2019-11-20 Nr. AB-21903-3-61-3-03546-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1586-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03546-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1PS1-888-(2.1) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – Įsakymas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. tarnybinė nuobauda jai skirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja nurodė, kad nėra jokio pagrindo jos veiksmus, t. y. įsakymų, kuriais sudarytas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti žemės sklypus, sąrašas, parengimą vertinti kaip neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą, netinkamą pareigybės aprašymo nuostatų vykdymą. Nesant esminės tarnybinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

1.2. pareiškėjos veiksmai neužkirto kelio tinkamai įgyvendinti S. V. teises. Žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti 2016 m. kovo 2 d., pretendentų grupių sąrašai buvo parengti 2016 m. kovo 31 d., o vėliau 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. patikslinti. Įsakymai ir sąrašas buvo paskelbti NŽT interneto svetainėje, visi pretendentai su jais viešai supažindinti. 2016 m. liepos 25 d. vyko pretendentų susirinkimas, kuriame S. V. atstovei buvo paaiškinta, kodėl jai nebus suprojektuotas žemės sklypas (nelikus laisvos žemės). Taigi S. V. buvo žinomi visi veiksmai, atliekami vykdant jos prašymą dėl neatlyginto žemės suteikimo nuosavybėn, tačiau iki pat žemėtvarkos projekto svarstymo pabaigos nebuvo gauta jokia pretenzija ar skundas dėl neva neteisėtų veiksmų.

1.3. pareiškėja nesutiko su komisijos išvada, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga atlikdama savo funkcijas, ir teigė, jog savo funkcijas vykdė tinkamai ir rūpestingai. Įsakymai buvo parengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis vertinat S. V. prašyme nurodytą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą. Rengiant įsakymus nebuvo pagrindų, kodėl jie galėtų neatitikti teisės aktų nuostatų, todėl buvo pateikti vizavimui ir pasirašymui.

1.4. tvirtinant žemėtvarkos projektą nebuvo nustatyti jokie trūkumai ar neteisėti veiksmai, pareiškėja negavo jokių pastabų dėl netinkamai parengto sąrašo ar įsakymų, tačiau tiriant tarnybinį nusižengimą NŽT konstatavo neteisėtus veiksmus bei netinkamai sudarytą sąrašą.

1.5. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Seimo kontrolieriaus 2017 m. liepos 4 d. pažymą. Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 1 dalimi tarnybinė nuobauda pareiškėjai galėjo būti skirta vėliausiai 2017 m. rugsėjo 4 d., tačiau tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta 2017 m. rugsėjo 21 d., taigi jau praleidus nustatytą dviejų mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą.

1.6. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja pasiūlė sujungti jos ir kitų asmenų, kuriems skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, bylas.

2. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad S. V. buvo išreiškusi valią dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 papunktyje nurodyto būdo, t. y. ji pageidavo, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – perduodamas lygiavertis žemės, miško plotas. Rengiant žemėtvarkos projektą 2016 m. rugpjūčio 26 d. vykusio IX eilės grupės pretendentų susirinkime buvo netinkamai paaiškinta, kad pagal S. V. prašymą gali būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadangi jai galėjo būti projektuojamas ir miškų ūkio paskirties žemės sklypas. S. V. sąraše turėjo būti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės plotas (sąrašo 5 skiltis), o jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas, kaip nurodyta NŽT Telšių skyriaus išvadoje (sąrašo 7 skiltis). Pareiškėja, rengdama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, kuriais buvo patvirtintas ir pakeistas sąrašas, kiek tai susiję su S. V., turėjo įsitikinti ir užtikrinti šių įsakymų bei sąrašo teisėtumu bei jų atitiktimi teisės aktų nuostatoms, tačiau pareiškėja neužtikrino ginčo įsakymų atitikties teisės aktų reikalavimams. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas bei netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.26 papunkčių reikalavimus bei padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Pareiškėjos veiksmai sukėlė pasekmes – nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijų įgyvendinimas, tai taip pat pakenkė NŽT įvaizdžiui ir diskreditavo ją ir valstybės tarnautojo vardą visuomenės akyse, dėl to kilo pagrįstų abejonių dėl NŽT tarnautojų kompetencijos ir tinkamo pareigų atlikimo.

4. Tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai – neteisėti veiksmai, kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių, o Įsakymas priimtas išsamiai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo nuomone, terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. – įsakymų pasirašymo diena, o jo paaiškėjimo diena – tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados surašymo diena, t. y. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d. Kadangi tarnybinis nusižengimas nustatytas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui atlikus patikrinimą, terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir nėra praėjęs.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos A. K. skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Įsakymą bei priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2011 m. vasario 1 d. dirba NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyresniosios specialistės pareigose. Pareiškėja, vykdydama pareigas, parengė 2016 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 48VĮ-639-(14.48.2), 2016 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1113-(14.48.2) ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1213-(14.48.2). Šiais įsakymais pagal Atkūrimo įstatyme nustatytą eiliškumą buvo sudarytas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje. Tarp šių asmenų buvo įrašyta ir S. V. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. liepos 4 d. surašė pažymą Nr. 4D-2017/1-191 „Dėl S. V. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – Seimo kontrolieriaus pažyma), kurioje pateikė išvadas dėl NŽT pareigūnų veiksmų, pažeidžiant teisę į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1PS1-623-(2.1) sudaryta komisija NŽT direktoriui 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikė išvadą Nr. 1PS17-115-(2.30) „Dėl J. L., A. K. ir K. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 21 d. Įsakyme, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1–14.2 papunkčiais, remdamasis Išvada, pripažino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyresnioji specialistė A. K. pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.1, 7.26 papunkčių nuostatas, todėl paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

7. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjos tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus 2017 m. liepos 4 d. Seimo kontrolieriaus pažymą, todėl tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per du mėnesius nuo pažymos surašymo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Įsakymas, kuriuo paskirta nuobauda, priimtas praleidus nustatytą 2 mėnesių terminą 17 dienų.

8. Teismas nesutiko su NŽT pozicija, kad terminas nuobaudai skirti turėtų būti skaičiuojamas nuo Tarnybinio patikrinimo išvados surašymo, nes būtent tuomet NŽT direktoriui tapo žinoma apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą. Specialusis trejų metų terminas nuo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d., 2016 m. liepos 7 d. įsakymų pasirašymo) nėra pasibaigęs, tačiau įstatymo leidėjo nustatytas imperatyvus 2 mėnesių terminas nuobaudai skirti nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo (2017 m. liepos 4 d.) yra akivaizdžiai praleistas. Šio imperatyvaus termino praleidimą teismas vertintino kaip esminį tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą, todėl panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda.

9. Nustatęs minėtą esminį procedūrinį pažeidimą, kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino.

III. 10. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

11. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus. Pagal VTĮ valstybės tarnautojo atostogų, laikinojo nedarbingumo ar komandiruotės laiku turi būti tęsiamas tiek terminas tarnybinei nuobaudai skirti, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas. Vykdydamas Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktas rekomendacijas, NŽT direktorius sudarė Komisiją, kuri atliko J. L., A. K. ir K. B. tarnybinių nužengimų aplinkybių tyrimą. Tačiau Seimo kontrolieriaus pažymoje nebuvo įvardinti asmenys, kurių atžvilgiu reikia atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, todėl nebuvo galima pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą iš karto gavus Seimo kontrolieriaus pažymą.

12. Pagal Taisyklių 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Seimo kontrolieriaus pažyma NŽT buvo gauta 2017 m. liepos 10 d., tyrimas buvo pradėtas per 5 darbo dienas nuo jo gavimo, t. y. 2017 m. liepos 17 d., o ne 2017 m. liepos 4 d., kaip teigiama sprendime. Tyrimas turėjo būti užbaigtas per 20 darbo dienų nuo jo pradėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai valstybės tarnautojai, kurių atžvilgiu buvo atliekamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, buvo laikinai nedarbingi, atostogavo, ar buvo išvykę į komandiruotę. Komisijos išvadoje buvo nurodyta, kad NŽT valstybės tarnautojai (įskaitant pareiškėją), dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, atostogavo, todėl Komisija, vadovaudamasi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 1 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pratęsė J. L., A. K. ir K. B. tarnybinių nusižengimų tyrimo laiką šių valstybės tarnautojų atostogų laiku. Taigi 2 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti prasidėjo 2017 m. liepos 4 d. Seimo kontrolieriui surašius išvada, o pasibaigė – 2017 m. rugsėjo 4 d., tačiau Komisija šį terminą pratęsė atostogų laikui. Kadangi pareiškėja atostogavo nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti prasitęsė 23 dienomis, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta laiku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1PS1-888-(2.1), kuriuo pareiškėjai A. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, nustatęs, kad atsakovas, 2017 m. rugsėjo 21 d. skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, praleido Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (šioje byloje taikoma 2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatytą imperatyvų dviejų mėnesių terminą nuobaudai skirti, skaičiuojamą nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo (2017 m. liepos 4 d.), ir padaręs išvadą, jog šio imperatyvaus termino praleidimas vertintinas kaip esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, dėl kurio Įsakymas turi būti panaikintas.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai reglamentuoti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, <...> – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo <...> Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

16. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o jiems pasibaigus, nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

17. Nagrinėjamu atveju akcentuotini ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pateikti išaiškinimai dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna kriminalinės žvalgybos informaciją, t. y. kad tokia informacija galėjo (gali) būti panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus ne ilgiau nei per teisės aktuose nustatytą patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminą, t. y. ne ilgiau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie valstybės tarnautoją (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019).

18. Nagrinėjamoje byloje įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo, turėjo vadovautis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, nes pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo įtartas gavus Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo išvadą.

19. Šioje byloje nustatyta, kad Seimo kontrolierius atliko ne pareiškėjos konkrečių veiksmų (neveikimo) vertinimą ir savo pažymoje nekonstatavo, jog būtent pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jai vėliau buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

20. Seimo kontrolieriaus pažymoje, surašytoje 2017 m. liepos 4 d., buvo nurodyta atsakovui inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistų, atsakingų už S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimųsi nagrinėjimą, veiksmų. Seimo kontrolieriaus pažymoje pateikta informacija buvo pagrindas atsakovui sudaryti Komisiją pareiškėjos ir kitų valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ištirti. Atsakovas, 2017 m. liepos 10 d. gavęs informaciją apie galimus valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus ir vadovaudamasis Taisyklių 3 punktu, per 5 darbo dienas (2017 m. liepos 17 d.) pradėjo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnybinio nusižengimo išvada surašyta 2017 m. rugpjūčio 29 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja atostogavo nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d., kiti asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) buvo atliekamas tas pats tyrimas, irgi atostogavo.

21. Pirmosios instancijos teismas laikė esminiu procedūros pažeidimu tai, kad buvo praleistas dviejų mėnesių terminas skirti tarnybinei nuobaudai, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis paremtų argumentų, dėl kurių, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktą Seimo kontrolieriaus pažymą, kurioje nebuvo nustatytas konkretus pareiškėjos ir kitų valstybės tarnautojų padarytas tarnybinis nusižengimas, bei atliktą tarnybinį patikrinimą, šis pažeidimas turi būti laikomas esminiu.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo akcentuotas dviejų mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo kompetentingos institucijos patikrinimo išvados surašymo dienos, administracinių teismų praktikoje nėra laikomas naikinamuoju terminu ir vien šio termino pažeidimas nėra pagrindas panaikinti valstybės tarnautojui paskirtą tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taip pat akcentuotina, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas nurodyto procedūros pažeidimo nepagrindė jokiais argumentais, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad vien dėl tokio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas Įsakymas.

23. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino Įsakymą vien tuo pagrindu, jog praleistas procedūrinis dviejų mėnesių terminas skirti tarnybinei nuobaudai, kuris buvo skaičiuojamas nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos, ir nenagrinėjo faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su tuo, ar pareiškėjai atsakovas pagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudą už Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pažeidimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dėl tirtinų aplinkybių šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne apeliacinės instancijos teismui pačiam priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniame teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius