a6c99d76-ff52-41da-bfa8-3e4ed5e9a9ae · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1888-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00556-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.4.3.13 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens mažosios bendrijos „Teisinės apsaugos abonementas“ atskirÄ jį skundÄ ir pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ nemokumo administratoriaus Justino StasiÅ¡kio, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Dahlgera“ bei biudžetinės įstaigos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos prisidėjimus prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ nemokumo administratoriaus Justino StasiÅ¡kio praÅ¡ymÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių eiti vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Nemokumo administratorius prašė pripažinti BUAB „SMD“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotÄ tyčiniu; pripažinti D. R. asmeniu, kuris sÄ moningai blogai valdydamas Bendrovę jÄ privedė prie bankroto; apriboti D. R. teisę iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

2. Nurodė, kad Bendrovei esant nemokiai ir turint pradelstų įsiskolinimų darbuotojams daugiau nei 3 mėnesius, tuometinis Bendrovės vadovas D. R. inicijavo ne bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o restruktÅ«rizavimo procesÄ , nuslėpdamas duomenis apie tikrÄ jÄ Bendrovės finansinę bÅ«klę. Be to, jam vadovaujant Bendrovė vykdė atsiskaitymus su vienu iÅ¡ savo kreditorių, kurio reikalavimo terminas dar nebuvo suėjęs, nors tuo metu Bendrovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, todėl pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų tvarkÄ . Å ios aplinkybės atitinka tyčinio bankroto požymius pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir 4 punktÄ .

3. D. R. nevykdė imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, savo veiksmais iÅ¡ esmės pablogino Bendrovės padėtį, jo neveikimas sukėlė dideles neigiamas pasekmes kreditoriams. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas taikyti jam Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino BUAB „SMD“ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių eiti vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.

5. Teismas nustatė, kad Bendrovė su AB Å iaulių banku buvo sudariusi 2013 m. birželio 4 d. kredito sutartį NR. KLS-2013-008-17 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kuriÄ Bendrovei buvo suteikta 110 000 Eur kredito linija, kurios grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2019 m. kovo 29 d. Pagal 2014 m. spalio 6 d. kredito linijos sutartį Nr. FLPG-2014-017-17 (toliau – Sutartis Nr.

2) Bendrovei buvo suteiktas 35 000 Eur sumos kreditas, kurio grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2017 m. spalio 6 d. Pagal 2017 m. spalio 5 d. kredito linijos sutartį NR. PGP-2017-006-17 (toliau – Sutartis Nr.

3) Bendrovei turėjo bÅ«ti suteiktas 35 000 Eur sumos kredito linijos limitas, kurio grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2020 m. balandžio 4 d. Trečiasis asmuo D. R. nurodė, kad esant Bendrovės sÄ skaitoje lėšų ir tuo metu nedarant kitų pavedimų, Bendrovė tas lėšas įneÅ¡davo į paskolinę sÄ skaitÄ , kad tam laikotarpiui bankas neskaičiuotų palÅ«kanų, tokiu bÅ«du buvo taupomos Bendrovės piniginės lėšos. Prireikus atlikti atsiskaitymus, Bendrovė iÅ¡ banko paskolinės sÄ skaitos paimdavo mokėjimams lėšas, Å¡ios aplinkybės atsispindi Bendrovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178,185 straipsniai).

Tačiau kai Bendrovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, bankas pasinaudojo teise kredito iÅ¡mokėjimÄ nutraukti. Pagal Sutartį Nr. 2 kreditas bankui buvo grÄ Å¾intas, nes buvo suėjęs Å¡ioje sutartyje numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas (2017 m. spalio 6 d.), pagal Sutartį Nr. 3 kreditas Bendrovei dėl minėtų priežasčių nebuvo pervestas. Taigi lėšos AB Å iaulių bankui 2017 m. spalio 6 d. buvo pervestos ne Bendrovės, o banko iniciatyva, todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo D.

R. pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymų eiliškumo.

6. Teismas pažymėjo, kad vien prievolės suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas Bendrovės tyčiniam bankrotui pripažinti, taigi Å¡iuo atveju nenustačius kitų pažeidimų, susijusių su Bendrovės valdymu, nėra pagrindo bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius, vertindamas turto vertę, iÅ¡ turto vertės nepagrįstai iÅ¡braukė programinę įrangÄ ir debitorinius įsiskolinimus, nors į įmonės turto balansÄ turi bÅ«ti įtraukti visi debitoriniai įsiskolinimai ir visas kitas įmonės turtas nepriklausomai nuo to, ar yra pagrindas debitorinį turtÄ iÅ¡ieÅ¡koti, o debitorinį turtÄ kaip nurodytÄ programinę įrangÄ parduoti, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pagal 2017 metų balanso duomenis Bendrovė buvo nemoki.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Bendrovės vienintelė akcininkė Mainpoint OU buvo priėmusi sprendimÄ atleisti D. R. iÅ¡ Bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2018 m. birželio 18 d., tačiau jis nuo 2018 m. birželio 18 d. turėjo nedarbingumÄ , todėl buvo atleistas 2018 m. rugpjūčio 27 d., kai pasibaigė nedarbingumo laikotarpis. D. R. nuo birželio 18 d. faktiÅ¡kai Bendrovei nebevadovavo, o bankroto byla Bendrovei iÅ¡kelta 2018 m. lapkričio 13 d., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad visa Bendrovės skola susidarė bÅ«tent D.

R. vadovavimo laikotarpiu. Taigi, anot teismo, bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad D. R. netinkamai vadovavo Bendrovei ir jÄ privedė prie bankroto, juolab kad D. R., siekdamas užtikrinti kreditorių interesus ir Bendrovės veiklÄ , už Bendrovę apmokėjo didelę sumÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje pripažintas trečios eilės kreditoriumi su 70 719,67 Eur finansiniu reikalavimu.

III. Atskirojo skundo, prisidėjimų prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Trečiasis asmuo MB „Teisinės apsaugos abonementas“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naujÄ â€“ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl BUAB „SMD“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir D. R. veiklos apribojimo tenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas nevertino administratoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu patikslintų duomenų, pagal kuriuos Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė 555 826,86 Eur (Bendrovė metmenyse nurodė tik 427 600,54 Eur), o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 287 651,22 Eur (bendrovė metmenyse nurodė tik 88 965,08 Eur).

Teismas Å¡ių duomenų nevertino. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenys nepatvirtina, jog Bendrovė buvo nemoki 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Nors administratorius pateikė Å¡io balanso motyvuotÄ analizę, iÅ¡ kurios matyti, kad Bendrovė buvo nemoki. 9.2. Teismas skundžiamoje nutartyje pats nurodė, kad Å¡ioje byloje taikytinos Ä®BÄ®, o ne Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANÄ®) nuostatos, tačiau bendrovės nemokumÄ vertino vadovaudamasis JANÄ® 2 straipsnio 7 dalimi, taip prieÅ¡taraudamas pats sau.

Tokiu bÅ«du teismas, pažeisdamas JANÄ® 155 straipsnio nuostatas, neteisingai taikė įstatymÄ (CPK 330 straipsnis), pažeidė lex retro non agit principÄ . 9.3. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra nemokus, yra vertinami pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai bei juridinio asmens į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto reali vertė, o ne balansinė vertė. Administratorius 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡tu paaiÅ¡kino teismui, kad pateiktos programinės įrangos diegimo 2016 m. birželio 16 d. sutarties 16 punkte nustatyta, kad Bendrovė neturi teisės tretiesiems asmenims parduoti, nuomoti, perduoti ar kitaip leisti naudotis ar turėti prieigÄ prie sukurtos programinės įrangos, iÅ¡skyrus užsakovo dukterines įmones.

Be to, programinė įranga buvo kurta specialiai UAB „SND“ konkretiems poreikiams, todėl kitoms įmonėms netiktų. Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje, kuria Bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės debitorines skolas įskaityti į jos turimo turto vertę. Todėl byloje yra įrodyta, kad D. R., vadovavęs Bendrovei faktiÅ¡kai iki 2018 m. birželio 18 d. (pagal JAR duomenis – iki 2018 m. gruodžio 5 d.), nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, atitinkamai, yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sÄ lyga pripažinti bankrotÄ tyčiniu. 9.4.

Tyčiniu bankrotu laikomas ne tik įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, tačiau ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Lyginant su 2017 m. rugsėjo 30 d. bÅ«kle, kuomet Bendrovė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo ir pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudarė beveik 481 000 Eur, 2018 m. kovo 31 d. duomenimis pradelsti įsipareigojimai tiekėjams sudarė beveik 589 000 Eur, o 2018 m. birželio 30 d. duomenimis – beveik 697 000 Eur. 9.5.

Teismas nepagrįstai rėmėsi tik D. R. paaiÅ¡kinimais dėl bankui atliktų mokėjimų. Bendrovė Å iaulių bankui 93 078,84 Eur pervedė dar prieÅ¡ mėnesį iki buvo pateiktas pareiÅ¡kimas teismui dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Todėl akivaizdu, kad bankas nenusirašė pats lėšų „iÅ¡sigandęs“ restruktÅ«rizavimo. Byloje yra įrodyta, kad D. R. pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas, dėl ko pablogėjo Bendrovės padėtis, atitinkamai yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga pripažinti bankrotÄ tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta to prezumpcija. 9.6.

Administratoriaus nurodytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, bankroto pripažinimo tyčiniu sÄ lygos egzistavo jau iki 2018 m. birželio 18 d., t. y. akcininko sprendimo atleisti D. R.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d. D. R. Bendrovės akcijas pardavė užsienyje registruotai įmonei, apie kurios realiÄ veiklÄ nėra jokių duomenų, be to, Å¡is juridinis asmuo likviduotas anksčiau nei UAB „SMD“. Bendrovės vadovu neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis (nėra akcininko sprendimo, neregistruotas JAR) paskirtas G.

J. (G. J.), kuris įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ Klaipėdos miesto savivaldybėje, su juo neįmanoma susisiekti. Su juo darbo sutartį pasirašęs J. L. nurodė, kad su nauju akcininku bendraudavo tik elektroniniu paÅ¡tu, G. J. matęs tik vienÄ kartÄ , o po to pastarasis dingo, beje, su 17 000 Eur iÅ¡ kasos. J. L. nedetalizavo kaip Bendrovė vykdė veiklÄ be vadovo, nepateikė jokių elektroninio susiraÅ¡inėjimo įrodymų su akcininke Mainpoint OU ar pastarosios vadovu.

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad tokiu bÅ«du (fiktyviu akcijų perleidimo sandoriu ir asocialaus asmens paskyrimu vadovu) buvo sukurta schema, siekiant D. R. iÅ¡vengti atsakomybės ir kreditorių reikalavimo patenkinimo. Aplinkybės, kad D. R. netgi praėjus pusmečiui po akcijų pardavimo iÅ¡ savo asmeninių lėšų mokėjo darbo užmokestį, Darbo ginčų komisijos priteistÄ sumÄ , avansus, patvirtina ne siekį iÅ¡saugoti įmonę, o tai, kad jis laikė save įmonės savininku, atitinkamai – akcijų perleidimo fiktyvumÄ .

10. Pareiškėja BUAB „SMD“, tretieji asmenys UAB „Dahlgera“, BĮ Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija prisidėjimuose prie atskirojo skundo nurodė, kad iš esmės sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

11. Trečiasis asmuo D. R. atsiliepime praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ atmesti; priimti naujus įrodymus – apeliantės 2019 m. spalio 14 d. pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorės reikalavimų Bendrovei ir apeliantės reikalavimo perleidimo sutarčių pavyzdžius; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į skundo argumentus: 11.1. Apeliantė nebuvo tiesioginė Bendrovės kreditorė – tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ apeliantė ėmė supirkinėti iÅ¡ kitų kreditorių jų reikalavimo teises, taip siekdama nesÄ Å¾iningai pasipelnyti. 11.2.

Bendrovė 2017 m. rugsėjo 30 d. neatitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytų nemokumo sÄ lygų, nes pradelstos skolos nevirÅ¡ijo pusės į Bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, net ir darant prielaidÄ , kad administratoriaus nustatyta turto vertė ir pradelsti įsipareigojimai yra teisingi. Teismas apie Bendrovės nemokumÄ pasisakė vadovaudamasis tinkamu teisės aktu – Ä®BÄ® nuostatomis. 11.3. Administratorius nepagrįstai sumažino Bendrovės turtÄ , iÅ¡braukdamas dalį debitorinių skolų, nurodydamas, kad jų negalima iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau vėliau kreipėsi į kreditorius, praÅ¡ydamas sutikimo jas parduoti, ir dalį jų pardavė.

Programinės įrangos sutartyje numatyti draudimai negali kliudyti Bendrovės turto realizavimui bankroto procedūrų metu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ši įranga netinka naudoti kitoms įmonėms. 11.4. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo iki 942 000 Eur. Bankroto administratorė tokių skaičių byloje nepateikė. Be to, trečiasis asmuo tuo metu jau ilgiau nei metus nevadovavo Bendrovei, todėl teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog visa Bendrovės skola susidarė būtent D.

R. vadovavimo laikotarpiu. 11.5. Apeliantė nepateikia jokių įrodymų ir / ar argumentų, pagrindžiančių tyčinio bankroto požymius, t. y. priežastinį ryšį tarp sÄ moningai blogo Bendrovės valdymo ir Bendrovės nemokumo, todėl bankrotas negali bÅ«ti pripažintas tyčiniu. 11.6. D. R. paaiÅ¡kinimai, kad nebuvo pažeista mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarka, pagrįsti byloje pateiktais įrodymais – AB Å iaulių banko raÅ¡tais, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, o ne prielaidomis ir interpretacijomis, kaip teigia apeliantė.

Su banku buvo sudarytos ne paprastos paskolos sutartys, o kredito linijos sutartys, kuriose buvo numatyta banko teisė, paaiÅ¡kėjus svarbiems įvykiams, galintiems sutrukdyti tinkamai vykdyti sutartį, neiÅ¡mokėti kredito arba nutraukti jo iÅ¡mokėjimÄ . Tokia teise bankas pasinaudojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad D. R. pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas. 11.7. 2017 m. lapkričio 28 d. akcijų perleidimo sutartis, kuria trečiasis asmuo pardavė savo turimas Bendrovės akcijas Estijoje registruotai bendrovei Mainpoint OU, yra galiojanti, nėra nuginčyta. 2018 m. birželio 14 d.

Bendrovės vienintelė akcininkė Mainpoint OU priėmė sprendimÄ atleisti trečiÄ jį asmenį iÅ¡ Bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2018 m. birželio 18 d., tačiau tuo metu jis turėjo nedarbingumÄ , todėl jo atleidimas nebuvo galimas. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui trečiasis asmuo buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų (2018 rugpjūčio 27 d.). Trečiasis asmuo nežino, kodėl Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas G. J.. Mokėjimus iÅ¡ asmeninių lėšų trečiasis asmuo atliko dar bÅ«damas Bendrovės direktoriumi, siekdamas gelbėti įmonę ir buvo įsitikinęs, kad Bendrovės finansinius srautus pavyks atstatyti.

To nebÅ«tų daręs, jeigu bÅ«tų sÄ moningai siekęs Bendrovės nemokumo. 11.8. D. R. Å¡ioje byloje ir pareiÅ¡kėjos, ir apeliantės yra įvardintas trečiuoju asmeniu (ne atsakovu), todėl remiantis CPK nuostatomis praÅ¡ymas dėl jo teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo iÅ¡ viso yra negalimas. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Å ioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo 13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis.

14. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis. Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „SMD“ bankroto byla iÅ¡kelta galiojant Ä®BÄ®, ginčas dėl Å¡io bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANÄ® įsigaliojimo galiojusio Ä®BÄ® nuostatas (JANÄ® 155 straipsnis). Dėl tyčinio bankroto 16. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

17. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikÅ¡miai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima bÅ«tų paÅ¡alinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti Bendrovės bankrotÄ tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus požymius bei 3 dalies 2 punkte nustatytÄ prezumpcijÄ . Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nurodytų teisės normų taikymo aspektu. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo 19. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

20. Viena iÅ¡ tokių pareigų nustatyta Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo nedelsdami pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

21. Ä®statyme nustatytÄ Ä¯monės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę ir veiklos perspektyvas, pareigÄ inicijuoti bankroto procesÄ lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pradėti bankroto procesÄ , kad bÅ«tų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktÄ ).

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R., bÅ«damas Bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei. Nuo 2017 m. lapkričio 28 d. Bendrovės vienintele akcininke įregistruota Estijos bendrovė Mainpoint OU, tačiau D. R. toliau ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Vienintelės akcininkės sprendimu 2018 m birželio 18 d. D. R. atÅ¡auktas iÅ¡ Bendrovės vadovo pareigų. Kadangi tuo metu jis turėjo laikinÄ nedarbingumÄ , iÅ¡ pareigų jis buvo atleistas 2018 rugpjūčio 27 d., pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Nuo 2018 m. liepos 3 d. pagal darbo sutartį Bendrovės direktoriumi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dirbo G. J., nors akcininkės sprendimas dėl Å¡io asmens paskyrimo Bendrovės vadovu Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateiktas, administratoriui toks dokumentas taip pat nebuvo perduotas.

24. Minėtas pareiÅ¡kimas dėl Bendrovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo 2017 m. gruodžio 1 d. buvo atsiimtas ir teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Nemokumo administratoriaus teigimu, Bendrovė jau 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo nemoki, todėl jos tuometinis vadovas D. R. pažeidė įstatyme nustatytÄ pareigÄ laiku inicijuoti bankroto bylÄ .

25. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas konstatuojamas, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

26. Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašyta viso turto vertė – 657 222,54 Eur. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo nurodyta, kad Bendrovė turi 88 965 Eur pradelstų mokėjimų kreditoriams. Nemokumo administratorius iš Bendrovės dokumentų nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė iš viso turėjo 287 651,22 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

27. Trečiasis asmuo D. R. laikosi pozicijos, kad nemokumo administratorius į 2017 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės pradelstų įsipareigojimų sumÄ nepagrįstai įtraukė 119 511,79 Eur skolÄ kreditorei UAB „Gora“ ir 38 876,81 Eur skolÄ kreditorei UAB „INNO system“. D. R. 2020 m. kovo 3 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad tarp UAB „SMD“ ir UAB „Gora“ buvo kilęs ginčas, o Klaipėdos apygardos teismo sprendimas už akių dėl UAB „Gora“ skolos priteisimo priimtas tik 2018 m. spalio 12 d., kai D.

R. jau nebėjo Bendrovės vadovo pareigų. Tai, kad Bendrovė 2017 m. rugsėjo 30 d. neturėjo nurodytos prievolės kreditorei UAB „INNO system“, patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4377-1032/2018, kuriuo buvo pripažinta UAB „SMD“ teisė į mokėjimo sulaikymÄ pagal atsakovės UAB „Inno System“ pateiktÄ 2017 m. balandžio 25 d. Atliktų darbų aktÄ Nr. 1 ir 2017 m. balandžio 25 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ INNO Nr. 61838, kol bus visiÅ¡kai paÅ¡alinti rangos darbų metu nustatyti defektai, bet ne trumpiau kaip iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Taigi, atėmus Å¡ias skolas, likusi pradelstų reikalavimų suma 2017 m. rugsėjo 30 d. sudaro 129 262,62 Eur (287 651,22 Eur - 119 511,79 Eur - 38 876,81 Eur).

28. Bendrovės nemokumo administratorius nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašyto turto reali vertė buvo ne 657 222,54 Eur, o 360 007 Eur. Tačiau ir tokiu atveju, laikant, kad tuo metu pradelstų reikalavimų suma buvo tik 129 262,62 Eur, ši suma neviršijo administratoriaus nurodytos realios turto vertės pusės sumos (180 003,50 Eur).

29. Taip pat administratorius nurodė, kad pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis Bendrovės turto vertė 635 565 Eur, tačiau reali Å¡io turto vertė daugiausiai buvo 254 304 Eur, o pradelstos skolos tuo metu sudarė mažiausiai 340 696 Eur. IÅ¡ administratoriaus pažymos matyti, kad į pradelstų įsipareigojimų sumÄ buvo įtrauktos ir tos pačios skolos kreditorėms UAB „Gora“ bei UAB „INNO system“, kurias atėmus dėl jau minėtų priežasčių (žr. Å¡ios nutarties 27 punktÄ ), tokiu atveju likusi pradelstų reikalavimų suma 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 182 307,40 (340 696 Eur - 119 511,79 Eur - 38 876,81 Eur). Å i suma nevirÅ¡ija pusės į 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės (317 782,50), tačiau virÅ¡ija pusę administratoriaus nurodytos realios turto vertės sumos (127 152 Eur).

30. Trečiasis asmuo D. R. byloje pateiktuose 2020 m. vasario 4 d. ir kovo 3 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, be kita ko, iÅ¡dėstė savo argumentus, kodėl į Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balansÄ buvo įraÅ¡ytas atitinkamas turtas, kurio pagrįstumÄ administratorius ginčijo (dėl programinės įrangos, atsargų, per vienus metus gautinų sumų ir kt.). IÅ¡ administratoriaus pažymų matyti, kad jis ginčijo to paties turto pagrįstumÄ tiek pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, tiek pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, todėl D. R. argumentai vertintini ir sprendžiant dėl pastarojo balanso duomenų teisingumo.

31. Administratorius nurodė, kad į Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯traukto ilgalaikio nematerialaus turto – programinės įrangos už 22 407 Eur realizavimas nėra galimas dėl licencijavimo. Be to, programinė įranga sukurta ir adaptuota Bendrovei, todėl jos panaudojimas kitais tikslais abejotinas. Nors administratorius nurodė, kad jam programinė įranga apskritai nebuvo perduota, nurodant, kad prisijungimo duomenų prie serverio nėra iÅ¡likę, tačiau byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad Bendrovė buvo įsigijusi programinę įrangÄ . Nei administratorius, nei apeliantė nepateikė argumentų, kurie leistų spręsti, kad programinė įranga buvo netinkamai apskaitoma Bendrovės apskaitoje, jos buhalterinė vertė nepagrįstai įtraukta į balansÄ ir pan.

32. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuluota taisykle, įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirkta vertė, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtrauktas į įmonės balansÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015; 2018 m sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-391-381/2018). Administratorius sumažino Bendrovės turtÄ pagal lizingo sutartį įsigyto traktoriaus 16 866,76 Eur dalimi, tačiau nepaneigė D. R. argumento, kad dalis skolos už šį turtÄ (apie 6 000 Eur) jau buvo iÅ¡mokėta, todėl įsipareigojimų suma turėtų bÅ«ti atitinkamai sumažinta.

33. Likusį į Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯trauktÄ turtÄ , kurio realiÄ vertę ginčijo administratorius, sudaro debitorių įsiskolinimai (dalis įraÅ¡yta prie atsargų kaip sumokėti avansai, dalis – kaip per vienus metus gautinos sumos). UAB „Kongera“ 92 561 Eur skolÄ administratorius nelaikė realiu Bendrovės turtu, nes Å¡iai skolininkei 2018 m. sausio 17 d. iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad UAB „Kongera“ restruktÅ«rizavimo byloje buvo patvirtintas UAB „SMD“ finansinis reikalavimas.

Tačiau dėl Å¡ios debitorės skolos D. R. jokių paaiÅ¡kinimų nepateikė, kaip ir dėl UAB „Elduva“ 140 221 Eur skolos, su kuria Bendrovė bylinėjosi, nors administratorius neturi duomenų, kas sudaro Å¡ios skolos likutį. Administratorius nurodė, kad neturi dokumentų, kurie pagrįstų ir UAB „Gora“ 45 169 Eur skolÄ Bendrovei, tačiau su Å¡ia debitore, kaip jau minėta, vyko teisminiai ginčai dėl Å¡alių viena kitai pareikÅ¡tų prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų.

Dėl UAB „Vakarų megrame“ 12 886 Eur skolos administratorius nurodė, kad Å¡i įmonė yra patvirtinta kreditore Bendrovės bankroto byloje, todėl skolos likutis neteisingas. D. R. pateikė Å iaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimÄ , kuriuo atmestas UAB „Vakarų megrame“ ieÅ¡kinys Bendrovei dėl 7 468,04 Eur skolos priteisimo, tačiau nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiu pagrindu į balansÄ Ä¯traukta Å¡ios įmonės skola Bendrovei. Dėl Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos viltis“ 19 574 Eur skolos Bendrovei administratorius nustatė, kad skolininkė nėra apskaičiusi sÄ skaitos 14 953,57 Eur sumai, yra įskaičiusi 2 336,63 Eur netesybų bei sumažinusi darbų kainÄ 2 283,55 Eur suma (neatlikti darbai), sÄ skaita nepasiraÅ¡yta, prie jos nėra pridėta darbų priėmimo–perdavimo aktų, todėl administratoriaus manymu, Bendrovė realiai nedisponavo Å¡iuo debitorės įsiskolinimu ir neteisingai jį apskaitė.

D. R. nurodė, kad Å¡iai užsakovei buvo nusiųsti darbų priėmimo–perdavimo aktai ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už atliktus darbus, tačiau užsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ir vengė apmokėti sÄ skaitas.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad byloje įrodyta, jog D. R. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė buvo akivaizdžiai nemoki. Nors į Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯traukto tam tikro turto dalies reali vertė kelia pagrįstų abejonių, to nepakanka, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų galima konstatuoti, jog D. R. kaip Bendrovės vadovas tuo momentu, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo aiÅ¡kiai suvokti, kad nėra jokių galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto.

35. Apeliantė remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria Bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. Toje nutartyje teismas, įvertinęs 2017 m. balanso duomenis, konstatavo Bendrovės nemokumÄ . Apeliantė remiasi Å¡ia aplinkybe kaip prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Å is argumentas atmestinas, nes teismui sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokumo momento nustatymas nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas. Todėl minėta teismo nutartis neturi prejudicinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

36. Kadangi D. R. Bendrovės vadovo pareigas faktiškai ėjo iki 2018 m. birželio 18 d., aplinkybės dėl vėliau pablogėjusios Bendrovės finansinės būklės neturi įtakos vertinant jo kaltę dėl Bendrovės privedimo prie bankroto.

37. Apeliantė taip pat nurodo, kad Bendrovės akcijos buvo perleistos fiktyviai, Bendrovės vadovu neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis paskirtas G. J., kuris įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , ir kuris pasisavino pinigus iÅ¡ Bendrovės kasos. Apeliantės teigimu, tokiu bÅ«du buvo sukurta schema, siekiant D. R. iÅ¡vengti atsakomybės ir kreditorių reikalavimo patenkinimo. Anot apeliantės, tai, kad D. R. po akcijų pardavimo iÅ¡ savo asmeninių lėšų mokėjo darbo užmokestį, Darbo ginčų komisijos priteistÄ sumÄ , avansus, rodo ne siekį iÅ¡saugoti įmonę, o tai, kad jis laikė save įmonės savininku, atitinkamai – akcijų perleidimo fiktyvumÄ .

Tačiau pažymėtina, kad šis sandoris nebuvo ginčijamas ir pripažintas negaliojančiu, apeliantės teiginys, jog G. J. pasisavino Bendrovės pinigus, kas rodo, kad jis realiai dalyvavo Bendrovės valdyme ir turėjo galimybę gauti (galimai neteisėtai) Bendrovės pinigus, t. y. nebuvo fiktyvus vadovas.

38. Paminėti argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas Bendrovės valdymo organo pareigų pažeidimas, kuris sudarytų pagrindÄ Bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Bendrovės vadovo asmeninių lėšų panaudojimas atsiskaitant su kreditoriais savaime nėra neteisėtas veiksmas, Bendrovės finansinė bÅ«klė dėl to nepablogėjo.

39. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 dalyje įtvirtintÄ požymį. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies 2 punkto taikymo 40. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

41. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

42. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma turi tam tikras sÄ lygas – turi bÅ«ti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliÅ¡kumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė sÄ moningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. birželio 4 d. Bendrovė ir AB Å iaulių bankas sudarė Kredito linijos sutartį (pakeista vėlesniais susitarimais, toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kuriÄ Bendrovei buvo suteikta maksimali kredito limito suma – 110 000 Eur; galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2019 m. kovo 29 d. Å i sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 15 d. Å¡alių sudarytu susitarimu, kuriame nurodyta, kad, Bendrovei pateikus praneÅ¡imÄ dėl ketinimo kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , bankas pasinaudojo sutartyje numatyta teise tokiu atveju neiÅ¡mokėti kredito ar jo iÅ¡mokėjimÄ nutraukti. 2014 m. spalio 6 d.

Bendrovė ir AB Å iaulių bankas sudarė Kredito su portfeline garantija sutartį (pakeista vėlesniais susitarimais, toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kuriÄ Bendrovei suteikto kredito suma – 35 000 Eur; galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2017 m. spalio 6 d. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė ir AB Å iaulių bankas 2017 m. spalio 5 d. sudarė kitÄ Kredito su portfeline garantija sutartį (Sutartis Nr. 3), kuri buvo nutraukta 2017 m. spalio 11 d. sudarytu susitarimu, tačiau byloje nėra ginčo, kad kreditas pagal Å¡iÄ sutartį Bendrovei nebuvo iÅ¡mokėtas ir jokie mokėjimai bankui pagal Å¡iÄ sutartį nebuvo vykdomi.

44. Byloje pateiktas Bendrovės banko sÄ skaitos AB Å iaulių banke iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2017 m. spalio 3 d. į Bendrovės sÄ skaitÄ gautas 93 382,85 Eur mokėjimas iÅ¡ Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos. 2017 m. spalio 4 d. iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo atlikti du mokėjimai: 70 670 Eur suma pervesta į Sutartyje Nr. 1 nurodytÄ kredito sÄ skaitÄ , 22 708,84 suma pervesta į Sutartyje Nr. 2 nurodytÄ kredito sÄ skaitÄ . Kitas byloje pateiktas Bendrovės banko sÄ skaitos AB Å iaulių banke iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 7 d. į Bendrovės sÄ skaitÄ gautas 154 607,25 Eur mokėjimas iÅ¡ Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos ir tÄ pačiÄ dienÄ 79 240,26 Eur suma buvo pervesta į Sutartyje Nr. 1 nurodytÄ kredito sÄ skaitÄ .

45. Trečiasis asmuo D. R. atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Bendrovės gaunamos piniginės lėšos buvo pervedamos į kredito sÄ skaitas tam, kad bankas neskaičiuotų palÅ«kanų, o kreditas buvo naudojamas prireikus atlikti mokėjimus. Pasak buvusio vadovo, taip buvo daroma nuolat ir tai patvirtina Bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. Å ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo vadovo siekį nedidinti Bendrovės turimų įsiskolinimų, o ne sÄ moningÄ jo tikslÄ apriboti kitų kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Bendrovės turtÄ .

Apeliantės argumentas, kad atlikus minėtus pavedimus Bendrovės padėtis pablogėjo, stokoja pagrįstumo. Nors tuo metu Bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, byloje neįrodyta, kad atliekant minėtus pavedimus į kredito sÄ skaitas Bendrovė buvo nemoki. Aplinkybę, kad Bendrovei laikant pinigines lėšas Sutarties Nr. 1 kredito sÄ skaitoje po pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos pateikimo bankas pasinaudojo Å¡ioje sutartyje numatyta savo teise nebeiÅ¡duoti kredito, patvirtina Å¡alių susitarimas dėl Å¡ios sutarties nutraukimo.

Kreditas pagal Sutartį Nr. 2 buvo grÄ Å¾intas suėjus Å¡ioje sutartyje nustatytam kredito grÄ Å¾inimo terminui, todėl Bendrovė toliau nebegalėjo skolintis pagal Å¡iÄ sutartį.

46. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymio pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Taip pat Å¡iuo atveju negalima vadovautis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpcija dėl tyčinio bankroto, nes byloje neįrodytas Bendrovės vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas ir nenustatyta, kad tuo metu Bendrovės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Nemokumo administratorius nustatė, kad Bendrovė turi pradelstų darbo užmokesčio mokėjimų nuo 2018 m. balandžio mėn., tačiau D. R. byloje pateikė duomenis, kad tuo metu kol jis dar ėjo Bendrovės vadovo pareigas mokėjimai darbuotojams buvo atliekami iÅ¡ jo asmeninių lėšų. Dėl praÅ¡ymo apriboti teisę eiti valdymo organo pareigas 47. Byloje buvo praÅ¡oma taikyti buvusiam Bendrovės vadovui D. R. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatytÄ sankcijÄ â€“ apriboti jo teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Å is apribojimas gali bÅ«ti taikomas, jeigu asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

48. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų nenustatyta, todėl teismas pagrįstai atmetė šį praÅ¡ymÄ . Dėl bylos baigties 49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė ginčo klausimÄ , atsisakydamas pripažinti Bendrovės bankrotÄ tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus požymius bei 3 dalies 2 punkte nustatytÄ prezumpcijÄ .

Todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. Trečiasis asmuo D. R. atsiliepime praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Vigintas Višinskis