuo jis praÅ¡ytų nedelsiant pristatyti jį į LKPB, keltų neleistinÄ konfidencialumo pažeidimo rizikÄ , sudarytų galimybę, kad suinteresuoti gresiančio pavojaus realizavimu ir jo neatkleidimu asmenys sužinos, jog LKPB vadovas staiga (neįprastai) nutarė nutraukti savo savaitgalinį poilsį ir iÅ¡sikvietė LKPB transportÄ . Minėtais tikslais A. M. negalėjo naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemone ne tik dėl standartinių tokiais atvejais taikomų konfidencialumo veikimo bÅ«dų, bet ir dėl pagrįstų įtarimų, kad jo telefono pokalbių yra klausomasi.

Tokį A. M. atsargumÄ lėmė ne tik jo profesinė patirtis, bet ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos jam asmeniÅ¡kai suteikta informacija, kad A. M. atžvilgiu buvo atliekami sekimo veiksmai (2012 m. gegužės 28 d. praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, saugiai ir konfidencialiai A. M. SBA informacijÄ galėjo realizuoti tik iÅ¡ LKPB: jis SBA suteikto informacijos pagrindu turėjo teisę ir pareigÄ organizuoti darbÄ tik atvykęs į Vilnių, kur jo darbo vietoje buvo įrengta saugi vyriausybinio ryÅ¡io priemonė.

Be to, A. M. fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai jautėsi visiÅ¡kai gerai, nesijautė apsvaigęs. Å iÄ jo savijautÄ papildomai patvirtina ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, A. M., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, siekė užkirsti keliÄ kilti daug didesnei žalai. Žala, kurios A. M. siekė iÅ¡vengti, buvo susijusi su visos Lietuvos visuomenes interesu, valstybės saugumu. Daugiau A. M. apie pavojų, kuriam siekė užkirsti keliÄ , paaiÅ¡kinti negalėjo, nes apie Å¡i pavojų SBA suteikta informacija buvo įslaptinta.

Specialioji ekspertų komisija net teismo praÅ¡ymu iÅ¡slaptino tik nedidelę jos dalį, tačiau ir Å¡i jos dalis leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad minėtÄ informacijÄ A. M. gavo iÅ¡ SBA, Å¡ios informacijos turinys sietinas su pavojumi visuomenei, A. M. Å¡iÄ informacijÄ pateikė LKPB, su A. M. praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini) susipažino policijos generalinio komisaro pavaduotojas, praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) su iÅ¡ SBA gauta informacija perduotas LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-ajai valdybai.

Taigi, A. M. padarė formalios sudėties pažeidimÄ - pažeidė Kelių eismo taisyklių normÄ , tačiau jokios realios žalos asmenims ar turtui nesukėlė. Svarbu, kad tokiu savo veikimu A. M. siekė užkirsti keliÄ kilti realiai žalai Lietuvos visuomenei, valdymo tvarkai, žmonių gyvybei, sveikatai ir jų turtui. Visos byloje nustatytos aplinkybės, visi surinkti įrodymai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos buvo. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad aplinkybės buvo iÅ¡skirtinės, ir A.

M. taikyti ATPK 17 str. Anot apelianto, teismo iÅ¡vados dėl bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų netaikymo pagristos tik prielaidomis, nes byloje nėra įrodymų, paneigiančių A. M. paaiÅ¡kinimus ir kitus bylos duomenis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus, nes savo pozicijÄ grindė nevisomis bylos aplinkybėmis, jų visų nenustatė, nes didžioji jų dalis liko įslaptinta. Tokiu atveju teismas bylÄ turėjo nutraukti, nes nebuvo įmanoma užtikrinti A. M. teisės į tinkamÄ gynybÄ .

Skundžiamame nutarime turi bÅ«ti ne tik iÅ¡vardinti atskiri bylos įrodymai, bet ir nurodytas jų turinys, atskleidžiant jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Teismas, atmesdamas A. M. paaiÅ¡kinimus, jų teiginius, turėjo juos paneigti ne savo nuomone, bet pagrįsti tai bylos įrodymais, paneigiančiais A. M. paaiÅ¡kinimus, nustatyti jų prieÅ¡taravimus, tačiau Å¡ių reikalavimų neįvykdė, o bylos aplinkybes vertino pasirinktinai. Å iuo atveju pažeistos A. M. teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė A.

M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas (ATPK 31 str. 5 p.). ir netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų. BÅ«tent, A. M. pažeidimÄ pripažino, jo neginčijo, padėjo, kiek jo nesaistė paslapties saugojimo pareiga, tirti bylÄ , A. M. charakteristikos tiek buvusioje darbovietėje, tiek naujojoje iÅ¡skirtinai teigiamos, jis labai daug kartų skatintas ir apdovanotas tarnybos, valstybiniais ir kitais apdovanojimais. Anot apelianto, A.

M. Kelių eismo taisyklių pažeidimo atveju sankcijos paskyrimo tikslai jau buvo pasiekti iki teismui priimant skundžiamÄ nutarimÄ :

1) A. M. Policijos generalinis komisaras dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo atleido iš tarnybos, kurioje jis dirbo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios;

2) tokiu bÅ«du A. M. neteko teisės gauti ir jau užtarnautÄ pensijÄ , 3) prarado teigiamÄ vertinimÄ visuomenėje, nes apie jo padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ daug kartų visuomenės informavimo priemonės skelbė vieÅ¡ai. A. M. skundžiamu nutarimu paskirta sankcija yra perteklinė, ja nebus pasiekti jokie papildomi tikslai, ja didesnis poveikis A. M. jau nebebus padarytas, jis tik patirs daugiau sankcijų, nei bÅ«tų patyrę daugelis kitų pažeidėjų analogiÅ¡ko pažeidimo atveju.

Tokiu bÅ«du A. M. patyrė diskriminuojančio pobÅ«džio poveikio priemones.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, argumentuojant tuo, kad Å¡i byla buvo nagrinėjama vieÅ¡uose teismo posėdžiuose, nors buvo teikti praÅ¡ymai rengti uždarus posėdžius, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. negalėjo naudotis įslaptintais duomenimis (tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta A.

M. teisė į tinkamÄ gynybÄ ). Vertinant šį apeliacinio skundo argumentÄ , pažymima, kad, vadovaujantis BPK 9 straipsniu, byla teisme gali bÅ«ti nagrinėjama ne vieÅ¡ai, kai vieÅ¡as jos nagrinėjimas prieÅ¡tarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo (b.l. 71-72) matyti, kad teisėjas pagarsino A. M. atstovo praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti ne vieÅ¡ai ir buvo sprendžiamas klausimas dėl nevieÅ¡o teismo posėdžio surengimo.

IÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomones, teisėjas protokoline nutartimi nutarė klausimÄ dėl uždaro posėdžio surengimo spręsti vėliau, kai bus susipažinta su gauta papildoma informacija. 2014-06-18 teismo posėdžio protokole (b.l. 169) užfiksuota, kad teisėjas, pradėjus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, klausė proceso dalyvių nuomonės, ar nebus prieÅ¡taravimų, jei klausimas dėl dalies posėdžio nevieÅ¡inimo bus sprendžiamas po administracinėn atsakomybėn traukiamo A.

M. apklausos. PrieÅ¡taravimų nebuvo pareikÅ¡ta. IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atstovo teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis nurodė, jog dėl teismo posėdžio vieÅ¡umo, dėl didelės dalies reikÅ¡mingos informacijos neiÅ¡slaptinimo, dėl su dalies informacijos riboto naudojimo statuso A. M. detalesnių aplinkybių vieÅ¡ai (žodžiu) teismo salėje nenorėtų aiÅ¡kinti, o norėtų, kad teismas įvertintų į bylÄ iÅ¡sireikalautÄ A. M. 2014-03-27 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ , esantį tarnybinio patikrinimo medžiagoje.

Tačiau konkretaus praÅ¡ymo, kaip ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., dėl dalies posėdžio nevieÅ¡inimo nepareiÅ¡kė. IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. parodymų teisme seka, kad jis pritarė jo atstovo duotiems paaiÅ¡kinimams, jų nepapildė, o, atsakydamas į teisėjo bei jo atstovo užduodamus klausimus, davė detalius ir iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, nurodydamas vieÅ¡o pobÅ«džio informacijÄ . Kaip minėta, jis praÅ¡ymo teismui dėl dalies posėdžio nevieÅ¡inimo nepareiÅ¡kė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjant vieÅ¡ai nebuvo pažeistos ATPK 249 str., BPK 9 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. nuostatos, o tuo pačiu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. procesinės teisės, iÅ¡ jų ir teisė į tinkamÄ gynybÄ ; bylÄ iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. M. negalėjo paaiÅ¡kinti visų pažeidimo aplinkybių, paneigti teismui kilusių abejonių, kadangi negalėjo naudotis įslaptintais duomenimis. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas savo pozicijÄ grindė nevisomis bylos aplinkybėmis, jų visų nenustatė, nes didžioji jų dalis liko įslaptinta, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti ATPK 257 str. reikalavimai.Å iuo atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A.

M. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., iÅ¡ esmės nėra. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. M. jam inkriminuotÄ pažeidimÄ padarė esant bÅ«tinajam reikalingumui. Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, jis turi atitikti penkias bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygas. Å ios sÄ lygos – tai:

1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai;

2) gręsiantis pavojus turi būti realus;

3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus;

4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis;

5) padarytoji žala turi bÅ«ti mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala. Pažymėtina, kad bÅ«tinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sÄ lygoms.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nei viena iÅ¡ minėtų teisėto bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų neegzistuoja. Apeliacinio skundo teiginį, kad A. M. siekė kuo skubiau nuvykti į Vilnių, į Lietuvos kriminalinės policijos biurÄ , ir iÅ¡ ten organizuoti grėsmių, susijusių su pavojumi valstybei ir vieÅ¡Ä ja tvarka, užkardymÄ , paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai.

LKPB 2014 m. birželio 17 d. raÅ¡te (b.l. 162) nurodoma, kad 2014-03-22 A. M. praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie tai kas gavus Å¡iÄ informacijÄ buvo nedelsiant informuotas. Kada tiksliai ir kaip A. M. perdavė 2014-03-22 praneÅ¡ime pateiktÄ informacijÄ . RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad su A. M. 2014-03-22 praneÅ¡imu 2014-03-31 susipažino generalinio komisaro pavaduotojas; Å¡is praneÅ¡imas buvo perduotas LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-ajai valdybai, o iÅ¡ ten - LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ajai valdybai.

Apeliacinės instancijos teismui Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktame 2014-08-25 raÅ¡te Nr. 38-S-1219 nurodoma, kad pagal A. M. pateiktÄ informacijÄ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 3-iame skyriuje pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas 2014-05-09, tai yra bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, buvo nutrauktas (informacija apie žvalgybos objektÄ nepasitvirtino). Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad A.

M. savo veiksmais siekė paÅ¡alinti realų ir akivaizdų pavojų valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai, nes nenustatyta, kad aptariamoje situacijoje minėtoms įstatymo saugomoms vertybėms grėsė toks pavojus. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama ir tai, kad žala, kurios A. M. siekė iÅ¡vengti, buvo susijusi su visos Lietuvos visuomenes interesu, valstybės saugumu, nes tokios aplinkybės nenustatytos. Kaip minėta, nesant bent vienos bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygos, pripažįstama, kad asmuo neveikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.

Å iuo atveju nenustatyta nei viena iÅ¡ jų. Taigi, nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.).Apeliaciniame skunde praÅ¡oma A. M. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir jam visai neskirti administracinės nuobaudos, motyvuojant tuo, kad skundžiamu nutarimu paskirta sankcija yra perteklinė, nes nuobaudos paskyrimo tikslai jau buvo pasiekti iki teismui priimant skundžiamÄ nutarimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ ir sprendžia, kad A. M. pagal ATPK 126 str. 4 d. nuobauda paskirta teisingai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma Å¡ioje byloje nenustatyta pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai A.

M. atžvilgiu netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų ir už jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ skyrė minimaliÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių, kadangi atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, nekartÄ apdovanotas ir skatintas už nuopelnus tarnyboje), o taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad A. M. pažeidimÄ pripažino, jo neginčijo, padėjo, kiek jo nesaistė paslapties saugojimo pareiga, tirti bylÄ , yra tik iÅ¡ dalies teisingos. Visų pirma, A. M. jam inkriminuotÄ pažeidimÄ pripažino tik iÅ¡ dalies, tvirtindamas, kad veikė bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, o, antra, jo nurodytos aplinkybės apie neva grėsusį realų ir akivaizdų pavojų valstybei ir vieÅ¡ajai tvarkai nepasitvirtino, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad jis, kiek nebuvo saistomas paslapties saugojimo pareigos, padėjo tirti Å¡iÄ bylÄ .Ä®vertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

M. už jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, ir kad neskirti jam visai administracinės nuobaudos nėra įstatyminio pagrindo. Administracinės nuobaudos už šį jam inkriminutÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskyrimas nereiÅ¡kia, kad A. M. yra pritaikytos diskriminuojančio pobÅ«džio poveikio priemonės, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

M. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Artūras Pažarskis