2017-06-08 Nr. AB-11685-3-61-3-01167-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-517-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01167-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. (1.16) 7R-2018 „Dėl L. K. skundo“; 2) pripažinti rašytinę advokato kvalifikacinio egzamino dalį išlaikyta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą pripažinti rašytinę advokato kvalifikacinio egzamino dalį išlaikyta. Kitą pareiškėjos reikalavimą – panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (1.16) 7R-2058 „Dėl L. K. skundo“ – priėmė.

Atsisakymą priimti vieną skundo reikalavimų teismas motyvavo tuo, jog teismas sprendime negalėtų patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo pripažinti, kad pareiškėja yra išlaikiusi advokato kvalifikacinį egzaminą, nes minėta funkcija yra priskirta viešojo administravimo subjektui, o ne teismui. Priešingu atveju, tai reikštų, kad teismas turi įvertinti pareiškėjos laikytą advokato kvalifikacinį egzaminą, o tokia funkcija teismui nėra priskirta. Šį skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (toliau – ir ABTĮ).

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, priimant visus skundo reikalavimus nagrinėti teisme arba pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies sakinį: „Priešingu atveju, tai reikštų, kad teismas turi įvertinti pareiškėjos laikytą advokato kvalifikacinį egzaminą, o tokia funkcija teismui nėra priskirta“.

Nurodo, kad nėra aišku, kaip teismas išnagrinėtų bylą, nevertindamas kvalifikacinio egzamino – tokia teismo išvada, pareiškėjos nuomone, reiškia, kad teismas nenagrinės bylos – tokiu būdu būtų pažeista pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas vieną pareiškėjos L. K. skundo reikalavimą atsisakė priimti – pripažinti rašytinę advokato kvalifikacinio egzamino dalį išlaikyta.

Visų pirma, pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia akcentuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 5, 17 str.) (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Pažymėtina ir tai, kad formuluodamas skundo reikalavimus, pareiškėjas turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Atsižvelgus į paminėtas teises normas, asmuo, įgyvendinantis teisę į teisminę gynybą, iš esmės gali reikalauti panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar jo dalį, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), ar išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Taigi, ši išvada lemia, kad pareiškėjas negali prašyti teismo atlikti tuos veiksmus, kurie priklauso viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Iš esmės suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, būtų nukreiptas į viešojo subjekto aktus (veikimą/ neveikimą), antra, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.).

Vadovaudamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma teismo pripažinti rašytinę advokato kvalifikacinio egzamino dalį išlaikyta.

Dėl pareiškėjos prašymo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies sakinį: „Priešingu atveju, tai reikštų, kad teismas turi įvertinti pareiškėjos laikytą advokato kvalifikacinį egzaminą, o tokia funkcija teismui nėra priskirta“ teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama formuluotė neturėtų būti vertinama atskirai nuo visų pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama išvada pirmosios instancijos teismas neatsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo. Pirmosios instancijos teismo motyvų kontekste ši išvada reiškia, kad, priėmus nagrinėti tokio pobūdžio reikalavimą teisme, teismas turėtų spręsti dėl konkrečių egzamino rezultatų, tačiau tokia kompetencija teismui, kaip buvo aptarta anksčiau, nesuteikta.

Antra vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo motyvus, jog pareiškėja gali teismo prašyti įpareigoti atsakovą (tokiu atveju – Lietuvos advokatūrą) pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos laikyto advokato kvalifikacinio egzamino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos advokatūra nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos, todėl ginčai dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų nėra teismingi administraciniams teismams. Tokie ginčai priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Ginčų dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų teismingumą bendrosios kompetencijos teismams patvirtina ir tai, kad Advokatūros įstatyme tam tikrais atvejais netgi konkrečiai yra numatytas atitinkamų Lietuvos advokatūros sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimas Vilniaus apygardos teismui, kuris yra bendrosios kompetencijos teismas (Advokatūros įstatymo 10, 13, 17, 23 ir kt. str.) (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1214-552/2015). Nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalykas – atsakovo Teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. (1.16) 7R-2018 „Dėl L. K. skundo“ – teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tik šį subjektą – Teisingumo ministeriją – teismas gali įpareigoti atlikti tam tikrus pareiškėjos pageidaujamus veiksmus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius