2017-01-10 Nr. BB-147-1-01-1-25264-2015-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-44-303/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25264-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2; 1.2.25.5; 2.2.4.3; 2.4.6.2.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros l. e. p. vyriausiojo prokuroro Raimundo Aukštakalnio kasacinį skundą V. P. baudžiamojoje byloje dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria panaikintas Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu V. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, V. P. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems L. J. ir E. J. priteista po 2500 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. P. nukentėjusiesiems L. J. ir E. J. priteista po 9500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o L. J. 700 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. V. P. buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuteista už tai, kad 2015 m. gegužės 4 d., apie 12.50 val., kelyje Balsiai–Upyna–Skaudvilė, 19 kilometre, ties Negėrių k., vairuodama automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, artėdama prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, nesulėtino greičio ir nesustojo ir nedavė kelio staiga iš už mokyklinio autobuso „Mercedes-Benz Sprinter 308“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galo į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiam mažamečiam D. J., taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 34 punktų reikalavimus, ir jį partrenkė. Šie V. P. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiojo D. J. mirtimi. Mažametis D. J. mirė dėl gyvybei pavojingos būsenos, sukeltos dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, atviro dešinės blauzdos kaulų lūžimo, uždaro kairės blauzdos kaulų lūžimo, kairiojo žastikaulio uždaro lūžimo apatiniame 1/3, dešiniojo alkūnkaulio lūžimo viršutiniame 1/3, tai sukėlė nukraujavimą į išorę ir potrauminį šoką.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 281 straipsnio 5 dalį konstatuodamas, kad V. P. KET pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su avarijos kilimu bei pasekmėmis, nes jai įvykdžius minėtus KET reikalavimus ir sustojus prieš sustojusį mokyklinį autobusą ar sulėtinus greitį tiek, kad kiekvienu momentu galėtų sustoti, eismo įvykio nebūtų įvykę.

3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžino bylą prokurorui, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad, nesant mokyklinio autobuso vairuotojo V. N. veiksmų teisinio įvertinimo pagal BK 282 straipsnį, nėra galimybės atsakyti į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, kurie, kolegijos manymu, yra esminiai ir turi svarbią reikšmę priimant teisingą sprendimą. Papildomai ištirtos aplinkybės dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 282 straipsnį, gali pakeisti kaltinamojo akto turinį, tai gali turėti įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros l. e. p. vyriausiasis prokuroras R. Aukštakalnis kasaciniu skundus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, mano, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį iš esmės neišnagrinėdamas apeliacinio skundo

4.2. Vienas iš pagrindinių teismo nutarties motyvų yra tai, kad apeliaciniuose skunduose buvo prašoma vertinti mokyklinio autobuso vairuotojo V. N. veiksmus pagal BK 282 straipsnį, nes tai gali turėti įtakos bylos baigčiai. Tačiau, pasak prokuroro, apie tai nukentėjusieji ir nuteistoji savo apeliaciniuose skunduose neužsiminė.

4.3. Byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota teismui (BPK 255 straipsnis), ši byla buvo perduota tik dėl V. P.. Ikiteisminio tyrimo metu mokyklinio autobuso vairuotojo veiksmai dėl galimai padarytos veikos buvo įvertinti, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors, kaip pažymėta nutarime, vairuotojas pažeidė KET 194 punkto reikalavimus, tačiau šis pažeidimas nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. V. N. veiksmai yra įvertinti dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl tai, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenurodyta, jog V. N. veikoje nėra nusikalstamos veikos pagal BK 282 straipsnio 1 dalį požymių, nesudaro pagrindo naikinti nuosprendį ir bylą grąžinti prokurorui.

4.4. Be to, pagal BPK 257 straipsnį, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi šiuo atveju buvo galima priimti nutartį dėl V. N. galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnyje, ir jo veiksmai būtų įvertinti priimant atitinkamą procesinį sprendimą.

5. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo tenkinti prokuroro skundą.

5.1. Prokuroras, papildydamas kasacinį skundą, teigia, kad, grąžinusi bylą prokurorui papildomam ikiteisminiam tyrimui, kolegija pažeidė kaltinamosios V. P. teises, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 5 dalyje, kurioje sakoma, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

5.2. Pasak prokuroro, siekiant iš naujo tirti ir įvertinti mokyklinio autobuso vairuotojo V. N. veiksmus dėl BK 282 straipsnio galimo pritaikymo, turi būti atliekami veiksmai, susiję su būtinumu ištaisyti ankstesnę teisinę klaidą pritaikius V. N. netinkamą atsakomybės rūšį – administracinę atsakomybę, kuri šiam asmeniui jau buvo taikyta už Kelių eismo taisyklių 194 punkto pažeidimą. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 skyriuje nustatyta tvarka, nes priešingu atveju būtų pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuris nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016).

5.3. Prokuroro manymu, V. N. veiksmų vertinimas BK 282 straipsnio taikymo kontekste iš esmės V. P. baudžiamosios atsakomybės taikymui pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nei kaltinimo apimčiai, nei jo turiniui jokios įtakos neturės, todėl V. N. veiksmų teisėtumo tyrimas ir įvertinimas gali būti atliekamas ir atskirame procese.

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūros l. e. p. vyriausiojo prokuroro R. Aukštakalnio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 219 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo

7. Kasaciniame prokuroro skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nutarties sprendimu bylą grąžinti prokurorui tuo pagrindu, kad buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų. Prokuroro manymu, šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo tokiam sprendimui. Kilus abejonių dėl V. N. veiksmų teisinio vertinimo, teismas motyvuota nutartimi galėjo pranešti prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl tai nebuvo kliūtis išnagrinėti V. P. baudžiamąją bylą.

8. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

9. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

10. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250/2009, 2K-354/2008).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui iš esmės motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta vairuotojo V. N. veiksmų atitiktis BK 282 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, kaltinamajame akte dėl to nepasisakyta. Teismo manymu, papildomai ištirtos aplinkybės dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnyje, gali pakeisti kaltinamojo akto turtinį ir tai reikšminga bylos išnagrinėjimo rezultatui, o šių trūkumų negalima pašalinti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad dėl neįvertintos autobuso vairuotojo veiksmų atitikties BK 282 straipsnyje numatytai veikai, negali atsakyti į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas bylą perdavė prokurorui, kad šis atliktų papildomą tyrimą dėl galbūt autobuso vairuotojo V. N. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 282 straipsnį.

12. Nagrinėjamoje byloje V. P. buvo kaltinama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurių įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Iš bylos matyti, kad kaltinamajame akte buvo aiškiai nurodytos veikos faktinės aplinkybės, atitinkančios nusikalstamos veikos, kuria kaltinama V. P. požymius, t. y. kaltinamajame akte aiškiai nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė V. P. vairuodama automobilį (KET 9 , 34 punktai), veiksmai, kuriais ji padarė šiuos pažeidimus, pasekmės, kurios kilo dėl šių pažeidimų, nusikalstamos veikos laikas ir vieta. Taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Toks aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 281 straipsnio 5 dalies, dispoziciją. Pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamosios teisių į gynybą. Visų aplinkybių išdėstymas leidžia spręsti V. P. atsakomybės klausimą pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

13. Vertinant kaltinamojo akto turinį ir apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentus, matyti, kad teismas kaltinamojo akto trūkumą siejo su tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo svarstyta kito asmens baudžiamoji atsakomybė pagal kitą, negu kaltinama V. P., Baudžiamojo kodekso straipsnį, tačiau tai šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiama iš esmės tapati teisinė problema dėl kaltinamojo akto trūkumų siejant juos su kito asmens atsakomybės teisiniu vertinimu. Vienoje iš tokių bylų susiklostė situacija, kai asmuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams tuo pagrindu, kad jame nebuvo nurodytas kitas eismo dalyvis ir kaltinimas pareikštas tik vienam asmeniui. Išnagrinėjęs šią bylą kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, jog kaltinimas nebuvo pareikštas kitam asmeniui, nėra pagrindas pripažinti, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-250/2009). Taip pat šioje kasacinėje nutartyje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo siekis apkaltinti kitą asmenį, negu nurodyta kaltinamajame akte, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.

14. Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija, kai vienintelis sprendimo grąžinti bylą prokurorui motyvas buvo aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas nebuvo pareikštas kitam asmeniui (V. N.). Taigi, įvertinusi išdėstytus nagrinėjamos bylos argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje, teisėjų kolegija daro išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą V. P. šioje byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduotų apeliacinių skundų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, turi patikrinti apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė