Legislator Case Law & Legislation
a6aca6a4-9aa1-4db3-99ca-87de5bcdc1fe AI generated

a6aca6a4-9aa1-4db3-99ca-87de5bcdc1fe · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a6aca6a4-9aa1-4db3-99ca-87de5bcdc1fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

Legislator headnote

AI generated

a6aca6a4-9aa1-4db3-99ca-87de5bcdc1fe · Lietuvos apeliacinis teismas: PrieÅ¡ nukentėjusįjį nėra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, nenorėjo jo įžeisti, net nesitikėjo iÅ¡ jo gauti pinigų. Nurodo, jog prisipažino padaręs nusikaltimÄ , davė nuoÅ¡irdžius parodymus (T. 5, b. l. 120). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų D. E. ir R. M. apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistieji D. E. ir R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-483/2016 Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00155-2014-3                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1;                                                                                  1.1.8.6.2; 1.2.14.4.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų RÅ«tos Mickevičienės ir Algimanto Valantino,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjams advokatams Mindaugui PaukÅ¡tei, Leonorai Vasiliauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R.

M. ir D. E. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo: R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2015-08-20 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.R.

M. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).D. E. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, jas apimant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.D.

E. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas V. Ž., tačiau jo apeliacinis skundas negautas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. M. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad bÅ«dami Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, veikdami bendrininkų grupėje, tai yra R. M. diktuojant V.

Ž. grasinantį laiÅ¡ko tekstÄ , V. Ž. 2014 m. balandžio mėn. 25 d. iÅ¡ Alytaus pataisos namų paraÅ¡ius R. M. vardu 2014 m. balandžio mėn. 28 d. Panevėžio apygardos teisme, esančiame Elektros g. 9, Panevėžyje, gautÄ laiÅ¡kÄ , adresuotÄ (duomenys neskelbtini) S. B., kuriame iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus nužudyti S. B. ir jo Å¡eimos narius, sunkiai sutrikdyti jų sveikatÄ , be to, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti jam didelės vertės turtÄ â€“ 10 000 eurų, nurodydami pervesti pinigus į M.

K. sÄ skaitÄ Alytaus pataisos namuose.D. E. nuteistas už tai, kad bÅ«damas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, 2014 m. balandžio mėn. 25 d. iÅ¡ Alytaus pataisos namų parašė 2014 m. balandžio mėn. 28 d. Panevėžio apygardos teisme, esančiame Elektros g. 9, Panevėžyje, gautÄ laiÅ¡kÄ , adresuotÄ (duomenys neskelbtini) S. B., kuriame iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus nužudyti S. B. ir jo Å¡eimos narius, sunkiai sutrikdyti jų sveikatÄ , be to, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti jam didelės vertės turtÄ â€“ 10000 eurų, nurodydamas pervesti pinigus į E. J. sÄ skaitÄ Alytaus pataisos namuose bei 15 000 eurų, nurodydamas pervesti pinigus į M.

G. sÄ skaitÄ Alytaus pataisos namuose.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. E. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nurodo, jog nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, praÅ¡o, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, jÄ sumažinti, nes nuo pat pirmos apklausos visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais.

Nors dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino, tačiau pagal šį straipsnį buvo iÅ¡teisintas. Teisminio tyrimo metu nukentėjusiajam parašė laiÅ¡kÄ , kuriame jo atsiprašė, kas gali bÅ«ti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė dėl to, kad buvo laikomas baudos izoliatoriuje, jam prasidėjo depresija, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, norėjo pakeisti aplinkÄ . Tuo metu kartu su juo kameroje buvęs nuteistasis pasiÅ«lė jam paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , įtikino, jog už tai jam laisvės atėmimo bausmės laikas nepadidės, bet už tat pasivažinės po Lietuvos pataisos įstaigas.

Neturėjo tikslo gauti iÅ¡ nukentėjusiojo praÅ¡omos pinigų sumos, nurodė tokiÄ pinigų sumÄ tam, kad laiÅ¡kas atrodytų grėsmingesnis (T. 5, b. l. 118). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, nes maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės terminas yra 8 metai.

Teismas nesiaiÅ¡kino nusikaltimo padarymo priežasties. Apeliantas aiÅ¡kina, jog jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė dėl to, jog norėjo bÅ«ti perkeltas į kitus pataisos namus, nes Alytaus pataisos namuose bijojo užsikrėsti ŽIV, kadangi ten yra daug sergančių Å¡iuo virusu. Jo praÅ¡ymai dėl perkėlimo į kitus pataisos namus buvo atmetami, todėl jam neliko kito pasirinkimo kaip tik raÅ¡yti grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kus, kad už tai jam paskirtų suėmimÄ ir pagal naujÄ nuosprendį perkeltų į kitus pataisos namus.

