a6c44899-ec0d-45fa-9457-adeb5c5886f2 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-93-107/2015Teisėja Raimonda Kulberkienė                               Teisminio proceso Nr. 1-25-3-00011-2014-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.4.8.; 1.2.8.2.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S                            2015 m. kovo 12 d.       Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant nukentėjusiosios atstovui advokatui Romanui Lupeikai,gynėjui advokatui Viktorui Gecui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

S. G. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:             pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams, tuo metu įpareigotas bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,              pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistÄ jį tÄ laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

             IÅ¡ A. S. G. priteista N. G. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,         n u s t a t ė :              A. S. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie 2.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, jis, buvęs sutuoktinis, bÅ«damas neblaivus, keikė N. G. necenzÅ«riniais ir žeminančiais jos garbę ir orumÄ Å¾odžiais:

„blede, kurva, patvorinė, skersmižė, sausmižė“, tampė jÄ už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ .             Be to, 2014 m. gegužės 11 d., apie 13 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje, buvęs sutuoktinis A. S. G. vėl N. G. keikė necenzÅ«riniais ir žeminančiais garbę ir orumÄ Å¾odžiais „blede, kurva, patvorinė, skersmižė, sausmižė“, tuo užgauliai jÄ pažemino.             Apeliaciniame skunde nuteistasis A.

S. G. tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai, teigia, kad teismas nuosprendyje jo parodymus iÅ¡kraipė, nes jis nesakė, kad nieko neprisimena, bet sakė, kad nusikaltimo nepadarė. A. S. G. tvirtina, jog neneigė to, kad 2014-05-11 namuose įvyko konfliktas, tačiau teismui paaiÅ¡kino, kad jis N. G. nemušė. Apeliantas tvirtina, kad niekada nesakė, jog N. G. siekia užvaldyti po santuokos nutraukimo jam atitekusiÄ turto dalį, tai yra teismo arba nukentėjusiosios atstovo advokato R.

Lupeikos nuomonė. Apeliantas tvirtina teismui taip pat nesakęs, kad ikiteisminio tyrimo metu policijai davė melagingus parodymus, bet teismui sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes policininkai pažadėjo jį paleisti į laisvę. Teisiamajame posėdyje teisėjos žodžiuose buvo ne viena užuomina apie ateityje bÅ«simÄ galbÅ«t apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl iÅ¡ teisėjos kalbų buvo galima suvokti teisėjos iÅ¡ankstinę nuomonę, kad jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas.             Apeliantas pažymi, kad teismas 2014-08-18 nutartimi nukentėjusiosios N. G. skundÄ perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi nukentėjusioji ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaikė.

Tai buvo vienintelis teismo motyvas perduoti skundÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes 2014-08-18 teismas savo žinioje ikiteisminio tyrimo Nr.69-1- 00157-1 medžiagos dar neturėjo.             Nuteistasis teigia, kad teismas visÄ gautÄ byloje informacijÄ ir raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir nukentėjusiosios pateiktÄ skundÄ , vertino bendrai, tačiau nekonkretizavo, kas konkrečiai yra įrodyta. Pažymi, kad policijos įtarime ir nukentėjusiosios skunde nurodytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra skirtingos, todėl jo formalus prisipažinimas ikiteisminiame tyrime nereiÅ¡kė prisipažinimo teisme ir atvirkščiai.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, Å¡ioje medžiagoje jokių įrodymų apie nusikalstamos veikos padarymÄ nėra. Netgi jo sÅ«nus A. G. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis jokių jo veiksmų nematė, tačiau teismui užteko vėlesnio sÅ«naus patvirtinimo, kad kažkÄ sÅ«nus matė. A. S. G. teigimu, medikai nukentėjusiosios neapžiÅ«rėjo, todėl bet kokios teismo iÅ¡vados, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, yra nukentėjusiosios deklaravimas ir teismo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais kitais leistinais įrodymais.

Skundžiamame nuosprendyje iš viso nėra nurodyta konkreti nusikalstamų veikų kvalifikacija, jame yra surašyti nukentėjusiosios skundai dėl jo netinkamo elgesio, tačiau konkretūs nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai neišdėstyti, nurodyti tik BK straipsniai. Skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, kurie konkrečiai jo pasakyti žodžiai, teismo nuomone, buvo necenzūriniai. Apelianto įsitikinimu, tai labai svarbu. Nuteistasis mano, kad dviejų asmenų žodinis konfliktas šeimos namų aplinkoje teismo negalėjo būti įvertintas kaip nusikaltimas, kuris nėra įrodytas jokiais leistinais įrodymais, nes nuosprendis yra grindžiamas tik teismo nuomone, nukentėjusiosios skundu ir sūnaus A.

G. parodymais.             Be to, apelianto teigimu, teismas, neturėdamas jo asmenį charakterizuojančios medžiagos, nustatė jo charakterį, gyvenimo bÅ«do ypatumus ir tai panaudojo kaip motyvus skiriant bausmę, o paskirta bausmė yra griežta ir nemotyvuota. Nuteistajam nesuprantama, kodėl jam senatvės pensininkui buvo paskirta 40 valandų nemokamų darbų arba kodėl jam reikia bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nes jis vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, jokios žalos visuomenei, taip pat ir nukentėjusiajai nepadarė, todėl teismas galėjo taikyti nuosprendžio vykdymo atidėjimÄ .

Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, nes ši aplinkybė nenustatyta ir neįrodyta. Policijos pareigūnų įvykio vietoje nebuvo, policijoje jį apklausė ir sulaikė praėjus atitinkamam laiko tarpui, todėl tvirtinti, kad jis 2014-05-11, apie 2.30 val., buvo neblaivus, teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo.              Apelianto nuomone, apylinkės teismas niekaip nevertino ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio bei visiškai nepagrįstai nustatė civilinio ieškinio dydį.

Nurodo, kad ieškinio dydį nustato nukentėjusysis asmuo. Nuteistojo nuomone, nuosprendžio dalis, kuria buvo sumažintas ieškinio dydis ir bylinėjimosi išlaidos, yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta, nes ši nuosprendžio dalis yra be jokių motyvų. Tai parodo, kad priimtas nuosprendis buvo tik formalumas tikslui pasiekti, priteisti iš jo kiek nors pinigų, kad būtų N. G. įbaugintas arba nuskriaustas finansiškai ir ateityje būtų priklausomas nuo jos valios arba atitinkamo skundo policijai ar teismui.             Nuteistasis A.

S. G. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilio ieÅ¡kinio dydžio (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

             Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. G. teigia, kad apylinkės teismas 2014-08-18 nutartimi nukentėjusiosios N. G. skundÄ perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje neturėdamas ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 69-1-00157-1 ir tik tuo motyvu, kad nukentėjusioji ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaikė.              Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 4121 straipsnio 1 dalis).             Kad 2014-07-28 skunde N. G. bÅ«tų nurodžiusi akivaizdžiai neteisingas aplinkybes, apylinkės teismas nenustatė, todėl nukentėjusioji ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo buvo Å¡aukiami į taikinamÄ jį posėdį (BPK 413 straipsnis).             BPK 413 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

             Taikinamajame posėdyje nukentėjusioji N. G. ir A. S. G. nesusitaikė (b. l. 15–16), todėl apylinkės teismas pagrįstai N. G. skundÄ perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tam, kad bÅ«tų galima perduoti nukentėjusiojo asmens skundÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, jokių kitų motyvų ar kaltės įrodymų įstatymas nereikalauja.             Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. G. nurodė, kad jis teisiamajame posėdyje neneigė, jog 2014-05-11 tarp jo ir N. G.

įvyko konfliktas, tačiau jis N. G. nemušė, apylinkės teismas jo parodymus iÅ¡kraipė, kadangi jis nesakė, kad nieko neprisiminė, bet sakė, kad nusikaltimo nepadarė.             Apie tokiÄ aplinkybę, kad S. A. G. N. G. sudavė smÅ«gius, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje N. G. neparodė.             Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. G. parodė, kad, kai A. S. G. geria, savęs nevaldo. 2014-05-11 buvo atvykęs sÅ«nus A. su marčia, visi miegojo.

A. S. G. buvo neblaivus, atėjęs prie durų pradėjo Å¡aukti. Pabandžius nuraminti, jis pagriebė N. G. už plaukų, atsikrenkÅ¡tė, bet nespjovė. Keikė bjauriais žodžiais, taip pat rusiÅ¡kais necenzÅ«riniais žodžiais. Kaip ji buvo tÄ soma už plaukų, matė sÅ«nus A. ir marti. A. S. G. viena ranka N. G. buvo paėmęs už pakauÅ¡io. SÅ«nus A. su marčia iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvyko policija, A. S. G. iÅ¡ namų pabėgo. IÅ¡ ryto, nuvykę į policijÄ , parašė pareiÅ¡kimus.

Kai į namus sugrįžo apie 13 val., A. S. G. buvo neblaivus, N. G. iÅ¡keikė, todėl ji vėl iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvažiavo policija, A. S. G. Å¡lapinosi ant laiptų, keikėsi. A. S. G. buvo iÅ¡vežtas į policijÄ . N. G. po įvykio kreipėsi į gydytojus, nes po įvykio negalėjo miegoti, atsirado baimė. N. G. nurodė, kad blogai jaučiasi dėl smurto Å¡eimoje. Gydytojas iÅ¡rašė vaistų nuo depresijos. Vaistus vartojo du mėnesius, vartoja ir dabar (b. l. 34–35).              Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. G. parodė analogiÅ¡kai.

Kadangi A. S. G. tampė jÄ tik už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmÄ , kitų sužalojimų nepadarė, ji į teismo medicinos ekspertus nesikreipė (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 3–4).             Kad A. S. G. tampė N. G. už plaukų, keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, patvirtina nuoseklÅ«s liudytojo A. G. parodymai.             Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad įvykio naktį jis pabudo nuo triukÅ¡mo, motina rėkė, tėvas buvo motinÄ paėmęs už plaukų ar už sprando, nes motinos galva buvo pakreipta.

PrieÅ¡ atbėgdamas girdėjo, kad tėvas motinai sakė „kurva“, „škėma“. A. G., bÅ«damas įpykęs, norėjo tėvÄ nuo motinos atplėšti. Motina tėvo vytis neleido. Po įvykio motina jautėsi blogai, buvo prislėgta. Iki to įvykio tėvas taip pat smurtaudavo. Konflikto priežastis – alkoholis (b. l. 35).             Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. dėl įvykio aplinkybių parodė analogiÅ¡kai. A. G. matė, kaip jo tėvas tampė motinÄ už plaukų, jai prie veido buvo prikišęs kumÅ¡tį.

A. G. žmona įvykio nematė, nes į virtuvę atėjo vėliau ir kartu su motina laikė A. G., kad šis nesivytų tėvo. Tėvas buvo neblaivus (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 11–12).             Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nukentėjusiosios N. G. ir liudytojo A. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu namuose svečiavosi ir A. G. žmona, tačiau A.

G. parodė, kad ji to momento, kai N. G. buvo tampoma už plaukų, nematė ir dėl to neliudijo. N. G. parodė, kad A. S. G. ne tik jÄ iÅ¡keikė, tampė už plaukų, bet ir norėjo jÄ apspjauti, tačiau ji netvirtino, kad A. S. G. jÄ ir apspjovė. Nustatytos bylos aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas A. G. apkalbėti nuteistojo nesiekė, kitų liudytojų, kurie bÅ«tų galėję patvirtinti jų parodymus, neieÅ¡kojo, o parodė tik tai, kÄ tikrai matė ir girdėjo.

Nuteistojo sÅ«nus matė konfliktÄ ir pats iÅ¡kvietė policijÄ , norėjo pasivyti bėgantį tėvÄ , bet motina ir žmona to daryti neleido.             Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. S. G. parodė, kad įvykio naktį jis miegojo savo lovoje, o kÄ veikė 13 val., neprisiminė. Kai buvo sulaikytas, policijos pareigÅ«nams kaltu prisipažino todėl, kad bÅ«tų paleistas į laisvę, nes reikėjo paÅ¡erti gyvulius. Ar įvykio dienÄ buvo blaivus ar girtas, neprisiminė (b. l. 34).             Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. A.

G. parodė, kad tÄ naktį pas juos svečiavosi sÅ«nus. Dėl ko tarp jo ir buvusios sutuoktinės kilo konfliktas, S. A. G. neprisiminė. Taip pat neprisiminė, kad bÅ«tų tampęs N. G. už plaukų ir iÅ¡keikęs jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ar bandęs apspjauti, tačiau neneigė, kad taip padaryti galėjo, visų aplinkybių neprisiminė dėl girtumo. Buvo užtikrintas, kad smÅ«gių nukentėjusiajai tikrai nesudavė (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 29–30).             Kad įvykio metu buvo neblaivus, nuteistasis iÅ¡ esmės nepaneigė ir teisiamajame posėdyje.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusioji ir liudytojas A. G., bet ir asmens blaivumo testo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad A. S. G. buvo nustatytas 1,35 promilės girtumas (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 15). Nuteistojo girtumas nusikalstamų veikų padarymui turėjo neabejotinÄ Ä¯takÄ , todėl nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad dėl neblaivumo A. S. G. visų aplinkybių galėjo neprisiminti.              Esant aptartiems duomenims, netikėti tuo, kad 2014-05-11, apie 2.30 val., A.

S. G., bÅ«damas neblaivus, keikė N. G. necenzÅ«riniais ir žeminančiais garbę bei orumÄ Å¾odžiais, tampė jÄ už plaukų ir taip sukėlė fizinį skausmÄ , taip pat ir 2014-05-11, apie 13 val., vėl N. G. keikė necenzÅ«riniais ir žeminančiais jos garbę ir orumÄ Å¾odžiais, nėra jokio pagrindo. A. S. G. sÅ«naus akivaizdoje iÅ¡sakyti žodžiai: „blede, kurva, patvorinė, skersmižė, sausmižė“ yra akivaizdžiai įžeidžiantys, žeminantys žmogaus garbę ir orumÄ Å¾odžiai, todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A.

S. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį nuteisė pagrįstai ir teisėtai.             Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. G. reiÅ¡kia nusistebėjimÄ , kodėl jam buvo paskirta 40 valandų nemokamų darbų arba kodėl jam reikia bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nes jis vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, jokios žalos visuomenei, taip pat nukentėjusiajai nepadarė, todėl mano, kad jam galėtų bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.             BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.             Tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.             Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).             Asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo tokį savo sprendimÄ motyvuoti (BK 55 straipsnis).             Skirdamas bausmę apeliantui, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A.

S. G. anksčiau neteistas, padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . A. S. G. yra pensininkas, gauna nedidelę pensijÄ , todėl teismas, atsižvelgęs ir Å¡ias aplinkybes, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ â€“ parinko tinkamai. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra artimos BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės minimumui.

             Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad A. S. G., gyvendamas visuomenėje, ne visada sugeba laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, todėl apylinkės teismas jį pagrįstai įpareigojo bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.             BK 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka, o Bausmių vykdymo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį nuo Å¡ios bausmės atleisti, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.             Nuteistasis A.

S. G., bausmės vykdymo metu nesutikdamas neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, vadovaudamasis BK 70 straipsnio 2 dalies nuostata, turi teisę kreiptis į laisvės apribojimo bausmę vykdančiÄ institucijÄ , kad ji kreiptųsi į teismÄ dėl to, kad Å¡is įpareigojimas nuteistajam bÅ«tų panaikintas ar pakeistas kitu.              Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

             Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

             Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Jeigu kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.             Apylinkės teismas nukentėjusiajai N. G. priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas tokio dydžio neturtinę žalÄ nustatė nepagrįstai. Su tokiu argumentu iÅ¡ dalies tenka sutikti, nes apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. G. dydžio klausimÄ , iÅ¡ esmės jokių motyvų dėl priteistinos sumos dydžio nenurodė.

             N. G. neturtinė žala padaryta dėl fizinio skausmo jai sukėlimo ir jos užgaulaus pažeminimo žodžiais artimoje aplinkoje. A. S. G. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo, įžeidimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais veiksmais, todėl nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ sÅ«naus akivaizdoje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad dėl A.

S. G. veiksmų N. G. patyrė kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, liekamuosius reiÅ¡kinius, kad nukentėjusioji fizines, neigiamas psichologines pasekmes jaučia iki Å¡iol.              Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, duoda pagrindÄ manyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas iÅ¡ kaltininko priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , ne visiÅ¡kai tinkamai įvertino aplinkybes, lemiančias neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tuo klausimu formuojamÄ praktikÄ .

Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡iose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose 2K-92/2014, 2K-270/2014), esant tokiai pat nuteistojo kaltės rÅ«Å¡iai (tiesioginei tyčiai), panaÅ¡aus pavojingumo veikoms, tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (fizinio skausmo sukėlimas), nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti galėtų siekti 2000 litų arba 579,24 Eur, todėl apylinkės teismo iÅ¡ A.

S. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 579,24 Eur (tai atitinka 2000 Lt).             Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).             BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.             Apylinkės teismas nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti proceso iÅ¡laidomis pripažino ir jas iÅ¡ nuteistojo A. S. G. nukentėjusiajai priteisė pagrįstai, nes už nukentėjusiosios atstovavimÄ apylinkės teisme, dokumentų suraÅ¡ymÄ ir kitokiÄ teisinę pagalbÄ , kurios kainÄ patvirtina teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 32), priteista 600 litų suma yra proporcinga advokato R.

Lupeikos nukentėjusiajai suteiktų paslaugų kainai, todėl nemažintina.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija                                               n u t a r i a :        Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo pakeisti.       Priteisto iš A.

S. G. nukentėjusiajai N. G. neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 579,24 Eur (tai atitinka 2000 Lt).       KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Stasys Valužis Teisėjai                                                                                  Savinijus Katauskas                                                                                 Linas Pauliukėnas