a6b7fd7b-ccc1-428c-bd85-36164f334fa3 · Kauno apygardos teismas

                                                                  Bylos Nr. 1S-847-383/2016                                                                          Proceso Nr. 1-66-1-00174-2012-1                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Jūratės Jakubonienė ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas), nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

M. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2016 m. gegužės 4 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, ir n u s t a t ė : D. M., nuteistas 2012 m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. 1,2 d. 5 d. 1,2 p. - 7 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2012 m. sausio 31 d. nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta - 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Neatlikta bausmės dalis Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai ir 23 dienos. Bausmės pradžia: 2012-02-27. Bausmės pabaiga: 2020-05-27. FaktiÅ¡kai atliko 1/2 bausmės 2016 m. balandžio 11 d.2016 m. gegužės 4 d. Komisijos priimtu nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam D. M., lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti D.

M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatuodamas, jog teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, Å¡iuo atveju pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama ir nesudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi D. M. Kauno apygardos teismui pateikė skundÄ , kuriame prašė, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, nepagrįstai vertino jo teistumų skaičių, kadangi jie buvo įvertinti skiriant laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo teigimu, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ teismas įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taikytas reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ . Nuteistasis skunde pažymi, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose mokėsi suaugusiųjų mokymo centre, taip pat mokėsi profesinio mokymo centre, įgijo statybininko apdailininko profesijÄ . Drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, penkis kartus skatintas.

Pataisos namuose dirba Valstybinėje įmonėje „MÅ«sų amatai“ metalo liejimo ceche, lanko socialinės reabilitacijos programas. Nuteistasis atkreipė dėmesį, jog yra gauta pažyma iÅ¡ probacijos tarnybos, jog yra galimybė nuteistojo tėvų bute taikyti D. M. intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Nuteistojo teigimu, Komisija nutardama taikyti jam lygtinį paleidimÄ , atsižvelgė į žemÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pažangÄ jÄ mažinant (pagal OASys metodika nuo 49 sumažėjo iki 39 balų).

D. M. įsitikinimu iÅ¡vardintų aplinkybių visuma ir jų buvimas leidžia manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga iÅ¡vada, jog taikyti lygtinį paleidimÄ D. M. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besÄ lygiÅ¡kas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, pataisos namuose mokėsi, įgijo statybininko apdailininko specialybę, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu pataisos namuose buvo įdarbintas bei dirba iki Å¡iol, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, skatintas 5 kartus, socialiniai ryÅ¡iai pakankamai geri. Pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad D. M. priklauso žemos rizikos grupei – 39 balai.

Tačiau, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi bÅ«ti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos iÅ¡sakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas, mokėsi ir įgijo specialybę, pataisos namuose dirba, nekonfliktuoja, nepažeidinėja nustatytos tvarkos, o tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau Å¡ie pokyčiai nėra absoliutÅ«s. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo D. M. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Å iuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ didina praeities alkoholio vartojimas (tokioje bÅ«senoje, nuteistojo impulsų kontrolė silpnėja), tiek paskutinįjį smurtinį nusikaltimÄ , tiek ankstesnius nusikaltimus įvykdė bÅ«damas neblaivus. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, nusikaltimo padarymÄ . Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju D. M. mÄ stymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindÄ manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis D. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ didinantis veiksnys, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. M. skundÄ atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Ramūnas Antanavičius              Jūratė Jakubonienė              Valdas Vitunskas