PrieÅ¡ nukentėjusįjį nėra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, nenorėjo jo įžeisti, net nesitikėjo iÅ¡ jo gauti pinigų. Nurodo, jog prisipažino padaręs nusikaltimÄ , davė nuoÅ¡irdžius parodymus (T. 5, b. l. 120). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų D. E. ir R. M. apeliaciniai skundai atmetami.Nuteistieji D. E. ir R.

M. nesutinka su jiems paskirtomis bausmių dydžiais už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Paprastai Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Nuteistasis D. E. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje, sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, parašė nukentėjusiajam laiÅ¡kÄ , kuriame jo atsiprašė.

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog prisipažino padaręs nusikaltimÄ , davė nuoÅ¡irdžius parodymus. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo priėmimÄ byloje.

Kartu turi bÅ«ti nustatyta, jog kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o, grÄ Å¾ina pagrobtÄ daiktÄ ir pan.). Be prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ , o vien prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.Nors D.

E. ir R. M. pareiÅ¡kė, jog prisipažįsta dėl turto prievartavimo, tačiau jų parodymų turinys viso proceso metu kito, atitinkamai negalima laikyti, jog jie buvo nuoÅ¡irdÅ«s. D. E. nukentėjusiajam iÅ¡siuntė atsipraÅ¡ymo laiÅ¡kÄ , kas leidžia manyti, jog jis gailisi dėl padarytos veikos, tačiau įvertinus tai, kad jo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek teismas buvo klaidinami, negalima pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas į aplinkybę, kad D. E. atsiprašė nukentėjusiojo, atsižvelgė parinkdamas nuteistajam bausmės dydį. Byloje nustatyta, kad R. M. jau daug kartų teistas už tokio paties pobÅ«džio nusikalstamas veikas, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis savo elgesio neigiamai nevertina ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai nesigaili. Atsižvelgiant į tai, pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat nebuvo pagrindo.Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymÄ D.

E. ir R. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Byloje D. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus D. E. asmenybę (jauno amžiaus, daug kartų teistas (11 kartų), kas rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, anksčiau neteistas už tokio pobÅ«džio nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimas padarytas neiÅ¡nykus teistumui, D. E. esant recidyvistui ir atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė vienÄ sunkų, tyčinį, baigtÄ , savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , neteisėtai reikalautÄ pinigų sumÄ (bendrai 25 000 eurų), jog nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, atsiprašė nukentėjusiojo), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam D.

E. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Nagrinėjamu atveju D. E. apeliaciniame skunde nurodytas nusikalstamos veikos padarymo motyvas – noras pakeisti aplinkÄ , nesudaro pagrindo pakeisti D. E. paskirtos bausmės. D. E. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Byloje R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ä®vertinus R. M. asmenybę (jauno amžiaus, daug kartų teistas (33 kartus), tame tarpe daug kartų už tokio paties pobÅ«džio nusikaltimus, kas rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, nusikaltimas padarytas neiÅ¡nykus teistumui, R. M. esant recidyvistui ir atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė vienÄ sunkų, tyčinį, baigtÄ , veikiant bendrininkų grupėje, savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , neteisėtai reikalautÄ pinigų sumÄ (10 000 eurų), jog nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė), kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam R.

M. laisvės atėmimo bausmę, artimÄ straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Nagrinėjamu atveju R. M. apeliaciniame skunde nurodytas nusikalstamos veikos padarymo motyvas – noras bÅ«ti perkeltam į kitus pataisos namus, nesudaro pagrindo keisti R. M. paskirto bausmės. R. M. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. E. ir R. M. bausmes ir nustatydamas jų dydžius, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė.

Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių D. E. ir R. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su D. E. ir R. M. asmenybėmis, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijose numatytų bausmių paskyrimas D. E. ir R. M. už nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems D. E. ir R. M. paskirtos bausmės pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nėra aiškiai per griežtos, nėra pagrindo jų keisti, taip pat nėra pagrindo keisti apeliacinių skundų ribose paskirtų galutinių subendrintų bausmių.Tenkinti nuteistųjų D. E. ir R. M. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šie skundai atmetami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų D.

E. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                           Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                  Rūta Mickevičienė                                                                                                                Algimantas Valantinas