A-502-3093-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-3093/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00090-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), 204,04 Lt turtinei ir 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 2–5).

V. Ž. skunde nurodė, kad 2010 m. vasario 14 d. Panevėžio AVPK pareigūnas surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 promilių girtumas). Pareiškėjo nuomone, jo būklę tikrinęs policijos pareigūnas naudojo netinkamą techninę priemonę. Teigė, kad policijos pareigūnai, pažeisdami Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Valstybės Žinios, 2006, Nr. 56-2000) (toliau – ir Taisyklės) 9.1 punktą, visiškai nevertino bendros asmens būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką (Valstybės Žinios, 2006, Nr. 71-2641) (toliau – ir Metodika).

Pabrėžė, kad pareikalavo pakartoti tyrimą su kitu alkoholio kiekio matuokliu ar atlikti girtumo patikrinimą medicinos įstaigoje, tačiau policijos pareigūnai Taisyklių 5 punkto reikalavimų nevykdė, nurodytą pareiškėjo reikalavimą atmetė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnas protokolą rašė neskubėdamas, mano, kad taip buvo siekiama sutrukdyti pareiškėjui per nustatytą laiką nuvykti į medicinos įstaigą savanoriškam girtumo patikrinimui. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui nenustačius V. Ž. veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties ir 2010 m. kovo 22 d. nutarimu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė apeliacinį skundą dėl šio nutarimo, prašydamas panaikinti jį ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimą panaikino, konstatavęs procedūrinius pažeidimus, tačiau nagrinėjant pareiškėjui pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jam padaryta 204,04 Lt turtinė žala, kurią sudaro 102,04 Lt už girtumo nustatymo apmokėjimą VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, 100,00 Lt dydžio išlaidos už teisines paslaugas, suteiktas surašant atsiliepimą į Panevėžio AVPK apeliacinį skundą bei 2,04 Lt šio atsiliepimo išsiuntimo pašto išlaidos. Atsiradusią neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 Lt. Tvirtino, kad neturtinė žala atsirado dėl to, kad Panevėžio AVPK policijos pareigūnai nepagrįstai nustatė jo neblaivumą ir neteisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, jam sutriko sveikata, per tą laiką, kol vyko administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teismuose, jis negalėjo siekti karjeros.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikalavimas priteisti administracinio teisės pažeidimo byloje turėtas bylinėjimosi ir kitokias išlaidas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teisminei praktikai. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi ATPK nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tai V. Ž. reikalavimas nepagrįstas teisės normomis (b. l. 16-17).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

Nurodė, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies. Taigi, žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, (toliau – ir Instrukcija) 66 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad policijos pareigūnai V. Ž. vairuojamą transporto priemonę sustabdė, vykdydami Panevėžio AVPK organizuotą prevencinę priemonę, t. y. teisėtai.

Teismas, atsižvelgęs į alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ Naudotojo instrukcijos reikalavimus, pareiškėjo ir liudytojo V. V. parodymus apie minėto prietaiso panaudojimo aplinkybes, padarė išvadą, jog policijos pareigūnas, tikrindamas pareiškėjo blaivumą, alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Naudotojo instrukcija vadovavosi tinkamai. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į nurodytos techninės priemonės naudojimo specifiką, pareiškėjui pučiant orą į alkoholio kiekio matuoklį, mėginys iš pirmo karto nebuvo paimtas dėl paties pareiškėjo neteisingai atlikto oro pūtimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad policijos pareigūnas tikrindamas jo blaivumą netinkamai naudojo techninę priemonę, yra nepagrįsti bylos aplinkybėmis.

Vadovaudamasis Instrukcijos 102 punktu, Taisyklių 4, 5 ir 10 punktais, nurodė, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: t. y. kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba kai transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neprivalėjo V. Ž. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, į gydymo įstaigą jis kreipėsi pats.

Pabrėžė, jog tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ją nutraukė, nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti papildomi medicininiai tyrimai pareiškėjo neblaivumui nustatyti, kurie skyrėsi nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatų, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad policijos pareigūnas V. V., patikrinęs specialiąja technine priemone V. Ž., vairavusio transporto priemonę, neblaivumą ir nustatęs, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra 0,48 promilės ± 5 proc., turėjo pakankamų duomenų, sudarančių pagrindą pareiškėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo.

Pareiškėjo argumentus, kad jam žala buvo padaryta ir tuo, kad Panevėžio AVPK pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, teismas pripažino nepagrįstais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72–75), kuriame prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės 204,04 Lt turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei 1000,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, neįrodo pareigūnų neteisėtų veiksmų, prieštarauja principui, kad iš neteisės negali kilti teisėti veiksmai. Teigia, kad teismas, konstatavęs, jog administracinio teisės pažeidimo įrodymai yra prieštaringi, turėjo konstatuoti, kad policijos pareigūnai turėjo pareigą visas abejones taikyti pareiškėjo naudai, o veikę priešingai, įvykdė neteisėtus veiksmus.

2. Sutinka, kad pareigūnai turėjo teisę jį sustabdyti, tačiau mano, kad jie vis tiek turėjo vadovautis Instrukcija ir Taisyklių 9.1 punktu, įvertinti jo bendrą sveikatos būklę, vadovaudamiesi Metodika, kas nebuvo padaryta.

3. Mano, jog sprendime be pagrindo nurodyta, jog jis sutiko pasitikrinti girtumą gydymo įstaigoje, kadangi jis nuvyko ne savo noru, bet priverstas aplinkybių t. y. pareigūnams atsisakius pakartotinai patikrinti girtumą alkotesteriu bei atsisakius jį nuvežti į gydymo įstaigą.

4. Mano, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika dėl nuobaudų panaikinimo, nors privalėjo vadovautis teismų suformuota praktika dėl žalos atlyginimo (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 3K-3-371/2003)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo paprastai nustatinėtinos keturios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kaip minėta, civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad byloje nenustatyta viena iš būtinų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas jo patirtą žalą kildina iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų, netinkamai jiems vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybės už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, buvo priverstas dalyvauti ginče dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr. šiuo klausimu Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–689/2003), tačiau nepaisant to, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (žr. šiuo klausimu Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2003 m. gruodžio 12 d. nutartį, 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį)( Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr..A(442)-330/2008).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas ( Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-2176/2011). Taigi turtinė ir neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į aktualių teisės aktų reikalavimus, pagrįstai nusprendė, kad policijos pareigūnai V. Ž. vairuojamą transporto priemonę sustabdė teisėtai, tikrinant jo blaivumą tinkamai ir teisėtai naudojo techninę priemonę - alkoholio kiekio matuoklį „Lion alcolmeter 500“, nustatę, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra 0,48 promilės ± 5 proc., turėjo pakankamų duomenų, sudarančių pagrindą pareiškėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo, t.y. surašant protokolą teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Tai, kad Panevėžio AVPK pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, taip pat neprieštaravo jokiems teisės aktams.

Pritartina teismo išvadai, jog nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl jos nagrinėjimo metu atliktų papildomų medicininių tyrimų pareiškėjo neblaivumui nustatyti, kurie skyrėsi nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatų, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas, dėl ko pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas.

Dėl paminėto apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė