a6b2249d-b38d-43cb-83cd-51aa418dee08 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Laureta Ulbienė                                        Baudžiamoji byla Nr.1A-140/2012Teisėjas Antanas Virbalas                                      Teisminio proceso Nr. 1-101-81493-2007-7                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                            1.2.25.4.3;2.1.4.10.1;2.1.7.4;2.1.15.1.2;                                                                                           2.4.6.4.2;2.4.7;             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. spalio 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Jurgitai Mačionytei, Viktorui Dovidaičiui,sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,Eglei Matiukaitei Boboryko, Linai Butkuvienei,                                                                dalyvaujant prokurorei  Dianai Kasparavičienei,                  gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,                           išteisintajai D.

G.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. Č., jos atstovui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij,civilinio atsakovo UAB“Matininkai“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,LTEC techninių ekspertizių skyriaus ekspertams Miroslav Račkovskij, Vidui Leipui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D.

G. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:             D. G. buvo kaltinama tuo, kad 2007 m. gruodžio 4 d., apie 14.00 val., Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama UAB „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama A.Mickevičiaus gatve ir A.Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje sukdama į deÅ¡inę, buvo neatsargi ir neatidi, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė jos važiavimo kryptimi, iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjoje įvažiavusį dviratininkÄ J.

Č., dėl ko dviratininkui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio l d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 172, 173, 200 punktų reikalavimus.             Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti 2010-04-15 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D. G. buvo iÅ¡teisinta, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo D.

G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir skirti jai 38 MGL dydžio baudÄ . Tenkinti nukentėjusiosios A. Č. civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, kad automobilio Mazda 3, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. G. veiksmai (sankryžoje sukdama į deÅ¡inę nepraleido dviratininko, kurio važiavimo kryptį kirto) techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. G. susipažino su apklausos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedu - planu - schema, kuriuose aiÅ¡kiai užfiksuota, kad eismo įvykis kilo D. G. sukant iÅ¡ A.Mickevičiaus į Kęstučio gatvę. Å iÄ aplinkybę patvirtino tyrėja A. A., kuri apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. G. parodymus davė geranoriÅ¡kai, spaudimas jai nebuvo daromas, kodėl iÅ¡teisintoji antros apklausos metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad iÅ¡ A.Mickevičiaus gatvės ji nesuko, nurodyti negalėjo.

Parodymų protokolus iÅ¡teisintoji perskaitė, pati juos pasirašė. Nustatyta, kad tik atlikus byloje autotechninį tyrimÄ ir iÅ¡teisinatajai susipažinus su tyrimo iÅ¡vadomis, pastaroji pakeitė savo parodymus iÅ¡ esmės ir nurodė, kad A.Mickevičiaus gatve iÅ¡ viso nevažiavo, o link įvykio vietos atvažiavo Kęstučio gatve. Tokius parodymus D. G. davė ir teismo posėdžio metu. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius D.

G. parodymus. Atvirkščiai, visi bylos duomenys neginčijamai liudija, kad D. G. eismo įvykį sukėlė sukdama iÅ¡ A.Mickevičiaus gatvės į Kęstučio gatvę, kai tuo metu nuo A.Mickevičiaus gatvės, per perėjÄ dviračiu važiavo J. Č.. D. G. parodymus, duotus teisme reikia vertinti kritiÅ¡kai ir dėl to, kad teisme ji nurodė, jog pirmoje apklausoje davė klaidingus parodymus, nes yra ne vietinė gyventoja ir tokiu bÅ«du galėjo susipainioti, tačiau tos pačios apklausos metu ji nurodė, kad tomis gatvėmis važinėja labai dažnai, nes pastoviai lankosi Å¡alia esančiame grožio salone, bei darbo reikalais.

Tokius jos parodymus reikėtų vertinti kaip siekimÄ suklaidinti teismÄ . Todėl vien nurodytais D. G. parodymais negali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Å iuo atveju, teisingais reiktų laikyti jos parodymus, duotus pirminių apklausų metu. Pažymi, kad teismas taip pat neteisingai įvertino liudytojos E. K. parodymus, kuri buvo vienintelė liudytoja, mačiusį eismo įvykį. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytoja E. K. davė iÅ¡samius ir tikslius parodymus apie visÄ eismo įvykio eigÄ , kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu.

Ji nurodė, kad 2007-12-04 apie 14.00 val. vairavo a/m Alfa Romeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kęstučio g. nuo Liubarto g. pusės, privažiuojant Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryÅ¾Ä , bÅ«dama iki jos apie 15 metrų atstumu, pamatė, kad iÅ¡ Å¡alutinės A.Mickevičiaus g. į deÅ¡inę (t.y. į Kęstučio g.) iÅ¡sukinėja automobilis Mazda 3, kurį vairavo moteris.. Automobilis važiavo nedideliu greičiu, jo vairuotoja važiavo ir dairėsi, kaip iÅ¡sukti į pagrindinę gatvę.

Ant Å¡aligatvio, Å¡alia pėsčių perėjos buvęs dviratininkas tuo metu pradėjo važiuoti perėja ar  visai šalia jos iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę ir tada . automobilis kliudė dviratininkÄ deÅ¡inės pusės priekiniu sparnu, smÅ«gis, kaip jai atrodė, buvo nukreiptas dviračiui į priekinį ratÄ , po ko dviratininkas apsisuko ir buvo nublokÅ¡tas Å¡iek tiek į priekį ir į Å¡onÄ ant važiuojamosios dalies. Automobilio vairuotoja prieÅ¡ perėjÄ sustojusi nebuvo Liudytojos E. K. nuomone, a/m „Mazda 3" vairuotoja dviratininko nematė, o dviratininkas taip pat nematė automobilio, nes jis nestabdydamas lėtai važiavo įstrižai į kitÄ Kęstučio g. pusę.

Tokie liudytojos parodymai dalinai atitinka pirminius iÅ¡teisintosios D. G. parodymus. Teisiamajame posėdyje D. G. davė visiÅ¡kai kitus parodymus, todėl teismo teiginys, kad liudytoja E. K. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir D. G. yra visiÅ¡kai nepagrįstas, klaidinantis ir neteisingas. Be to, teismas nevertino ir nepaneigė byloje esančios 2008-09-17 specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1182 (08), kur nustatyta Å¡io eismo įvykio eiga ir pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Tyrimo iÅ¡vadose (b.l 28-30) nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio eiga buvo tokia: iÅ¡ A.Mickevičiaus g. suko į deÅ¡inę, į Kęstučio g., Liubarto g. kryptimi važiavęs automobilis „Mazda 3", vairuojamas D.

