Legislator Case Law & Legislation
a6b8eb2e-ae6d-41a4-a971-1687ec4259cd AI generated

a6b8eb2e-ae6d-41a4-a971-1687ec4259cd · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a6b8eb2e-ae6d-41a4-a971-1687ec4259cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2017 m. spalio 17 d. nutarties, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. K. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama papildomai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovÄ T. K. nedelsiant perduoti ieÅ¡kovei Å¡alių nepilnametį sÅ«nų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jį atsakovui pristatant (nuvežant) į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) r. sav.Nurodė, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos bendravimo tvarkos sÄ lygų, o antstolis, teismui nepritaikius nurodytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, neturi galimybės įvykdyti teismo nutarties.II.

Legislator headnote

AI generated

a6b8eb2e-ae6d-41a4-a971-1687ec4259cd · Panevėžio apygardos teismas: Apeliantė cituoja Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria pasisakoma dėl susidariusios situacijos ir pažymima, kad atsakovo veiksmai gali daryti žalÄ nepilnamečiui sÅ«nui ir prieÅ¡tarauja vaiko interesams. IeÅ¡kovės nuomone, ji turėdama teisę pasiimti sÅ«nų, jos negali įgyventini CPK numatyta sprendimų vykdymo tvarka. Mano, kad apylinkės teismas leisdamas atsakovui nesilaikyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatÄ , todėl tokia teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir turi bÅ«ti panaikinta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                           Civilinė byla Nr.e2S-130-252/2018Vijolė Vitienė                                              Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00338-2016-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3;3.3.2.4; 3.1.18.2.13 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2017 m. spalio 17 d. nutarties, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė I. K. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama papildomai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovÄ T. K. nedelsiant perduoti ieÅ¡kovei Å¡alių nepilnametį sÅ«nų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jį atsakovui pristatant (nuvežant) į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) r. sav.Nurodė, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos bendravimo tvarkos sÄ lygų, o antstolis, teismui nepritaikius nurodytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, neturi galimybės įvykdyti teismo nutarties.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėUtenos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo.Teismas nurodė, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimis buvo taikytos Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės : Å¡alių nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieÅ¡kove, taip pat buvo nustatyta laikina atsakovo T.

K. bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka bei Å¡alių vaikams iÅ¡ atsakovo priteistas laikinas materialinis iÅ¡laikymas. Teismas pažymėjo, kad nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu Å¡alių sÅ«nÅ«s gyveno kartu su ieÅ¡kove, todėl nebuvo bÅ«tinumo spręsti klausimÄ dėl vaikų perdavimo. Tačiau nustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus A. nuo 2016 m. gyvena kartu su tėvu. Tokia situacija susiklostė todėl, kad ieÅ¡kovė atsižvelgdama į sÅ«naus interesus sutiko, kad jis svečiuotųsi pas tėvÄ ilgiau, nei buvo nustatyta teismo nutartimi.

Po to neprieÅ¡taravo, kad sÅ«nus užbaigtų mokslo metus toje pačioje mokykloje ir 2017 metų vasarÄ taip pat gyventų kartu su tėvu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas, sÅ«nui A. atsisakius grįžti nuolatinai gyventi pas motinÄ , siekė pakeisti nustatytÄ laikinÄ jÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas 2017-09-25 teismo nutartimi buvo atmestas. Teismas įvertinęs, atsakovo pateiktÄ garso įraÅ¡Ä dėl sÅ«naus A. pozicijos Å¡iuo klausimu, atsižvelgęs į tai, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimis buvo nustatyta tik laikina vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka, o tokia faktinė padėtis, kad vienas iÅ¡ Å¡alių nepilnamečių vaikų motinos sutikimu apsigyveno pas tėvÄ , sprendė, kad įpareigojimas nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ , neatitiktų jo interesų, nes vaikas abiejų tėvų privalėtų bÅ«ti tam parengtas, kad jaustųsi saugus.Teismas pažymėjo, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ bus priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo bus nustatyta Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiI. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – papildomai taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovÄ T. K. nedelsiant perduoti ieÅ¡kovei I. K. Å¡alių nepilnametį vaikÄ A. K., (duomenys neskelbtini), jį pristatant (nuvežant) į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) r. sav. Nurodo, kad atsakovas nesilaiko RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl A.

K. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su motina. 2017 m. gegužės 16 d. teismo nutartimi byla perduota mediacijai. Å alys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir dalyvavimo juos auklėjant, tačiau tik 2017 m. vasaros laikotarpiui. Suėjus mediacijos metu pasiekto susitarimo terminui, atsakovas teismo priimtos nutarties toliau nesilaiko. Skundžiama nutartimi pateisinamas CPK 18 straipsnio, numatančio teismo sprendimų privalomumÄ nesilaikymas. Teigia, kad nors vaiko perdavimo procedÅ«ra yra ypatingai jautrus procesas, bet įstatyme yra numatyta tam speciali vykdymo procedÅ«ra, kurios laikantis minimalizuojama galima vaikui kilti psichologinė žala.

Antstolis į kurį ji kreipėsi 2016 m. rugpjÅ«tį teismo nutarties įvykdyti nesugebėjo. Å iuo metu ieÅ¡kovė kreipėsi į kitÄ antstolį, tačiau gavo atsakymÄ , kad ji turėtų imtis papildomų teisinių veiksmų, nes vien teismo nutarties nepakanka. Skunde apeliantė cituoja jos vertinimu aktualiÄ ginčo klausimu kasacinio teismo praktikÄ ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti taikomi ir Å¡ioje situacijoje. Pažymi, kad ji atsakovo teisių bendrauti su vaikai neribojo, o Å¡iuo metu atsakovas neteikia informacijos apie sÅ«nų ir neleidžia su juo susitikti.

Apeliantė cituoja Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria pasisakoma dėl susidariusios situacijos ir pažymima, kad atsakovo veiksmai gali daryti žalÄ nepilnamečiui sÅ«nui ir prieÅ¡tarauja vaiko interesams. IeÅ¡kovės nuomone, ji turėdama teisę pasiimti sÅ«nų, jos negali įgyventini CPK numatyta sprendimų vykdymo tvarka. Mano, kad apylinkės teismas leisdamas atsakovui nesilaikyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidė CPK 18 straipsnio nuostatÄ , todėl tokia teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir turi bÅ«ti panaikinta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti papildomÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovÄ nedelsiant perduoti ieÅ¡kovei Å¡alių nepilnametį sÅ«nų A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose.

Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės tėra laikino pobÅ«džio suvaržymai, galiojančios iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo, ir neturinčios nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl pirmosios instancijos teismas jas taiko atsižvelgdamas į bÅ«tinybę bylos nagrinėjimo metu užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti asmeninės neturtinės ar turtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų A. K. ir D. K. laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jų motina – ieškove I. K. bei nustatyta atsakovo T.

K. laikina bendravimo su vaikais tvarka. Kaip pagrįstai pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, paminėtų nutarties priėmimo metu abu nepilnamečiai vaikai gyveno su ieÅ¡kove ir Å¡alių vaikų perdavimo klausimas nebuvo aktualus. Apylinkės teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo iÅ¡ esmės argumentavo tuo, kad toks sprendimas neatitiktų nepilnamečio A. K. interesų, nes vaikas jau kuris laikas motinos sutikimu perduotas tėvui gyvena kartu su juo ir gyvenamosios vietos pakeitimui jis turėtų bÅ«ti tinkamai parengtas, kad jaustųsi saugus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Å¡iai dienai nutartis, kuria nustatyta Å¡alių vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo su tėvu tvarka nėra vykdoma pilna apimtimi, t.y. bÅ«tent dėl vieno iÅ¡ vaikų – A. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau akivaizdu, kad susiklosčiusi neordinarinė situacija neleidžia vien formaliai, neatsižvelgiant į vaiko interesus ir esamÄ padėtį, taikyti galiojančiu teisiniu reglamentavimu numatytas priemones teismo procesiniams sprendimams įvykdyti.Pirmosios instancijos teismas vertino nepilnamečio – A.

K. perdavimo motinai galimybes jo interesų apsaugos kontekste ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad faktinė padėtis, jog vaikas nuo 2016 m. gyvena su tėvu susiklostė dėl to, kad ieÅ¡kovė iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. gera valia sutiko, kad teismo procesiniais sprendimais nustatyta tvarka bendru sutarimu bÅ«tų laikinai pakeista. KitÄ vertus, ieÅ¡kovė savo reikalavimo dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo negrindė realios grėsmės vaiko saugumui bei teismo sprendimo įvykdymui aplinkybėmis, o savo reikalavimÄ argumentuoja iÅ¡imtinai reikalavimu įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IÅ¡ 2017 m. gegužės 25 d. Å¡alių sutarimu mediacijos metu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos matyti, kad Å¡alys sugebėjo bendradarbiauti Å¡iuo klausimu ir susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kuri iÅ¡ esmės skyrėsi nuo 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimis nustatytų laikino iÅ¡laikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais, sÄ lygų.

Be kita ko, Å¡alys susitarė, kad 2017 m. rugpjūčio 1-3 dienomis susitiks ir aptars vaikų gyvenamosios vietos nustatymÄ ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Todėl teigti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini) pasilikimas gyventi kartu su tėvu – atsakovu T. K. buvo pastarojo vienasmenis sprendimas, visiÅ¡kai nepriklausantis nuo ieÅ¡kovės valios, taip pat nėra pagrindo. Skirtingai nei interpretuoja apeliantė, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nukreipta į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ , o ne sietina vien su bÅ«tinybe priverstinai įgyvendinti teismo procesinį sprendimÄ .

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tik iÅ¡tyrus visus įrodymus, teismas galutinai nuspręs dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kitus su tuo susijusius klausimus. Akivaizdu, kad nuolatinis vaiko (kurio dabartinis amžius, socialinė branda leidžia suvokti ir priimti vienokius ar kitokius gyvenimiÅ¡kus sprendimus), gyvenamosios vietos keitimas pagal tėvų poreikius, juolab, kad tie pokyčiai susiję ne tik su gyvenamÄ jÄ vieta, bet ir su vaiko socialiniu bendravimu, ugdymu mokykloje ir pamokinėje veikloje, nėra tinkama priemonė užtikrinanti vaikų interesus augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje.

Å ioje bylos procesinėje stadijoje nėra nustatyta priežasčių, kad vaiko gyvenimas pas atsakovÄ jam yra žalingas, dėl ko bÅ«tų pagrindas taikyti papildomÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Juolab, kad apylinkės teismo nukreipimu VÄ® (duomenys neskelbtini) psichologas konsultavęs ir bendravęs ne tik su A. K., bet ir jo abiem tėvais nurodė, kad Å¡iuo metu A. jaučia stipresnį ryšį su tėčiu, norėtų gyventi su juo bei rekomendavo nepriklausomai nuo teismo sprendimo nuo 3 iki 6 mėnesių trukmės vaikų psichoterapijÄ Ä¯traukiant Å¡eimÄ dėl ilgai trunkančių tėvų konfliktų, traumuojančio įvykio su broliu, pablogėjusio ryÅ¡io su mama ir sunkių skausmingų jausmų mamai.Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad Å¡ioje ginčo stadijoje svarbu tai, kad dėl konfliktiÅ¡kų tėvų santykių, jų kardinaliai skirtingų pozicijų ginčo klausimu nebÅ«tų traumuoti Å¡alių nepilnamečiai vaikai ir nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos saugumo ir stabilumo pablogėjimui bei neigiamai trikdoma psichologinė bÅ«sena.

Pagrindo taikyti papildomas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgus tiek į vaiko interesus, tiek į teisminio proceso eigÄ , apeliacinės instancijos teismas Å¡iai dienai nenustatė. Nagrinėjamu atveju remtis atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl nepilnamečio vaiko perdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl skirtingų bylų ratio decidendi, pagrindo nėra.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimÄ dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010;

Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Nijolė Danguolė Smetonienė