a6c01d52-4b49-4a8d-b50f-fa560893594e · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr.2- 1170-364/2011Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 44.1;44.2;44.2.4.2 ( N) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m.Gegužės 30 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumereieni, dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Danieliui Urbonui, atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros atstovei Kauno apygardos prokurorei S. R., LR Policijos departamento atstovui V.

B., trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos respublikos Policijos departamento, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.IeÅ¡kovas R.

Š. paaiškino, kad 2004-12-09 Kauno m. VPK VP EPT NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-02013-04, pagal LR BK 281 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-12-09 automobilis , vairuojamas neblaivaus E. J. G. parbloškė ir sunkiai sužalojo mane - R. Š. ir nežymiai sužalojo K. Š. . 2005-02-03 baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02013-04 prireikė net ketverių metų, kad būtų priimtas pirmosios instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis.2004-12-09 Kauno m.

VPK VP EPT NVESTS pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ 2006-10-27 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros II-ojo NVTS prokuroras J. D. nutraukė.2006-12-15 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. L. ikiteisminį tyrimÄ atnaujino.2007-01-19 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-02013-04 vilkinimo, kuriame konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas.2007-03-02 prokuroras su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl ekspertizės skyrimo. 2007-03-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A.

Å afronas atsisakė tenkinti prokuroro praÅ¡ymÄ .2007-03-14 nutarimu, prokuroras neiÅ¡taisęs savo klaidos ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-02013-04 vėl nutraukė.2007-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu, vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Č. nutarė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-02013-04 vėl atnaujinti.2007-11-20 buvo gautas praneÅ¡imas Nr. 20-10-S-18819, apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ .2008-11-05 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, kuriuo E. J.

G. buvo pripažintas ir priteista 1865 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvos apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnis, įtvirtinantis mano teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės per protingai įmanomÄ laikotarpį, taip pat LR BPK 1 str. ir 176 str. 1 d..Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, ieÅ¡kovo nuomone, pagrindinė kaltė tenka prokurorui J.

D. ir tyrėjui N. K..Minėtos pastangos kainavo labai daug fizinių jėgų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Kompensuoti patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus vertina 10.000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovo atstovas Kauno apygardos prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ( b.l. 145-148, t. 1). Jame nurodo, kad ieÅ¡kovas jam atsiradusiÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų -iÅ¡ teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ arba tiesiog protingÄ terminÄ , pažeidimo ir grindžia LR CPK 6.272 straipsniu numatančiu valstybės atsakomybę už neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro teisėjo ir teismo veiksmus, dėl ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų aplaidaus pareigų vykdymo.Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių veiksmų.

Si civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokurorų kaltes įrodinėti nereikia, nes deliktinė civilinė atsakomybė valstybei atsiranda nepaisant Å¡ių asmenų kaltės, tačiau turi bÅ«ti nustatomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 straipsnis);

2) žala ir jos dydis (CK 6.249 - 6.250 straipsniai);

3) priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Å ių sÄ lygų buvimo fakto įrodinėjimas yra IeÅ¡kovo pareiga ( CPK 178 str). Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, atsakomybe pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima.Dėl neteisėtų veiksmų.IeÅ¡kovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtas veiksmas - tai baudžiamosios bylos vilkinimas, o Å¡is faktas konstatuotas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2007-01-19 nutarimu. Minėtu nutarimu konstatuota, kad nuo 2006-12-28 iki 2007-01-19, t. y. per 23 kalendorines dienas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neatliko jokių veiksmų, todėl buvo įpareigoti suaktyvinti tyrimÄ baudžiamojoje byloje.

Taigi, procesiniu dokumentu yra konstatuotas tik faktas jog byla vilkinta nutarime nurodytu laikotarpiu neatliekant jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, tačiau jokiu kitu prokuroro ar teismo sprendimu nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktas viso ikiteisminio tyrimo metu.Dėl Ieškovui padarytos neturtinės žalos.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neigiami IeÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai yra susiję su nuolatiniu fiziniu skausmu, kuris yra tiesioginis traumų, patirtų autoįvykio metu, padarinys, nuolat jaučiamas ir dabar, todėl nepagrįstas ieÅ¡kinio motyvas, jog skausmÄ IeÅ¡kovas priverstas kęsti dėl pareigÅ«nų veiksmų.Dėl neturtinės žalos dydžio.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtines žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LAT 2006-09-06 nutartis Nr. 3K-3-450/2006; 2008-10-20 nutartis Nr. 3K-3-529/2008, 2008-12-10 nutartis Nr. 3K-3-556/2009 ir kt). Nurodydamas jam padarytos neturtines žalios dydį, ieÅ¡kovas jo nepagrindžia.Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ praÅ¡omų priteisti 150000 lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė 10000 lt. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžio, kuriuo apeliantas prašė pakeisti pirmos instancijos nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo, apeliacinį skundÄ atmetė.

Aukštesniojo prokuroro procesiniu dokumentu yra nustatytas ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktas trukęs 23 dienas. Toks laikotarpis objektyviai negalėjo sukelti Ieškovui tokių pasekmių kurios prilygtų pasekmėms, kilusioms nusikaltimo jo atžvilgiu padarymu. Negalima vertinti kaip vilkinimo viso ikiteisminio tyrimo laikotarpio, kadangi ikiteisminio tyrimo laikotarpiai, kai buvoatliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliekamos vienokios ar kitokios ekspertizės, ar kaip ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas yra pateisintini tyrimo trukmės prasme.

Todėl IeÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas 10000 lt, t.y. tokia pačia suma, kokiÄ teismas priteisė už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , yra nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas.Dėl priežastinio ryÅ¡ioMotyvas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jis neturėjo galimybės laiku gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neužkerta kelio nuo nusikaltimo nukentėjusiajam asmeniui pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Apie Å¡iÄ teisę ieÅ¡kovas buvo informuotas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tais - 2007-03-14 raÅ¡tas Nr. 02013 ir 2007-10-12 raÅ¡tas Nr. 15-074/7. Taigi, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ IeÅ¡kovas galėjo prisiteisti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens nepasibaigus baudžiamajam procesui.             Atsakovo atstovai LR Policijos departamentas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Pateikia atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ( b.l. 149-151, t. 2). Jame nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004-12-09, o 2007-11-20 ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ Nr. 20-10-S-18819 apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ .

Bendras laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki tol, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas praėjo beveik trys metai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas ir du kartus atnaujintas. LR BPK 212 str. numato ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir atvejus, o LR BPK 217 str. numatyta, kada ikiteisminis tyrimas yra atnaujinamas. Priėmus nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminis tyrimas yra baigiamas, todėl sekantis laikotarpis iki ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, negali bÅ«ti laikomas ikiteisminiu tyrimu.

Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo teiginys yra paneigtinas.Å iuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 ir 6.282 straipsniuose numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo kaltės. Taip pat teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens sunkę turtinę padėtį. Kadangi Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimuose yra konstatuota, kad yra paties ieÅ¡kovo R.

Å . kaltė dėl eismo įvykio kilimo, todėl manytina, jog civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju nėra taikytina.IeÅ¡kovas neteko 60 procentų darbingumo, patyrė fizinį skausmÄ dėl nusikalstamos veikos, o ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu valstybei nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio neturtinės žalos dydį grindžia faktiÅ¡kai tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieÅ¡kinyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008 dėl neturtinės žalos atlyginimo. 2008-11-05.IeÅ¡kovas nurodo, jog jam tekdavo daug vaikščioti, kas keldavo didelį fizinį skausmÄ .

Iki gydymo įstaigų taip pat tenka pačiam eiti, važiuoti dažniausia kiekvienÄ dienÄ . Todėl mano, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas, nes neturtinė žala ieÅ¡kovui atsirado ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neveikimo.Ä®vertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimÄ ), bÅ«tina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas.

Be to, paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudÄ , pakanka vieÅ¡o pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr.7508/02; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 444-619/2008). Todėl ne visada tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v.

Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Policijos departamento nuomone ieškinyje nurodomas neturtinės žalos dydis -10 000 Lt aiškiai neatitinka protingumo kriterijų ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai šios kategorijos bylose (EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 302/05; EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Četvertakas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 16013/02; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Graužlys v. Lietuva, bylos Nr. 36743/97).             Trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie posėdį praneÅ¡ta. Byloje pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį ( b.l. 94-98, t.1). Jame nurodo, kad IeÅ¡kovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtas veiksmas - tai baudžiamosios bylos vilkinimas, o Å¡is faktas konstatuotas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2007-01-19 nutarime. Pažymėtina, kad minėtame nutarime yra nustatyta, kad nuo 2006-12-28 iki 2007-01-19, t. y. per 23 kalendorines dienas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neatliko jokių veiksmų todėl buvo įpareigoti suaktyvinti tyrimÄ baudžiamojoje byloje.

Nors IeÅ¡kovas ir nurodė, kad buvo padarytas pažeidimas, nes 23 dienas nebuvo atliekami procesiniai veiksmai tiriant nusikaltimÄ , tačiau kokiÄ Ä¯takÄ Å¡is pažeidimas, kuris truko 23 dienas, turėjo IeÅ¡kovo teisėms ir teisėtiems interesams, nenurodyta.Tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje truko beveik 3 metus, savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad jis truko per ilgai. IeÅ¡kovas nurodo, kad baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės nebuvo iÅ¡skirtinai sudėtingos, tačiau tokie IeÅ¡kovo teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi iÅ¡ IeÅ¡kovo pateiktų dokumentų kopijų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikta kompleksinė medicininė - autotechninė ekspertizė, taip pat buvo atliekami ir kiti procesiniai veiksmai.Pabrėžtina, kad siekiant vertinti, ar procesas yra per ilgas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, reikia nustatyti jo pradžios ir pabaigos momentÄ , konkrečiÄ trukmę, po to vertinti proceso eigÄ pagal pirmiau minėtus kriterijus, be kita ko, analizuoti konkrečius procesinius delsimus, jų priežastis ir t. t.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 30d. nutartyje nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 3K-3-534/2009 akcentavo, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimÄ per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ . Pastebėtina, kad kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (Grauslys v.

Lietuva, Nr. 36743/97, 2000-10-10, § 60; Å leževičius v. Lietuva, Nr. 55479/00, 2001-11-13, § 29).Svarbu tai, jog IeÅ¡kovas baudžiamajame procese dalyvavo ne kaip įtariamasis (kaltinamasis), o kaip nukentėjusysis. Jokie procesiniai veiksmai, kurie buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nukreipti į IeÅ¡kovo teisių ar laisvių suvaržymÄ , ikiteisminis tyrimas dėl padaryto nusikaltimo buvo pradėtas ne jo atžvilgiu. Todėl IeÅ¡kovo teiginiai, kad dėl proceso trukmės jis patyrė nuolatinį stresÄ , turėjo dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepagrįsti.

IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį dėl žalos grindžia tuo, jog, jo manymu, ikiteisminis tyrimas b.b. 20-1-02013-04 , kurioje ieÅ¡kovas turėjo nukentėjusiojo procesinį statusÄ , buvo vilkinamas. Teismas, iÅ¡tyręs civilinėje byloje surinktus įrodymus, prijungtos baudžiamosios bylos medžiagÄ , nustatė:ieÅ¡kovas 2004-12-09 buvo sužalotas eismo įvykyje, kurio kaltininkas E. J. G. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn prijungtoje prie nagrinėjamos civilinės bylos b.b.

Nr. 20-1-02013-04 Minėtoje baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas R. Å . 2005-02-03 (variantas: ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no N. K. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju ( t. 1, l. 38). Pagal LR BPK 28 straipsnio 1 d. nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina nukentėjusiojo teises, kuriomis, kaip matyti iÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos, ieÅ¡kovas efektyviai pasinaudojo. Minėtina, kad ieÅ¡kovas (baudžiamojo proceso metu – nukentėjusysis) pasinaudojo teise turėti atstovÄ ir viso tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo advokato (LR BPK 56 straipsnis).

Pagal LR BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , o įstatymų nustatytais atvejais – ir kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1236, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d. redakcija).

Kaip matyti iÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje buvo baigtas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu, baudžiamoji byla perduota į teismÄ , o nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu 2008-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ( b.l. 15-21, t.3). IeÅ¡kovas pasinaudojo įstatymo garantuota apskundimo teise ir skundė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka ( b.l. 57-60102-105, t. 3).

IeÅ¡kovui buvo priteista 2277,51 Lt dydžio turtinės žalos ir 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos, t.y. visas dalis civilinio ieÅ¡kinio. Taigi, minėtoje baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas turėjo galimybes ginti savo teises tiek kaip nukentėjusysis, tiek ir kaip civilinis ieÅ¡kovas, kÄ realiai ir efektyviai darė, kas leidžia teigti, jog jis pasinaudojo efektyvia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 13 straipsnyje garantuota teise į teisinę gynybÄ .   Pažymėtina, kad LR BPK 215 straipsnis nenumato nukentėjusiojo teisės paduoti skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog nukentėjusysis ar jo gynėjas neturi realių galimybių įtakoti ikiteisminio tyrimo trukmę kitais baudžiamajame procese įtvirtintais bÅ«dais, konkrečiai, pareiÅ¡kiant praÅ¡ymus, reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus, apskundžiant, jų nuomone, neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro veiksmus. Kaip matyti iÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡iomis teisėmis ieÅ¡kovas taip pat naudojosi . Teismų praktika dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo yra formuojama apygardos teismų lygmeniu, kadangi apygardų teismų Baudžiamųjų bylų skyriai yra aukščiausia teisminė instancija, turinti kompetencijÄ priimti nutartis pagal proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Tokios nutartys gali būti vertinamos kaip teismų precedentai ir jomis remiamasi sprendžiant šios kategorijos skundus (LR K. T. 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Minėtina, kad apygardų teismų Baudžiamųjų bylų skyriai savo nutartyse dėl šios kategorijos skundų yra pateikę išaiškinimų dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties Nr. 1S-114/2008, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties Nr. 1S-494-168/2010, to paties apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarties Nr. 1S-343-193/2009 išaiškinimai).

Bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ tikslas yra garantuoti, kad asmens, dėl kurio vyksta procesas, netikrumo dėl savo teisių ir pareigų bÅ«sena bÅ«tų kaip įmanoma greičiau nutraukiama, iÅ¡sprendžiant procese keliamus klausimus procesiniu sprendimu, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, tiek bendrÄ jį teisinio tikrumo interesÄ . Reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo įtarimo pareiÅ¡kimo asmeniui, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ iki sprendimo procese priėmimo.

Sprendžiant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpÄ procesÄ , bei vertinant ar proceso trukmė atitinka įstatymų reikalavimus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjui, taip pat į konkrečios bylos aplinkybes. Vertinant bylos sudėtingumÄ , atsižvelgiama ir į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobÅ«dį, galimÄ atliktų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumÄ .

Teisiniai bylos aspektai, kurie lemtų bylos sudėtingumÄ gali bÅ«ti: teisės aktų pakeitimai, teisinių klausimų sudėtingumas, turintis reikÅ¡mės vertinant pareigÅ«nų darbo byloje apimtį, proceso eigai turintis įtakos kelių bylų procesų tarpusavio ryÅ¡ys, bylų sujungimas ir kita (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-494-168/2010).Tačiau civilinės teisės požiÅ«riu, kada žala yra kildinama iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne tik žalos padarymo faktÄ , bet ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pasekmių.

Å iuo požiÅ«riu pažymėtina, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-02013-04, kurioje ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo buvo nustatytas ir nubaustas, o ieÅ¡kovui priteista dalis civilinio ieÅ¡kinio. Taigi, laikytina, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tokių nepateisinamų delsimų, kurie bÅ«tų nulėmę proceso nutraukimÄ dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, ir dėl Å¡io netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veikimo ieÅ¡kovo (kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo) teisės baudžiamajame procese bÅ«tų pažeistos.

IeÅ¡kovas nepateikė ir tokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad prokuroras, organizavęs ir kontroliavęs ikiteisminį tyrimÄ , bÅ«tų pažeidęs LR BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimÄ ar LR Generalinio Prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant“ 5.2. ir/ar 5.3. punktų reikalavimus, taip pat nepateikti ir įrodymai, jog ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras bÅ«tų pažeidęs LR Generalinio Prokuroro 2008 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. I-86 patvirtintos Rekomendacijos „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant“ 1 ir/ar 3 p. reikalavimus. NuÅ¡alinimo teise ieÅ¡kovas (baudžiamajame procese – nukentėjusysis) nepasinaudojo. Svarbu yra ir tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo baigti kaltinamojo akto suraÅ¡ymu 2007-11-28 , t.y. bet koks procesinis delsimas ar bÅ«tinų proceso veiksmų neatlikimas buvo baigtas 2007-11-28. Nuo to laiko ieÅ¡kovas savo teisių ar interesų dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo negynė iki Å¡io ieÅ¡kinio padavimo.             Įvertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus darytina iÅ¡vada kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas ( LR CPK 177,178,263 str.).IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

Å . priteistina 149,74 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265str., 270 str.n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . 149,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

TeisėjaRegina Agrba