a6b2e826-b3be-4aea-add5-b7fb0db65d8e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-481-567/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00184-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir B. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Green Line Shipping“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) pagrindu nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, sudarytÄ tarp atsakovų R.

M. ir B. M. (toliau – ir ginčo sutartis). 1.2. taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti asmeninėn atsakovo R. M. nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, t. y. žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -garaÅ¾Ä (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -Å¡iltnamį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), taip pat nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, t. y.

žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -sandėlį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). 1.3. priteisti iÅ¡ atsakovų R. M. ir B. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas R. M. buvo formaliu UAB „Green Line Shipping“ steigėju ir nuo ieškovės įregistravimo tapo bendrovės vadovu. 2016 m. pirmojoje pusėje UAB „Green Line Shipping“ akcininkui atsitiktinai buvo išviešintos galimos neteisėtos atsakovo R. M. disponavimo bendrovės turtu operacijos (lėšų skolinimas kitam atsakovui priklausančiam juridiniam asmeniui), dėl ko bendrovei buvo padaryta didelė turtinė žala. Atsakovas R. M. 2016 m. gegužės 27 d. buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau, siekiant optimalaus bendrovės lėšų iššvaistymo išsiaiškinimo, iš darbo bendrovėje atleistas nebuvo. Atsakovas formaliai buvo įdarbintas vadovo pavaduotoju, nors nuo bet kokios vadovaujančios ir sprendimų priėmimo teisę suteikiančios veiklos buvo nušalintas. 2017 m. birželio mėnesį atsakovas buvo atleistas iš darbo.

3. Nurodė, kad bendrovės atsiskaitomosiose sÄ skaitose esančios lėšos 2017 m. gruodžio 21 d. buvo areÅ¡tuotos (turto areÅ¡to mastas – 105 000 Eur). AreÅ¡tas buvo pritaikytas vykdomojoje byloje dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendrovės kreditorės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto bankas. IÅ¡ viešų informacijos Å¡altinių bendrovei tapo žinoma, kad bendrovės vardu 2010 m. vasario 18 d. su Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija ir vieÅ¡Ä ja įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) „Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra“ (toliau – ir LVPA) buvo sudaryta projekto „Tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimas“ (toliau – ir projektas) finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kuriÄ suteikta 60 096,15 Eur (207 500 Lt) dydžio subsidija, kuriÄ bendrovė, atstovaujama atsakovo R.

M. , įsipareigojo panaudoti Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tikslais (tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos įdiegimas bendrovėje). 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-1119 sutartis dėl nustatytų esminių pažeidimų buvo nutraukta.

4. IeÅ¡kovei tapo žinoma, kad, nutraukusi sutartį su bendrove, 2007 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-07)-T5-52 ir 2014 m. kovo 7 d. reikalavimo teisių į projekto vykdytojo, bendrovės skolÄ ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 55/E10-55(7.5-42) Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija perleido VÄ® Turto bankui reikalavimo teisę į 66 599,50 Eur (229 954,76 Lt) skolÄ , kuriÄ sudarė 60 096,15 Eur (207 500 Lt) negrÄ Å¾inta parama, 6 483,38 Eur (22 385,80 Lt) priskaičiuotos palÅ«kanos ir 19,97 Eur (68,96 Lt) delspinigiai. Perėmusi reikalavimÄ , VÄ® Turto bankas papildomai bendrovei priskaičiavo 295,41 Eur (1 020 Lt) palÅ«kanų ir 85,56 Eur (295,41 Lt) delspinigių. Å iaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkino VÄ® Turto bankas ieÅ¡kinį dėl 68 656,61 Eur (23 7057,53 Lt) skolos priteisimo iÅ¡ bendrovės.

5. Nurodė, kad atsakovas, jau bÅ«damas atÅ¡auktas iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų, suprasdamas savo atsakomybės prieÅ¡ bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo neiÅ¡vengiamumÄ , ėmėsi veiksmų, jog bendrovė, jos vadovai apie teismo sprendimu nustatytÄ didelės vertės turtinę prievolę VĮ Turto bankas nesužinotų. NebebÅ«damas bendrovės vadovu ir neturėdamas įgalinimų veikti bendrovės vardu, atsakovas 2016 m. spalio 21 d. pasirašė ir bendrovės vardu pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismui nustačius terminÄ pareikÅ¡to apeliacinio skundo trÅ«kumų paÅ¡alinimui, atsakovas R. M. inicijavo atskirųjų skundų dėl teismų priimamų procesinių nutarčių teikimÄ , tokiu bÅ«du vilkindamas apeliacinio skundo perdavimÄ nagrinėjimui apeliacine tvarka. Be to, Å iaulių apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkinus VÄ® Turto bankas bendrovei pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovas nedelsiant ėmėsi veiksmų jam priklausančio turto perleidimui tretiesiems asmenims, t. y. 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovas R.

M. sudarė jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusių nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, kuria nekilnojamuosius daiktus perleido savo dukters, tuo metu nepilnametės B. M. nuosavybėn.

6. Bendrovei aiškinantis sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tapo žinoma, kad sutartis su LVPA buvo sudaryta bendrovės vardu pateiktos ir atsakovo R. M. 2009 m. vasario 24 d. pasirašytos paraiškos dėl projekto finansavimo pagrindu. Neegzistuojančio produkto sukūrimui atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, išleido 60 096,15 Eur (207 500,00 Lt) bendrovės lėšų ir 60 096,15 Eur (207 500 Lt) Europos struktūrinių fondų lėšų, skirtų bendrovei sudarytos finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu.

Bendrovė laikytina atsakovo R. M. kreditore. Atsakovo veiksmai, pateikiant paraiÅ¡kÄ projektui, kuris negalėjo bÅ«ti realizuotas, sudarant sutartį dėl projekto finansavimo ir administravimo, apmokant projekto iÅ¡laidas bei priimant projekto iÅ¡laidų apmokėjimui Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšas bei informacijÄ apie projektÄ slepiant nuo bendrovės akcininkų ir naujojo bendrovės vadovo, sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovÄ veikus nesilaikant sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartų, kurių pasekmėje kilo atsakovo R.

M. pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ 109 925,64 Eur dydžio žalÄ .

7. Ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia bendrovės teises, nes dėl šio sandorio sudarymo didelės vertės turtas, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaitymui su kreditore, neatlygintinai perleistas trečiajam asmeniui, tokiu būdu sumažinant ar net visiškai eliminuojant atsakovo R. M. galimybes įvykdyti prievoles kreditorei. Šiuo metu atsakovo R. M. turimo turto nepakanka reiškiamų bendrovės reikalavimų patenkinimui, atsakovas nebeturi jokių nekilnojamųjų daiktų, jokių transporto priemonių.

Ginčijamu dovanojimo sandoriu atsakovas R. M. perleido vienintelį turėtÄ turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Neatlygintinai perleisdamas nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, savo tuo metu nepilnametei dukrai atsakovei B. M., atsakovas R. M. pablogino savo turtinę padėtį, dėl ko iÅ¡ esmės sumažėjo atsakovo R. M. prievolių bendrovei įvykdymo galimybės. Nebuvo (bendrovei nėra žinoma) jokios sutartimi ar įstatymu nustatytos pareigos, kuri bÅ«tų sÄ lygojusi atsakovo R.

M. pareigos perleisti nekilnojamuosius daiktus nepilnametei dukrai buvimÄ ar atsiradimÄ . Sudaryti dovanojimo sutartį nebuvo privaloma, dėl to sandoris, kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises, pripažintinas negaliojančiu. Kadangi dovanojimo sutartis buvo sudaryta su tuo metu atsakovo nepilnamete dukterimi B. M. , todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas ir bendrovė Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodinėti neturi.

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai Å iaulių apygardos teismo sprendimu buvo nustatyta bendrovės prievolė trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Å iaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: pripažino 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, sudarytÄ tarp R. M. ir B. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -garaÅ¾Ä (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -Å¡iltnamį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir nekilnojamuosius daiktus:

žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatÄ -sandėlį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, atsakovo R. M. asmeninėn nuosavybėn, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R. M. ir B. M. solidariai 1 532,92 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė aplinkybes, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, sieja su nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡o gavimu 2018 m. liepos 16 d., ėmus rinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, ir tik iÅ¡ Å¡ių duomenų tapo akivaizdu, kad atsakovas kito turto neturi. IeÅ¡kinys teismui pateiktas ir teisėjo priimtas 2019 m. liepos 17 d. Laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 21 d., kai buvo areÅ¡tuotos ieÅ¡kovės lėšos, iki faktinių aplinkybių sužinojimo apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , teismo vertinimu, atitinka protingumo kriterijų ir yra proporcingas terminas vertinant ieÅ¡kovės veikimÄ (neveikimÄ ), todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (CK 1.5 straipsnis).

10. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina CK 6.66 straipsnio 1 dalies sÄ lygų egzistavimÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu.

11. Teismas nustatė, kad Å iaulių apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkinus VĮ Turto banko bendrovei pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovas ėmėsi veiksmų jam priklausančio turto perleidimui tretiesiems asmenims. Sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovo veiksmai, pateikiant paraiÅ¡kÄ projektui, kuris negalėjo bÅ«ti realizuotas, sudarant sutartį dėl projekto finansavimo ir administravimo, apmokant projekto iÅ¡laidas bei priimant projekto iÅ¡laidų apmokėjimui Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšas, slepiant informacijÄ apie projektÄ nuo bendrovės akcininkų ir naujojo bendrovės vadovo, sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovÄ R. M. veikus nesilaikant sÄ Å¾iningos ir protingos veiklos standartų, prieÅ¡ingais bendrovės veiklai interesais, kurių pasekmėje bendrovei padaryta žala (nuostoliai).

Teismas konstatavo, kad atsakovo R. M. pareiga bendrovei padarytÄ 109 925,64 Eur dydžio žalÄ atlyginti kilo nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo (ne nuo Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo įsiteisėjimo) ir ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, yra tinkama kreditorė.

12. Teismas nustatė, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidė ieškovės teises, nes dėl šio sandorio sudarymo didelės vertės turtas, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaitymui su kreditore, neatlygintinai perleistas trečiajam asmeniui, tokiu būdu sumažinant ar net visiškai eliminuojant atsakovo R. M. galimybes įvykdyti prievoles kreditorei. Atsakovo R. M. turimo turto nepakanka reiškiamų bendrovės reikalavimų patenkinimui, atsakovas nebeturi jokių nekilnojamųjų daiktų, jokių transporto priemonių, t. y. turto, iš kurio padarytos žalos išieškojimas būtų galimas. Neatlygintinai perleisdamas nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savo tuo metu nepilnametei dukrai, atsakovei B. M., atsakovas R. M. pablogino savo turtinę padėtį, dėl ko iš esmės sumažėjo atsakovo R. M. prievolių bendrovei įvykdymo galimybės.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, jį sudarydamas elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, atsakovui R. M. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis, nebuvo jokios sutartimi, ar įstatymu nustatytos pareigos, kuri bÅ«tų sÄ lygojusi atsakovo R. M. pareigÄ perleisti nekilnojamuosius daiktus nepilnametei dukrai.

14. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį atsakovas R. M. sudarė su tuo metu nepilnamete dukterimi B. M. , todėl pagal CK 6.67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas ir ieÅ¡kovė Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodinėti neturi. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo nustatyta bendrovės prievolė trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui, kylanti iÅ¡ neteisėtų atsakovo R. M. veiksmų. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentas patvirtina atsakovo R. M. siekį iÅ¡vengti galimų prievolių kreditorei vykdymo.

15. Pripažinęs ginčijamÄ dovanojimo sandorį negaliojančiu, teismas taikė restitucijÄ ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, grÄ Å¾ino asmeninėn R. M. nuosavybėn. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalavimÄ kildina iÅ¡ atsakovo R.

M. padarytos žalos, kuri atsirado tariamai neteisėtai pateikus paraiÅ¡kÄ LVPA ir su Å¡ia agentÅ«ra sudarius projekto finansavimo ir administravimo sutartį. IeÅ¡kovės akcininkai R. M. ir V. L. (V. L. ) 2009 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo metu svarstė tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimo finansavimÄ ir nutarė minėtos sistemos diegimui skirti ne mažiau kaip 714 000 Lt (206 788,69 Eur) nuosavų bendrovės lėšų. Taigi, sprendimas dėl investicinio projekto buvo priimtas visų 100 procentų akcininkų sprendimu.

R. M. nepriėmė sprendimo vienasmeniÅ¡kai, kaip įmonės vadovas. Lygiai taip pat, kaip ir akcininkas R. M. , akcininkas V. L. nuo pat pradžių dalyvavo investicinio projekto veikloje, t. y. žinojo apie jo eigÄ , apie įgyvendinimo etapus, apie kilusias problemas. Taigi, nėra ir nebuvo jokio pagrindo teigti, kad V. L. nebuvo žinomos kokios nors aplinkybės dėl projekto įgyvendinimo. 16.2. Teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovės direktoriumi buvo paskirtas A. B. Nors Å¡is asmuo ir nebuvo iki tol susijęs su ieÅ¡kove, tačiau jis, kaip bet kuris atsakingas ir pareigingas įmonės vadovas, privalėjo susipažinti su įmonės dokumentais, kurie jam buvo perduoti iÅ¡kart po paskyrimo.

A. B. negalėjo bÅ«ti nežinoma apie civilinę bylÄ su LVPA. PrieÅ¡ingu atveju konstatuotina, kad po paskyrimo jis nesiaiÅ¡kino faktinės ieÅ¡kovės Å«kinės, finansinės ar teisinės padėties. 16.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas nenustatinėjo faktinio momento, kada ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ (žalos padarymÄ ). IeÅ¡kovė niekaip neįrodinėjo sužinojimo apie tariamai padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡samesnių žalos padarymo aplinkybių.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo teisme yra pareikÅ¡tas nuo žalos padarymo (net jeigu toks ir bÅ«tų buvęs) paaiÅ¡kėjimo praėjus beveik Å¡eÅ¡eriems metams, kas, atsižvelgiant į reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , leidžia teigti, jog vien dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimo teisė nėra ir nebuvo neabejotina ir galiojanti. 16.4. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovų sudarytas ginčijamas nekilnojamojo turto sandoris yra nebÅ«tinas ir nesÄ Å¾iningas.

Civilinėje apyvartoje sandoriai yra sudaromi ne tik tada, kai jų sudarymas yra būtinas. Dėl sandorio sudarymo sprendžia pačios sandorio šalys. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Dovanojimo sutarties sudarymas nebuvo niekaip susijęs nei su ieškovės veikla, nei su atsakovo darbu bendrovėje.

17. IeÅ¡kovė UAB „Green Line Shipping“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. VisiÅ¡kai nepagrįstais laikytini argumentai apie neginčytinos ir neabejotinos reikalavimo teisės R. M. nebuvimÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu. Atsakovo R. M. neteisėtais veiksmais pripažinta: paraiÅ¡kos pateikimas, taip pat sutarties dėl projekto finansavimo ir administravimo, apmokant projekto iÅ¡laidas, sudarymas bei Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų priėmimas projekto iÅ¡laidų apmokėjimui, atitinkamai ir tokio pat dydžio bendrovės lėšų panaudojimas projekto, kurio rezultatas negalėjo bÅ«ti panaudotas bendrovės veikloje, iÅ¡laidų finansavimui.

Tuo tarpu žala bendrovei pripažintina jos patirtos nuosavų lėšų iÅ¡laidos bei papildomos iÅ¡laidos (palÅ«kanos, delspinigiai, vykdymo iÅ¡laidos) pagal Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ . Taigi, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės buvimo, kaip sÄ lygos actio Pauliana reikalavimui pareikÅ¡ti, egzistavimo. ReikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl padarytos 109 925,64 Eur žalos atlyginimo yra iÅ¡spręstas ir ieÅ¡kovės teisė į padarytos žalos atlyginimÄ yra pripažinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. 17.2.

Bylose, nagrinėtose tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo R. M., ne vienÄ kartÄ jau buvo pasisakyta dėl to, kad bendrovės akcininkas V. L. nebuvo informuotas apie 2019 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimÄ , jame nedalyvavo, negavo jokių praneÅ¡imų ir (ar ataskaitų) apie susirinkime priimtus sprendimus. Be to, nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas R. M. informavo bendrovės vadovu nuo 2016 m. gegužės 24 d. paskirtÄ A. B. apie Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamÄ bylÄ . 17.3.

Nepagrįsti skundo argumentai dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Iki pat 2018 m. vasario mėnesio pabaigos buvo renkama informacija apie patį bendrovės patirtos žalos pagrindÄ â€“ atsakovo R. M. pradėtÄ informacinės sistemos kÅ«rimo ir diegimo projektÄ , jo aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir pripažino 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, sudarytÄ tarp atsakovų R. M. ir B. M. , negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino nekilnojamuosius daiktus atsakovo R. M. asmeninėn nuosavybėn, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo (CK 6.66 straipsnio). Dėl nustatytų faktinių aplinkybių 20. Byloje nustatyta, kad apeliantas R. M. buvo ieÅ¡kovės UAB ,,Green Line Shipping“ steigėjas ir vienintelis ieÅ¡kovės akcininkas iki 2004 m. birželio 16 d., kai 99 procentai bendrovės akcijų buvo perleista naujam akcininkui. Apeliantas nuo ieÅ¡kovės įregistravimo 2004 m. sausio 29 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. buvo ieÅ¡kovės vadovu.

21. IeÅ¡kovės akcininkai, turintys 100 procentų bendrovės akcijų, t. y. R. M. ir V. L. , kurį atstovavo atsakovo brolis E. M., veikdamas pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , 2009 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo metu svarstė tarpusavio skolų padengimo proceso valdymo informacinės sistemos diegimo finansavimÄ ir nutarė minėtos sistemos diegimui skirti ne mažiau kaip 714 000 Lt (206 788,69 Eur) nuosavų bendrovės lėšų. IeÅ¡kovė, atstovaujama apelianto, 2009 m. spalio 24 d. LVPA pateikė paraiÅ¡kÄ projekto finansavimui. IeÅ¡kovė, atstovaujama apelianto, 2010 m. vasario 18 d. su Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija bei LVPA sudarė sutartį dėl 488 000 Lt vertės projekto finansavimo LVPA administruojamomis Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis. Å ia sutartimi projekto vykdytojui (ieÅ¡kovei) nustatyta projekto įgyvendinimui iÅ¡ struktÅ«rinių fondų skirti iki 244 000 Lt paramos sumos.

22. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu 2013 m. gruodžio 31 d. sutartis, sudaryta su ieÅ¡kove, dėl nustatytų pažeidimų buvo nutraukta. Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija 2007 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido VÄ® Turto bankui reikalavimo teisę į 229 954,76 Lt UAB „Green Line Shipping“ skolÄ . 23. 2016 m. rugsėjo 20 d. Å iaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 VÄ® Turto bankui iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Green Line Shipping“ priteista 60 096,15 Eur skola, 8 832,71 Eur palÅ«kanos, 17 262,24 Eur delspinigiai bei 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovas R.

M. sudarė jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusių nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, kuria nekilnojamuosius daiktus perleido savo dukters, B. M. nuosavybėn. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-726-370/2017 Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Vykdydamas įsiteisėjusį Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ , antstolis A. S. 2018 m. sausio 31 d. nuo UAB „Green Line Shipping“ sÄ skaitos nurašė 109 925,64 Eur.

24. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-226-856/2020 tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovei UAB „Green Line Shipping“ 109 925,64 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. liepos 22 d., iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 831 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-334-585/2021 Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 25. 2019 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo jos sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, sudarytÄ tarp atsakovų R.

M. ir B. M. , ir taikyti restitucijÄ . Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų 26. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

28. Å iaulių apygardos teismas skundžiamu 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, konstatavęs visų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ . Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir teigia, kad kreditorė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nėra įrodytas sandorio nesÄ Å¾iningumas, be to, ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės 29.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas pirmÄ jÄ actio Pauliana patenkinimo sÄ lygÄ (t. y. kad kreditorius privalo įrodyti savo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį), laikosi nuoseklios pozicijos, jog Å¡is institutas gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Pagal CK įtvirtintÄ actio Pauliana instituto reglamentavimÄ tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sÄ lygos, neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-469/2019).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Å io momento nustatymas yra reikÅ¡mingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iÅ¡ delikto atsiradimas su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

31. Apeliantas tvirtina, kad ieškovė ieškinio pareiškimo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus, kadangi atsakovas R. M. nepriėmė sprendimo dėl investicinio projekto vienasmeniškai kaip įmonės vadovas, tokiam sprendimui buvo pritarta 2009 m. spalio 20 d. akcininkų susirinkimo metu.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su 2009 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovės akcininkų susirinkimu ir jame priimtais sprendimais, jau buvo analizuotos ir nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-334-585/2021 pažymėta, kad apelianto teiginys, jog jis į LVPA dėl projekto finansavimo kreipėsi vykdydamas akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus, yra nepagrįstas, kadangi akcininkų sprendimas buvo priimtas iÅ¡ esmės įgaliotinio (atsakovo brolio) balsavimo veiksmu, įgaliojimÄ iÅ¡davusiam akcininkui neigiant kÄ nors žinojus apie vykdytÄ projektÄ ir nesant jokių įrodymų, kad įgaliojimÄ iÅ¡davusiam akcininkui buvo teikiama vykdymo ataskaita.

Teismas papildomai konstatavo, kad E. M. neturėjo tinkamų įgalinimų atstovauti V. L. 2009 m. spalio 20 d. vykusiame akcininkų susirinkime, juolab priimti bendrovei svarbių klausimų, susijusių su jos lėšų skyrimu projektui, kuris nieko bendra neturėjo su bendrovės veikla dar ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcija, galiojusi įgaliojimo sudarymo metu (2007 m. rugpjūčio 14 d.), nenumatė akcininkui teisės įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti akcininkÄ jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis.

Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apelianto R. M. teiginius, jog jis vienasmeniškai nepriėmė sprendimo dėl investicinio projekto.

33. Apeliantas taip pat nurodo, kad negalėjo bÅ«ti situacijos, kai apie civilinę bylÄ su LVPA (VÄ® Turto bankas) nebuvo žinoma naujai paskirtam ieÅ¡kovės vadovui A. B., kadangi pastarasis buvo informuotas apie teisme vykstančiÄ bylÄ , su juo buvo suderintas ir apeliacinio skundo byloje pateikimas.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir Å¡ios apelianto nurodytos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustatė, kad jau Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 priėmimo metu apeliantas nebuvo ieÅ¡kovės direktoriumi (nuo 2016 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovei vadovavo A. B.), taigi, jis nebeturėjo įgaliojimų atstovauti bendrovei minėtoje civilinėje byloje, tačiau UAB „Green Line Shipping“ vardu, nesutikdamas su minėtu sprendimu, teikė apeliacinį skundÄ , vėliau pats sumokėjo 406 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokie atsakovo veiksmai leidžia teismui daryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas teisminį procesÄ , kurio metu buvo priimtas ieÅ¡kovei nenaudingas teismo procesinis sprendimas, norėjo iÅ¡laikyti paslaptyje nuo naujojo bendrovės vadovo, todėl tam dėjo visas įmanomas pastangas ir net dėl to atliko teisei prieÅ¡ingus veiksmus. Jokių naujų argumentų ar įrodymų, patvirtinančių A.

B. žinojimÄ apie civilinę bylÄ su LVPA dėl žalos atlyginimo, apeliantas nepateikė, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, ar A. B. žinojo apie minėtÄ civilinį procesÄ Å¡iuo atveju nelaikytina esmine, kadangi ji niekaip nedaro įtakos kreditorės reikalavimo teisės egzistavimui.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės vykdytinumas nėra bÅ«tinasis pirmosios actio Pauliana sÄ lygos (neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė) požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ä®siteisėjęs Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-108-357/2021, patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-334-585/2021, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovo prievolė ieÅ¡kovei kilo dėl bendrovei nuostolingo sandorio – 2010 m. vasario 18 d. sutarties su Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija bei LVPA dėl 141 334,57 Eur (488 000 Lt) vertės projekto finansavimo LVPA administruojamomis Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis – sudarymu, t. y. dar iki ginčo dovanojimo sandorio sudarymo, o civilinio ginčo iÅ¡nagrinėjimas civilinėje byloje tik suteikė kreditorei galimybę reikalauti priverstinio Å¡ios prievolės vykdymo.

Todėl atsakovo prievolės kreditorei atsiradimo momentas negali būti tapatinamas su civilinio ginčo dėl turtinių pretenzijų teisme nagrinėjimo užbaigimu.

36. Nurodytų aplinkybių visetas teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo sandorio metu atsakovas turėjo neįvykdytÄ prievolę bendrovei, todėl ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, kuri galutinai nustatyta nutarties 24 punkte įvardijamu teismo sprendimu. Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos 37. Kreditorė, turėdama galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

38. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nes dėl Å¡io sandorio sudarymo didelės vertės turtas, kuris galėtų bÅ«ti panaudojamas atsiskaitymui su kreditore, neatlygintinai perleistas trečiajam asmeniui (atsakovei), tokiu bÅ«du sumažinant ar net visiÅ¡kai eliminuojant atsakovo R. M. galimybes įvykdyti prievoles kreditorei. Atsakovo R. M. turimo turto nepakanka reiÅ¡kiamų bendrovės reikalavimų patenkinimui, atsakovas nebeturi jokių nekilnojamųjų daiktų, jokių transporto priemonių, t. y. turto, iÅ¡ kurio padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų galimas. Ginčijamu dovanojimo sandoriu atsakovas R. M. perleido vienintelį turėtÄ turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

39. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje. Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

40. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Å iuo atveju pagal registrų duomenis akivaizdu, kad atsakovo dukrai perleistas turtas buvo vienintelis atsakovo nekilnojamasis turtas. Taigi, ginčo sandoriu atsakovas perleido visÄ turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl didelės vertės jo prievolių ieÅ¡kovei įvykdymas iÅ¡ tiesų tapo itin komplikuotas, nes atsakovas neturėjo turto, kurio pakaktų atsiskaityti su ieÅ¡kove. Atsakovas, Å¡iuo atveju apskritai nenurodė ir neįrodinėjo savo turtinės padėties ir galimybės atsiskaityti su kreditore.

Atsakovas teismui turėjo atskleisti realiÄ savo finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, todėl pagal nustatytas aplinkybes ir Å¡iuo atveju reikÅ¡mingÄ Ä¯vykių sekÄ â€“ tolesnį neatlygintinÄ turto perleidimÄ dukrai, kai nėra atsiskaityta su ieÅ¡kove, konstatuotina ir antroji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga, t. y. kreditorių teisių pažeidimas. Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį 41. Dar viena actio Pauliana taikymo sÄ lyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

IÅ¡ esmės tokia sÄ lyga aiÅ¡kintina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ .

Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

42. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ios sÄ lygos egzistavimÄ nurodė, kad nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai ir (duomenys neskelbtini), Å iauliai, atsakovui R. M. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis, nebuvo jokios sutartimi, ar įstatymu nustatytos pareigos, kuri bÅ«tų sÄ lygojusi atsakovo R. M. pareigÄ perleisti nekilnojamuosius daiktus nepilnametei dukrai. Nors apeliantas, skųsdamas teismo sprendimÄ , nurodo, kad ginčijamas sandoris nebuvo niekaip susijęs nei su ieÅ¡kovės veikla, nei su atsakovo darbu bendrovėje, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad dovanojimo sandorio sudarymas buvo bÅ«tinas.

Be to, pažymėtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai Å iaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 VÄ® Turto bankui iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Green Line Shipping“ priteista 60 096,15 Eur skola, 8 832,71 Eur palÅ«kanos, 17 262,24 Eur delspinigiai bei 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Tai patvirtina, kad atsakovas, perleisdamas vienintelį savo turimÄ turtÄ dukrai, vengė atsiskaityti su ieÅ¡kove ir ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.

Dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys.

Subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

44. DviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

45. Taigi, CK 6.67 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kai ginčijamÄ sandorį sudaro artimi giminaičiai, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti, pareikÅ¡damas actio Pauliana reikalavimÄ . Nagrinėjamoje situacijoje dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp tėvo ir dukters, vadinasi, atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, o sandorį sudariusioms Å¡alims tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tačiau Å¡iuo atveju atsakovas prezumpcijos nepaneigė.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ prezumpcijÄ . SÄ Å¾iningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sÄ Å¾iningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rÅ«pestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais bÅ«dais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiÅ¡komis, mažiausiai finansinių ir žmogiÅ¡kųjų sÄ naudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė, skatinamas tų motyvų, kuriuos iÅ¡vieÅ¡ino, ar turėjo kitokių, sÄ Å¾iningumui prieÅ¡taraujančių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

47. Nustačiusi visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, tinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialinę teisę, tinkamai įvertinęs įrodymus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti 48. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas, taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokia Å¡io termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareigos sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį – laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Taigi, Å¡is terminas skaičiuojamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į esamÄ situacijÄ , jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

50. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybės, jog sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas.

51. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie dovanojimo sandorį, pažeidžiantį jos kaip kreditorės interesus, ji sužinojo antstoliui pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir 2018 m. liepos 16 d. gavus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Å iems teiginiams pagrįsti, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Nors apeliantas tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovė apie šį sandorį sužinojo anksčiau ir dėl to yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ sandoriui ginčyti, tačiau Å¡ių savo teiginių nepagrindžia leistinais įrodymais.

52. Å iuo atveju nustatant, ar ieÅ¡kovė naudojosi teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tinkamai, t. y. nepraleidusi tam įstatyme nustatyto vienerių metų termino, nėra svarbios aplinkybės, susijusios su tuo, kada konkrečiai ieÅ¡kovė sužinojo apie jai padarytÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ne dėl žalos atlyginimo. Žalos atlyginimo klausimai (įskaitant ieÅ¡kinio senaties terminÄ ) buvo nagrinėjami ir iÅ¡spręsti visai kitoje byloje, kurioje ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R. M. priteistas žalos atlyginimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje spręstinas konkretaus sandorio, t. y. 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos dovanojimo sutarties negaliojimo klausimas, todėl yra bÅ«tina nustatyti, kada ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį konkretų sandorį.

53. IeÅ¡kovei pateikus įrodymus, kad apie ginčijamÄ sandorį, kuris pažeidžia kreditorės interesus, ji sužinojo 2018 m. liepos 16 d., o atsakovams to nepaneigus jokiais kitais leistinais įrodymais, laikytina, kad ieÅ¡kovė galėjo pasinaudoti savo teise ginčyti minėtÄ sandorį iki 2019 m. liepos 16 d., kÄ ir padarė (ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2019 m. liepos 16 d.). Nors apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, apie sandorį bÅ«tų sužinojusi kur kas anksčiau, tačiau Å¡ių teiginių taip pat nepagrindžia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Å iuo atveju nustatyta, kad ginčijamÄ sandorį atsakovas sudarė ne vykdydamas darbines funkcijas, jis buvo sudarytas dėl asmeninio atsakovo turto su Å¡eimos nare (dukra).

Tokio tipo sandoriai nėra vieÅ¡i, apie trečiųjų asmenų sudarytus sandorius informacija teikiama ribotai, tik esant atitinkamam teisiniam pagrindui. Taigi, Å¡iuo atveju, nors ir sutiktina, kad apie atsakovo ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė galimai sužinojo anksčiau (antstoliui pradėjus priverstinę skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ ), tačiau nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, apie ginčijamÄ dovanojimo sandorį turėjo sužinoti anksčiau.

54. Kasacinis teismas, pateikdamas iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo, yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , tai yra ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 28 punktas).

Atsižvelgus į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutiktina, kad ginčyti dovanojimo sutartį ieÅ¡kovė galėjo tik žinodama, kad ginčo sutartis apskritai sudaryta, ir Å¡i sutartis pažeidžia jos kaip kreditorės interesus (kadangi kito turto atsakovas neturi). Kadangi byloje nėra įrodymų, kad apie minėtų aplinkybių egzistavimÄ ieÅ¡kovė sužinojo anksčiau nei buvo gautas VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, laikytina, kad teisė ginčyti dovanojimo sutartį ieÅ¡kovei atsirado 2018 m. liepos 16 d.

55. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su actio Pauliana ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimu (kreditorės sužinojimo apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ ir tai, kad sudarytas sandoris pažeidžia kreditorės teises) bei pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymo sÄ lygas, teisingai įvertino įrodymus, todėl pagrįstai pripažino dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų R.

M. ir B. M. negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ar jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

57. Visa apimtimi tenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R. M. ir B. M. solidariai 1 532,92 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad civilinį procesÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi iÅ¡laidoms mokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

Kadangi abu atsakovai savo procesines teises įgyvendino vienodai (jų pozicija sutapo), todėl ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų turėjo bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės paliekant nepakeistÄ , teisėjų kolegija patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R. M. ir B. M. lygiomis dalimis priteitinas 1 532,92 Eur žyminis mokestis, t. y. po 766,46 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

58. Atmetus apeliacinį skundÄ , apelianto naudai nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 straipsnis).

59. Å iaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atidėjo 1 532,92 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡i suma priteistina iÅ¡ apelianto valstybės naudai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Patikslinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ atsakovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 766,46 Eur (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 46 centus) žyminio mokesčio ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ (juridinio asmens kodas 300001023) naudai“. Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 532,92 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 92 centus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Teisėjai Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas Neringa Å vedienė