a6b58d21-ee06-4aed-beb7-aba88ea1a1a6 · Vilniaus apygardos teismas

                                                         Civilinė byla Nr. 2A-1516-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05572-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija: 128.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir suinteresuoto asmens VÄ® Valstybės turto fondo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1101-129-2010 pagal pareiÅ¡kėjo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VÄ® Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija, VÄ® Valstybės turto fondas, Nacionalinė žemės tarnyba.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė          PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad klojimas ir rÅ«sys Å¡akniavaisiams, esantys (duomenys neskelbtini), yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir Å¡iuos statinius Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamentas valdo patikėjimo teise.

Nurodė, kad finansinėje ataskaitoje Å¡is turtas yra registruotas kaip ilgalaikis materialusis turtas. Å ie statiniai į finansinę apskaitÄ Ä¯vesti dar 1987 m. rugsėjo 1 d., tačiau nėra dokumento, kuris bÅ«tų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento patikėjimo teisės į šį nekilnojamÄ jį turtÄ atsiradimo juridinis pagrindas bei dokumentų, įrodančių, jog Å¡ie statiniai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektas. Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikia nustatyti tam, kad klojimas ir rÅ«sys bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento patikėjimo teisė į Å¡iuos statinius bÅ«tų įregistruota nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė.Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektų – daržinės ((duomenys neskelbtini)) bei rÅ«sio Å¡akniavaisiams ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos valstybės vardu.

Objektams yra suteikti unikalÅ«s numeriai, yra surinkti nekilnojamojo turto kadastro duomenys, suformuota Å¡ių statinių nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byla, pastatai įtraukti į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä kaip valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra baigti formuoti, taip pat nėra priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas dėl Å¡ių statinių suformavimo.Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnį, nekilnojamojo turto kadastrÄ tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastrų tvarkytojas. VÄ® Registrų centras pareiÅ¡kėjui 2008 m. kovo 3 d. sprendimu yra nurodęs, kad nepateiktas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, dėl nekilnojamųjų daiktų – pastatų ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), suformavimo. Taigi teismas nusprendė, kad remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad statinių formavimo tvarkÄ numato Statybos įstatymas, numatantis neteisminę statinių formavimo tvarkÄ bei tai, kad aukščiau nurodyti statiniai nėra teisės aktų nustatyta tvarka baigti formuoti (įstatymai numato neteisminę statinių formavimo tvarkÄ ), o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis aukščiau paminėtų objektų suformavimo teisėtumÄ , juridinis faktas dėl nekilnojamojo turto objektų negali bÅ«ti nustatomas, kadangi praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nesukurs pareiÅ¡kėjui teisinių padarinių ir neturės juridinės reikÅ¡mės.               III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Suinteresuotas asmuo VÄ® Valstybės turto fondas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, kad ginčo statiniams jau buvo nustatyti kadastro duomenys, sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, t. y. statiniai jau buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikti unikalÅ«s numeriai.

Identifikavimo kodų suteikimas statiniams patvirtina aplinkybę, kad kadastro tvarkytojas ginčo statinių kadastro duomenis įrašė į kadastrÄ , o tai laikoma daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).2. Ginčo statiniai sukurti 1962-1967 metais, t. y. iki LR statybos įstatymo įsigaliojimo, todėl teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo nepateiktų statinių formavimo dokumentų remiantis Statybos įstatymu ir reikalaujant pateikti dokumentus, patvirtinančius statinio suformavimÄ pagal dabartiniu metu galiojančius aktus, taip pat yra nepagrįstos.3.

Ginčo statiniai visuomet buvo ir Å¡iuo metu yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, o pareiÅ¡kėjas objektus valdė operatyviojo tvarkymo teise. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ klojimas su rÅ«siu Å¡akniavaisiams, esantys (duomenys neskelbtini), įtraukti į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä kaip valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai. 4.

Neįregistravus turto ir jo neperdavus Valstybės turto fondui, liktų neįgyvendintas privatizavimo tikslas, tuo bÅ«tų pažeisti valstybės interesai, o tai reiÅ¡kia ir vieÅ¡o intereso privatizavimo teisiniuose santykiuose pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neturi juridinės reikÅ¡mės, yra nepagrįsta – nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ reikia tam, kad klojimas ir rÅ«sys Å¡akniavaisiams, esantys (duomenys neskelbtini), bei pareiÅ¡kėjo patikėjimo teisė į Å¡iuos statinius bÅ«tų įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl juridinio fakto, kad klojimÄ ir rÅ«sį Å¡akniavaisiams patikėjimo teise valdo pareiÅ¡kėjas, nustatymo.

Klojimas ir rÅ«sys Å¡akniavaisiams naudojami pareiÅ¡kėjo funkcijas vykdžiusių institucijų nuo 1987 m. rugsėjo 1 d., kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo finansinės apskaitos dokumentai. Tretieji asmenys jokių pretenzijų į Å¡iuos pastatus neturi. FaktÄ , kad klojimÄ ir rÅ«sį Å¡akniavaisiams patikėjimo teise valdo pareiÅ¡kėjas, pripažįsta pareiÅ¡kėjo veiklÄ kontroliuojančios ir kitos institucijos, teismo posėdžio metu apklausti pareiÅ¡kėjo darbuotojai patvirtino, kad bÅ«tent aplinkosaugos institucijos statė Å¡iuos statinius.PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens VÄ® Valstybės turto fondo apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens VÄ® Valstybės turto fondo ir pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus, kuriame nurodė sutinkanti, kad dėl apeliacinių skundų argumentų teismas spręstų savo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens VÄ® Valstybės turto fondo apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Teigia, kad į bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė tik Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylÄ , kuri patvirtina, kad 1998 m. sausio 21 d. buvo atlikta ginčo pastatų inventorizacija, tačiau tai nepatvirtina ginčo objektų suformavimo teisėtumo. Byloje nėra duomenų, kad ginčo statinių kadastro duomenys bÅ«tų įraÅ¡yti į kadastrÄ , taip pat jokių dokumentų, kad ginčo statiniai 1962-1967 metais buvo suformuoti teisėtai. Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad įstatymai numato neteisminę statinių formavimo tvarkÄ , ir teismas neturi galimybės įteisinti veiksmų, kurie nėra teismo kompetencijoje.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teisės aktai numato neteisminę statinių formavimo tvarkÄ , tad kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus priimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimai nekilnojamuosius daiktus suformuoti, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukurs pareiÅ¡kėjui teisinių padarinių ir neturės juridinės reikÅ¡mės.         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliaciniai skundai atmetami.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba jai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 9 dalimi, teismas turi kompetencijÄ nustatyti ir kitus juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, tačiau jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, apraÅ¡o. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog juridinis faktas dėl nekilnojamojo turto objektų valdymo patikėjimo teise negali bÅ«ti nustatytas, nes praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nesukurs pareiÅ¡kėjui teisinių padarinių ir neturės juridinės reikÅ¡mės. Teismas sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, jog ginčo statiniams jau buvo nustatyti kadastro duomenys, sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, t. y. statiniai jau buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikti unikalÅ«s numeriai.

Identifikavimo kodų suteikimas statiniams taip pat patvirtina aplinkybę, kad kadastro tvarkytojas ginčo statinių kadastro duomenis įrašė į kadastrÄ , o tai laikoma daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina faktÄ , jog ginčo statiniai sukurti dar 1962-1967 metais, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo statiniai nėra teisės aktų nustatyta tvarka baigti formuoti. Esant tokioms aplinkybėms susidaro situacija, jog daiktai egzistuoja, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir turi unikalius numerius, tačiau į Å¡iuos daiktus nėra įregistruota jokių daiktinių teisių.

Teismas sutinka ir su apeliantų argumentu, jog tuo atveju, jei ginčo statiniai juridiÅ¡kai niekam nepriklauso, tai valstybės institucijos beÅ¡eimininkiais tapusius objektus valdo operatyviojo tvarkymo teise, tačiau teismas sprendžia, jog tai automatiÅ¡kai nesukuria valstybei nuosavybės teisių į minėtus daiktus. Taigi tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų nusistatyti juridinį faktÄ dėl patikėjimo teisės į jo balanse esančius ir faktiÅ¡kai valdomus daiktus, pirmiausia turi bÅ«ti įregistruota Å¡ių daiktų nuosavybė valstybės vardu, o tik po to nustatinėjamas juridinis faktas, jog pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ginčo daiktus valdo patikėjimo teise.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog patikėjimo teisė yra iÅ¡vestinė teisė, kuri negali atsirasti be nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nes patikėjimo teisės konstatavimas, savaime nesukurs teisinių padarinių pareiÅ¡kėjui, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                        Vilija Mikuckienė                                                                                           Â