2024-10-23 Nr. AB-15390-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-683-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Foods skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltic Foods (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-303, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 900 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. Bendrovė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė. Bendrovė Nutarime nurodyto produkto nepagamino, produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų nepažeidė. Bendrovė Nutarime nurodytą produktą nusipirko iš sertifikuoto Europos Sąjungos gamintojo, kuris pirmasis ir pateikė Nutarime nurodytą produktą į Europos Sąjungos rinką.

2.2. Nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla nesaugaus produkto gamintojui ir nesaugaus produkto tvarkymo subjektui, pas kurį ir buvo rastas nesaugus produktas. VMVT išvada, kad Bendrovė yra pirminė nesaugaus produkto platintoja, yra nepagrįsta, nes nesaugaus produkto platintojas yra šio produkto gamintojas. Pirminis Europos Sąjungos gamintojas, patiekęs į rinką nesaugų produktą, deklaravo jo atitiktį maistui keliamiems reikalavimas. Nei Bendrovė, nei kiti maisto tvarkymo operatoriai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie įsigijo nesaugų maistą. Ši aplinkybė paaiškėjo VMVT 2020 m. balandžio 29 d. atlikus Bendrovės patikrinimą, apie kurio rezultatus Bendrovė sužinojo, gavusi VMVT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 69SV-187 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“. Nurodytą sprendimą Bendrovė įvykdė ir dėl to patyrė produkcijos įsigijimo, jos atsigabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolius, kurių jam niekas nekompensavo.

2.3. VMVT Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą.

2.4. VMVT, bausdama Bendrovę už kitų Europos Sąjungos gamintojų veiksmus, siekė, kad Bendrovė produkciją įsigytų iš Lietuvos Respublikos gamintojų. Atsakovo taikomos priemonės Bendrovei, riboja konkurenciją, pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.

3. Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

4.1. Tiek Maisto įstatymas, tiek kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, bet visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl Bendrovei yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimus. VMVT nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų produktą. Nagrinėjamu atveju Bendrovė neįgyvendino savikontrolės priemonių, kad nesaugi paukštiena nepatektų į rinką.

4.2. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui bauda paskirta už Maisto įstatymo pažeidimus šio įstatymo nustatyta tvarka.

4.3. Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo, kaip maisto tvarkymo subjekto, veiklą bei nustatantys pareiškėjo teises, pareigas ir atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksą (toliau – ir ANK).

4.4. Nors protokolas Nr. 69MĮPP-53 dėl galimo Maisto įstatymo pažeidimo surašytas 2020 m. birželio 25 d. ir ši data yra laikoma pažeidimo padarymo diena ir nuo jos turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas baudai už Maisto įstatymo pažeidimą paskirti, tačiau VMVT 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-89 bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimą sustabdė iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021. Bylos nagrinėjimas sustabdytas nepraėjus Maisto įstatyme nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta 2022 m. gruodžio 13 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių terminų stabdymą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjo skundo teiginiai, kad Nutarimas priimtas praleidus Maisto įstatyme nustatytą dvejų metų terminą, laikytinas nepagrįstu.

4.5. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo. Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Baltic Foods skundą, t. y. panaikino VMVT Nutarimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 648,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. VMVT Kauno departamentas valstybinės rinkos kontrolės metu UAB „Sanitex“ atrinko šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių, A klasės, mėginius Salmonella tyrimams.

6.2. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2020 m. balandžio 25 d. tyrimų protokole Nr. 3-20/01455/1-5 MD nurodė, kad šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių 2 mėginiuose iš 5 nustatyta Salmonella, tyrimas tęsiamas serotipui nustatyti.

6.3. VMVT Kauno departamentas, atsižvelgdamas į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. balandžio 25 d. tyrimų protokolą Nr. 3-20/01455/1-5 MD, 2020 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-112 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, A klasė, tinkamas vartoti iki 2020 m. gruodžio 28 d., partijos Nr. L19362546, gamintojas HU215EK, iš viso 880 kg, įsigijimo dokumentas – PVM sąskaita-faktūra serija BF202001 Nr. 329, 2020 m. sausio 21 d. gautas kiekis 5 090 kg. Tą pačią dieną paskelbtas Skubus pranešimas dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20200427-002 (Dėl šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse, A klasė, iš Vengrijos, nustatytos Salmonella).

6.4. VMVT Vilniaus departamentas, reaguodamas į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. balandžio 25 d. tyrimų protokole Nr. 3-20/01455/1-5 MD nurodytus tyrimų rezultatus, 2020 m. balandžio 29 d. atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą ir surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-83 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovė patikrinimo metu VMVT Vilniaus departamentui pateikė produkcijos įsigijimo dokumentus, iš kurių nustatė, jog Bendrovė 2020 m. sausio 20 d. iš Vengrijos įmonės Master Good Kft gavo 12 320,0 kg produkcijos, iš kurios 5 090,0 kg yra šaldytos viščiukų broilerių šlaunelės (partijos Nr. L19362546, pagaminimo data 2019 m. gruodžio 28 d., tinkamumo vartoti terminas – iki 2021 m. gruodžio 28 d.).

6.5. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2020 m. balandžio 30 d. tyrimų protokole Nr. 3-20/01455/1-5 M (toliau – ir Tyrimo protokolas) nurodė, kad mėginiuose Nr. 2 ir Nr. 5 aptikta Salmonella Infantis / 25 g.

6.6. VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-187 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo: 1) uždraudė tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, pagaminimo data 2019 m. gruodžio 28 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. gruodžio 28 d., partijos Nr. L19362546, gamintojas Master Good Kft, gauta 2020 m. sausio 20 d. su gavimo dokumentu Invoice Nr. E2020/000233. Iš viso: 5090,0 kg (toliau – ir Nesaugus produktas); 2) nurodė, kad Nesaugus produktas neatitinka 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus 1.9 papunkčio, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1) punkto reikalavimų; 3) įpareigojo Bendrovę Nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

6.7. VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. gegužės 5 d. paskelbė Skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20200427-002 (Dėl šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse, A klasė, iš Vengrijos, nustatytos Salmonella Infantis / 25g).

6.8. VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. birželio 25 d. Bendrovei surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-53 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

6.9. VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi bylą pagal VMVT Vilniaus departamento 2020 m. birželio 25 d. protokolą Nr. 69MĮPP-53, 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. MĮPN-303, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 900 Eur baudą. Komisija, Nutarime be kita ko konstatavo, kad Bendrovė, pateikdama rinkai Nesaugų produktą, kuriame pagal Tyrimų protokolą nustatyta Salmonella Infantis / 25 g, nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

7. Spręsdamas dėl pažeidimo, teismas vadovavosi Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005, bei Maisto įstatymo nuostatomis, analizavo Protokolo turinį, nustatė, kad Bendrovė Protokole nurodytą produktą įsigijo iš Vengrijos įmonės Master Good Kft ir šį produktą pateikė Lietuvos rinkai.

8. Teismas kaip nepagrįstus laikė pareiškėjo skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne jis pirmasis pateikė Nesaugų produktą į rinką. Teismas, iš byloje esančių duomenų, neginčijamai nustatė, kad produktuose, kuriuos Bendrovė 2020 m. sausio 20 d. įsigijo iš Vengrijos įmonės Master Good Kft, buvo užkrėsta bakterija Salmonella Infantis. Salmonella Infantis bakterijos buvimas viščiukų broilerių šlaunelėse reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Maisto įstatymo reikalavimų. Teismas šią VMVT Nutarimo išvadą laikė pagrįsta ir konstatavo, kad jos vertinti kitaip neturi jokio teisinio pagrindo.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei VMVT Kauno departamento 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 33SV-112 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, nei VMVT Vilniaus departamento 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 69SV-187 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriais uždrausta tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, A klasė, tinka vartoti iki 2020 m. gruodžio 28 d., partijos Nr. L19362546, gamintojas HU215EK, įsigijimo dokumentas PVM sąskaita-faktūra serija BF202001 Nr. 329, 2020 m. sausio 21 d., gautas kiekis 5 090 kg, teismui neskundė ir su šiais sprendimais sutiko. Pareiškėjas šiuose sprendimuose konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jam suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo bei įvykdė sprendimuose nurodytus įpareigojimus.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y., kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jai nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jos teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, platindamas maisto produktus, kuriuose užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12. Teismas deklaratyviais pripažino pareiškėjo skundo argumentus dėl konkurencijos ribojimo ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai, įrodymų, jog jis pats kreipėsi į VMVT, prašydamas pateikti tokią informaciją ir toks jos prašymas nebuvo patenkintas.

13. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, teismas akcentavo, kad nei Nutarime, nei Protokole nenurodytas Nesaugaus produkto platinimo laikas. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną – Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolo Nr. 69MĮPP-53 surašymo dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d. Nutarimą Tarnyba priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam 2 metų terminui. Teismas nurodė, kad Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, o pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra pagrindas Nutarimui panaikinti.

14. Teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą, priteisė jam 648,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 15. Atsakovas VMVT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

16. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog neginčija teismo sprendimo dalies dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodo šiuos argumentus:

16.1. Pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 (toliau – ir Aprašas) 39 punktą, Komisija gali sustabdyti bylos nagrinėjimą bylos nagrinėjimo proceso šalims apskundus teismui VMVT sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ar kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina. Komisija pasinaudojo jai suteikta teise, ir atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 administracinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje reikšmingu klausimu, 2022 m. sausio 20 d. (nepraleidusi dviejų metų termino), priėmė nutarimą Nr. MĮPN-10, kuriuo sustabdė bylos „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą.

16.2. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1–2 dalyse, 87 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, nes neatskleista bylos esmė, nėra aiškios priežastys ir teisiniai pagrindai, kodėl Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kuriais buvo grindžiamas termino skirti nuobaudą skaičiavimas šiuo aspektu.

16.3. Teismas nesivadovavo įstatymo ir teisės analogija, t. y. ABTĮ 66 straipsnio 1 dalimi, CPK 76 straipsniu. Nors teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota dėl ANK reglamentuojamų nuobaudos skyrimo terminų, nepateikė jokių motyvų tokiai analogijai taikyti, nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir šiuo aspektu. Jei atsakovui sustabdžius bylos dėl Maisto įstatymų pažeidimo nagrinėjimą, terminas priimti nutarimą būtų skaičiuojamas toliau, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

16.4. Sprendžiant klausimą dėl patraukimo atsakomybėn už Maisto įstatymo nuostatų pažeidimus senaties eigos skaičiavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad Maisto įstatymo nuostatų interpretavimas ir taikymas turi tiesioginės įtakos VMVT nagrinėjant bei taikant atsakomybę ūkio subjektams ne tik už nacionalinių teisės aktų pažeidimus, bet ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, todėl Komisija, sustabdydama bylos „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą iki kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas šiai bylai reikšmingu klausimu, išvengė galbūt klaidingo teisės taikymo ir neteisėto Nutarimo priėmimo.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

18.1. Byloje nėra ginčo, kad nebuvo trunkamojo pažeidimo, kad įstatyme nustatytas nuobaudos skyrimo terminas yra praleistas. Nepagrįsta atsakovo pozicija dėl jo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir teisės analogijos pagal ABTĮ bei CPK nuostatas taikymo, nes atsakovas nėra teismas, o jo minimas normos nėra niekaip susijusios su nuobaudų skyrimo terminais.

18.2. Nagrinėjamu atveju ne Protokolo surašymo data, bet Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2019 m. gruodžio 17 d. tyrimų protokolas Nr. 1-19/28696/1-5/ M ir Bendrovės neplaninio patikrinimo metu 2019 m. gruodžio 31 d. surašytas Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr.69GMTS-403, kuriuose yra užfiksuotos visos aplinkybės ir įrodymai, kuriais yra grindžiamas skundžiamas nutarimas, yra senaties termino skaičiavimo pradžios data. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties terminio skaičiavimo pradžios datos yra nepagrįsta ir neatitinka paties teismo sprendime minimos teismų praktikos formuojamų taisyklių.

18.3. Administracinė atsakomybė pagal specialiuosius įstatymus ir pagal ANK yra tos pačios prigimties, jomis siekiama tų pačių tikslų ir yra taikoma už pažeidimus tose pačiose srityse, asmenims taikomos procesinės ir procedūrinės garantijos neturėtų skirtis vien dėl to, kurio norminio akto pagrindu atsakomybė yra taikoma. ANK 39 straipsnyje ir Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas identiškas teisinis reguliavimas. Aiškinant nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą taip, kaip atsakovas, atsakovui būtų suteikta teisė piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais.

18.4. Pirmosios instancijos teismo išvadų dalis dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo įvertinimo, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra nepagrįsta. Kadangi teismas tenkino pareiškėjo skundą, pareiškėjas neturi galimybės skųsti tokio sprendimo ir prašyti pakeisti teismo sprendimo motyvus / išvadas, kita vertus, tokia galimybę turi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris gali išeiti už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo VMVT 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-303, kuriuo Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 900 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

21. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

22. ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

23. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir ginčijamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Bauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 125 straipsnio 1 dalimi.

24. Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Maisto įstatymo 123 ir 125 straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

25. Minėta, kad bauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Taigi, už tokį pažeidimą kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti skiriama ne tik finansinė sankcija (t. y. bauda), bet ir kitokio pobūdžio sankcija (t. y. įspėjimas).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tik bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-641-968/2024.

27. Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taigi ginčijamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis