a6ab9e89-9baa-44bd-8caa-dd45038ee30a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1100/2022 Proceso Nr. 1-01-1-01159-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorėms Rasai Å imonei, Editai KadÅ«nienei, kaltinamajam L. G., gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du per programÄ â€žZoom“) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, paties teigimu dirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 8 paras areÅ¡to; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės L. G. 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val.

Vilniuje, Liepyno g., ties pastatu pažymėtu 9 numeriu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. L. G. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis L. G. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės padaręs nusikalstamÄ veikÄ . PaaiÅ¡kino, kad sunkiai prisimena aplinkybes, praėjo nemažai laiko. Kiek atsimena, buvo trise, galbÅ«t buvo ir daugiau žmonių, Å¡ventė, vartojo alkoholį – konjakÄ ir Å¡ampanÄ . Buvo iÅ¡sinuomojęs automobilį Toyota Prius, kurį vairavo žmogus. Žino, kad nulipo į apačiÄ ieÅ¡koti telefono, kitas žmogus buvo užlipęs į viršų. Jis pats pradėjo ieÅ¡koti žmogaus, kam priklauso automobilis Seat Leon, į kurį buvo įvažiuota.

Beieškodamas pamatė pareigūnus, priėjo prie jų. Po to pareigūnai jį sulaikė, liepė pūsti į alkotesterį, niekur neleido jam eiti. Pasak kaltinamojo, susinervinęs atsisakė pūtimo į alkotesterį, po to išėjo, kad jam tik vienam davė pūsti į alkotesterį, uždarė ir neleido pakviesti automobilį vairavusio žmogaus. Sulaikę pareigūnai jį apklausė, jis pasakė, kas vairavo transporto priemonę, bet to žmogaus nesusirado ir neapklausė. Jis pats nevairavo automobilio.

Galvojo, kad čia pareigÅ«nai viskÄ nutrauks. MinėtÄ automobilį Toyota Prius iÅ¡sinuomojo, nes tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), o reikėjo automobilio važiuoti į (duomenys neskelbtini). Iki įvykio naudojosi minėtu automobiliu, o įvykio metu jį vairavo E., kurio pavardės nežino. Su juo susipažino sporto klube. TÄ dienÄ E. buvo pas jį bute, atsukus kameras matytųsi. E. atvažiavo pas jį automobiliu BMW. TÄ dienÄ važiavo automobiliu Toyota Prius trise nusipirkti maisto, dar važiavo iki degalinės, vairavo E., kuris ir padarė eismo įvykį.

Važiavo ne E. automobiliu, o Toyota Prius, nes buvo pilnas kuro bakas, dar reikėjo E. B. parvežti namo. Pasak kaltinamojo, jis pirmÄ kartÄ sėdėjo Å¡one, o kitÄ kartÄ â€“ gale, tik nepamena kurį kartÄ . Po to klausė E., kodėl nenulipo iÅ¡ virÅ¡aus, o jis atsakė, kad pamatė, kaip jie stovi su kažkokiais vyrais. Teismui pagarsinus dalį kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 87), kaltinamasis L. G. parodė, kad tÄ kartÄ Ä—jo ieÅ¡koti telefono ir jo nerado. Kažkur pametė telefonÄ , ar kai vyko pirkti kebabų, ar toje aikÅ¡telėje.

Pasak kaltinamojo, iki Å¡iol nebendrauja su E., nes pridarė nesÄ monių. Kiek girdėjo, E. yra Ispanijoje. Taip pat nebendravo su E. B., nes nėjo į teismÄ . TÄ dienÄ jie vyko valgyti kebabų ir kad jam reikėjo „atsižymėti“ (užsiregistruoti policijos įstaigoje). Å iuo metu gali bÅ«ti pamiršęs, kad tÄ dienÄ važiavo „atsižymėti“. Teismui paklausus, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gėrė viskį, o apklausiamas teisme, kad gėrė konjakÄ ir Å¡ampanÄ , kaltinamasis L.

G. parodė, kad gal gėrė viskį ir konjako truputį. LiudytojÄ V. V. pamena. Pasak kaltinamojo, V. V. tikrai su juo nebendravo. Jis net nematė V. V.. Jis matė tik du pareigÅ«nus, kurie apklausti teisme. Teismui pacitavus dalį liudytojo V. V. teisme duotų parodymų ir paklausus, ar tÄ kartÄ bendravo su V. V., kaltinamasis L. G. parodė, kad negali pasakyti, kad jie bendravo. Neatsimena ir nenori meluoti, nes tai jis ir E. B. klausinėjo žmonių parduotuvėje kieno automobilis. Kai pirmÄ kartÄ pareigÅ«nai siÅ«lė pÅ«sti į alkotesterį, jis atsisakė, nes prašė pakviesti žmogų, kuris vairavo automobilį.

PareigÅ«nai paleido E. B., L. G., atsisakydamas pÅ«sti į alkotesterį, pagalvojo, kad reikia, nes atsisakymas reiÅ¡kia, kad kaltas. Tada papÅ«tė, bet galvojo, kad E. B. pakvies E.. Tačiau E. B. negalėjo įeiti į namus ir grižo namo su taksi ar kažkokiu kitu bÅ«du. Kaltinamojo teigimu, pareigÅ«nai neaiÅ¡kino, kodėl praÅ¡o pÅ«sti į alkotesterį. Neatsimena, ar po pirmojo pÅ«timo buvo praÅ¡oma dar kartÄ pÅ«sti į alkotesterį. Teismui paklausus, kodėl E. B., apklausiamas teisme, neprisiminė, kad važiavo kartu, o jis (L.

G.) nurodo, kad E. B. važiavo kartu, kaltinamasis L. G. parodė, kad tikrai važiavo, atrodo, kad E. B. važiavo. Buvo toks atvejis, kad jis lyg ir atsisakė antrÄ kartÄ pÅ«sti į alkotesterį, nes buvo susinervinęs, kadangi neleido pakviesti žmogaus, taip pat paleido E. B.. Prokurorei paklausus, kodėl skiriasi parodymai, nes iÅ¡ pradžių jis (L. G.) teigė, kad E. vienas ryte važiavo alkoholio ir padarė eismo įvykį, po to teigė, kad visi trise važiavo pirkti kebabų, ir kada buvo padarytas eismo įvykis, kaltinamasis parodė, kad jis tikrai nematė jokio eismo įvykio.

Apie eismo įvykį sužinojo, nes matė apgadintÄ automobilį. Nebepamena, kas pasakė jam apie eismo įvykį – E. ar E. B.. Pats nedalyvavo, kai buvo padarytas eismo įvykis. Prie automobilio po eismo įvykio atsidÅ«rė, nes ėjo ieÅ¡koti telefono. PareigÅ«nai tÄ kartÄ pamatė jį, kad įlindo į automobilį. Atsukus kameras prie „Pigu.lt“ matysis, kad jis buvo namuose ir nulipo į apačiÄ . Atsimena, kaip buvo, E. lyg tai padarė avarijÄ , užnešė kebabus namo, nebepamena.

Nežinojo apie administracinį nusižengimÄ 2021 m. sausio 11 d. sukėlus eismo įvykį ir pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos ir priimtÄ nutarimÄ (1 t., b. l. 88). Kaltinamojo teigimu, galbÅ«t tÄ dienÄ buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, galbÅ«t turėjo sprendimÄ skųsti, nes pats nevairavo, tačiau buvo sulaikytas ir pusę metų sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Negalėjo nieko padaryti, buvo izoliuotas, buvo Covid infekcija, negalėjo iÅ¡sikviesti advokato, negalėjo net prieiti prie taksofono.

Dėl skundo termino atnaujinimo taip pat nesikreipė, nes nesuprato, kas kaip vyksta, kaip vyksta apskundimas. Galvojo, kad teismas iÅ¡nagrinės bylÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kins. Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. apie 14 val., vaikščiodamas aplink kvartalÄ , iÅ¡girdo garsiÄ muzikÄ iÅ¡ automobilio, kuris atrodė kaip taksi. Atkreipė dėmesį, bet nuėjo toliau. Jei nebÅ«tų garsios muzikos, galbÅ«t bÅ«tų ir neatkreipęs dėmesio į automobilį. Paskui, sukdamas už kampo, iÅ¡girdo nestiprų stuktelėjimÄ .

Atsisukęs pamatė, kad kažkas vaikÅ¡to aplink automobilį. Po kiek laiko grįžo pasižiÅ«rėti, tačiau to automobilio, kuris atsitrenkė, nematė. PasižiÅ«rėjus tÄ automobilį, buvo mažas apgadinimas. Maždaug po minutės pamatė važiuojantį automobilį. Pamojo jam ranka, privažiavęs automobilis sustojo 10 m atstumu, du vyrai iÅ¡lipo iÅ¡ Toyota Prius ir paklausė, ar tai yra jo automobilis. Pasakius, kad ne jo, bet jie apgadino automobilį, vyrai nustebo. Pasakė jiems, kad kviestų policijÄ , užsipildytų reikiamus dokumentus ir sužinotų kas yra automobilio Å¡eimininkas, kad iÅ¡spręstų draudimo klausimus.

Ä® šį pasiÅ«lymÄ buvo neriÅ¡liai atsakyta, todėl pagalvojo, kad arba alkoholis, arba narkotikai. Kadangi jis buvo vienas, nenorėjo aiÅ¡kintis. Paėjęs tolyn stebėjo, ar asmenys nesiÅ¡alina. Kliūčių stebėti nebuvo. Nematė, kad po pokalbio asmenys važiuotų automobiliu. Priėjęs prie vartų, susistabdė kolegas ir nuvyko automobiliu pasižiÅ«rėti, kas ten yra. Bestovint kaltinamasis priėjo ir paklausė, ar jie yra iÅ¡ kriminalinės policijos. Kolegos pasikalbėjo su juo, kol atvyko patruliai.

Å alimai stovėjo automobilis Mercedes-Benz ML baltos spalvos, kuriame sėdėjo mergina, kuri pasakė, kad viskÄ matė ir pareigÅ«nams nurodė duomenis. Liudytojo teigimu, neturi informacijos, ar buvo identifikuotas automobilis ir asmenys. Jis nematė, kas vairavo automobilį, tik matė, kas iÅ¡lipo. Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės, o kitas asmuo – iÅ¡ keleivio. Atsimena, kad asmuo buvo žemesnis ir Å¡viesiomis kelnėmis. KaltinamÄ jį atpažino pagal nuotraukas. Anksčiau iki įvykio kaltinamojo nematė, neturi pagrindo apkalbėti.

Liudytojas A. G. (A. G.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, patruliuodamas su porininke I. T., dienos metu gavo praneÅ¡imÄ , kad sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietÄ , netoliese stovėjo automobilis Toyota Prius. Pranešėjas nurodė vyrÄ ir paaiÅ¡kino, kad minėtas automobilis aikÅ¡telėje padarė eismo įvykį, iÅ¡važiavo ir po kelių minučių grįžo, tada jį sulaikė, ar jis pats sustojo. Neatsimena, ar asmuo pÅ«tė į alkotesterį ar atsisakė. Automobilis stovėjo pasukus į Liepyno g., maždaug 20 metrų nuo sankryžos.

KaltinamÄ jį atsimena, su juo kalbėjo, bet sunkiai sekėsi. Kaltinamasis buvo neblaivus, bendravo agresyviai, ypač kai pasodino į tarnybinį automobilį, nors jam buvo viskas paaiÅ¡kinta. Dar buvo apsvaigęs vairuotojo draugas ar pažįstamas, kuris buvo paleistas nustačius asmenybę. Nepamena, kÄ kaltinamasis pasakojo įvykio vietoje. Neatsimena, kad kažkas neigtų ar teigtų, kad vairavo, ar, kad kaltinamojo draugas sakė, jog vairavo. NebÅ«tų paleidę kaltinamojo draugo, jeigu bÅ«tų sakęs, kad vairavo.

Pranešėjas nurodė, kad vairavo kaltinamasis. Å iuo metu negali pasakyti, ar kaltinamasis prisipažino vairavęs. Teismui perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 43), liudytojas A. G. parodė, kad tai yra jo parodymai, jie teisingi. Neatsimena, kodėl L. G. atsisakė antrÄ kartÄ pÅ«sti. Jei taip paraÅ¡yta, vadinasi buvo toks faktas. Liudytoja I. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pernai, tikslios datos neatsimena, dienos metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad automobilis Toyota Prius kliudė kitÄ automobilį ir bando Å¡alintis.

Atvažiavus SaltoniÅ¡kių g. ir Liepyno g., pamatė pranešėjÄ su draugais ir dar du vyrus. Pranešėjui ir jo draugams nurodžius, kad vairavo L. G., pradėjo forminti eismo įvykį. Trys asmenys nurodė, kad vairavo kaltinamasis, todėl klausimų nekilo. SiÅ«lė kaltinamajam pasitikrinti blaivumÄ , tačiau nepamena, ar jis pÅ«tė į alkotesterį. Asmuo elgėsi prieÅ¡iÅ¡kai, vengė bendravimo, neigė, kad vairavo. Sakė, kad prie jo prisikabino, jis nieko nedarė. Kaltinamasis nesakė, kas vairavo automobilį.

Paklausus, ar vairavo draugas, kuris buvo kartu, atsakė, kad ne. Pasakė, kad vairuotojo nėra. Nebuvo teigiama, kad draugas vairavo. Jei kaltinamasis bÅ«tų nurodęs asmens vardÄ pavardę, tai vyktų vairuotojo paieÅ¡ka. Jam buvo užduotas klausimas, kas vairavo automobilį, bet jis nekalbėjo. Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko bus apklausiamas. Ä®vykis įvyko maždaug prieÅ¡ metus, galimai buvo ruduo. Atvykus į Vilnių, susitiko su L. G., Å¡ventė. L. G. nevairavo transporto priemonės, jie tik ėjo į automobilį Toyota Prius ieÅ¡koti jo telefono.

Tuo metu atėjo du ar trys kažkokie vyrukai, kaip suprato, tai buvo pareigÅ«nai. Pasak liudytojo, nesuprato, kas įvyko, jie priėjo kaip žinodami, kad jie turi ateiti į tÄ automobilį. Priėję iÅ¡ karto pasakė, kad kviečia Kelių policijÄ ir patalpino juos į tarnybinį automobilį. Po to, patikrino duomenų bazėje ir kai jį paleido, jis iÅ¡važiavo. Nežino, kam priklausė automobilis Toyota Prius, tai turėjo žinoti L. G.. TÄ kartÄ buvo dar vienas L. G. draugas, kurį matė pirmÄ kartÄ ir kuris turėjo automobilio raktelius.

Gali bÅ«ti, kad tas draugas su tuo automobiliu ir atvažiavo. Nepamena, ar tÄ kartÄ tikrino L. G. blaivumÄ . L. G. buvo įlipęs į automobilio galÄ ir priekį, jis taip pat buvo įlipęs į automobilio galÄ ar priekį, padėjo L. G. ieÅ¡koti telefono. Tik negali pasakyti, ar L. G. atrakino dureles, ar automobilis buvo jau atidarytas, kadangi prieÅ¡ tai prie automobilio buvo minėtas L. G. draugas. Tik po to, kai juos sulaikė policija, tas draugas dingo. TÄ dienÄ pagal pasakytÄ L. G. adresÄ atvyko su taksi, pabuvo, atsigėrė alaus ir L.

G. nurodė, kad reikia ieÅ¡koti telefono. Automobiliu tÄ kartÄ jie nevažiavo. Nebent L. G. su juo važiavo, bet nepamena, kad jie trise kažkur važiuotų. Pats asmeniÅ¡kai jis automobilio nevairavo. Kai priėjo pareigÅ«nai, jis stovėjo lauke. Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos ir valandos nepasakys, bet, važiuojant su kolega E. P. link SaltoniÅ¡kių g. 19, juos susistabdė kolega V. V. ir pasakė, kad netoli įvyko autoįvykis, įtaria, kad tai girti asmenys ir jam sukėlė įtarimÄ , kad jie gali pasiÅ¡alinti.

Nuvykus prie tos vietos, atsistojo Å¡alia to automobilio, į kurį neva įvažiavo automobilis. Kolega parodė tuos asmenis, bet prie jų nėjo. Asmenys patys priėjo ir paklausė, ar jie iÅ¡ policijos. Jiems nieko neatsakė, tik laukė, kol į įvykio vietÄ atvažiuos policijos patrulis. Kai L. G. priėjo prie jų automobilio, akivaizdžiai buvo matyti, kad jis galėjo bÅ«ti neblaivus ar net pavartojęs narkotinių medžiagų, nes akys buvo stiklinės. Nematė, kad L. G. vairavo automobilį, su kolega atvyko po įvykio.

Matė L. G. tik gatvėje, jis buvo Liepyno g. Negali pasakyti, ar L. G. buvo įlipęs į automobilio priekį ar galÄ , kito asmens automobilyje nematė. O trečio asmens ten nematė. Kai atvyko kitas policijos ekipažas, jie iÅ¡vyko ir nedalyvavo blaivumo tikrinime. Anksčiau iki įvykio nėra matęs Å¡ių asmenų, esančių posėdyje. Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio tikslios datos neatsimena, bet kolega V. V. priėjo prie jo su E. D. ir paprašė pagalbos, nes matė automobilį, įtaria, kad eismo įvykį padarę asmenys yra neblaivÅ«s ir nori pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

V. V. sakė, kad mažiukas vairavo, o aukÅ¡tesnis sėdėjo priekyje, daugiau požymių nesakė. Mažesnis – tai L. G.. Dar V. V. sakė, kad kažkokia moteris viskÄ matė ir nufilmavo. Sustojo 20 metrų atstumu ir pamatė apgadintÄ automobilį bei tÄ automobilį, kuris padarė eismo įvykį, taip pat aplink jį vaikščiojančius du žmones. Automobilio markės neprisimena, atrodo, kad buvo Toyota Prius. Paskui jie vaikščiojo takeliu, buvo matyti, kad dėl kažko nervinasi. Po 3–5 min. prie jų priėję patys asmenys klausė, ar jie iÅ¡ policijos.

Atsakė jiems, kad galbÅ«t. Bandė klausti, kas įvyko, bet asmenys buvo apsvaigę, todėl nebandė su jais kalbėti. Jų akys buvo įdomios, buvo ramÅ«s tokie, tas aukÅ¡tesnis bandė kažkÄ pikčiau sakyti, bet atsakė jiems, kad laukia policijos. Atrodė lyg girti, bet kvapo nesijautė. Vienas iÅ¡ jų, tas mažesnis, buvo įlindęs į automobilį kažko pasiimti. Pasak liudytojo, jis nematė, kad tas automobilis važiuotų ar kažkas jame sėdėtų, jiems atvykus, automobilyje niekas nesėdėjo, jis buvo Å¡alia kelio.

Su jais daugiau asmenų nebuvo. Atvykus pareigÅ«nams, jie paliko tÄ vietÄ , todėl nematė, kad bÅ«tų tikrintas blaivumas. Iki įvykio tų asmenų nėra matęs. Liudytojas G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kiek žino, atvyko dėl L. G., kuris jo vadovaujamoje įmonėje nuomojosi automobilį Toyota Prius. Tuo metu su L. G. bendravo vadybininkas, o jam grįžus po atostogų automobilis buvo aikÅ¡telėje. ParaÅ¡ius praÅ¡ymÄ pareigÅ«nams, automobilis buvo atiduotas. AsmeniÅ¡kai L.

G. nepažįsta. Minėto automobilio savininkas – įmonė, gali bÅ«ti gal ir jam priklausė automobilis. Automobilis buvo įsigytas gal prieÅ¡ keletÄ mėnesių iki įvykio, tuo metu jo vertė buvo 9000 Eur. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 48), liudytojas G. V. parodė, kad parodymai teisingi. Policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad 2021 m. sausio 11 d. 14.11 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas pranešėjo V. V. praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, Liepyno g. 9, Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, įvažiavo į stovintį automobilį Seat, vairuotojas galimai neblaivus (1 t., b. l. 8). 2021 m. sausio 11 d. vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. sausio 11 d. patruliuojant su vyr. patrule I. T., apie 14 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Liepyno g. 9, yra sulaikytas neblaivus automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Atvykus į nurodytÄ vietÄ , pamatė Å¡alia Å¡aligatvio stovintį pilkos spalvos lengvÄ jį automobilį Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apie 20 m atstumu stovėjo Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – L. G. (duomenys nustatyti iÅ¡ asmens dokumentų), E. B.. Å alia minimo automobilio taip pat stovėjo pranešėjas V. V., kuris paaiÅ¡kino, kad, eidamas Liepyno gatve, iÅ¡girdo trenksmÄ . Atsisukęs pamatė Å¡alia automobilio iÅ¡lipusius du vyrus, kurie apžiÅ«rinėjo automobilį. Pranešėjui einant link vyrų, jie pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

V. V. apžiūrėjęs automobilį Seat Leon pamatė, kad jis apgadintas. Maždaug po minutės pamatęs važiuojantį Toyota Prius automobilį, jį sustabdė. Vairuotojo vietoje sėdėjo L. G., šalia priekinėje keleivio sėdynėje – E. B.. Minėti vyrai, išlipę iš automobilio, priėjo prie pranešėjo V. V., kuriam minėti asmenys pasirodė neblaivūs ir nuo jų sklido alkoholio kvapas. Nieko nelaukęs pranešėjas paskambino 112. Jam atvažiavus su kolege ir aiškinantis įvykio aplinkybes, V.

V. konkrečiai nurodė, kad automobilį vairavo L. G.. L. G. sakė, kad automobilį vairavo draugas. Teigė, kad draugas išėjo, sakė, kad pats L. G. vaikščiojo ir ieÅ¡kojo automobilio Seat savininko, gynėsi, kad iÅ¡ įvykio vietos nebuvo pasiÅ¡alinęs. Buvo nuspręsta patikrinti L. G. neblaivumÄ , pirmu pÅ«timu L. G. 14.42 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, asmeniui siÅ«lant antrÄ kartÄ pasitikinti neblaivumÄ , jis atsisakė (1 t., b. l. 9). V. V. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2021 m. sausio 11 d. apie 14 val. eidamas Liepyno gatve, Vilniuje, iÅ¡girdo ir pamatė Liepyno ir SaltoniÅ¡kių g. kampe esančioje aikÅ¡telėje stovintį automobilį pilkos spalvos Toyota Prius, kuris buvo užvestas ir iÅ¡ kurio pradėjo sklisti garsi žemų dažnių muzika.

Ėjo toliau, o įsukęs į SaltoniÅ¡kių gatvę iÅ¡girdo, kad automobilis į kažkÄ atsitrenkė. Kas vairavo, nematė, tik pastebėjo du vyrus, iÅ¡lipusius ir apžiÅ«rinčius, kas nutiko. Paėjo toliau siekdamas įsitikinti, ar jie neketina nuvažiuoti. Nusprendė grįžti iki įvykio vietos, atėjęs apie 50 m atgal, minėto automobilio Toyota Prius nematė. Pastebėjo, kad buvo apgadintas nestipriai automobilis Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai ne visiÅ¡kai tinkamai paliktas stovėjo ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ aikÅ¡telės. Kitoje Liepyno g. pusėje stovėjo baltos spalvos automobilis Mercedes ML, kurio keleivio vietoje sėdinti mergina, tamsiais plaukais, atsidariusi langÄ patvirtino, kad buvo įvykis ir ji nufotografavusi įvykį.

Paprašė jos iÅ¡saugoti informacijÄ , pasakė, kad tikisi, jog minėtas automobilis Toyota Prius yra kažkur netoliese. Po maždaug minutės minėtÄ automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė važiuojantį, pamojo ranka, automobilis privažiavo, sustojo, iÅ¡lipo du vyrai (vienas apsirengęs vien juodais drabužiais, plikas, aukÅ¡tas, o kitas žemesnis, Å¡viesiomis kelnėmis, apytamsių plaukų). PrieÅ¡ sustodamas vairavo vyras Å¡viesiomis kelnėmis. Palaukė, kol prieis, paklausė kur jie buvo ir kÄ Äia padarė.

Atsakė neriÅ¡liais žodžiais, paklausė, ar tai yra jo apgadintas automobilis. Pasakė, kad ne jo ir pasiÅ«lė, kad skambintų policijai bei iÅ¡siaiÅ¡kintų, kas apgadinto automobilio savininkas, ir suderintų žalos atlyginimo klausimÄ . Pastebėjo, kad jie atrodo neadekvačiai, todėl iÅ¡ taktinių sumetimų nusprendė bÅ«damas vienas nesiaiÅ¡kinti situacijos su jais dviem ir, nuėjęs apie 50 m bei atsisukdamas pažiÅ«rėti, ar jie nesiÅ¡alina, paskambino 112. Eidamas tolyn, savo darbo vietos link, pamatė kolegas iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro, su kuriais kartu grįžo į įvykio vietÄ ir stebėjo, kÄ minėti du asmenys darys.

Nors jie ir nesistengė atkreipti jų dėmesio, tačiau netrukus jie patys priėjo prie nežymėto tarnybinio automobilio ir paklausė, ar nėra iÅ¡ kriminalinės policijos. Kolegos iÅ¡lipo ir pakalbėjo su jais iki atvyks policijos ekipažas įvykiui suforminti. Atvykus policijos pareigÅ«nams, pateikė informacijÄ Å¾odžiu ir surašė paaiÅ¡kinimÄ (1 t., b. l. 10). Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0152 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. patikrinus L. G. blaivumÄ , nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (patikros sertifikatas Nr. 1302731). 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo akte L.

G. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad pirmojo tikrinimo metu 14.42 val. jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu L. G. atsisakė tikrintis blaivumÄ , vengia neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 12–14). VÄ® „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. R., o 2021 m. sausio 13 d. buvo praneÅ¡ta apie transporto priemonės pardavimÄ , naujas savininkas nuo 2021 m. sausio 13 d.

– G. V. (1 t., b. l. 27–28). VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Prius, 2017 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 19000 Eur (1 t., b. l. 29). 2021 m. balandžio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad V. V. atpažįsta asmenį Nr. 1 (L. G.), kuris 2021 m. sausio 11 d. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio Toyota Prius, valstybinių numerių neatsimena, po perstatymo sustojusio ir iÅ¡lipusio pro vairuotojo pusės dureles ir atrodė apsvaigęs. Jį atpažįsta iÅ¡ kreivos nosies ir plaukų suÅ¡ukavimo, taip pat akių formos (1 t. 1, b. l. 37–41).

Iš 2021 m. sausio 7 d. automobilio nuomos paslaugos sutarties kopijos matyti, kad nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 14 d. įsipareigoja suteikti už užmokestį nuomininkui L. G. laikinai naudotis ir valdyti nuomotojui nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Prius Plug-in, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52–53). Iš 2021 m. sausio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pardavėjas R.

R. parduoda automobilį Toyota Prius Plug-in, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui G. V. už 8400 Eur (1 t., b. l. 56). 2021 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas pranešėjo V. V. ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbio turinys, iÅ¡ kurio matyti, kaip pranešėjas informuoja, kad Vilniuje, Liepyno g., automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į kitÄ automobilį Seat Leon, galimai vairuotojas neblaivus.

Taip pat užfiksuotas po kelių minučių pranešėjo pavarde P. skambutis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , iÅ¡ kurio matyti, kaip pranešėjas tikslinasi, kada atvyks pareigÅ«nai, nes du asmenys visiÅ¡kai girti, operatoriui pasitikslinus, ar vairuotojas girtas, pranešėjas nurodo, kad taip, yra liudytojas, kuris matė kaip vairavo, o Å¡iuo metu yra du girti asmenys, neprisipažįsta, todėl praÅ¡o paskubinti atvykti ekipaÅ¾Ä (1 t., b. l. 75–76). 2021 m. kovo 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėti Body Cam vaizdo įraÅ¡ai.

Vaizdo įraÅ¡e „2021_0111_143733_012“ pradžioje matomas tarnybinio automobilio ir vyro Nr. l, pučiančio į alkotesterį, vaizdas. Girdimas supypsėjimas ir pareigÅ«no kartojamas žodis „Dar“. Supypsėjus alkotesteriui, pareigÅ«nas asmeniui pasako, kad pritrÅ«ko oro ir paaiÅ¡kina, kad reikia truputį ilgiau pÅ«sti. Po pyptelėjimo asmuo antrÄ kartÄ pučia į alkotesterį, tačiau alkotesteris supypsi ir pareigÅ«nas pasako, kad pritrÅ«ko pÅ«timo laiko ir reikės dar kartÄ pÅ«sti ilgiau.

Po pyptelėjimo asmuo pučia trečiÄ kartÄ , tačiau po pyptelėjimo pareigÅ«nas pasako, kad ir vėl reikės truputį ilgiau. Po pyptelėjimo asmuo pučia ketvirtÄ kartÄ , tačiau vėl nepavyko. Po pyptelėjimo asmuo pučia penkta kartÄ ir po pyptelėjimo girdimi pareigÅ«no žodžiai: du penkiolika. Tada informuoja, kad po 20 minučių bus antras pÅ«timas ir uždaro tarnybinio automobilio kairės pusės keleivio duris. Vaizdo įraÅ¡e „2021_0111_145938_013“ matomas tarnybinio automobilio bagažinės vaizdas. 01.47 min. pareigÅ«nas prieina prie automobilyje sėdinčio vyro Nr. l ir pasako, kad reikės pÅ«sti antrÄ kartÄ .

Tačiau asmuo veda diskusijÄ ir nepučia į alkotesterį. PareigÅ«nas klausia, ar asmuo pÅ«s į alkotesterį. Asmuo toliau veda diskusijÄ . PareigÅ«nas paklausia, ar asmuo atsisako tikrintis blaivumÄ ? Asmuo toliau veda diskusijÄ ir pasako, kad jis atsisako. PareigÅ«nas paaiÅ¡kina apie tai, kas yra atsisakymas tikrintis. Asmuo vis tiek pakartoja, kad jis atsisako. PareigÅ«nas dar kartÄ paklausia, ar jis atsako pÅ«sti į alkotesterį. Asmuo toliau veda diskusijÄ . PareigÅ«nas pasiÅ«lo pÅ«sti į alkotesterį, tačiau alkotesteris supypsi ir pareigÅ«nas pasako, kad reikia pÅ«sti ilgiau.

Asmuo antrÄ kartÄ pučia į alkotesterį, tačiau alkotesteris supypsi ir pareigÅ«nas pasako, kad reikia pÅ«sti ilgiau. Asmuo toliau veda diskusijÄ , atsisako pÅ«sti, nori diskutuoti ir praÅ¡o pareigÅ«nų, kad pakviestų „žmogų“. PareigÅ«nas dar kartÄ pasako pÅ«sti į alkotesterį ir dar kartÄ Ä¯spėja apie atsisakymÄ . Vaizdo įraÅ¡e „2021_0111_150438_014“ pareigÅ«nas siÅ«lo asmeniui papÅ«sti į alkotesterį. Asmuo toliau diskutuoja, liepia pareigÅ«nui nekiÅ¡ti jam alkotesterio.

Vyras Nr. 2, sėdintis Å¡alia vyro Nr. 1, taip pat bando vesti diskusijÄ . PareigÅ«nas prieina prie automobilio bagažinės. Po kelių sekundžių grįžta iki vyro Nr. 1 ir paklausia, ar jis nepersigalvoja ir pÅ«s. Asmuo toliau veda diskusijÄ . PareigÅ«nas uždaro duris ir grįžta prie bagažinės. Asmenys pradeda Å¡aukt ant pareigÅ«no, pareigÅ«nas prieina ir vėl duoti pÅ«sti į alkotesterį, tačiau asmuo pareigÅ«nui sako „tu mane kaltÄ padarysi“. Vaizdo įraÅ¡e „2021_0111_151206_015“ 01.25 min. pareigÅ«nas prieina prie deÅ¡inės pusės keleivio galinių durelių ir pasako vyrui Nr. 2, kad jis gali eiti ir papraÅ¡o asmens netrukdyti.

Prieina prie kairės pusės keleivio durelių ir vyras Nr. 1 padiktuoja vyrui Nr. 2 durų kodÄ . PareigÅ«nas paklausia vyro Nr. 1, ar jis pÅ«s į alkotesterį antrÄ kartÄ , asmuo sutinka. PareigÅ«nas paruoÅ¡ia alkotesterį, prieina prie asmens, tačiau vyras Nr. l veda diskusijÄ ir į alkotesterį nepučia. PareigÅ«nas padeda alkotesterį. PareigÅ«nas praneÅ¡a budėtojui, kad vairuotojas antrÄ kartÄ atsisakė tikrintis. Po to priėjęs prie moters Nr. 1 paklausia, ar jai tikrai tokia žala padaryta.

Pakalbėjęs su moterimi Nr. l, pareigūnas vėl grįžta į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašuose „2021_0111_153227_016“ ir „2021_0111_153728_017“ matomas tarnybinio automobilio salono vaizdas. Vaizdo įraše „2021_0111_154801_018“ matomas dangaus ir pastatų vaizdas, girdima pareigūno ne lietuvių kalba, pareigūnas atsisėda į automobilį. Vaizdo įraše „2021_0111_155302_019“ matomas tarnybinio automobilio bagažinė vaizdas. Vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Vaizdo įraÅ¡e „2021_0111_164207_020“ matomas pastatų ir moters Nr. l vaizdas. PareigÅ«nas ir moteris bendrauja dėl draudimų kompanijų. PareigÅ«nas prieina prie tarnybinio automobilio, atidaro dureles ir paklausia vyro Nr. l, ar jis atliks neblaivumo testÄ . Vyras nieko neatsako. PareigÅ«nas dar kartÄ pasiteirauja asmens, ar atliks neblaivumÄ testÄ , o vyras Nr. l atsako: „dėl ko aÅ¡ turiu atlikti?“. PareigÅ«nas uždaro duris ir sėda į automobilį (1 t., b. l. 78–79). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose.

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 10-ANR_P-3697-2021 kopijos matyti, kad 2021 m. sausio 11 d. L. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. Vilniuje, Liepyno g. 2, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, kliudė stovintį automobilį Seat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to buvo apgadinti abu automobiliai. Padaręs eismo įvykį, L. G. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, apie tai nepranešė policijai, dėl vairuotojo girtumo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2021 m. kovo 16 d. priimtas nutarimas dėl minėtų L. G. padarytų veiksmų, taip pat jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 72–95). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas.

Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ . L. G. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. Vilniuje, Liepyno g., ties pastatu pažymėtu Nr. 9, pažeisdamas KET 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. L. G. teisiamojo posėdžio metu neigė vairavęs automobilį Toyota Prius. Pažymėtina, kad liudytojas V. V. bylÄ nagrinėjant teisme nurodė, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje pamatė važiuojantį automobilį Toyota Prius, kuris galimai sukėlė eismo įvykį, t. y. apgadino kitÄ automobilį. V. V. pamojus ranka, automobilis Toyota Prius sustojo 10 metrų atstumu, iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡lipo du vyrai.

Liudytojas nematė, kas vairavo automobilį, tik matė, kas iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės: kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės, o kitas asmuo – iÅ¡ keleivio. Atsimena, kad iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipęs asmuo buvo žemesnis ir Å¡viesiomis kelnėmis. KaltinamÄ jį atpažino pagal nuotraukas. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 31–33). Å is liudytojas asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotraukÄ metu atpažino L.

G. kaip asmenį, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio Toyota Prius vairuotojo pusės durelių, nurodė iÅ¡orės požymius, pagal kuriuos atpažino kaltinamÄ jį (1 t., b. l. 37–41). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad V. V. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti L. G.. Taigi Å¡io liudytojo parodymai laikytini patikimais. Be to, reikÅ¡minga ir tai, kad liudytojai I. T., A. G. ir E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. nurodė bÅ«tent kaltinamÄ jį, kaip automobilio Toyota Prius vairuotojÄ .

Tokie liudytojų parodymai sustiprina liudytojo V. V. parodymų patikimumÄ . Nors V. V. tiesiogiai nematė, kad L. G. vairavo automobilį Toyota Prius, tačiau nuo liudytojo pamojimo ranka į šį automobilį iki transporto priemonės sustojimo V. V. visÄ laikÄ stebėjo automobilį Toyota Prius. Remiantis Å¡io liudytojo parodymais, iÅ¡ sustojusio automobilio vairuotojo pusės durelių iÅ¡lipo bÅ«tent L. G.. Byloje nenustatyta, kad nuo automobilio Toyota Prius sustojimo iki L. G. iÅ¡lipimo iÅ¡ transporto priemonės praėjo ilgesnis laikas.

Pastebėtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko dienos metu, automobilis Toyota Prius sustojo netoli liudytojo V. V.. Byloje nenustatyta, kad liudytojui objektyviai trukdė kokios nors aplinkybės pamatyti, kas išlipo iš transporto priemonės vairuotojo pusės durelių. Be to, akivaizdu, kad iš vairuotojo pusės durelių išlipa automobilį vairavęs asmuo. Esant visoms šioms aplinkybėms, nėra abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilį Toyota Prius vairavo būtent L. G.. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra reikšminga, kad V.

V. nematė paties fakto, kad L. G. vairavo automobilį Toyota Prius. Pažymėtina, kad bÅ«na įvairių situacijų, kai liudytojas betarpiÅ¡kai nemato automobilio vairavusio asmens, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks asmuo nevairavo automobilio (pavyzdžiui, automobilio vairuotojas, važiuodamas už kito įtartinai manevruojančio automobilio, seka paskui iki transporto priemonės sustojimo ir tik po to pamato tokio automobilio vairuotojÄ ). Kita vertus, bÅ«tina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumÄ sprendžiant dėl to, ar asmuo vairavo automobilį, ar ne.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažintina, kad įrodytas L. G. vairavimo automobilį Toyota Prius faktas. L. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad bylai reikÅ¡mingÄ dienÄ automobilį Toyota Prius vairavo draugas vardu E.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikėsi tokios pačios versijos (1 t., b. l. 87–89). Pažymėtina, kad L. G. bylÄ nagrinėjant teisme negalėjo pasakyti detalesnių asmens vardu E. kontaktinių duomenų (pavardės, konkrečios gyvenamosios vietos, telefono numerio ir pan.).

Kaltinamasis negalėjo nurodyti tokių aplinkybių ir ikiteisminio tyrimo metu, nors buvo apklausiamas kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2021 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 87–89). Leidimas vairuoti iÅ¡sinuomotÄ automobilį kitam asmeniui, kurio asmuo gerai nepažįsta, yra nelogiÅ¡kas elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e pavadinimu „2021_0111_145938_013“ L. G. įvykio vietoje policijos pareigÅ«nui nurodė, kad automobilį vairavo „M.“ (M.) (vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 4.55–4.57 min).

Taigi L. G. buvo nenuoseklus nurodydamas asmens, galimai vairavusio automobilį Toyota Prius, vardÄ . Pasak L. G., po galimo eismo įvykio E. nebebuvo, nes jis išėjo. Kita vertus, liudytojas V. V., kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, baudžiamojo proceso metu nurodė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik du asmenys (pagal byloje nustatytas aplinkybes, tai buvo L. G. ir E. B.), jokio trečio asmens nebuvo. Aplinkybę, kad jokio trečio asmens įvykio vietoje nebuvo, nurodė ir kiti liudytojai E. P. ir E. D.. Å iame kontekste pasakytina, kad, L.

G. teigimu, jis pats pradėjo ieÅ¡koti žmogaus, kam priklauso automobilis Seat Leon, į kurį buvo įvažiuota. Asmens elgesys, kai ieÅ¡koma automobilio, kuris apgadintas, savininko, nors asmuo nevairavo automobilio, kuriuo apgadino kitÄ transporto priemonę, yra nelogiÅ¡kas. Liudytojas E. B. bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad L. G. nevairavo automobilio Toyota Prius, o jie tik ėjo į Å¡iÄ transporto priemonę ieÅ¡koti kaltinamojo telefono, tačiau jo parodymai, kad kaltinamasis nevairavo minėtos transporto priemonės, prieÅ¡tarauja liudytojo V.

V. parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Pastebėtina, kad L. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 14 val. paprašė draugo E. nuvežti užsiregistruoti policijos įstaigoje, nes pametė savo telefonÄ ir negalėjo niekam paskambinti (1 t., b. l. 87–89). Taigi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis dar iki važiavimo automobiliu, kurį neva vairavo draugas E., žinojo, kad pametė telefonÄ . Kita vertus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad jis kažkur pametė telefonÄ , ar kai vyko pirkti kebabų, ar nagrinėjamo įvykio vietoje.

Tai rodo, kad L. G. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, kuriuo metu ir kurioje vietoje buvo pametęs telefonÄ . Svarbu ir tai, kad kaltinamasis teisme teigė, kad automobiliu, kurį neva vairavo draugas E., važiavo trise: E., L. G. ir E. B.. Kita vertus, E. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis nepamena, jog važiavo automobiliu trise. Liudytojo E. B. parodymai nepatvirtina kaltinamojo keliamos versijos, kad automobilį bylai reikÅ¡mingu laiku vairavo L. G. draugas, o tuo metu taip pat važiavo E. B.. Dėl minėtų aplinkybių teismas nesivadovauja liudytojo E. B. parodymais nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas neturi pagrindo vadovautis L. G. parodymais ir dėl kitų jo parodymų neatitikimų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse vartojo viskį, o teisme tvirtino, kad gėrė – konjakÄ ir Å¡ampanÄ ; ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. vežė jį į policijos įstaigÄ užsiregistruoti, o teisme teigė, kad vežė pavalgyti kebabų ir į policijos įstaigÄ užsiregistruoti. Tokie kaltinamojo parodymų prieÅ¡taravimai, nors ir nedideli, taip pat leidžia abejoti jų patikimumu.

Dėl anksčiau aptartų aplinkybių teismas atmeta L. G. versijÄ , kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje nevairavo automobilio Toyota Prius, kaip prieÅ¡taraujančiÄ byloje surinktų įrodymų visumai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad L. G. 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0152 buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuoklio patikra galiojo iki 2021 m. sausio 17 d.) (1 t., b. l. 13–14). 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L.

G. antro tikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumÄ (1 t., b. l. 12). Tai, kad kaltinamasis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje turėjo neblaivumo požymių, patvirtina liudytojų V. V., E. P., E. D., I. T. ir A. G. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo aktas. Vis tik net ir pasitvirtinus faktui, kad transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, tačiau be jokių pagrįstų abejonių nenustačius jo neblaivumo lygio, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra negalima (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-935/2020).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismai, nagrinėdami baudžiamÄ sias bylas, kuriose asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimÄ buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (aktuali redakcija) 4 punkte nurodyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamÄ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ . Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) patvirtinto Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o 5.5. punkte nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas (Å¡iam požymiui nustatyti gali bÅ«ti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai), ir per tikrinimÄ nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija daugiau negu 0,4 promilės <...>, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pakartotinis asmens neblaivumo tikrinimas, kai pirmojo tikrinimo metu yra nustatomas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumas, yra skirtas tam, jog bÅ«tų galima įvertinti tikrinimo metu gautų duomenų patikimumÄ , iÅ¡vengti klaidų, kurias gali nulemti naudojamų techninių priemonių atsitiktiniai gedimai ir pan. (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-935/2020). Taigi Å¡iuo atveju L. G. neblaivumo laipsnio nustatymo alkoholio matuokliu vienas rezultatas, virÅ¡ijantis 1,51 promiles, negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas duomuo, kuris be jokių abejonių patvirtina kaltinamojo neblaivumo lygį.

Kiti byloje surinkti įrodymai taip pat neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad kaltinamasis bylai reikÅ¡mingu laiku vairavo transporto priemonę, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio buvo 1,51 ar daugiau promilių. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad L. G. bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje vengė neblaivumo patikrinimo. KET 17 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (aktuali redakcija) 2.3. punkte yra nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad vienas iÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų reikalavo L.

G. pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu. Taigi L. G. privalėjo nedelsdamas paklusti tokiems reikalavimas ir juos vykdyti. Čia pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo teisė pasirinkti neblaivumo patikrinimo laikÄ ir vietÄ , kelti reikalavimus, nesusijusius su alkotesterio naudojimo tvarka, su kurių įvykdymų bÅ«tų siejamas pareigos pasitikrinti neblaivumÄ vykdymas. Tokios teisės numatymas iÅ¡ esmės padarytų objektyviai neįmanomu neblaivumo lygio nustatymÄ .

Kaip minėta, 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. G. antro tikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Å iame procesiniame dokumente kaltinamasis pasiraÅ¡ytinai nurodė, kad jis sutinka su pirmo pÅ«timo į alkoholio matuoklį rezultatais, o iÅ¡ nervų atsisakė pÅ«sti antrÄ kartÄ Ä¯ alkoholio matuoklį (1 t., b. l. 12). Taigi kaltinamasis dar nagrinėjamo įvykio dienÄ raÅ¡tu pripažino, kad jis savo noru atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad po pirmo pÅ«timo praėjus atitinkamam laikui policijos pareigÅ«nas ne kartÄ pasiÅ«lė L.

G. pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad jis atsisako tai daryti (vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 2.28–3.09 min). Policijos pareigÅ«nui pasakius, kad atsisakius pasitikrinti neblaivumÄ , tai prilyginama girtumui, L. G. pareiÅ¡kė, kad jam nesvarbu, jis kaip norės, taip pasielgs. Policijos pareigÅ«nui informavus, kad tokiu atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. G. vėl pareiÅ¡kė, kad jis nepÅ«s į alkoholio matuoklį, toliau klausinėja policijos pareigÅ«no, kodėl jis yra sulaikytas (vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 3.14–4.21 min).

Tam tikru momentu L. G. pradėjo antrÄ kartÄ pÅ«sti į alkoholio matuoklį, tačiau pÅ«timas buvo per trumpas, dėl to nebuvo užfiksuotas rezultatas (vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 4.31–4.34 min, 5.13–5.16 min). Tarp pÅ«timų ir po to kaltinamasis vėl klausinėja policijos pareigÅ«no, dėl kokios priežastis jis nepaleidžiamas, praÅ¡o pakviesti asmenį, kuris galimai vairavo automobilį. Policijos pareigÅ«nas ne vienÄ kartÄ praÅ¡o L. G. pÅ«sti į alkoholio matuoklį ir klausia, ar kaltinamasis atsisako tai daryti.

Kaltinamasis sako, kad neatsisako, tačiau vėl praÅ¡o pakviesti asmenį, kuris galimai vairavo automobilį (vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 6.10–7 min, vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_0111_150438_014“ 0–0.29 min); taip pat teigia, kad, jam papÅ«tus į alkoholio matuoklį, jį padarys kaltu (vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2021_0111_150438_014“ 1.53–2.00 min). Teismas pažymi, kad policijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad L. G. galimai vairavo automobilį, o kaltinamasis turi neblaivumo požymių, turėjo teisę reikalauti, kad kaltinamasis pasitikrintų neblaivumÄ alkoholio matuokliu.

L. G. po pirmo įpÅ«timo į alkoholio matuoklį pradėjo reikalauti leisti jam surasti asmenį, kuris galimai vairavo automobilį. Tai nelaikytina priežastimi atsisakyti vykdyti policijos pareigÅ«no reikalavimÄ pasitikrinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu, t. y. vien kaltinamojo nesutikimas su tuo, kad jis vairavo automobilį, neatleidžia nuo pareigos pasitikinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu. Policijos pareigÅ«nas taip pat neturėjo pareigos tenkinti minėtÄ L. G. praÅ¡ymÄ . Nuo aptariamos pareigos L. G. neatleido ir tai, kad policijos pareigÅ«nas netikrino kito asmens – E. B.

– neblaivumo. Vien kaltinamojo tam tikrais atvejais iÅ¡sakytas teiginys, kad jis neatsisako pasitikrinti neblaivumo, savaime nereiÅ¡kia, jog jis sutiko tai daryti. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina L. G. veiksmai, kai jis kėlė sÄ lygÄ pirmiausia surasti automobilio vairuotojo, o po to kaltinamasis pasitikrins neblaivumÄ . Akivaizdu, kad tokiu elgesiu L. G. vengė pasitikrinti neblaivumÄ . Kaltinamasis kelis kartus bandė pÅ«sti į alkoholio matuoklį, tačiau per trumpas pÅ«timas neleido užfiksuoti neblaivumo rezultatų.

Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo tinkamai pÅ«sti į alkoholio matuoklį pakankamÄ laikÄ (apie 10 s), juolab jis prieÅ¡ tai vienÄ kartÄ tinkamai įpÅ«tė į alkoholio matuoklį. To kaltinamasis nenurodė nei nagrinėjamo įvykio dienÄ , nei baudžiamojo proceso metu. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis sÄ moningai nutraukė pÅ«timÄ Ä¯ alkoholio matuoklį, kad nebÅ«tų užfiksuotas neblaivumo laipsnis. Å iame kontekste pasakytina, kad policijos pareigÅ«nas neturi pareigos reikalauti nenustatytÄ skaičių asmeniui pasitikrinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nas ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ L. G. pasitikrinti neblaivumÄ alkoholio matuokliu, nurodė, kad už atsisakymÄ pasitikrinti neblaivumÄ bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltinamasis nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui. Visa nagrinėjamo įvykio eiga patvirtina, kad L. G. vengė pasitikrinti neblaivumÄ , t. y. sÄ moningai tai darė. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. G. 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val.

Vilniuje, Liepyno g., ties pastatu pažymėtu 9 numeriu, pažeisdamas KET 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad teismas informavo proceso dalyvius apie galimÄ kaltinimo keitimÄ byloje (2 t., b. l. 133–137).

Teismų praktikoje už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ inkriminuojamas KET 14 punktas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-929/2021, 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-368-898/2021 ir kt.). IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ L. G. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad L. G. nusikalto tuo metu, kai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) ir 302 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 8 paras areÅ¡to. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c) papunktį, turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ . Taigi L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. sausio 11 d.) turėjo neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. G. teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), nusikalstamos veikos padarymo metu jam teistumas nebuvo iÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 160–165). Jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 170–180).

Kaltinamasis Å¡iuo metu yra įsidarbinęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. G. už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . Skirti jam baudÄ nėra tikslinga, nes, kaip minėta, jis nemoka paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus, be to, jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda buvo pakeista į areÅ¡tÄ .

Taigi baudos bausmė nedaro jokios teigiamos įtakos L. G. elgesiui. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimÄ nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. G. paskiriant 50 parų areÅ¡to bausmę. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Pirma, L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu jam teistumas nebuvo iÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda buvo pakeista į areÅ¡tÄ . Kita vertus, kaltinamasis padarė Å¡ioje byloje įrodytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Antra, kaltinamasis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina, kad po Å¡ioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo L. G. toliau darė administracinius nusižengimus: 1) 2021 m. vasario 16 d. vairavo automobilį, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (2021 m. kovo 16 d. nutarimas); 2) 2021 m. balandžio 15 d. vairavo automobilį, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones; taip pat lenkė kitÄ automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 (2021 m. gegužės 6 d. nutarimas); 3) 2021 m. rugsėjo 2 d. vairavo automobilį, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimas) (2 t., b. l. 170–180).

Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis nepadarė jokių iÅ¡vadų po padarytos nusikalstamos veikos, įrodytos Å¡ioje byloje, jis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios iÅ¡vados nepaneigia, kad kaltinamasis yra įsidarbinęs ar turi mažametį vaikÄ . Dėl L. G. taip pat priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, tačiau Å¡is procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka).

Dėl šios priežasties kaltinamajam bausmės nebendrinamos. V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti L. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimÄ trejiems metams (BK 68 straipsnis);

2) automobilio Toyota Prius vertę atitinkančios pinigų sumos – 19 000 Eur konfiskavimÄ valstybės naudai (BK 72 straipsnis). BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo automobilį ir, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes (kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumÄ alkoholio matuokliu, nors vienÄ kartÄ jam buvo nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija iÅ¡kvėptame oru, nenustatyta, kad jis nagrinėjamo įvykio dienÄ ilgÄ laikÄ vairavo transporto priemonę), bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartÄ baustas administracine tvarka, daugumÄ kartų už KET pažeidimus, taip pat po nusikalstamos veikos padarymo vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta, taip vėl darė administracinius nusižengimus; nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė ir kt.

Taigi L. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. sausio 12 d. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebÅ«tų galėjęs nusikalsti. Taigi minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau, remiantis VÄ® „Regitra“ duomenimis, automobilis Toyota Prius nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. G. V. (1 t., b. l. 27–28, 56). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo.

Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ , vidutinė automobilio Toyota Prius, 2017 m., kaina Lietuvoje su PVM 19 000 Eur (1 t., b. l. 29). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi bÅ«ti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų bÅ«ti individualizuotas, t. y.

įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumÄ , o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Pažymėtina, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , o ne jį nubausti. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju L. G. vairuojamas automobilis Toyota Prius priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Teismas visų pirma pažymi, kad kaltinamasis vairavo automobilį Toyota Prius naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis nuomos paslaugomis. Nuomos laikotarpis ne ilgas – nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 14 d. (1 t., b. l. 52–53).

Taigi kaltinamasis buvo įsipareigojęs disponuoti minėtu automobiliu savaitę (ne itin ilgÄ laikÄ ), po to, jis turėjo grÄ Å¾inti transporto priemonę. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nenustatyta, kad L. G. vairavo automobilį Toyota Prius ilgÄ laikÄ , kai kaltinamajam po to buvo nustatyti neblaivumo požymiai. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti iÅ¡ liudytojo V. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. BÅ«tina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ (minimali bauda nustatyta už nesunkų nusikaltimÄ yra nuo 50 MGL (2500 Eur) (BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas)), o automobilio Toyota Prius vertė su PVM – 19 000 Eur (380 MGL).

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas negali bÅ«ti prilyginamas papildomai bausmei – baudai. Ä®vertinus byloje nustatytÄ L. G. automobilio vairavimo nedidelį laikÄ , visos automobilio Toyota Prius vertės su PVM konfiskavimas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ bÅ«tų neproporcinga valstybės reakcija. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad L. G. anksčiau teistas, teistumas nėra iÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; jis anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat pažeisdavo KET taisykles po Å¡ioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo.

Å ios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimÄ , tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, taikant aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (19 000 Eur), kaltinamasis patirtų iÅ¡kirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Toyota Prius vertę atitinkančios visos pinigų sumos (19 000 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ L.

G. bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti jÄ bÅ«tų itin pasunkintos, jam bÅ«tų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iÅ¡ kaltinamojo L. G. iÅ¡ieÅ¡kotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9500 Eur.

Teismo vertinimu, tokios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas atitiks balansÄ tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų. VI. Kiti klausimai L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 90–91). Jos paliktinos galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. L.

G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. iki 2021 m. sausio 12 d. 13.53 val. (viena diena) (1 t., b. l. 82, 93). Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (BK 66 straipsnis). Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos virÅ¡elio prisegtÄ CD laikmenÄ su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti L. G. taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. iki 2021 m. sausio 12 d. 13.53 val. (viena diena), vienÄ taikyto laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigÄ areÅ¡to bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. L. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirti L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 12 d. Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 9500 Eur (devynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) – konfiskavimÄ valstybės naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos virÅ¡elio prisegtÄ CD laikmenÄ su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . L. G. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) L. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ (telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paÅ¡tas info@kaunoti.lt);

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡us pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieÅ¡kos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl areÅ¡to bausmės paskyrimo ir praneÅ¡dama teismui, kad areÅ¡to bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo. L. G. taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad 1) automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ mokėti į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;

2) sumokėjęs automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis