2022-06-28 Nr. CB-5257-2-69-3-13374-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3357

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13374-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 20 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Furnitūra marketingas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, šioje byloje laikydami, jog vykdymo procese atliekant turto įvertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – TVVPĮ) jokia apimtimi netaikomas, taip pat netaikoma ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika), ekspertas neprivalėjo 2020 m. liepos 10 d. rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 20-06-VKNT-09 (toliau – ataskaita) rengti ir pagrįsti Metodikos normomis, o antstolis, vertindamas šią ataskaitą, taip pat neprivalėjo vertinti jos atitikties Metodikai, padarė esminį proceso teisės normos pažeidimą – netinkamai taikė CPK 681 straipsnį ir dėl to neteisingai nustatė areštuoto turto rinkos vertę bei pažeidė materialiosios teisės normas – TVVPĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalis, Metodikos 4 punktą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad ataskaitos, kaip vieno iš įrodymų, turinys turėjo būti vertinamas santykyje su kitais įrodymais, kartu patikrinant ataskaitos atitiktį Metodikoje įtvirtintiems taikytiniems metodams bei jų taikymo procedūrai. Bylą nagrinėję teismai, vertindami eksperto ataskaitą apie ginčo turto rinkos vertę, nesivadovavo CPK 681 straipsniu bei TVVPĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Metodikos normomis, taigi pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, turi vadovautis įstatymais.

Be to, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas, nes nutartyje pasisakė dėl ankstesnės UAB „Jungtinis verslas“ 2013 m. balandžio 22 d. ekspertizės išvados ir konstatavo, kad, kadangi už tuo metu nustatytą kainą – 1 018 883,20 Eur pareiškėjos turto – žemės sklypų niekas nepirko nei pirmosiose varžytynėse už 80 proc., nei antrosiose varžytynėse už 60 proc. kainą, tai reiškia, jog turto rinkos kaina buvo nustatyta neadekvati – per didelė. Byloje nė vienas jos dalyvis nekėlė klausimo dėl nurodytos ekspertizės išvados pagrindu nustatytos turto rinkos vertės adekvatumo, neįrodinėjo šios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui nutartyje konstatavus šią aplinkybę, buvo iš esmės suvaržyta pareiškėjos teisė ginčytis šiuo klausimu, teikti įrodymus, pateikti paaiškinimus, nes pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos.

Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo viršytų bylos nagrinėjimo ribų visiškai nepasisakė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų turiniu, pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas