2021-08-11 Nr. AB-15632-3-62-3-01553-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-345-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01553-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 7 lokaliniame sektoriuje netinkamomis, nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Patalpos, kuriose gyveno, įrengtos virš gamybinių patalpų. Jose buvo vykdomi sveikatai pavojingi metalo apdirbimo darbai, laikomos pavojingos, degios, galinčios sprogti medžiagos. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, kartu su juo gyveno 9 asmenys, trūko gyvenamojo ploto, kurį mažino baldų ir jose laikomų daiktų užimamas plotas. Nebuvo net taburečių atsisėsti. Sienos ir lubos pažeistos pelėsio, grybelio, grindys supuvusios.

2.2. Nebuvo įrengta pakankamai prausyklų ir sanitarinės įrangos. Lokaliniame sektoriuje buvo apie 160 nuteistųjų, kurie naudojosi 6 tualetais. Jų techninė būklė neatitiko higienos reikalavimų, sanitariniuose mazguose neužtikrintas privatumas. Nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos išsimaudyti duše. Dėl patalpų perpildymo nebuvo laikomasi sanitarinių higienos reikalavimų, dėl to jam kilo nepatogumų, susidarydavo eilės prie sanitarinių įrenginių.

2.3. Nebuvo išduotos teisės aktais nustatytos išduoti higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, dėl to buvo diskriminuojamas, palyginti su suimtaisiais, kuriems asmeninės higienos priemonės buvo išduodamos.

2.4. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo jo emocinė, psichinė būklė, be raminamųjų vaistų negalėjo užmigti, dėl to buvo priverstas gydytis, patyrė dvasinių išgyvenimų, kančių, pažeminimą.

3. Pareiškėjas atsikirtime į Alytaus PN atsiliepimą pažymėjo, jog po Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimų gyvenamosios patalpos rakinamos, todėl visą laiką teko būti perpildytose patalpose, o Alytaus PN argumentai dėl laisvo judėjimo pataisos namų teritorijoje yra nepagrįsti. Prašė skundą patenkinti, vadovautis teismų precedentais kitose bylose, tarptautiniais teisės aktais.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjui gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, jis laisvės atėmimo bausmę atliko įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti, sportuoti pataisos namų teritorijoje. Pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 7 lokalinio sektoriaus 6 būryje, kuris priskirtas darbo zonai, todėl į gyvenamąją patalpą grįždavo tik pernakvoti, sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis darbo vietoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau – ir NVSC) ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN nesikreipė. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. 6 būrio sanitarinių mazgų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė prašymų dėl asmeninės higienos priemonių išdavimo, kaip numatyta Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1-24 7 punkte, be to, buvo mokus, todėl jos nebuvo išduotos. Bendrabučio tipo patalpų miegamieji vėdinami per atveriamus langus. Nuteistieji patys rūpinasi tvarkos ir švaros palaikymu patalpose. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo skundo tenkinti.

5. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmest ir taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, jo įvardijama žala nurodyta abstrakčiai, grindžiama Alytaus PN veiksmais, į Kalėjimų departamentą pareiškėjas nesikreipė, todėl jis negali būti laikomas atsakovo atstovu.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2019 m. balandžio 29 d. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą dėl dalies skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nenustatęs pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas pareiškėjo skundo reikalavimui nuo 2016 m. vasario 5 d. (atvykimo į Alytaus PN data) iki 2016 m. balandžio 28 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą dėl minėto laikotarpio atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

8. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl likusių skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus PN nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

9. Teismas vertino pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, analizavo bylos duomenis, susijusius su pareiškėjo paskyrimu į Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 6 būrio 1, 2 miegamuosius, jų plotą, miegamųjų vietų skaičių ir sprendė, kad pareiškėjui tenkanti ploto norma ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, jog po BVK pakeitimo gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, jo judėjimo laisvė buvo apribota, teismas aptarė BVK 70 straipsnio 7 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 731 punktą (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.), nurodė, jog pareiškėjas gyveno darbo zonai priskirtose patalpose bei įvertinęs Alytaus PN vidinių teisės aktų reikalavimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nebuvo užrakintas gyvenamosiose patalpose, o tik rakinamas gyvenamųjų patalpų aukštas (nakčiai – darbo dienomis, poilsio ir švenčių dienomis – vakarui ir nakčiai). Atsižvelgęs į būrio specifiką, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką ir numatytas priemones, todėl nenustatė pagrindo jo laikymo sąlygų gyvenamosiose patalpose prilyginti pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms ir skaičiuoti 3,6 kv. m plotą vienam asmeniui.

11. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl dalį ploto gyvenamojoje patalpoje užimančių baldų, nes nebuvo nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas.

12. Dėl nedetalizuotų pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitariniuose mazguose neužtikrintu jo privatumu, teismas nustatė, jog pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, unitazai vieni nuo kitų atskirti pertvaromis, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti.

13. Teismas konstatavo Alytaus PN veiksmų neteisėtumą, nes nustatė, jog buvo pažeistas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) reikalavimas dėl naudojimosi sanitariniais mazgais ir praustuvėmis.

14. Teismas pripažino abstrakčiais pareiškėjo teiginius dėl nesudarytų sąlygų išsimaudyti duše, vadovaudamasis Alytaus PN paaiškinimais, jog teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pareiškėjui buvo užtikrinta.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjas pateikė savo nuomonę apie Alytaus PN pastatų būklę, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl sienų, lubų būklės, pelėsio, netinkamos ventiliacijos, dėl patalpų perpildymo, dėl taburečių stygiaus ir pan. kreipėsi į Alytaus PN administraciją su skundais, pretenzijomis, o administracija į tai nereagavo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, NVSC patikrinimo aktus, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė Alytaus PN neteisėtų veiksmų.

16. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Alytaus PN nurodytų duomenų, jog pareiškėjo gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta virš darbo cecho, teisingumu.

17. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų) išdavimo į Alytaus PN administraciją, o pastaroji tokio prašymo netenkino. Todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos šiuo aspektu ir konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus.

18. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir Alytaus PN argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų neanalizavo.

19. Teismas nustatė, jog pareiškėjo skundas grindžiamas netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN, tačiau jame nėra išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Kalėjimų departamento kaip valstybės atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) valstybės civilinės atsakomybės kontekste, todėl minėtą skundo dalį atmetė.

20. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai dėl Aprūpinimo normų naudojantis sanitarine įranga pažeidimo, todėl yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjęs, jog 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, todėl sanitariniais mazgais galėjo naudotis darbo vietoje, nenustatęs duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimo nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 21. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atlyginti padarytą žalą.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Byla išnagrinėta paviršutiniškai, bylos nagrinėjimo metu iš esmės neįvertinus visų skunde nurodytų ir faktiniais duomenimis patvirtintų bei pagrįstų aplinkybių, teismas nesilaikė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus. Teismas šališkai vertino Alytaus PN pateiktus prieštaringus, netikslius bei tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos iškirtinai palankiai Alytaus PN pripažino teisingais ir tiksliais, nors jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o tai jau ne kartą yra nustatyta teismų – LVAT, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir pripažinti pažeidžiančiais žmogaus teises Konvencijos 3 straipsnio prasme.

22.2. Kalinimo sąlygos turi atitikti žmogaus orumą išsaugančius ir žmogaus teises užtikrinančius standartus, įkalinimo įstaigų infrastruktūra nepateisina esamos padėties, kai minimalūs gyvenamojo ploto dydžiai yra gerokai mažesni už tuos, kurių pagrįstai reikalauja Europos kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos komitetas (toliau – ir CPT). Bylos esmė būtent tai, kad kalinimo sąlygos, apibrėžtos tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje faktiškai nebuvo užtikrintos, tai skundžiamame sprendime konstatuota tik iš dalies.

22.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys VĮ „Mūsų amatai“, todėl sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis darbo vietoje. Teismo nuomone, gamtinių poreikių prispirtas nuteistasis, norėdamas patenkinti fiziologinius poreikius gali be privalomų higienos įrenginių apsieiti nenustatytą laiką. Tai, kad apie 160 nuteistųjų privalo pasinaudoti vienu pisuaru, teismas laiko normaliu dalyku. Visuotinai skelbta, kad VĮ „Mūsų amatai“ yra susidūrę su kažkokiomis problemomis, ir didžioji dalis nuteistųjų nedirba, o visą laiką (ištisą parą) leidžia lokaliniame sektoriuje, gyvenamose patalpose, kurios yra įkurtos virš gamybinio metalo apdirbimo cecho.

22.4. Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad lokalinio sektoriaus gyvenamų patalpų rakinimo laikas poilsio ir švenčių dienomis nuo 17 val. iki 7 val. neatitinka tikrovės, faktiškai tomis dienomis patalpos rakinamos nuo 13 val., tai gali raštu paliudyti visi nuteistieji.

22.5. Gyvenamojo ploto trūkumas sudarė apie 2 kv. m, nes plotą mažino tai, kad nebuvo poilsio (laisvalaikio) kambario, asmeniniai drabužiai buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, per maža virtuvėlės patalpa, papildomai atsirado daiktų (televizorių, radijo imtuvų ir kt.), plotą užėmė gultai, stalai, viena kėdė 9 asmenims. Poilsio kambario nebuvimas lėmė didesnę trintį taip nuteistųjų (susibūrimai persikeldavo į miegamąsias patalpas, o tai lėmė pašalinius garsus, triukšmą, nepakankamą vėdinimą, privatumo stoką), vykdavo nuolatiniai ginčai tarp nuteistųjų, kurie peraugdavo į agresiją.

22.6. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių 19.4 punktas nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Skundžiamame sprendime nurodoma nebeaktuali 2014 metų, galiojančių teisės aktų nebeatitinkanti, praktika, o skundo ir EŽTT argumentai atmesti.

22.7. EŽTT yra pripažinta, jog minimaliu standartu bendrose patalpose gyvenantiems kaliniams laikomi 4 kv. m, o mažesnis tenkantis gyvenamas plotas automatiškai suponuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti konstatuotas, jeigu, be erdvės trūkumo, dar yra ir prastos materialinės kalinimo sąlygos, pavyzdžiui, negalima išeiti į pasivaikščiojimų kiemą ar esant blogam vėdinimui, jei patalpose per daug šalta ar karšta, nėra jokio privatumo tualetuose ar yra prastos sanitarinės ir higienos sąlygos (žr. 2016 m. spalio 20 d. EŽTT sprendimą Muršič prieš Kroatiją). Nagrinėjamu atveju higienos sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas pažeidimo nenustatė, nors nėra įrengta pakankamai higienos įrenginių, poilsio kambarių, džiovyklų, baldų.

22.8. Neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog byloje taikytina Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitiko Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

22.9. Teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir dėl to nenustatė teisingo ir adekvataus žalos atlyginimo. EŽTT 2018 m. kovo 8 d. paskelbė nutarimą byloje, be kita ko, susijusį su Alytaus PN buvusiu V. J., kuriuo iš viso bylos pareiškėjams pagal taikius susitarimus už jų patirtą žalą Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo sumokėti 103 800 Eur. Visą bausmės laiką pareiškėjas buvo viename lokaliniame sektoriuje, tapačiomis, analogiškomis sąlygomis, kartu su minėtoje EŽTT byloje minimu nuteistuoju V. J., todėl nesupranta, kodėl teismo yra diskriminuojamas. Nėra jokių teisinių aplinkybių ar priežasčių tokiam sprendimui, kokį priėmė teismas, t. y. už tuos pačius pažeidimus, kurie buvo ištirti ir įvertinti minėtoje EŽTT byloje pareiškėjui tik pripažįstant pažeidimą, o šalia, toje pačioje gyvenamoje patalpoje esančiam V. J. išmokant kompensaciją. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra jokių duomenų apie padarytą žalą. Alytaus PN pateikė teismui medicininius dokumentus, kuriuose esantys įrašai įrodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo sutrikusi sveikata, emocinė būklė, keletą kartų kreiptasi į psichiatrą, kuris konstatavęs susirgimą, paskyrė raminančius vaistus. Visas šias konkrečiai išdėstytas aplinkybes teismas ignoravo ir dėl jų visiškai nepasisakė, nurodydamas tiesos neatitinkančias aplinkybes.

23. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą. Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

24. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nuostatų, priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, buvo išnagrinėtas netinkamai ir paviršutiniškai, neįvertinus visų surinktų įrodymų, nesudaro prielaidos jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. (įskaitytinai), atlyginimą taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o kitus pareiškėjo skundo argumentus atmetė ir netenkino jo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pinigais.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai atlyginti neturtinę žalą turėjo būti tenkinti, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo skundo argumentus, susijusius su sanitarinių įrenginių kiekiu, patalpų rakinimu, gyvenamojo ploto trūkumu, 7 lokalinio sektoriaus patalpų buvimu virš gamybinių patalpų, higienos priemonių suteikimu, buvo šališkas. Pareiškėjas akcentuoja, jog gyvenamąjį plotą mažino tai, kad nebuvo poilsio (laisvalaikio) kambario, asmeniniai drabužiai buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, per maža virtuvėlės patalpa, papildomai atsirado daiktų (televizorių, radijo imtuvų ir kt.), plotą užėmė gultai, stalai, viena kėdė 9 asmenims.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skundo pirmosios instancijos teismui negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su poilsio (laisvalaikio) kambario, patalpos maisto produktams susidėti nebuvimu, per maža virtuvėlės patalpa, todėl šios tik apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nevertinamos.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo argumentus, susijusius su neužtikrintomis tinkamomis, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis kalinimo sąlygomis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pataisos įstaigoje, byloje pirmiausia turi būti taikomi tie nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja reikalavimus, keliamus laisvės atėmimo vietų įstaigoms, analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsižvelgiama tiek į Konvencijoje garantuojamas teises, tiek į individualiam ginčui reikšmingus EŽTT išaiškinimus.

31. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, išvadas dėl (ne)nustatytų pažeidimų padarė remdamasis ne išimtinai Alytaus PN pateiktais duomenimis, bet byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir (arba) šališkai.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gyvenamoji patalpa nebuvo įrengta virš darbo cecho, o sanitariniais įrenginiais jis galėjo naudotis darbo vietoje, motyvuodamas VĮ „Mūsų amatai“ problemomis, dėl kurių didžioji dalis nuteistųjų nedirba, o visą laiką (ištisą parą) leidžia lokaliniame sektoriuje, gyvenamose patalpose, kurios yra įkurtos virš gamybinio metalo apdirbimo cecho. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje, vertinant Alytaus PN kalinčių asmenų skundus dėl to, jog 7 lokalinio sektoriaus patalpos yra įrengtos virš suvirinimo cecho, kuriame darbai atliekami naudojant dujų balionus, nustatyta, kad dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir nuteistieji virš jų negyvena, o darbams atlikti atsinešami angliarūgštės balionai, kurie sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, nenustatyta, kad asmenims kyla grėsmė jų sveikatai ar gyvybei (žr., pvz., 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-1062/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1564-520/2020; kt.). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad šioje byloje pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad 7 lokalinio sektoriaus patalpų įrengimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir (arba) dėl to jis patyrė neturtinę žalą, šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

34. Byloje pagrįstai konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai dėl Aprūpinimo normų naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo, todėl abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

35. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ 1.3.1 punktu, (b. l. 97) nustatė, kad poilsio ir švenčių dienomis nuo 17 val. iki 7 val. yra rakinamas 7 lokalinio sektoriaus gyvenamųjų patalpų aukštas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad lokalinio sektoriaus gyvenamų patalpų rakinimo laikas poilsio ir švenčių dienomis nuo 17 val. iki 7 val. neatitinka tikrovės, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, pagrįstai vadovavosi Taisyklių 111.1 punktu, kuris įtvirtino, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, ir neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo ) nenustatė. Būtent Taisyklės, be kita ko, nustato vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimus. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip CPT, arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimą Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi būtina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-756/2020; kt.). Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su CPT rekomenduotinais minimalaus gyvenamojo ploto standartais, atmestini.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktu, Taisyklių 258 punktu, kalinčiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Byloje esant duomenų, jog pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta (b. l. 65), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl galimybės maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti, nes pastarasis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, jog neužtikrintos tinkamos higienos sąlygos, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, neakcentuoja, kokių skunde nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo bei neatsižvelgė. Paminėti teiginiai per se (pats savaime) nesuteikia pagrindo abejoti dėl to padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

39. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjo skunde (b. l. 1) bei patikslintame skunde (b. l. 1, 7) nurodyto teiginio dėl džiovyklos nebuvimo, tačiau šį apeliacinio skundo argumentą paneigia byloje esantys NVSC 2016 m. gruodžio 9 d. (b. l. 35), 2018 m. gruodžio 21 d. (b. l. 39) patikrinimo aktai. Taigi pareiškėjo teiginys dėl džiovyklų nebuvimo nepagrįstas.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Alytaus PN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. T. y. aptartos ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos, kurios numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios teisės normos, numatančios higienos reikmenų išdavimą nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, o taip pat tai, kad pareiškėjas nesikreipė dėl higienos priemonių išdavimo į Alytaus PN administraciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nurodydamas argumentus, susijusius su Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimu, neteigė, kad jis kreipėsi į Alytaus PN, prašydamas jam išduoti dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliukus. Tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019).

41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

43. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai pritaikytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais ir dėl to nenustatytu teisingu ir adekvačiu žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

44. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (sanitarinių įrenginių trūkumas), trukmę ir intensyvumą (nėra duomenų, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl nustatyto pažeidimo), atsižvelgusi, į tai, kad nenustatyta, jog būtent dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės (pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami sveikatos sutrikimai), jog Alytaus PN sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tinkama pareiškėjui patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kitu nuteistuoju (V. J.) bei jam taikytu neturtinės žalos kompensavimo būdu, nes, kaip minėta, kiekvienu atveju yra nagrinėjama ir vertinama konkreti, būtent pareiškėjo situacija pataisos įstaigoje, ir nustačius teisės aktuose įtvirtintų kalinimo sąlygų pažeidimus, sprendžiama būtent dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas