a6bb3616-e2dc-4df8-a877-263b66e53ca2 · Kauno apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1S-845-498/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00094-2011-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K.

P. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2016-04-13 Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimÄ Nr. LK-80 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : K. P., (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-05-25 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 str. 3 d. - 10 m., LR BK 302 str. 1 d., LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. ir galutinė bausmė 10 m. laisvės atėmimo.Bausmės pradžia: 2011-03-28.

Bausmės pabaiga: 2021-03-28.Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. LK-80 nutarė nuteistajam K. P. taikyti lygtinį paleidimÄ . VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo.K. P. skundžia VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2016-05-25 pirmosios instancijos teismo nutartį; patvirtinti Kybartų PN Lygtinio paleidimo Komisijos 2016-04-13 nutarimÄ Nr. LK-80.Nuteistasis skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 164 ir Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniais vienintele vertinančiÄ ja institucija įstatymų leidėjas nustatė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos KomisijÄ .

K. P. nesuprantama, kodėl nesant jokių prieÅ¡taravimų dėl Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimÄ , t.y. nesant ginčo Å¡io klausimo sprendime, teismas priėmė nutartį Komisijos nutarimo netvirtinti. Nuteistojo nuomone tai verčia nagrinėti klausimÄ ar tikrai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka beÅ¡aliÅ¡kumo kriterijus, teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ bei teismų praktikÄ ( nurodo Kauno apygardos teismo bylÄ Nr. 1S-1210-383/2013).

Apelianto nuomone, jokių procedÅ«rinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Komisijos nutarimo negaliojimÄ , padaryta nebuvo. PrieÅ¡ingai, nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sÄ lygos taikyti lygtinį paleidimÄ yra, Komisija Å¡ias sÄ lygas konstatavo teisingai, tačiau teismas LPK nutarimo netvirtino. Taip pat, nuteistojo nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra ir argumentų, jog apelianto lygtinis paleidimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. K. P. skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota oficialiÄ konstitucine doktrinÄ 2006-01-16 Konstitucinio Teismo nutarimo 18 ir 16.5 paragrafus, pagal kuriuos teismo nutartis privalo atitikti motyvuotumo, argumentavimo racionalumo, bei aiÅ¡kumo reikalavimus.

Apelianto nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iÅ¡dėstytų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų neatitinka.K. P. skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas LR BVK 157 ir 158 straipsniuose aiÅ¡kiai apibrėžė kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, kokiÄ dalį bausmės reikia atlikti iki lygtinio paleidimo taikymo, bei kam lygtinis paleidimas yra netaikomas. Teismas tarp skundžiamos nutarties motyvų visiÅ¡kai nepagrįstai vardino veikas, už kurias aÅ¡ bausmes esu pilnai atlikęs. Å iuo aspektu, bei LR BVK 143 str. 9 d. nuostatos prasme, tarp skundžiamos nutarties motyvų teismas nepagrįstai vardino ir drausmines nuobaudas, kurių jis neturi.

Sutinkamai su LR BVK 157str., visos Å¡ios, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vardintos, aplinkybės apskritai nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Ä® Å¡ias aplinkybes atsižvelgiama atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ , neabejotinai tai buvo padaryta, ir nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis skunde nurodo, kad ypač aktuali Å¡io klausimo sprendimui yra Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo.Nuteistojo nuomone, vienintelis LR BVK 157 straipsnio l dalyje numatytas vertinamasis kriterijus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas, todėl LPK tiesiog negalėjo priimti kitokio verdikto, nei numatytas įstatyme.

Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pasigendama aiÅ¡kių ir racionaliai argumentuotų įrodymu, kad apeliantas galimai neatitinka aiÅ¡kiu ir tiksliu lygtinio paleidimo kriterijų. AiÅ¡kaus ir racionalaus argumentavimo nebuvimas (nepakankamumas), skundžiamos nutarties argumentavimas mano biografijos faktais - yra nesuderinama su oficialia konstitucine doktrina, todėl sudaro absoliutų pagrindÄ skundžiamos nutarties naikinimui LR Konstitucijos 7 straipsnio l dalies pagrindu.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras atsiliepime praÅ¡o palikti galioti Vilkavičio rajono apylinkės teismo nutartį ir skunde netenkinti.

Nurodo, kad nors nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas, tačiau prokuroro nuomone nuteistasis nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, bausmes atlieka už- labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, anksčiau teistas 4 kartus, menkina savo elgesio pasekmes, todėl nėra pagrindo tikėtis kad K. P. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo K. P. skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Nuteistasis K. P. yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (39 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ nuteistasis vykdo – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia ieÅ¡kinį, atliko gerbÅ«vio darbus. Už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį paskatintas septynis kartus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, sÅ«numi.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norÄ pasitaisyti, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvėje dirbo trumpÄ laikÄ , pataisos namuose dirbtų tik ne bet kokį darbÄ . Nors pagal pateiktÄ pažymÄ , nuteistasis paleistas lygtinai bÅ«tų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės rodo K.

P. žemÄ darbinę motyvacijÄ , todėl kyla pagrįstų abejonių ar K. P. laisvėje siektų gyventi iÅ¡ legalių pragyvenimo Å¡altinių. AukÅ¡tesnysis teismas vertindamas nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , atkreipia dėmesį į nuteistojo nuostatas, kurios neleidžia manyti, kad K. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, tai yra nuteistasis teisina savo nusikaltimÄ , lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais ir vengia atsakomybės.Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip kriminogeniniai veiksniai iÅ¡skiriama ankstesni nusikalstami veiksmai, pastovaus pajamų Å¡altinio nebuvimas, savo elgesio pasekmių menkinimas.

Ä®vertinus K. P. asmenybę, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, socialiniai ryÅ¡iai, teigiama elgesio korekcija, nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , kadangi pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu nenustatyta.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių nusikalstamu mÄ stymu (savo nusikaltimo teisinimu), galimais sunkumais užsitikrinti pastovų, legalų pragyvenimo Å¡altinį, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį.Skunde nuteistasis cituoja sau palankiÄ iÅ¡traukÄ iÅ¡ nutarties byloje Nr. 1S-1210-383/2013, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių.

Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informacijÄ apie konkretų atvejį. Taip pat nagrinėjamu atveju, nuteistojo skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti K. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių skundžiama VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo K.

P. skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Algirdas Remeika              Olegas Å ibkovas                           Valdas Vitunskas