a6c8a79d-a2c8-4464-b3bb-dbda8e500221 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-188-300/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49393-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Gražvydo Poškaus ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistojo V.

L. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V.

L. paskirta subendrinta bausmė ? laisvės atėmimas deÅ¡imčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 14 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 19.20 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose, prie kasų, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,59 promilių girtumas), tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų, vienÄ kartÄ koja įspirdamas V.

K. į kairę rankÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ .

2. Be to, V. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 20.10 val., vieÅ¡oje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo, įžūliu elgesiu, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės bei asmenų negerbimÄ , bÅ«damas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,59 promilių girtumas), tyčia rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas suduodamas ne mažiau kaip 10 smÅ«gių V.

S. ir tuo jam padarydamas odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlės srityje bei krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymiai sutrikdydamas V. S. sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. praÅ¡o peržiÅ«rėti apylinkės teismo nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad jis nesutinka su tuo, kad jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis nemanė, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Dėl to, kad jis spyrė V. K. į rankÄ , nukentėjusysis nepatyrė jokio fizinio skausmo, jis nieko nejuto, todėl nepagrįstai teismas konstatavo, kad jis sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ . PraÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti sÄ vokas, nes skundžiamame nuosprendyje neiÅ¡aiÅ¡kinta BK 140 straipsnio dispozicija. 3.2. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme pagal BK 284 straipsnį. Pažymi, kad nukentėjusysis pats vieÅ¡oje vietoje vartojo alkoholį, pats konfliktuojančiais veiksmais įtraukė jį. Apelianto manymu, jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , o ne nusikaltimÄ .

Be to, nukentėjusysis pats nepamena, kaip susižalojo Å¡onÄ , galbÅ«t nukrito, nukentėjusysis neturi jam pretenzijų. Skunde taip pat pabrėžiama, kad už analogiÅ¡kas veikas apeliantas anksčiau nebuvo teistas, paskutinį kartÄ nusikaltimÄ padarė 2015 m., o savo miesto bendruomenėje paskutinį kartÄ teistas prieÅ¡ 13 metų.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. L. nesutinka su tuo, kaip kvalifikuoti jo veiksmai, apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas.

6. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to praÅ¡o proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-693/2019, 8 punktas) Taigi vien aplinkybė, kad nuteistasis turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai kvalifikavo jo veikÄ .

Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), ir nors nuteistasis klaidingai mano, kad tokie jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tai nemažina veikos pavojingumo ir nešalina kaltininko atsakomybės.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų bei kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kad nuteistasis V. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

8. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018, 11.1 punktas) Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad nesutrikdė sveikatos nukentėjusiajam, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju V.

L. nuteistas ne už sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam V. K., o už tai, kad jis sukėlė pastarajam fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į tai, kad V. L. tyčia spyrė nukentėjusiajam V. K. į kairę rankÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis juto fizinį skausmÄ , nes nusikalstamos veikos padariniai nustatomi ne pagal tai, kaip juos vertina kaltininkas. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad fizinis kontaktas buvo, jis buvo pakankamai stiprus (1 t., b. l. 89–91), todėl buvo pažeista baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmogaus kÅ«no neliečiamumas, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ .

Nors jokių kÅ«no sužalojimų ant nukentėjusiojo kÅ«no neliko, į medikus jis nesikreipė, baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kė pretenzijų dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 19–22, 83–86; 2 t., b. l. 31–36), įvertinus kaltininko elgesį ir situacijÄ , kuriai esant buvo atlikti smurtiniai veiksmai (nuteistasis kurį laikÄ sekė nepažįstamÄ nukentėjusįjį iÅ¡ paskos, koneveikė jį necenzÅ«riniais žodžiais, galiausiai jam koja spyrė į rankÄ ), kad netrukus po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į policijÄ , praneÅ¡damas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , konstatuotina, kad V.

L. smurtiniais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam V. K., todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Å ios teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip bÅ«tinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo bÅ«das ir vieta.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 14 punktas) 10. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.1 punktas) Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme, kuriuo akivaizdžiai surikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018, 15 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V.

L. vieÅ¡oje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo – vartojo alkoholį kartu su nukentėjusiuoju V. S., tačiau nukentėjusiajam atsisakius nupirkti dar alkoholio, nuteistasis jį ėmė muÅ¡ti, sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių, todėl nukentėjusysis nukrito ant žemės. Visa tai matė paÅ¡aliniai asmenys – prekybos centro apsaugos darbuotoja O. L.. Liudytoja pamačius, kas vyksta išėjo į laukÄ liepė nuteistajam liautis, todėl V.

L. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kadangi nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, jis sunkiai kvėpavo, todėl liudytoja O. L. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nukentėjusysis V. S. buvo pristatytas į ligoninę, jam suteikta medicininė pagalba. (1 t., b. l. 65–66, 70–71, 77–79, 80–82) Specialistas įvertinęs V. S. medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys apie V. S. sveikatos bÅ«klę jį pristačius į ligoninę, nustatytus sužalojimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu nukentėjusiajam V.

S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. (1 t., b. l. 96–97) Vien tai, kad nukentėjusysis iki minimo įvykio kartu su nuteistuoju vartojo alkoholį, kad nukentėjusysis buvo neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,96 promilės girtumas) (1 t., b. l. 101), neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį. Å ios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nemažina veikos pavojingumo, nes nuteistasis vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį.

Dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo sutrikdytas prekybos centro darbuotojų darbas, nes apsaugos darbuotoja per vaizdo stebėjimo kameras pamačiusi, kad prie pagrindinio įėjimo į parduotuvė yra muÅ¡amas asmuo, išėjo į laukÄ , neleido kaltininkui daugiau muÅ¡ti nukentėjusiojo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad V. L. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį dėl vieÅ¡os tvarkos pažeidimo.

11. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę V. L., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (veikos baigtos), nusikaltimų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos spontaniÅ¡kai), kaltininko veiksmų pasekmes (nesukėlė sunkių padarinių) bei kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128–147), aÅ¡tuonis kartus teistas. (1 t., b. l. 104–117, 118–127) Pastebėtina, kad praeityje visus aÅ¡tuonis kartus V.

L. buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau tai nėra pirmas kartas kai jis naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, nes V. L. yra ne kartÄ teistas už plėšimÄ (kad panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ ). Todėl aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu V. L. pirmÄ kartÄ nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nemažina apelianto pavojingumo.

IÅ¡ duomenų apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad jo daromų nusikaltimų spektras plečiasi, nusikalstamos veikos darosi sunkesnės (smurtinės), vis dažniau naudojamas fizinis smurtas. Nors paskutinį kartÄ V. L. buvo teistas už 2015 m. įvykdytÄ nusikaltimÄ , tačiau po to, kai 2017 m. atliko paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus. Visa tai rodo, kad V. L. nepadarė tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimti bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas V. L. skyrė griežčiausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas artimÄ minimumui.

Paskirtas bausmes už kiekvienÄ nusikaltimÄ subendrino jas iÅ¡ dalies sudėdamas. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . (1 b. l. 173, 176) Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu ir Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, parenkant Å¡velnesnę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, trumpinant jos trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus, jam paskirta galutinė subendrinta deÅ¡imties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliacinis skundas atmestinas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Raimundas Jurgaitis Gražvydas PoÅ¡kus Vidmantas Mylė