G.. Automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės, įstrižai Kęstučio g. važiuojamÄ ja dalimi, pėsčiųjų perėjos ribose važiavo dviratininkas J. Č., vairuotoja nusuko vairuojamÄ automobili į kairę važiuojamosios dalies pusę, ir pėsčiųjų perėjos pabaigoje, žiÅ«rint Liubarto g. kryptimi Ä® automobilio deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ atsitrenkė dviratininkas. Autotechninio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu dviratininkas prieÅ¡ eismo įvykį važiavo A.Mickevičiaus g. ir kirto Kęstučio g. pėsčiųjų perėjÄ tai pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mazda 3", vairuotojos D.

G. veiksmai - sankryžoje sukdama į deÅ¡inę nepraleido dviratininko, kurio važiavimo kryptį kirto. Tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka liudytojos E. K. ir nukentėjusiosios A. Č. parodymus. Nuosprendyje nustatyta, kad liudytoja E. K. dviratininkÄ pirmiausiai pamatė ant Å¡aligatvio, ir tik tada jis įvažiavo į Kęstučio gatvės važiuojamÄ jÄ dalį (per pėsčiųjų perėjÄ ar Å¡alia jos). Nukentėjusioji A. Č. nurodė, kad jos vyras pastoviai važinėja dviračiu tuo pačiu marÅ¡rutu, kuris eina A.Mickevičiaus gatve.

Nurodė, kad J. Č. niekada nevažiuoja Kęstučio gatve, jÄ tik kerta atvažiavęs A.Mickevičiaus gatve, kaip buvo ir Å¡io įvykio metu. Tuo tarpu teisme iÅ¡teisintosios nurodytos visiÅ¡kai kitos įvykio aplinkybės ne tik apie savo, bet ir apie nukentėjusiojo važiavimo kryptį, prieÅ¡tarauja visiems surinktiems objektyviems duomenims. Darytina iÅ¡vada, kad dėl anksčiau paminėtų priežasčių nėra jokio pagrindo remtis iÅ¡teisintosios D. G. parodymais. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nustatyta, kad tuo atveju, jei dviratininkas bÅ«tų važiavęs Kęstučio gatve ir perėjoje bÅ«tų sukęs į kairę, kaip nurodė iÅ¡teisintoji D.

G., tokiu atveju abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti pažeidimai sÄ lygotų Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Vadinasi, iÅ¡teisintoji D. G. taip pat atsako pagal LR BK 281 str. 3 d., nes yra visi Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Nustačius, kad priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais yra susiję dviejų transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, visi Å¡ie asmenys (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal LR BK 281 str. 3 d.( Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2K-430/2007).

Tokiu atveju dviratininko veiksmuose bÅ«tų galima įžvelgti tik administracinio teisės pažeidimo požymių ir tokius jo veiksmus galima bÅ«tų vertinti nebent, kaip LR BK 59 str. l d. 6 p. numatytos D. G. atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės buvimÄ , nes baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės asmeniui už KET pažeidimÄ , sukėlusį sveikatos sutrikdymÄ pačiam pažeidėjui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dviratininkas prieÅ¡ eismo įvykį važiavo Kęstučio gatve, tokių duomenų nenurodė ir teismas, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

MinėtÄ autotechninį tyrimÄ atlikęs ekspertas buvo iÅ¡samiai apklaustas teismo posėdyje, jis atsakė į visus jam užduotus klausimus ir dar kartÄ patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ . Papildomai jis nurodė, kad kontaktas galėjo įvykti ties Kęstučio gatvės važiuojamosios dalies viduriu, prieÅ¡ kraujo dėmę, esančiÄ minėtoje gatvėje, arčiau A.Mickevičiaus gatvės, todėl kontaktas galėjo įvykti ties Kęstučio gatvės važiuojamosios dalies viduriu, pėsčiųjų perėjos pabaigoje.

Teismas neįvertino ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota automobilio „Mazda 3" vieta po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos minėto automobilio buvimo vietos matyti, kad jis niekaip negalėtų atsidurti tokioje padėtyje, jei eismo įvykio eiga būtų tokia, kaip nurodė išteisintoji D. G.. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad jei D. G., būdama už pėsčiųjų perėjos, suktų į kairę - po susidūrimo būtų atsidūrusi visai kitoje kelio vietoje.

D. G. nurodė, kad jau bÅ«dama pėsčiųjų perėjos pabaigoje, vieno metro atstumo už pėsčiųjų perėjos, pamatė dviratininkÄ . ŽiÅ«rint į automobilio padėtį užfiksuotÄ po eismo įvykio matyti, kad toks eismo įvykio mechanizmas yra tiesiog neįmanomas, nes važiuojant jos nurodytu 40 km/h greičiu, jos automobilio sustojimo kelias bÅ«tų daug ilgesnis, nei matome įvykio vietoje. Specialisto iÅ¡vadoje nurodytas eismo įvykio mechanizmas visiÅ¡kai nesutampa su iÅ¡teisintosios nurodytuoju, o tai patvirtina, kad ji nurodė netikras įvykio aplinkybes.

D. G. pažeidė kaltinime minimų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir jos veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu ir tapo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.              Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. Č. praÅ¡o panaikinti 2010-04-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį. D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 3 d. ir skirti jai bausmę sankcijos ribose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatomis D.

G. uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones), visiÅ¡kai patenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Skundo dalį dėl eismo įvykio aplinkybių įvertinimo neatitikimo faktinėms aplinkybėms grindžia tais pačiais argumentais , kaip ir  prokuroras. Apeliantė, praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ , nurodo, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad J. Č. padaryti Å¡ie sužalojimai: galvos smegenų sumuÅ¡imas, kairės vidurinės kaukolės lūžis, kairio pakauÅ¡kaulio ir smilkinkaulio lūžiai, trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. J. Č. buvo gydomas VGPU ligoninėje nuo 2007-12-04 iki 2007-12-21. Tolimesniam gydymui jis buvo nukreiptas į Marcinkevičiaus ligoninės slaugos skyrių. Atvykus į M. Marcinkevičiaus ligoninę nustatyta: bendra bÅ«klė sunki. SÄ moningas, tačiau dezorientuotas, euforiÅ¡kas, nekritiÅ¡kas savo bÅ«klei, gulintis, savarankiÅ¡kai net neapsiverčia lovoje, ligonį reikia valgydinti, dubens organų funkcijos nekontroliuoja. 2007-12-27 konsultuotas psichiatro ir neurologo - kontaktas apsunkintas, vangokas, kalba neriÅ¡liai, neaiÅ¡kiai, sunkiai suvokia ir tik pačius elementariausius paliepimus.

Vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų. Dėmesio nekoncentruoja, grubÅ«s atminties sutrikimai. Emocijos monotoniÅ¡kos, sulėtėjusios, nenuoseklios. BÅ«senai nekritiÅ¡kas. Po galvos traumos negirdi kairiÄ ja ausimi. Kontaktas apsunkintas dėl retrogradinės amnezijos. Sutrikęs kÅ«no schemos supratimas (epikrizė byloje, b.l. 39).Nuo 2008-01-14 iki 2011-01-14 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma SPS-1 Nr. 0017498 byloje, b.1.38).

Dėl patirtų sužalojimų tiek pats J. Č., tiek visi Å¡eimos nariai patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalÄ . Nepaisant to, kad J. Č. yra gimęs 1937 metais, iki Å¡io eismo įvykio jis buvo labai aktyvus, gyveno visavertiÅ¡kÄ gyvenimÄ , kasdien dviračiu nuvažiuodavo po 20-30 km. Jis su Å¡eima nuolat bendravo su giminėmis, draugais ir pažįstamais, lankydavo įvairius renginius. Po avarijos gyvenimas virto didžiule tragedija. Kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, J. Č. reikalinga priežiÅ«ra, nes jis negali savimi pasirÅ«pinti, jam sunku bendrauti su aplinkiniais.

PasireiÅ¡kė avarijoje patirtos galvos traumos pasekmė - ėmė kamuoti epilepsijos priepuoliai. Jo gyvenimas tapo labai ribotas, didžiÄ jÄ laiko jis priverstas praleisti namie, gulėdamas lovoje. Teko pamirÅ¡ti pasivažinėjimus dviračiu, vieÅ¡nages pas gimines ir draugus, netgi neilgus pasivaikščiojimus. Apeliantė praÅ¡o patenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos 100.000,00 (vienu Å¡imtu tÅ«kstančių) Lt. priteisimo, nuwrodo, jog tokia ieÅ¡kinio suma visiÅ¡kai atitinka esamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , esant byloje nustatytoms pasekmėms, priteisiamos tokio dydžio sumos.

Proceso metu jÄ konsultavo, ruošė procesinius dokumentus, atstovavo jo interesams pirmosios instancijos teisme ir atstovauja apeliaciniame teisme advokatas Vladislav LatuÅ¡inskij. Pagal LR BPK 106 str. pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, iÅ¡ kaltinamojo asmens priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti., todėl praÅ¡o priteisti jos turėtas proceso iÅ¡laidas.              Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A.

Č., jos atstovas  prašė patenkinti jų  apeliacinius skundus, iÅ¡teisintoji D. G., jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.             Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros , nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės A. Č. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.              Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas, priimdamas D. G. atžvilgiu iÅ¡eisinamÄ jį nuosprendį , netinkamai įvertino byloje nustatytų faktinių duomenų visumÄ , netinkamai juos teisiÅ¡kai įvertino.

Teismas, priimdamas  D. G. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymo reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. , nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas apsiribojo iÅ¡dėstydamas  byloje surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, tačiau  nevertino jų, neanalizavo jų reikÅ¡mės, nustatant , ar šie įrodymai patvirtina D. G. kaltumÄ ar nekaltumÄ , iÅ¡vadÄ Â dėl jos nekaltumo pateikė atsietai nuo įrodymų .

             Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai  patikėjo D. G. versija, kad ji aptariamo įvykio metu ir vietoje važiavo pagrindine gatve- Kęstučio g. link Liubarto g. Vilniuje apie 40 km/ val. greičiu  ir kad ji, privažiavus įvykio metu nereguliuojamÄ Â pėsčiųjų perėjÄ už Kęstučio g.-A. Mickevičiaus g. sankryžos , stabtelėjo, sumažindama greitį iki 20 km/ val., nes praleido ja einančiÄ Â pėsčiÄ jÄ , po to šiek tiek padidinusi greitį, ji važiavo toliau , kai ta pačia kryptimi Liubarto g. link važiavęs dviratininkas J.

Č. sudarė nenumatytÄ ir netikėtÄ Â Â kliÅ«tį, pasukdamas kairėn , likus tarp jų atstumui iki 1 metro, dėl ko ji, atsiradus netikėtai kliūčiai, bandė iÅ¡važiuoti į kitÄ eismo juostÄ , tačiau  tai nepadėjo iÅ¡vengti eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas.Tai, kad  eismo įvykis, kurio metu iÅ¡teisintoji D. G. savo vairuojamu automobiliu kliudė dviračiu važiavusį J. Č. , įvyko kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, t. y. jai iÅ¡važiavus iÅ¡ Å¡alutinės A.

Mickevičiaus gatvės į  pagrindinę Kęstučio g. ir po posÅ«kio į deÅ¡inę važiuojant Kęstučio gatve pėsčiųjų perėjoje nepraleidus ja važiavusio dviratininko J. Č. , o  ne jos  nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina sekantys įrodymai : -nukentėjusioji A. Č., apklausta liudytoja , savo parodymais patvirtino, kad jos vyras J. Č. kiekvienÄ dienÄ Â Â važinėjo dviračiu tuo pačiu marÅ¡rutu : Vingio parku, iÅ¡ jo A. Mickevičiaus g. pasiekęs Kęstučio g, jÄ kirsdavo skersai ir toliau važiuodavo link Gedimino prospekto .

Ä®vykio dienÄ jis irgi iÅ¡važiavo tuo pačiu marÅ¡rutu, jis jokių reikalų neturėjo Kęstučio g. ir ta gatve tiesiai link Liubarto g. važiuoti neturėjo;-tai, kad dviratininkas J. Č. aptariamo įvykio metu važiavo jo žmonos nurodytu marÅ¡rutu , t.y. skersai Kęstučio g. o ne iÅ¡ilgai jos Liubarto g. link, ir kad įvykis įvyko kaltinime nurodytomis aplinkybėmis , patvirtino tiesioginė  eismo įvykio liudytoja  E. K. , važiavusi automobiliu Kęstučio gatve nuo Liubarto g. pusės : ji tiek ikiteisminio tyrimo metu  , tiek teisminio nagrinėjimo  metu patvirtino, kad dviratininkas iÅ¡ilgai Kęstučio gatvės link Liubarto  gatvės nevažiavo, jis nuo Kęstučio g.

Å¡aligatvio (toje pusėje iÅ¡Â kur iÅ¡ A. Mickevičiaus g. į Kęstučio g. įvažiavo D. G.) dviračiu įvažiavo į Kęstučio g. važiuojamosios dalies perėjÄ ar visai Å¡alia jos ir ja pradėjo važiuoti skersai važiuojamosios dalies, kai tuo metu  iÅ¡Â A. Mickevičiaus gatvės į A. Mickevičiaus – Kęstučio g.  sankryÅ¾Ä Â Â Ä¯sukusi  automobiliu Mazda 3 jį vairavusi D. G. ,. pasukusi  Kęstučio gatve į deÅ¡inę pusę važiavo nedideliu greičiu Liubarto gatvės link ir kliudė automobilio deÅ¡inės pusės priekiniu ratu   skersai važiuojamosios  kelio dalies važiavusį dviratininkÄ , kuris po automobilio smÅ«gio  į priekinį dviračio ratÄ Â Â nukrito važiuojamojoje kelio dalyje .

Vairuotoja po įvažiavimo iÅ¡ A. Mickevičiaus gatvės į Kęstučio g. nebuvo sustojusi prieÅ¡ nereguliuojamÄ perėjÄ , kuria ar Å¡alia kurios važiavo dviratininkas . Anot liudytojos , automobilio vairuotoja nematė į perėjÄ Â Â nuo Å¡aligatvio įvažiavusio dviratininko, nes ji, įvažiuodama iÅ¡Â Â Å¡alutinės gatvės į pagrindinę, žiÅ«rėjo  ne į deÅ¡inę pusę, į kuriÄ suko, bet žiÅ«rėjo į kairę, ar neatvažiuoja kokia transporto priemonė .

Taip pat pagal liudytojÄ , dviratininkas , įvažiavęs į perėjÄ ,  galėjo nematyti į Kęstučio gatvę  įvažiavusio automobilio ir pasukusio  link perėjos , kuria ar Å¡alia kurios jis važiavo , nes jis buvo nugara į  vairuotojos D. G. vairuojamÄ automobilį.  Įvykio vietoje jai vairuotoja sakė, kad ji dviratininko nematė. (t. 1 b.l. 62-63, 64-67, 68, t. 2 b.l. 76-78 ). Liudytoja E. K. savo parodymus patvirtino akistatos su iÅ¡teisintÄ ja D. G. metu (t. 1 b.l 102-103);-Ikiteisminio tyrimo pradžioje, neturint pakankamų duomenų    įtarimui dėl J.

Č. sužalojimo eismo įvykio metu   pareikÅ¡ti, iÅ¡teisintoji D. G. , 2007-12-06 apklausta liudytoja , patvirtino liudytojos E. K. parodymus dėl jos važiavimo marÅ¡ruto , kad ji betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį , į pagrindinę gatvę- Kęstučio g. Vilniuje  iÅ¡važiavo sankryžoje Kęstučio g. – A, Mickevičiaus g.  iÅ¡ Å¡alutinės gatvės – A. Mickevičiaus g. ir iÅ¡važiavusi , paskusi į deÅ¡inę , toliau važiuodama Kęstučio g. Liubarto g. link, stabtelėjo prieÅ¡Â Â pėsčiųjų perėjÄ , praleisdama ja einančiÄ pėsčiÄ jÄ .

Pradėjus važiuoti 10-20 km/ val. greičiu,  jau už pėsčiųjų perėjos staiga prieÅ¡ jÄ Â pasuko Kęstučio g. ta pačia kryptimi važiavęs  dviratininkas, ji vengdama užvažiavimo, stabdydama iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo  juostÄ Â , bet dviratininkas kaire dviračio rankena  atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ Â ir nukrito važiuojamojoje kelio dalyje (t.1 b.l. 74-76) . Tokius savo parodymus  iÅ¡teisintoji D.

G. 2008-04-25  patvirtino įvykio vietoje (t. 1 b.l. 76-79, 80). Tai, kad aptariamas eismo įvykis įvyko  Kęstučio g. Vilniuje pėsčiųjų perėjoje , esančioje už A. Mickevičiaus g.- Kęstučio g. sankryžos,  išteisintajai D. G. išvažiavus iš šalutinės A. Mickevičiaus g . į pagrindinę Kęstučio g. ir ja važiuojant toliau link Liubarto g. , pati išteisintoji patvirtino savo 2007-12-07 pareiškime, rašytame draudimo bendrovei „Ergo“ , pranešdama apie draudiminį įvykį (t. 1 b.l. 179). 2008-11-19 išteisintoji D.

G., apklausta įtariamÄ ja , savo parodymus dėl važiavimo marÅ¡ruto pakeitė , nurodydama, kad ji betarpiÅ¡kai prieÅ¡ eismo įvykį važiavo Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, į Kęstučio gatvę ji per kvartalÄ iÅ¡suko anksčiau iÅ¡ Treniotos g. , kuri yra per kelias gatves  paraleli A. Mickevičiaus gatvei, pavažiavus apie 300 metrų ir pravažiavus Kęstučio g. – A. Mickevičiaus g. sankryÅ¾Ä , ji prieÅ¡ nereguliuojamÄ Â perėjÄ sustabdė automobilį, nes ja ėjo moteris, po to ta pačia kryptimi pradėjus važiuoti apie 20 km/ val. greičiu, jai įvažiavus į pėsčiųjų  perėjÄ , ji pamatė, kad ta pačia kryptimi   jau už perėjos važiavęs dviratininkas, staiga pasuko prieÅ¡ jos automobilį , likus tarp jų maždaug 4 metrų  atstumui.

Ji , vengdama užvažiavimo , stabdydama iÅ¡važiavo į kitÄ Â eismo juostÄ , sustojus pamatė dviratininkÄ , apžergus dviratį, gulintį ant kelio. Kada ir kuria dalimi  ji automobiliu kontaktavo su dviratininku, nejuto (t. 1 b.l. 92-93, 95, 109). Tokius parodymus iÅ¡teisintoji  patvirtino 2008-12-18 įvykio vietoje, nurodydama, kad prieÅ¡ pasukant dviratininkui prieÅ¡ jos vairuojamÄ automobilį, jis buvo apie 2, 40 m. už pėsčiųjų perėjos, o jos automobilis apie 0,20 m. jos neprivažiavęs (t. 1 b.l. 96-98, 99, t. 2 b.l. 101-102 ).

Atliekant  pakartotinai iÅ¡teisintosios D. G. parodymų patikrinimÄ , ji jau nurodė, kad dviratininkas buvęs prieÅ¡ais jos automobilį apie 1 metrÄ atstumu , kai staiga pasuko į kairę prieÅ¡ jos automobilį (t. 2 b.l. 166-169, 170,171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178).  Apeliacinė instancija , vertindama  liudytojos E. K. parodymus , kuri tiesiogiai matė patį eismo įvykį , ir kuri šiais parodymais paneigia  iÅ¡teisintosios D. G. versijÄ , neva jai netikėtÄ kliÅ«tį   sudarė pats dviratininkas, likus mažam atstumui pasukęs prieÅ¡ jos vairuojamÄ Â Â Â automobilį , mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo šios liudytojų parodymų nevertinti kaip patikimo įrodymų Å¡altinio.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad liudytoja neturi jokio pagrindo ar motyvo apkalbėti iÅ¡teisintÄ jÄ , jos parodymai dėl iÅ¡teisintosios  D. G. važiavimo marÅ¡ruto  atitinka pastarosios pradinius parodymus , kiti jos parodymai dėl dviratininko J. Č. važiavimo marÅ¡ruto atitinka jo sutuoktinės  A. Č. parodymus apie įprastinį jo važiavimo dviračiu marÅ¡rutÄ . Tai, kad dviratininkas J. Č. buvo sužalotas  eismo įvykyje tomis aplinkybėmis, kurias nurodė liudytoja E. K., nepaneigia ir ėismo įvykio tyrimÄ Â atlikęs ekspertas Miroslav Račkovskij , kuris specialisto iÅ¡vadoje patvirtino, kad tokia įvykio eiga, kuri inkriminuota D.

G. tikėtina ir kad pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui buvo Automobilio „Mazda 3“ vairuotojos D. G. veiksmai – sankryžoje sukdama į deÅ¡inę  pės             čiųjų perėjoje nepraleido  jos važiavimo kryptį kirtusio dviratininko  J. Č. ( Lietuvos teismo ekspertizės centro  eismo įvykių tyrimo skyriaus  specialisto 2008-09-17 iÅ¡vados Nr. 11-1182 (08) 1p.). Liudytojas  D. M. , atvažiavęs į įvykio vietÄ jau po to , kai jis buvo įvykęs, teigia, kad įvykio vietoje nematęs   jokio automobilio, kuriuo kaip teigia liudytoja E. K., ji važiavo, kai pamatė jos akivaizdoje  kylantį  eismo įvykį (t. 2 b.l.10), tačiau kolegija nemano, jog liudytojos E. K. nebuvo įvykio vietoje ir ji  negalėjo matyti tų aplinkybių , apie kurias davė parodymus.

Pats liudytojas pripažįsta, kad jis nebuvo itin atidus aplinkai, jis nurodo rÅ«pinęsis nukentėjusiuoju , matęs  įvykio vietoje moterį. Tai, kad įvykio vietoje buvo liudytoja E. K., neneigia ir pati iÅ¡teisintoji  D. G. , tÄ patvirtina ir įraÅ¡as Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos priežiÅ«ros tarnybos 2007-12-04 pažymoje apie kelių eismo įvykį, kurioje kaip mačiusiÄ Â Ä¯vykį yra nurodyta E. K..Kolegija, vertindama iÅ¡teisintosios D.

G. pozicijÄ , atkreipia dėmesį, kad ji pakeitė parodymus dėl savo važiavimo marÅ¡ruto tik po to, kai buvo gauta specialisto iÅ¡vada, kurioje buvo aptarta situacija , kaip ekspertas vertina jos veiksmus, kai ji iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinės A. Mickevičiaus gatvės į pagrindinę – Kęstučio gatvę , tokiu atveju jos veiksmai vertinami kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, ir kaip ekspertas vertina  jos veiksmus, kai dviratininkas  ir ji važiuoja tiesiai Kęstučio g. ir dviratininkas netikėtai jai pasuka prieÅ¡ jos automobilį, tokiu atveju dviratininko veiksmai  vertinami kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Kolegijos nuomone, iÅ¡teisintoji  D.

G. , pakeitusi savo parodymus, eismo įvykio situacijÄ apibÅ«dindama taip, kaip jai naudinga, tuo siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip vertindama iÅ¡teisintosios D. G. gynybinę pozicijÄ , kolegija   be anksčiau paminėtų motyvų dėl jos pirminių parodymų atitikimo liudytojos E. K. parodymams, pažymi , kad iÅ¡teisintosios  motyvai dėl parodymų pakeitimo yra neįtikinantys, nelogiÅ¡ki . IÅ¡teisintoji teigia, kad ji, bÅ«dama susijaudinusi dėl eismo įvykio, suklydo, nurodydama jos važiavimo iki įvykio marÅ¡rutÄ , tačiau apeliacijos instancijos nuomone, dar bÅ«tų galima paaiÅ¡kinti jos suklydimÄ dėl susijaudinimo , kai buvo  apklausta pirmÄ kartÄ , taip pat praneÅ¡dama draudimui, nes tai buvo praėjus tik trims dienoms po įvykio, tačiau  toks suklydimas dėl susijaudinimo nėra pateisinamas, kai ji tokius pat parodymus davė 2008-04-25 , tikrinant jos parodymus įvykio vietoje , kai po eismo įvykio buvo praėję  daugiau nei keturi mėnesiai.

Apklausta liudytoja – tyrėja A. A. , kuri su iÅ¡teisintÄ ja atliko proceso veiksmus, patvirtino, kad iÅ¡teisintoji parodymus davė geranoriÅ¡kai, jos atžvilgiu nebuvo daroma jokio spaudimo , jos bÅ«sena procesinių veiksmų atlikimo metu nekėlė jokių abejonių , su procesiniais dokumentais iÅ¡teisintoji  susipažino, juos perskaitydama , patvirtino jos suraÅ¡ytų parodymų teisingumÄ , pasiraÅ¡ydama procesinių veiksmų protokoluose. Liudytojas E. B. savo parodymais iÅ¡ dalies patvirtino iÅ¡teisintosios D.

G. versijÄ , kad ji aptariamu laiku važiavusi Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, nės jis jos automobilį matė  pravažiuojant ( t. 2 b.l. 10-13), tačiau kolegija tokiais šio liudytojo parodymais netiki, nes jo nurodytos apliniybės prieÅ¡tarauja iÅ¡teisintosios D. G. pradiniams parodymams , kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. IÅ¡ bylos duomenų yra žinoma, kad iÅ¡teisintosios D. G. mama yra šio liudytojo vaiko auklėtoja, todėl jis gali siekti padėti iÅ¡teisintajai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.   Apeliacinio  nagrinėjimo metu atlikus aptariamo eismo įvykio  ekspertizę , nesant objektyvių įrodymų ( automobilio Mazda 3 , dviračio judėjimo pėdsakų) paneigiančių ar patvirtinančių  iÅ¡teisintosios D.

G. versijÄ Â Â apie eismo įvykio kilimo  aplinkybes, buvo pripažinta , kad techniniu požiÅ«riu abi iÅ¡teisintosios D. G. nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės  yra paaiÅ¡kinamos  (t. 2 b.l. 192-200, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-04-20 ekspertizės aktas Nr. 11-2902(10)), tačiau kolegija visgi mano, kad  aptariamas eismo įvykis įvyko  kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.   Tai, kad iÅ¡teisintoji D. G. klaidina teismÄ , nurodydama  jÄ reabilituojančias įvykio aplinkybes , be anksčiau aptartų motyvų patvirtina jos parodymų neatitikimas byloje nustatytoms įvykio aplinkybėms, tokie neatitikimai tik patvirtina iÅ¡teisinatajai inkriminuoto kaltinimo teisingumÄ Â : ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo pirmoje ir antroje instancijose metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko Kęstučio gatvėje už perėjos, žiÅ«rint Liubarto gatvės link, tačiau tokiÄ aplinkybę be liudytojos E. K. parodymų nuneigia aukščiau paminėtos eismo įvykio tyrimo ekspertizės iÅ¡vada, kad dviratininkas su automobiliu susidÅ«rė Kęstučio g. važiuojamosios dalies viduryje ties tolimuoju pėsčiųjų perėjos kraÅ¡tu , žiÅ«rint Liubarto g. link, tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja iÅ¡teisintosios teiginiui, kad dviratininkas, važiavęs Liubarto g. link ir   pravažiavęs  perėjÄ , staiga pasuko prieÅ¡ jos vairuojamÄ automobilį, skersai kirsdamas jos važiavimo kryptį. Taip pat iÅ¡teisintosios D.

G. versijai, kad ji važiavo tiesiai Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, o neiÅ¡suko į Kęstučio gatvę sankryžoje su A. Mickevičiaus gatve, prieÅ¡tarauja jos pačios nurodytos aplinkybės, kad neva Kęstučio gatvės matomumÄ Â trukdė augantys dideli medžiai, krÅ«mai , tvora , dėžė ir pan. ( 2010-10-01 teisiamajme posėdyje iÅ¡teisintosios D. G. parodymai) . IÅ¡ byloje nustatytų  įrodymų (Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, fotonuotraukose prie protokolo, duomenų, liudytojų parodymų ), tokios kliÅ«tys matomumui galėjo trukdyti tik tokiu atveju, jei buvo iÅ¡važiuojama iÅ¡ A.

Mickevičiaus gatvės sankryžoje su Kęstučio g. sukant į deÅ¡inę, tačiau važiuojant tiesiai pačia Kęstučio gatve, matomumas yra puikus, nes   medžiai yra ne prie pat važiuojamosios dalies , jie auga šaligatvio zonoje, yra aukÅ¡ti , jų šakų laja , esanti kamienų virÅ¡Å«nėse, netrukdo vairuotojų , važiuojančių pagrindine  gatve, matomumui, kitos kliÅ«tys : krÅ«mai, dėžė , tvora yra  už to šaligatvio kito kraÅ¡to , kuris yra lygiagrečiai prieÅ¡ingas kraÅ¡tui, esančiam prie važiuojamosios dalies, todėl irgi nesudaro jokių kliučių matomomui.  Tokiais parodymais dėl neva esančių kliūčių matomumui iÅ¡teisintoji netiesiogiai pripažįsta betarpiÅ¡kai prieÅ¡ jai inkriminuojamo eismo įvykio sukėlimÄ Â iÅ¡važiavusi iÅ¡ A.

Mickevičiaus gatvės į sankryÅ¾Ä su Kęstučio gatve, o ne važiavusi   tiesiai Kęstučio gatve.              Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , nustato, kad D. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. : ji 2007 m. gruodžio 4 d., apie 14.00 val., Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama UAB „Matininkai" priklausantį automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama A.Mickevičiaus gatve ir A.Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje sukdama į deÅ¡inę, buvo neatsargi ir neatidi, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė jos važiavimo kryptimi, iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjoje įvažiavusį dviratininkÄ J.

Č., dėl ko dviratininkui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio l d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 172, 173, 200 punktų reikalavimus.             Tai, kad išteisintosios D. G. veiksmai aptariamo eismo įvykio metu buvo nusikalstami, patvirtina ir jau aukščiau minėtos eismo įvykio ekspertizės išvada, kuria nustatyta, jog tuo atveju , jeigu automobilio  Mazda 3 vairuotoja D.

G. prieÅ¡ eismo įvykį važiavo 10-20 20/val. greičiu A. Mickevičiaus g. ir suko į Kęstučio g. , tai pagrindinė sÄ lyga šiam eismo įvykiui kilti buvo jos veiksmai- sankryžoje sukdama į deÅ¡inę nepraleido dviratininko , kurio važiavimo kryptį kirto (t. 2 b.l. 192-200, iÅ¡vados 6 p.3p.p.).             Skundus nagrinėjančiam apygardos teismui nustačius, kad aptariamas eismo įvykis kilo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis , teismas   smulkiau neanalizuoja aukščiau minėtos eismo įvykio  ekspertizės iÅ¡vadų, kuriose aptariamos situacijos , susijusios su iÅ¡teisintosios  iÅ¡kelta kita eismo įvykio kilimo versija.             Vertinant vairuotojos D.

G. kaltumÄ , apeliacinė instancija mano, kad aptariamoje eismo įvykio situacijoje gana didelę reikÅ¡mę turėjo ir paties dviratrininko J. Č. neatsargumas : jis nuo Å¡aligatvio įvažiavo į nereguliuojamÄ perėjÄ Â ir ja važiavo įstrižai kelio neįsitikinęs , kad kerta  važiavimo juostÄ Â kitam eismo dalyviui – iÅ¡teisintajai D. G., nors sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 50, 53 p. reikalavimais, jis kaip eismo dalyvis privalėjo savo elgesį grįsti  savitarpio pagalba ir atsargumu , laikytis eismo dakyviams privalomų atsargumo priemonių..

Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytoje eismo įvykio situacijoje dviratininkas J. Č. elgėsi neatsargiai , patvirtina Lietuvos teismo ekspertizių centro eismo įvykių tyrimo skyriaus 2008-09-17 specialisto iÅ¡vada Nr.11-1182(08), kuria nustatyta, kad dviratininko J. Č. veiksmai – įvažiavus į pėsčiųjų perėjÄ Â prieÅ¡ artėjantį automobilį „Mazda 3“ , neįsitikinus , kad tai bus saugu ir atsitrenkus į automobilį , sÄ lygojo  šio eismo įvykio kilimÄ (t. 1 b.l. 28-30),  tÄ patį dėl dviratininko J.

Č. veiksmų nustatė ir eismo įvykio ekspertizė (t. 2 b.l. 192-200).IÅ¡teisintoji D. G. teisiama už  neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , praeityje teista nebuvo (t. 1 b.l. 115 ), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus   2003-10-07-2008-05-14 laikotarpiu 6 kartus (t. 1 b.l. 116-117), nebuvo gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje , nėra įraÅ¡yta į narkologinę įskaitÄ (t. 1 b.l. 112, 113, ). Pagal pačios iÅ¡teisintosios  D. G. paaiÅ¡kinimus , taip pat iÅ¡Â raÅ¡to dėl automobilio „Mazda 3 „ sugadinimo, yra žinoma, kad ji dirba UAB korporacijoje „Matininkai“ (t. 1 b.l. 71).

IÅ¡teisintosios D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant iÅ¡teisintajai D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, į tai, kad jos veika priskirtina prie neatsargių, į jos asmenį apibÅ«dinančias savybes. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo- J. Č. savo veiksmais , nurodytais aukščiau, iÅ¡ dalies sÄ lygojo eismo įvykį. IÅ¡teisintajai D. G. skirtina įstatyme, reglamentuojančiame  baudžiamÄ jÄ atsakomybę už jos padarytÄ Â veikÄ , numatyta bauda . Nuteistoji D.

G. aptariamo eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau jos padaryti pažeidimai nebuvo itin grubÅ«s, eismo įvykyje nukentėjęs J. G. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl kolegija mano, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡teisintajai D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ Â vairuoti transporto priemones, juolab, kad iÅ¡teisintosios tiesioginis darbas yra susijęs su teise vairuoti transporto priemonę.Bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo  eismo įvykio metu tiesiogiai buvo sužalotas J.

Č., todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 28 str., nukentėjusiuoju , o esant  pagrindui pareikšti civilinį ieškinį , ir civiliniu ieškovu turėjo būti pripažinta ne jo sutuoktinė A. Č. , o jis pats. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė (fizinė, moralinė) žalos. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių.

Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovÄ pagal įstatymÄ . BPK 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad  prokuroro ar teismo nutartimi atstovais pagal įstatymÄ gali bÅ«ti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo , ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis , Å¡eimos nariui ar artimajam giminaičiui , pateikusiam raÅ¡ytinį ar žodinį  praÅ¡ymÄ .

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J. Č. būtų pripažintas neveiksniu, tačiau byloje esantys medicininiai duomenys (t. 1 b.l. 33, 37, 38, 39-40, 159, t. 3 b.l. 38,39), patvirtina, kad eismo įvykyje nukentėjęs J. Č. dėl  sveikatos būklės neturėjo ir neturi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei apeliacinių skundų nagrinėjimo stadijoje  galimybių pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis , todėl jo interesus šioje baudžiamojoje byloje turėjo atstovauti jo atstovas.

Kolegijos nuomone, tÄ byloje padarė nukentėjusiÄ ja pripažinta jo sutuoktinė A. Č..  Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 28 str, nuostatomis , A. Č. negalėjo bÅ«ti pripažinta nei nukentėjusiÄ ja , nei civiline ieÅ¡kove , nes aptariamo įvykio metu  tiesiogiai nukentėjo ne ji, ji galėjo bÅ«ti pripažinta tik nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo tiesiogiai nukentėjusiojo eismo įvykio metu J. Č. atstove, tačiau, kolegija mano, kad Å¡is procesinis pažeidimas iÅ¡ esmės netrukdo kolegijai tinkamai įvertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, jas teisiÅ¡kai įvertinti, juolab , kad tiek nukentėjusiojo , tiek jo atstovo procesinės teisės ir pareigos yra vienodos .

Lietuvos Respublikos BPK 53 str. 3 d. numatyta galimybė atstovauti nukentėjusiojo interesus šeimos nariams ar artimiesiems turi bÅ«ti nustatyta prokuroro ar teismo sprendimais, ko Å¡iuo atveju nebuvo , tačiau tai, kad šioje byloje prokuroras surašė kaltinamÄ jį aktÄ , palaikė teisme  nukentėjusiÄ ja  pripažintos A. Č. pozicijÄ , jÄ palaikė ir apeliaciniame skunde , taip pat tai, kad tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinė instancija leido A.

Č. dalyvauti procese nukentėjusiosios teisėmis, rodo, kad jos dalyvavimas tiek ikiteisminiame procese, tiek teisminiame procese buvo pripažintas , per Å¡iuos procesus A. Č. buvo suteiktos teisės, kuriomis  ji atstovavo eismo įvykyje nukentėjusįjį J. Č.. Kolegija, pripažindama, kad A. Č. procese dalyvauja teisėtai ir pagrįstai, mano, kad formalÅ«s pažeidimai dėl jos pripažinimo ne nukentėjusiojo atstovu , bet nukentėjusiÄ ja, formalÅ«s pažeidimai  procesiniame dokumente, kuriuo ji pripažinta nukentėjusiÄ ja, negali bÅ«ti vada jÄ eliminuoti iÅ¡ proceso dalyvių ir nenagrinėti jos apeliacinio skundo, juolab, kad savo pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu ji reiÅ¡kė ir gynė  ne savo asmeninius interesus ir teises, bet tiesiogiai  eismo įvykyje nukentėjusiojo savo vyro J.

Č. interesus ir teises. Teisminio nagrinėjimo metu  A. Č., atstovaujanti eismo įvykio metu nukentėjusį J. Č. , pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama savo naudai iÅ¡Â veikos kaltininkės D. G. priteisti 100000 Litų neturtinės žalos, tokį ieÅ¡kinį motyvuodama dvasiniais iÅ¡gyvenimais dėl vyro blogos sveikatos, gyvenimo kokybės pablogėjimo . (t. 2 b.l. 172-174). Apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, šio reikalavimo nesprendė, nors, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 307 str. nuostatomis, turėjo tuo klausimu priimti tinkamÄ sprendimÄ .

Kaip jau buvo anksčiau paminėta, pati A. Č. , tiesiogiai nenukentėjusi nuo neatsargių D. G. nusikalstamų veiksmų, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau tokiÄ teisę turi tiesiogiai patyręs žalÄ Â J. Č. ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 str., eismo įvykio metu nukentėjęs J. Č. turėjo bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, kadangi jis tiesiogiai  nukentėjo nuo nusikaltimo, kaip nukentėjęs nuo nusikaltimo jis įgijo teisę į civilinį ieÅ¡kinį, bet kolegija mano, kad  dėl formalių neesminių pažeidimų jis negali prarasti savo teisių , juolab, kad byloje nėra jokio ginčo, kad jis iÅ¡ tikrųjų   nukentėjo  aptariamo eismo įvykio metu, D.

G. inkriminuotame kaltinime jis yra įvardintas nukentėjusiuoju. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu J. Č. dėl sužalojimų galvos srityje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio J. Č. buvo gydomas nuo 2007-12-04 iki 2007-12-21 VGPU ligoninėje, po to buvo gydomas Marcinkevičiaus slaugos ligoninėje , dėl patirtų sužalojimų su juo apsunkintas kontaktas, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius elementariausius paliepimus, vietoje ir laike neorientuotas, neatpažįsta artimųjų , grubūs atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, nuo 2008-01-14 terminuotai, po to nuo 2012-04-16 neterminuotai  nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ( Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus 2012-05-15 pažyma Nr. A733-1054).

Å ios aplinkybės rodo, kad  J. Č., iki eismo  įvykio buvęs pagal savo amžių sveikas žmogus,  gyvenęs aktyvų gyvenimÄ , nuo 2007-12-04 jis yra fiziÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai suluoÅ¡intas, eismo įvykio metu patirtos pasekmės yra neatitaisomos . Atsižvelgus į tai, taip pat atsižvelgus  į D. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, į tai, kad ji tÄ Â veikÄ padarė neatsargiais veiksmais, taip pat atsižvelgus į tÄ aplinkybę, kad tam tikra dalimi eismo įvykį sÄ lygojo  ir neatsargÅ«s paties J.

Č. veiksmai ,  pastarajam priteistina mažesnio dydžio  neturtinė žala, nei to praÅ¡o jo interesus atstovaujanti A. Č.. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.2 d.). IÅ¡ bylos duomenų yra žinoma, kad UADB „Ergo Lietuva“ 2009-08-24, 08-26 iÅ¡mokėjo J. Č. 1726, 40 Litų neturtinei žalai atlyginti ( t. 2 b.l. 72), todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, Å¡ia suma šis dydis mažintinas.

 Nustatytas neturtinės žalos dydis priteistinas iš D. G., kolegijai nenustačius, kad ji aptariamo eismo įvykio metu, vairuodama UAB Korporacija „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį,  vykdė darbines funkcijas. Iš byloje pateiktų duomenų kolegijai yra žinoma, kad D. G. aptariamo eismo įvykio metu buvo darbiniuose  santykiuose su UAB „Matininkai“, ir vairavo bendrovei priklausantį automobilį (t. 2 b .l.    222-225, 227-228,229-233), tačiau taip pat yra nustatyta, kad  aptariamo eismo įvykio metu D.

G. turėjo bÅ«ti komandiruotėje Kauno skyriuje kadastro darbų organizavimo klausimais , t.y. ji turėjo bÅ«ti komandiruotėje Kaune nuo 2007-12-04 iki 2007-12-06 (t. 2 b.l. 221, 226), tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, D. G. tuo laiku, kai turėjo bÅ«ti komandiruotėje, buvo Vilniuje ir važiavo Mickevičiaus-Kęstučio gatvių rajone , kur , pasak jos, ji prieÅ¡ tai buvo užsukusi į tame rajone esantį grožio salonÄ â€žE“ (duomenys pakeisti). D.

G. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos buvimas aptariamu laiku  Vilniuje buvo susijęs su darbinių funkcijų vykdymu . Kolegija, nustatydama iÅ¡ D. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ji turi darbines pajamas, pati D. G. nepateikė jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį , kurie bÅ«tų vada mažinti priteistinÄ neturtinės žalos dydį. IÅ¡ byloje  esančių duomenų ( orderio, pinigų priėmimo kvitų, teisiamųjų posėdžių protokolų, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiÄ ja pripažintÄ Â A.

Č. teisminio nagrinėjimo metu bei apeliacinio proceso metu atstovavo  advokatas Vladislav Latušinskij, kuris ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose ir pan., dėl to A. Č. turėjo 2100 Litų išlaidų. Šiuo procesiniu dokumentu išteisintoji D. G. bus pripažinta kalta, todėl ji kaip  kaltas asmuo turi atlyginti  jos turėtas išlaidas . Dėl šių motyvų šios išlaidos priteistinos iš  nusikalstamos veikos kaltininkės D. G. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.). Dėl išdėstytų aukščiau motyvų išteisinamasis nuosprendis naikintinas, priimant  išteisintosios D.

G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str.. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ė :Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros , A. Č. apeliacinius skundus patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2010-04-15 nuosprendį, priimtÄ Â D. G. atžvilgiu , panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikso BK 281 str. 3 d. ir paskirti jai 38 MGL dydžio ( 4940 Litų: keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Litų ) baudÄ .

Priteisti J. Č. iÅ¡ D. G. neturtinės žalos atlyginimui 60 000 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių ) Litų. Priteisti iÅ¡Â D. G. A. Č. 2100 ( du tÅ«kstančius vienÄ Â Å¡imtÄ ) Litų už iÅ¡laidas advokatui.Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Laureta Ulbienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Jurgita Mačionytė                                                                                                                      Viktoras Dovidaitis                            Â